Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus (Jonava) prokurorės O. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34322-22 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda (bauda išieškota), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. rugpjūčio 27 d., (duomenys neskelbtini), vykusios (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), metu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.30 val., viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje iškeikęs buvusią sutuoktinę K. L. įvairiais necenzūriniais žodžiais bei tyčia ranka sugriebęs ją už kaklo, suspaudė jai kaklą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas toje pačioje vietoje, apie 18.45 val. priėjęs prie buvusios sutuoktinės K. L. ir kitų asmenų akivaizdoje iškeikęs ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, tyčia delnu sudavė K. L. vieną smūgį į veido sritį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas toje pačioje vietoje, apie 19.32 val. iš už nugaros pribėgęs prie buvusios sutuoktinės K. L., ant rankų laikiusios mažametį sūnų M. L., tyčia pastūmė ją ranka į kairį dilbį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai K. L. fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. L. kaltę pripažino ir paaiškino, kad K. L. yra buvusi jo sutuoktinė, jie nutraukė santuoką 2021 m. gruodžio mėnesį. Teismo sprendimu jų sūnus M. L., gimęs 2019 m., liko gyventi su motina, o jis nuolat lanko sūnų. Nors yra teismo nustatytas bendravimo su vaiku grafikas, bendru su buvusia sutuoktine sutarimu jis nuo grafiko nukrypsta. 2022 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini) šventė. Prieš šventę jis paskambino K. tikslu pasiteirauti ar ji su vaiku ateis į šventę. K. jam atsakė, kad tai ne jo reikalas ir pokalbis tarp jų baigėsi. Apie 18.00 val. jis atvyko į šventę jau būdamas neblaivus, šventėje dar išgėrė alaus ir apie 18.30 val. šventėje pastebėjo buvusią sutuoktinę, kuri atėjo į šventę su vaiku, savo draugu V., teta G. ir dukterėčia. Kai K. L. su kompanija atėjo arčiau pakylos, kur vyko koncertas, jis prie jos priėjo, nes norėjo pabūti su sūnumi, tačiau jį pamačiusi K. iš karto sūnų paėmė ant rankų, neleisdama jam bendrauti su sūnumi. Kadangi įvykio metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, visų įvykio aplinkybių neprisimena, tik prisimena, kad iškeikė K., jos atžvilgiu atliko kažkokį veiksmą, galimai ją sugriebė ranka už kaklo ir jos kaklą suspaudė, nes prisimena, kad tuo metu į šią situaciją įsikišo K. dukterėčia, kurios vardo neprisimena, o netrukus po to prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie jam liepė apsiraminti arba iš šventės išeiti. Tačiau jis namo neišvyko, liko šventėje ir dėl girtumo neprisimena kas vyko toliau, neprisimena, kad būtų sudavęs K. į veidą, tačiau 2;‘ stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, bet mano, jog ne be reikalo, nes be reikalo ji taip nesielgtų, ir tikrai gali būti, kad sudavė todėl, jog jis sudavė K. ir suduoto smūgio metu galėjo kliudyti G. ir ši po to sudavė jam. Dėl jam G. suduoto smūgio į veidą jai jokių pretenzijų neturi, ji jo nesužalojo, fizinio skausmo nesukėlė. Pamena, kad prieš išvykdamas namo, jis K. ir jos draugą filmavo savo telefonu. Kokiu tikslu jis filmavo paaiškinti negali, vaizdo įrašo neturi, jį ištrynė. Neprisimena, kad K., ant rankų laikiusią sūnų, būtų pastūmęs, tačiau neneigia, kad taip galėjo pasielgti, nes tą vakarą buvo labai ant jos supykęs. Nors dėl neblaivumo neprisimena visų įvykio aplinkybių, tačiau pripažįsta visas pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes - kaklo suspaudimą, smūgį delnu per veidą ir pastūmimą ir dėl šių veiksmų nuoširdžiai gailisi. Kiek prisimena, šventėje buvo S. T., kuris kišosi į konfliktą tarp jo ir K. L., ne kartą buvo prie jo priėjęs, prašė nekonfliktuoti su K. (el. b. l. 147-150).

