- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- eA-655-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00458-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- R. G., A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. (A. G. procesinių teisių ir pareigų perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai (Marijampolės pataisos namų neliko po reorganizavimo) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas) sprendimą, įformintą 2022 m. sausio 24 d. pranešimu Nr. 52/08-67 „Dėl kompensacijos nemokėjimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui A. G. atsisakyta išmokėti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją (po to, kai pataisos pareigūno A. G. sveikata buvo sutrikdyta 2021 m. rugsėjo 8 d. tikrinant jo atitiktį fizinio pasirengimo reikalavimams); 2) įpareigoti Marijampolės pataisos namus pareiškėjui išmokėti Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, kurios dydis – 13,97 mėnesio pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra pataisos pareigūnas, t. y. vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, tarnybą atliekantis Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pavaldžioje įstaigoje – Marijampolės pataisos namuose. 2021 m. rugsėjo 8 d., įgyvendinant Statuto 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, buvo organizuojamas kasmetinis vidaus tarnybos sistemos pareigūno A. G. atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimas. Šio tikrinimo metu pareiškėjas susižalojo (buvo sutrikdyta jo sveikata), t. y. jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 4/07-178 „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui atlikti“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2021 m. spalio 5 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 52/08-2563 „Dėl (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) A. G. susižalojimo“ (toliau – ir Išvada), kuria Marijampolės PN direktoriui, be kita ko, siūlė: 1) tarnybinį patikrinimą baigti; 2) pripažinti, kad Marijampolės pataisos namų (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) A. G. sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo; 3) įpareigoti Veiklos organizavimo skyriui išduoti A. G. siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK), patirtos traumos sunkumui nustatyti; 4) gavus CMEK išvadą dėl patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo priimti sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo. Pareiškėjui 2021 m. gruodžio 23 d. buvo išduotas siuntimas atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti jo sveikatos sutrikdymo mastą Statuto 59 straipsnio 3 dalies prasme, t. y. nustatyti pareiškėjui mokėtinos kompensacijos dydį, o 2022 m. sausio 12 d. surašyta CMEK pažyma, kuria nustatyta, jog pareiškėjo sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2021 m. rugsėjo 8 d., priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo.
3. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, jog vertinant pareiškėjo patirtą susižalojimą Statuto 59 straipsnio 3 dalies aspektu matyti, kad pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl nesant minėtos sąlygos, kompensacija negalima.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės (esminės) sprendimo priėmimo procedūros taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo ne(išmokėti) minėtą kompensaciją pagrįstumą, pažeisti teisinio tikrumo, apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai bei nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo susižalojimas (sveikatos sutrikdymas) yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nesusijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, ar susižalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintu Nustatymo ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ir sveikatai, tvarkos aprašu (2019 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 1V-504 redakcija, toliau – ir Tvarkos aprašas). Remdamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, nurodančiomis, kokias aplinkybes tarnybinį patikrinimą atliekanti komisija privalo nustatyti, sprendžiant dėl Statuto 59 straipsnio 1 ar 3 dalyse nurodytų kompensacijos skyrimo sąlygų, bei Tvarkos aprašo 19 punktu, pareiškėjas nurodė, kad sprendimas atsisakyti pareiškėjui išmokėti 59 straipsnio 3 dalyje nurodytą kompensaciją iš esmės yra motyvuojamas tuo, kad tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tačiau minėta aplinkybė atliekant tarnybinį patikrinimą apskritai nebuvo vertinama, tiriama ar analizuojama, Išvadoje dėl šios aplinkybės nepasisakoma.
6. Pareiškėjas akcentavo, kad tarnybinio tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos (ne)išmokėjimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, kuria nustatoma (jei nustatoma), ar reiškiniai (pareigūno sveikatai) atsirado tuo metu, kai pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (Tvarkos aprašo 17.2. p.). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomi motyvai, nulėmę priimti sprendimą dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos (ne)skyrimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, viena vertus, patvirtindamas Išvadą, priėmė Tvarkos aprašo 22.7. punkte nurodytą sprendimą pripažinti, kad pareigūno sveikata sutrikdyta dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo, kita vertus, surašydamas 2022 m. sausio 24 d. pranešimą Nr. 52/08-67 (t. y. Sprendimą), priėmė Tvarkos aprašo 22.11. punkte nurodytą sprendimą pripažinti, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nesusijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tačiau, kaip minėta, aplinkybė, ar pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, atliekant tarnybinį patikrinimą apskritai nebuvo nustatinėjama, todėl neįmanoma suprasti sprendimo (pripažinti, kad jis susižalojo, kai tarnybinių pareigų atlikimas nesusijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai) priėmimo motyvų, kadangi jie nebuvo nurodyti nei pačiame sprendime, nei Išvadoje.
