- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-596-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04278-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Vygintas Mažuika, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- G. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinio reikalavimą atsakovei G. G. ir atsakovės G. G. priešieškinio reikalavimą ieškovui D. G., trečiajam asmeniui (kreditoriui) AS Inbank filialui, išvadą teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. G. prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų J. G. ir A. G. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymui po 120 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės; nustatyti, kad nutraukus santuoką prievolė pagal 2018 m. sausio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmenine ieškovo prievole kreditoriui AS Inbank filialui; išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo ieškovui priklausantį automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojant perduoti automobilį jam, po ištuokos šalims palikti turimas pavardes.
2. Nurodė, jog santuokinis gyvenimas nesusiklostė – po metų tarp šalių prasidėjo buitiniai konfliktai; nors šalys stengėsi juos valdyti, tačiau konfliktai nesiliovė, dėl ko šalys 2019 m. rudenį pradėjo gyventi atskirai. Šalių nesugebėjimas išvengti konfliktų sąlygotas abiejų šalių kaltės, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat nurodė, kad atsakovas ne ginčo tvarka kiekvieną mėnesį perveda 200 Eur vaikų išlaikymui.
3. Priešieškiniu atsakovė G. G. prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove; dukters J. G. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 300 Eur; dukters A. G. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 250 Eur; priteisti iš atsakovo 3 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti nepilnamečių vaikų ir atsakovo tarpusavio bendravimo tvarką; prievolę kreditoriui AS Inbank filialas palikti asmenine ieškovo prievole; transporto priemonę „Toyota Avensis“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti bendra sutuoktinių nuosavybe; nutraukus santuoką šią transporto priemonę priteisti atsakovei, ieškovui nepriteisiant piniginės kompensacijos; po santuokos nutraukimo abiems sutuoktiniams palikti turimas pavardes; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovas paliko šeimą dėl kitos moters, nebendravo su vaikais, nenorėjo išsaugoti santuokos. Be to, ieškovas paliko šeimą kai ji laukėsi, ko pasekoje patyrė dvasinius išgyvenimus. Vaikų teikiamas išlaikymas nepatenkino vaikų bendruosius poreikius, todėl prašo priteisti įsiskolinimą. Taip pat nurodė, kad su ieškovu jie gyveno kartu nuo 2013 metų, todėl automobilis turėtų būti pripažinta bendroji nuosavybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nusprendė po santuokos nutraukimo D. G. palikti esamą „G.“ pavardę, G. G. - santuokinę „G.“ pavardę; nustatė, kad prievolė pagal 2018 m. sausio 25 d. sudarytą kredito kortelės vartojimo kredito sutartį Nr. CEP80125ENTA kreditoriui AS Inbank filialas yra D. G., asmeninė prievolė; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su jų motina jos gyvenamojoje vietoje. Taip pat nustatė nepilnamečių vaikų ir jų tėvo tarpusavio bendravimo tvarką, priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis J. G. po 248 Eur, o A. G. po 205 Eur nuo priešieškinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., iki kiekvieno vaikų pilnametystės. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 3 246 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Pripažino, kad transporto priemonę Toyota Avesnis Verso, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. G. ir G. G. 2015 m. gruodžio 5 d. už 2 500 Eur įgijo bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu, kiekvienam savininkų turint nuosavybėje po ½ dalį šio turto. Transporto priemonę Toyota Avesnis Verso, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino atsakovės asmenine nuosavybe, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 505 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę dalintino turto dalį bei 610 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 173 Eur žyminio mokesčio bei 478 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
6. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė 2016 m. gegužės 7 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 96. Santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė duktė J. G., (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. G..
7. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo priežasčių, t. y. abu sutuoktiniai sutiko ir prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai taip pat sutarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo.
8. Teismas atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, kadangi įstatymas nenumato galimybės reikalauti iš kito sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
9. Teismas sutiko su priešieškinyje bei pačios atsakovės paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinių J. ir A. G. poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, žaislams, sveikatai, higienai, ugdymui. J. G. civilinės bylos nagrinėjimo dienai yra keturi metai, mergaitė serga atopiniu dermatitu, jai reikalingos spec. medicinos priemonės, spec. rūbai, kuriuos ji naudoja nuolatos, J. lanko ugdymo įstaigą. Nepilnametei A. G. yra vieneri metai, mergaitė taip pat serga atopiniu dermatitu, tačiau neįgalumas jai nėra nustatytas, mergaitė yra nuolatos prižiūrima savo mamos. Abi mergaitės gyvena kartu su atsakove jai nuosavybės teise priklausančiame name.