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusioji K. L. paaiškino, kad A. L. yra jos buvęs sutuoktinis. Teismo sprendimu jų sūnaus M. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, tuo pačiu buvo aptartos tėvo ir sūnaus tarpusavio bendravimo sąlygos: A. L. kas antrą šeštadienį sūnų gali pasiimti 4 valandoms, gali pasiimti Kalėdų antrą dieną, Velykų antrą dieną, per Tėvo dieną. Žinoma šio sutarto grafiko A. L. nesilaiko, tačiau kadangi vaikas labai nori bendrauti su tėčiu, ji neprieštarauju jų susitikimams kitokiu nei numatyta laiku. 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 16.50 val. jai paskambino buvęs sutuoktinis ir pradėjo priekaištaut, kad ji neatveda sūnaus į (duomenys neskelbtini) vyksiančią šventę. Iš A. balso ji suprato, kad pastarasis yra neblaivus. A. dar jai pasakė, kad jeigu ji su savo draugu V. B. ateis į šventę, jis (A. L.) atėjęs su savo draugais jų iš šventės neišleis. Šio buvusio sutuoktinio pasakymo ji nevertino kaip kažkokio grasinimo – būdamas neblaivus buvęs sutuoktinis dažnai prikalbėdavo tokio pobūdžio nesąmonių, todėl apie tai, kad ji neis į šventę, net nesvarstė, nes jokios grėsmės nejautė. Į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vykusią vasaros uždarymo šventę (galiūnų šou) atvyko apie 18.15 val. kartu su mažamečiu sūnumi M., draugu V. B. ir kaimyne V. K.. Renginyje susitiko su teta G. B., pažįstamu S. T.. Be to, šventės metu matė pusseserę (krikšto dukterį) – G. B. dukterį V. L.. Prasidėjus koncertui, apie 18.30 val., kuomet ji su sūnumi, V. B. ir V. K. stovėjo prie estrados, prie jų priėjo A. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, rankoje laikė stiklinę alaus. A. pradėjo kalbėtis su sūnumi, ji A. paprašė nuo sūnaus pasitraukti, o bendrauti su sūnumi išsiblaivius. A. labai supyko, pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir dešine ranka sugriebęs ją už kaklo pradėjo ją smaugti. Prie jų iš kažkur atsirado jos pusseserė V. L., kuri kažkokiu būdu įsiterpė tarp jų ir rankomis A. nuo jos nustūmė. Dėl prieš ją panaudoto smurto ji kreipėsi į šventėje budėjusius policijos pareigūnus, kurie jai pasiūlė su pareiškimu kreiptis į policijos komisariatą. Apie 18.45 val. A. L. prie jos priėjo antrą kartą, kitų asmenų akivaizdoje iškeikė ją įvairiais necenzūriniais žodžiais ir trenkė jai vieną kartą į dešinį skruostą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Po jai suduoto smūgio ji kurį laiką burnoje jautė kraujo skonį, matomai trumpai kraujavo iš dantenų. Suduodamas jai smūgį A. kliudė šalia stovėjusią jos tetą G. B., kuri sudavė smūgį atgal A. į veidą. Pamatęs konfliktą į konfliktą įsikišo šventėje buvęs S. T., kuris A. nuo jos nustūmė, neleisdamas jam artintis prie jos. Tą patį vakarą A. L. trečią kartą priėjęs prie jos pradėjo ją filmuoti ir jai laikant ant rankų vaiką, A. įsibėgėjęs staiga ją kartu su V. B. iš už nugaros pastūmė. Nuo pastūmimo ji nenukrito, tačiau jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prie A. vėl priėjo S. T., kuris vėl neleido A. daugiau artintis prie jos, o ji matydama tokį A. L. elgesį nusprendė iš šventės išeiti, suprasdama, kad A. L., būdamas neblaivus, ir toliau tęs savo smurtinius veiksmus. Dėl A. L. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant kaklo ir ant dilbio buvo išryškėję paraudimai, tačiau jie greitai praėjo, todėl ji į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia (el. b. l. 53-55, 56-60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. paaiškino, kad K. L. pažįsta kiek ilgiau nei keturis mėnesius, jie draugauja, jam yra žinoma, kad K. buvo ištekėjusi už A. L., bet santuoką nutraukė. 2022 m. rugpjūčio 27 d. po 18.00 val. kartu su K. L., jos mažamečiu sūnumi M. ir drauge V. atėjo į (duomenys neskelbtini) estradą, kurioje vyko vasaros uždarymo renginys. Šventės metu susitiko K. tetą G., pažįstamą vyrą S.. Matė, kad šventėje prie K. priėjo A. L., jie kalbėjosi, tiksliau buvo panašu, kad jie pykosi. Jis matė, kaip A. L. ranka sugriebė K. L. už kaklo ir jį suspaudė. Tarp buvusių sutuoktinių kažkaip įsiterpė K. giminaitė V., kuri A. L. nuo K. nustūmė. Po A. L. atlikto smurtinio veiksmo K. priekinė kaklo sritis buvo dar kurį laiką paraudusi. Iš karto po šio konflikto dar įvykio vietoje K. kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau jų pokalbio jis negirdėjo. Tą patį vakarą, praėjus dar kuriam laiko tarpui, A. L. K. sudavė delnu smūgį į veidą. Tada K. gynė jos pažįstamas S., kuris neleido A. L. prie K. prisiartinti. Trečią kartą A. L. tos pačios šventės metu jį ir K. filmavo turėtu telefonu, o po to jį ir K., kuri tuo metu ant rankų laikė vaiką, iš už nugaros juos abu pastūmė. Jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo, tačiau K. neapsikentusi tokio A. L. elgesio nusprendė iš šventės išeiti. Patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. A. L. prieš K. L. smurtavo tris kartus: ranka suspaudė jos kaklą, po to delnu smogė į veidą, po to pastūmė ją tuo pat metu, kaip ir jį. K. jam yra sakiusi, kad buvęs sutuoktinis ir anksčiau yra ne kartą ją sugriebęs už kaklo, kad jis linkęs smurtauti, dėl to santuoką su juo ji nuraukė. 