10. Nustatė, kad atsakovei yra mokama 111,20 Eur išmoka kiekvienam vaikui, J. G. taip pat yra mokama 143 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija. Teismas sprendė, kad abiejų vaikų poreikiai yra 1 270 Eur dydžio. Teismas taip pat sutiko, kad nepilnametės J. G. kasdieniai poreikiai yra didesni nei A. G., atsižvelgiant į tai, kad mergaitė serga atopiniu dermatitu, jai reikalingi nuolatos naudojami medikamentai, spec. drabužiai. Nustatydamas nepilnamečių vaikų poreikių dydį teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė neišskyrė atskirai kiekvieno vaiko poreikių dydžio, juos nurodė bendrai, ieškovas atsakovės nurodomų faktinių aplinkybių dėl vaikų poreikių dydžio neginčijo. Pastarasis pripažino, kad J. G. reikalingi kas dieną naudojami medikamentai, spec. drabužiai. Ieškovas neįrodinėjo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra mažesni, nei nurodo atsakovė, tiesiog nesutiko su prašomu iš jo priteisti išlaikymo dydžiu. Teismas kritiškai vertino atsakovės nurodymą apie tai, kad skaičiuodama vaikų poreikių dydį ji yra įvertinusi vaikams valstybės mokamas išmokas, nes jas pridėjus prie išlaidų ženkliai išaugtų vaikų poreikių dydis, kuris nėra pagrįstas byloje įrodymais. Teismas sprendė, kad visas nepilnametei J. G. reikalingo išlaikymo dydis, atsižvelgiant į tai, kad ji turi specialių poreikių, taip pat lanko ugdymo įstaigą, yra 750 Eur, o A. G. reikalingo išlaikymo dydis yra 520 Eur. Vaikams reikalingo išlaikymo dydį sumažinus valstybės teikiama 111,20 Eur suma bei J. G. mokama 143 Eur neįgalumo pensija, sprendė, jog J. G. reikalingo išlaikymo suma yra 496 Eur, o A. G. – 409 Eur.
11. Nustatė, kad ieškovas dirba UAB “Montmeta”, už 2021 metų sausio, vasario mėnesį jam buvo sumokėta 511,86 Eur dydžio darbo užmokestis, už kovo mėnesį – 566,36 Eur dydžio darbo užmokestis. Ieškovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, jo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė. Atsakovė G. G. nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. yra vaiko auginimo atostogose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis už 2021 metų sausio ir vasario mėnesius jai buvo išmokėta 222,62 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka. Atsakovei taip pat yra moka 143 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija už J. G. bei 333,60 Eur dydžio išmoka vaikui, kuri yra mokama už tris nepilnamečius vaikus. Atsakovė teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, kad jos visos pajamos sudaro kas mėnesį apie 1 000 Eur, kadangi jai yra mokama šalpos neįgalumo pensija už vyresniąją dukterį E. Č., gimusią 2008 m. rugpjūčio 14 d., be to, šios dukters tėtis moka dukrai išlaikymą. G. G. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis Tiesioji g. 9, Panevėžio m., jos vardu registruotų transporto priemonių nėra.
12. Nustatant civilinės bylos šalių vaikams reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinių tėvų, teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovė suteikia abejoms nepilnametėms dukroms gyvenamąjį būstą, todėl jai iš esmės tenka visa atsakomybė už bendrus civilinės bylos šalių vaikus, jų kasdienių poreikių tenkinimą. Pažymėjo, kad vaikų išlaikymui reikalingas lėšas skiria atsakovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jiems reikia. Nustatė, kad prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisideda atsakovės mama R. B., kuri neturi įstatyme numatytos vaikų išlaikymo pareigos. Atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigą vykdo tinkamai, įvertinus tai, kad abi nepilnametės dukterys turi rimtų sveikatos problemų. Nustatė, kad ieškovas geranoriškai nuo teismo priimtos nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. abejoms dukroms teikia išlaikymą, pervesdamas atsakovei po 180 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokio dydžio išlaikymą ieškovas sutiko savo vaikams teikti iš esmės viso civilinės bylos nagrinėjimo metu ir tik paskutiniojo posėdžio metu nurodė, kad tokio dydžio išlaikymo jis teikti nebesutinka, nes atsakovė nesutiko nutraukti santuokos bendru sutuoktinių sutarimu. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo nepilnamečių vaikų poreikių dydžio, taip pat neginčijo atsakovės nurodomų išlaidų dydžio vaikų poreikiams patenkinti, neįrodinėjo, kad vaikams galimai pakanka mažesnės išlaikymo sumos, pastarasis tik nurodė, kad jis neturi galimybės mokėti atsakovės prašomo išlaikymo dydžio. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad ieškovas sutiko, kad nepilnamečių dukterų poreikiams patenkinti atsakovei yra reikalinga jos nurodoma suma bei, kad vaikams ji kas mėnesį patiria būtent tokio dydžio išlaidas, kurias ji nurodė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžių metu. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie išlaikytinių poreikius, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą turtą, ieškovo darbingą amžių, taip pat tai, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie tai, kad ieškovas turėtų rimtų sveikatos problemų, kurios jam neleistų dirbti, užsidirbti ir užtikrinti tinkamų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo, teismas sprendė, kad abu nepilnamečių J. ir A. G. tėvai turi galimybę lygiomis dalimis joms teikti reikalingo dydžio išlaikymą, todėl iš ieškovo nepilnametės J. G. išlaikymui priteisė kas mėnesį mokama 248 Eur dydžio išlaikymo suma, o A. G. išlaikymui iš ieškovo priteistina 205 Eur dydžio išlaikymo suma. Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino, išlaikymą priteisiant nuo priešieškinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 25 d.