2022 m. rugpjūčio 27 d. nuo A. L. jis nenukentėjo, pareiškimo dėl jo elgesio nerašys, nepageidauja ikiteisminio tyrimo byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju (el. b. l. 87-92, 93-96).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja liudytoja G. B. paaiškino, kad K. L. yra jos dukterėčia, tačiau tarp jų yra nedidelis amžiaus skirtumas, todėl viena kitą vadina „sese“. 2022 m. rugpjūčio 27 d. vakaro metu (duomenys neskelbtini) estradoje vyko vasaros uždarymo šventė. Žinojo, kad šventėje bus jos dukra V. L., dukterėčia K. L. su sūnumi M. ir draugu V. B., nes apie tai tiek su viena, tiek ir su kita buvo kalbėjusi. Į šventę ji atvyko pavėlavusi - maždaug 18.45 val., matė per atstumą stovinčią K. L. su V. B., K. draugę V., todėl ėjo link jų, kai ją susistabdė dukra V. ir pasakė, kad visai neseniai ji, stovėdama ant kalnelio, pamatė šventėje vaikštinėjantį neblaivų A. L.. V. sakė, kad matė, kaip priėjęs prie K. A. L. kažkuria ranka sugriebė ją už kaklo, todėl staigiai prie jų pribėgo ir kažkokiu būdu A. L. V. nuo K. atitraukė. Priėjusi prie K. ji pamatė, kad pastarosios paraudęs kaklas ir K. jai pasakė, kad A. L. šventės metu buvo sugriebęs ją už kaklo ir smaugė. Praėjus maždaug 10-15 minučių, A. L. vėl priėjo prie K., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, A. pradėjo K. keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir delnu sudavė K. smūgį į veidą. Tuo metu ji pati buvo šalia K., todėl A. L. ranka kliudė jos (G. B.) nosį, todėl ji sudavė A. smūgį atgal. Tuo metu šalia buvo S. T., kuris atitraukė A. nuo K., liepdamas jam apsiraminti. Jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas, nuo A. L. ji nenukentėjo, tačiau įsižeidė dėl tokio jo poelgio - dėl to, kad jis kliudė ir ją, todėl ji delnu trenkė jam į kairį skruostą. Matė, kad K. kurį laiką laikė ranka sumuštą skruostą. Apie 19.30 val. ji pamatė, kad A. L. turėtu telefonu filmuoja K. ir V. B.. Tai pamačiusi ji savo telefonu pradėjo filmuoti A. L., kuris tai pamatęs, staiga iš už nugaros pribėgo prie K. ir V. B. ir juos pastūmė, nes abu pasidavė į priekį. S. T. vėl buvo netoliese ir vėl užstojo K.. Nors viso vakaro metu šalia K. buvo jos draugas V., jis nesiėmė visiškai jokių veiksmų, kad nutrauktų smurtą prieš K., tačiau K. paaiškino, kad ji pati prašė V. nesikišti. Daugiau tą vakarą jai matant A. L. prie K. nebuvo priėjęs, prieš ją nesmurtavo. Kadangi vaizdo įrašas buvo padarytas jos telefonu, apklausos metu savo telefone ji padarė vaizdo įrašo ekrano nuotrauką, kurioje užsifiksavęs vaizdo įrašo sukūrimo laikas 2022 m. rugpjūčio 27 d. 19.32 val. ir šią nuotrauką elektroniniu paštu tyrėjai pateikė prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos (el. b. l. 100-103, 104-107).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja liudytoja V. L. paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. su draugais buvo (duomenys neskelbtini) estradoje, kurioje vyko miesto šventė. Renginio metu stovėdama aukščiau per atstumą pastebėjo, kad jos krikšto mama K. L. ir jos buvęs sutuoktinis A. L. tarpusavyje pykosi, ir šio konflikto metu A. L. ranka sugriebė K. L. už kaklo. Tai pamačiusi, ji pribėgo prie jų ir nustūmė A. nuo K.. Tada prie jų priėjo policijos pareigūnai, kalbėjosi su K. ir su A., o ji atokiau prižiūrėjo K. mažametį sūnų. Daugiau ji šventėje kartu su K. nebuvo (el. b. l. 113-115).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja liudytoja V. K. paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 19.00 val. su K. L. ir vaikais buvo galiūnų varžybose (duomenys neskelbtini). Renginio metu prie jų priėjo A. L., kuris sugriebė K. L. už kaklo ir ją pastūmė, o tada žodžiu pradėjo konfliktuoti su K. draugu V. B., tačiau pastarasis nereagavo ir atsitraukė nuo A.. Šalia buvę žmonės A. L. sudrausmino, buvo pakviesti šventėje budėję policijos pareigūnai, kurie sudrausmino A. L. ir pastarasis kažkur nuėjo, tačiau praėjus kuriam laikui A. L. vėl sugrįžo, vėl pradėjo konfliktuoti su K. ir ranka sudavė jai smūgį į veido sritį. Šventėje dalyvavę žmonės vėl sudrausmino A. L. ir šis atsitraukė (el. b. l. 119-122).