13. Teismas nustatė, kad ieškovas už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. vaikams išlaikymą teikė, tačiau mažesnėmis išmokomis, nei prašė priteisti atsakovė. 2019 m. rugsėjo 3 d. ieškovas atsakovei už vaiką pervedė 70 Eur, už 2019 metų spalio mėnesį išlaikymo vaikui nemokėjo, už 2019 metų lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesius ieškovas dukros J. išlaikymui pervedė po 100 Eur, už 2020 metų vasario mėnesį nei vienai dukterų ieškovas išlaikymo neteikė, už 2020 metų kovo mėnesį ieškovas atsakovei pervedė 150 Eur abiejų dukterų išlaikymui, vėliau už 2020 metų balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius ieškovas atsakovei pervedinėjo abiejų dukterų išlaikymui po 200 Eur, o nuo 2020 metų spalio mėnesio abejoms dukterims kas mėnesį teikė po 360 Eur išlaikymo.
14. Teismas sprendė, kad iš ieškovo atsakovės naudai priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, kurį sudaro įsiskolinimas dėl nepilnametės dukters J. G. išlaikymo už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d., t. y. teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir jis yra 2 154 Eur dydžio, bei išlaikymo įsiskolinimas dėl nepilnametės A. G. išlaikymo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d., t. y. teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir jis yra 1 092 Eur dydžio (CK 3.200 straipsnis).
15. Teismas sprendė, kad civilinėje byloje surinkti įrodymai, civilinės bylos šalių, liudytojų paaiškinimai neginčijamai patvirtina, kad kartu gyvenantys asmenys bendromis pastangomis siekė įgyti ginčo automobilį Toyota Avensis Verso, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. turėjo bendrą tikslą ir vienodą interesą, todėl yra pagrindas vertinti, kad sudarė konsensualinę paprastosios partnerystės (asociacijos) sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas D. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmu 2021 m. liepos 19 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo ir 3 246 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir išdėstyti taip: l. priteisti iš apelianto išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis J. G. po 200 Eur, o A. G. po 180 Eur nuo priešieškinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., iki kiekvieno vaiko pilnametystės; 2. priteisti iš apelianto atsakovės naudai 2 357,70 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3. priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas sutiko su atsakovės nurodytomis išlaikymo vaikams sumomis. Priešingai, apeliantas ginčijo išlaikymo dydį teismo posėdžio metu. Apeliantas neturi jokio nekilnojamojo turto, kurį pardavęs galėtų gauti papildomų pajamų, dėl sveikatos stovio jis gali dirbti ne visus darbus. Be to įmonėje, kurioje jis dirba jaučiasi karantino pasekmės. Geriau apmokamą darbą surasti nėra galimybės. Todėl įvertinus apelianto turtinę padėtį, visas turimas jo pajamas, išlaidas apeliantas neturi realios galimybės mokėti priteisto iš jo išlaikymo nepilnametėms dukroms A. ir J.. Jis neturi realios galimybės pragyventi - visiškai nelieka lėšų, be to ir gaunamos algos nepakanka.