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. T. paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 19.00 val., tikslaus laiko neatsimena, atvyko į šventę, vykusią (duomenys neskelbtini). Renginyje sutiko pažįstamą K. L. ir ši papasakojo, kad buvęs sutuoktinis, kurį jis žino iš matymo, jai sudavė smūgį ir kliudė G. B.. Po pokalbio praėjus kuriam laikui, K. L. buvęs sutuoktinis vėl prie jos priėjo, ketino ją mušti, tačiau jis (S. T.) K. užstojo, neleido prie jos artintis, vyrą kalbino ir ramino. Matė, kad vyras buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dar laikė plastikinį bokalą alaus. Praėjus kelioms minutėms, vyras vėl žodžiais pradėjo priekabiauti prie K. L., jis jį vėl nuo K. nustūmė, prašė pasitraukti ir negąsdinti vaikų. Po kurio laiko vyras atsitraukė (el. b. l. 126-129).

Iš įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - miesto parko estrada, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nefotografuota, nieko nepaimta (el. b. l. 39-41).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 39 sekundžių trukmės vaizdo įrašas, 2022 m. rugsėjo 2 d. pateiktas K. L.. Vaizdo įraše užfiksuotas vyras (A. L.), mobiliojo ryšio telefonu filmuojantis moterį (K. L.), ant rankų laikančią vaiką, ir vyrą (V. B.). Pastariesiems nuo vyro (A. L.) nusisukus, iš už nugaros jis priartėja ir vienu metu pastumia vyrą (V. B.) ir moterį (K. L.). Po pastūmimo moteris (K. L.) atsisuka į vyrą (A. L.), jį pastumia į krūtinę. Vyras (A. L.) atsitraukia (el. b. l. 68-81).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje pilnai įrodyta, kad jis panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – buvusios sugyventinės K. L. atžvilgiu –ranka sugriebęs ją už kaklo, suspaudė jai kaklą, taip pat delnu sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, taip pat pastūmė ją ranka į kairį dilbį, taip sukeldamas nukentėjusiajai K. L. fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojų paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros ir kitų objektų apžiūros protokolai bei kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta keturiais alternatyviais būdais – 1) įžūliu elgesiu, 2) grasinimais, 3) piktybiškai tyčiojantis arba 4) vandališkais veiksmais.

Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-164-976/2015).

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. L. miesto šventėje, viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, pašalinių asmenų – miesto šventės lankytojų akivaizdoje, iškeikdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – buvusios sugyventinės K. L. atžvilgiu ir tokiais savo veiksmais ne tik šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, bet ir sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, kad savo įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, pagal savo pačio elgesio turinį numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Kaltinamojo A. L. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai. Tuo tarpu kaltinamojo kaltę be jo paties paaiškinimų patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros ir kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuota informacija ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. L. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 183-190).

Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 191-192).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nesunkios baigtos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. L. anksčiau teistas, paskirta bauda išieškota, jo atžvilgiui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, tačiau 2020 m. rugsėjo 22 d. prokuroro nutarimu nutrauktas (el. b. l. 163-166), administracine tvarka nebaustas (el. b. l. 177-178), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 171-175). VŠĮ (duomenys neskelbtini) nesilankė, nesigydė (el. b. l. 170). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. L. skirtina laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrintinos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Paskyrus laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam tikslinga nustatyti įpareigojimus: 1) nuo 21.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 4) bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašai, esantys Integruoto baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) nuo 21.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) nuo 21.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) nuo 21.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) nuo 21.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašus, esančius Integruoto baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.