18. Nurodo, kad apeliantas galėtų teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis J. po 200 Eur, o A. po 180 Eur nuo priešieškinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., iki kiekvieno vaiku pilnametystės. Toks išlaikymo dydis, pilnai atitiktų tiek apelianto turtinę padėtį, tiek nepilnamečių vaikų poreikius. Apeliantas realiai vertina savo mokumo galimybes, nevengia savo tėviškos pareigos, tačiau prašomas išlaikymo dydis yra neprotingai didelis. Teismui tenkinus jo prašymą turėtų būti perskaičiuotas įsiskolinimas sekančiai – 2 357,70 Eur.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pilnai atskleidė bylos esmę, susijusią su nepilnamečių bylos šalių dukterų išlaikymu, tinkamai, visapusiškai ir pilnėtinai įvertino visus šalių pateiktus įrodymus. Apeliantas D. G. civilinės bylos nagrinėjimo metu nenurodė kokio išlaikymo dydžio reikia jo ir atsakovės nepilnamečių dukterų išlaikymui, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių faktus, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui pakanka kitų piniginių sumų. Pažymi, kad pats apeliantas pripažino faktą, kad abi nepilnametės dukros turi sveikatos sutrikimų, kas akivaizdžiai reikalauja didesnio piniginio išlaikymo bei jis pats pripažino, kad jis pakankamai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.
20. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų gynimo principu, tinkamai įvertino aplinkybes susijusias su šalių turtine padėtimi ir jas įvertino (šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantas D. G. neturi netekto darbingumo dėl jam diagnozuotų susirgimų, kas būtų priežastimi mažinti priteistiną išlaikymo dydį, jo sveikata neblogėja pastaruoju metu, taigi akivaizdu, kad jis turi visas galimybes susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą, kas užtikrins nepilnamečių mergaičių tinkamą išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo D. G. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio.
23. Pripažįstama, kad sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
24. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
25. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad jis sutiko su išlaikymo atsakovės reikalautais vaikams priteisti išlaikymo dydžiais. Taip pat nurodo, kad jis neturi galimybės teikti teismo priteisto išlaikymo vaikams.
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip matyti iš priešieškinio, ieškovė nurodė, jog kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti reikalingos 500 -600 Eur sumos. Teismas įvertino visus vaikų poreikius, taip pat atsižvelgė į šalių turtinę padėtį bei į gaunamas vaikams išmokas ir sprendė, kad J. G. reikalingo išlaikymo suma yra 496 Eur, o A. G. – 409 Eur. Kolegija tokias išvadas laiko pagrįstomis.
27. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu vaiko išlaikymo dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu, atskaičius mokesčius, sudaro 468 Eur. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiekvieno šalių vaiko visus būtinus poreikius užtikrintų nurodyti artimi šiai sumai dydžiai.
28. Apeliantas nurodo, kad J. priteistinas 200 Eur, o A. – 180 Eur išlaikymas per mėnesį, t.y. mažiau nei ½ MMA. Tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą. Todėl, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytus tėvų turtinę padėtį, vaikų poreikius, vadovaudamasi nutarties 23, 24 p. nurodyta teismų praktika, kolegija sprendžia, jog atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nepagrįstai teismas nustatė vaikų poreikiams patenkinti reikalingas sumas.
29. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. G. dirba UAB „Montmeta”. Už 2021 metų sausio mėnesį jam buvo išmokėtas 511,86 Eur dydžio darbo užmokestis, už vasario mėnesį – 511,86 Eur dydžio darbo užmokestis, už kovo mėnesį – 566,36 Eur dydžio darbo užmokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis už 2021 metų balandžio mėnesį ieškovui priskaityta išmokėti (neatskaičius mokesčių) 1 050 Eur darbo užmokesčio, už gegužės mėnesį – 1 150 Eur darbo užmokesčio, už birželio mėnesį – 1 050 Eur darbo užmokesčio. Ieškovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, jo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė. Kitų išlaikytinių apeliantas neturi. Nors apeliantas pateikė į bylą medicinines pažymas, kad turi sveikatos problemų, tačiau duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas ar nedarbingumas byloje nėra pateikta.
31. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju, atsakovei gyvenant kartu su vaikais, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, užtikrinant jų poreikių tenkinimą, priežiūrą auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis apeliantas neprisideda. Taigi apeliantas kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo galimybes atitinkantį papildomą darbą, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir teiktų pakankamą išlaikymą savo nepilnametėms dukroms.
32. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio. O netenkinus ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nėra pagrindo perskaičiuoti ir priteisto išlaikymo vaikams įsiskolinimo.
33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir už pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą valstybė patyrė 198 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 198 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) teisinės pagalbos išlaidų.