7. Pareiškėjo įsitikinimu, aptarti Išvados trūkumai vertintini kaip esminiai procedūriniai pažeidimai, turėję užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo (ne)skirti Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją pagrįstumą. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi jo turinys iš esmės neatitinka esminių reikalavimų, t. y. jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas minėtą sprendimą, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
8. Dėl teisinio tikrumo, apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimų pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi Komisija Išvadoje suformulavo pasiūlymą priimti Tvarkos aprašo 22.7 punkte nurodytą sprendimą – pripažinti, kad pareigūno sveikata sutrikdyta dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo. Priėmus šį sprendimą, nukentėjęs pareigūnas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Tvarkos aprašo 19.12 punktu, kartu pasiūlyme statutinės įstaigos vadovui nurodoma ir Statuto 59 straipsnio 1 arba 3 dalis dėl mokėtinos kompensacijos dydžio nustatymo poreikio. Išvadoje buvo siūloma: 1) įpareigoti Veiklos organizavimo skyriui išduoti pareiškėjui siuntimą į CMEK, patirtos traumos sunkumui nustatyti; 2) gavus CMEK išvadą dėl patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo priimti sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo. Komisijos Išvada buvo patvirtinta Marijampolės PN direktoriaus rezoliucija, todėl laikytina, kad buvo priimtas individualus administracinis aktas (administracinis sprendimas) išmokėti pareiškėjui Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją. Vertintina, kad Marijampolės PN vadovo rezoliucija patvirtintos Išvados pagrindu pareiškėjas įgijo teisę į VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, t. y. įgijo teisėtą lūkestį gauti minėtą kompensaciją. Pareiškėjas pažymi, kad Marijampolės pataisos namų administracija visuomet deklaravo, jog kompensacija jam bus mokama, tačiau gavus CMEK pažymą, kuria pareiškėjui nustatytas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymas, administracijos pozicija šiuo klausimu kardinaliai pasikeitė. Iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovas savo veiksmais ir sprendimais, priimdamas pareiškėjui palankius administracinius sprendimus, suformavo jam teisėtą lūkestį gauti VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, todėl šį lūkestį teismas turi ginti. Pareiškėjo vertinimu, visiškai nemotyvuotas atsakovo sprendimas, kuriuo itin šiurkščiai pažeidžiami teisinio tikrumo, apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai, yra netoleruotinas teisinėje valstybėje, todėl atsakovo sprendimas naikintinas ir jis įpareigotinas pareiškėjui išmokėti VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją.
9. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija, atlikdama tarnybinį patikrinimą, visiškai nenustatinėjo aplinkybės, ar sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Nors minėtos aplinkybės nebuvo nustatinėjamos, iš Išvados turinio matyti, jog pareiškėjas susižalojo atlikdamas fizinį pratimą „Bėgimas šaudykle 10 × 10 m“, atliekant jį pareigūnas turi bėgti 100 m distanciją, kas 10 m staigiai keisdamas judėjimo kryptį, t. y. bėgant 100 m. distanciją, judėjimo kryptis staigiai keičiama 9 kartus. Pažymėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, Nr. A438-1346/2014, 2014 m. gruodžio 1 d. nutartyje yra pasisakęs, jog bėgimas nėra įprasta žmogaus fiziologinė būsena; situacija, kai pareigūnas susižaloja bėgdamas, laikytina susijusi su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Šiuo atveju pareiškėjas susižalojo atlikdamas bėgimo pratimą, kurio metu reikalaujama ne vieną kartą staigiai keisti judėjimo kryptį, todėl akivaizdu, jog tokia situacija laikytina susijusi su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina ir tai, jog iš Išvados turinio matyti, kad prieš tikrinant pareiškėjo atitiktį fizinio pasirengimo reikalavimams, buvo atliekama 22 min. pramankšta, kurios tikslas sumažinti traumų tikimybę. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareigūnai buvo ruošiami veikti tokiu būdu, kuris kels didesnę riziką jų sveikatai, t. y. pareigūnai buvo ruošiami veikti tokiu būdu, kai traumos tikimybė yra ženkliai didesnė, todėl atliekant pramankštą, prevenciniais tikslais buvo siekiama traumos tikimybę sumažinti. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad pareiškėjo susižalojimas (sveikatos sutrikdymas) buvo susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
11. Marijampolės PN nurodė aplinkybes, susijusias su tarnybiniu patikrinimu ir pareiškėjo siuntimu į CMEK, pažymėjo, kad CMEK 2022 m. sausio 12 d. surašė Specializuotos medicininės ekspertizės pažymą Nr. 52 (patikslinta) (toliau – ir Pažyma), kurioje padaryta išvada, jog sveikatos sutrikdymas, kuris yra fizinio veiksnio, įvykusio 2021 m. rugsėjo 8 d., ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys, yra priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo; pareigūnas tinkamas tolesnei tarnybai. Pareiškėjo siuntimas į CMEK, Marijampolės PN nuomone, buvo reikalingas ne vien tik patirtos traumos sunkumui nustatyti, bet taip pat įvertinti ar pareiškėjo patirtas susižalojimas neturės reikšmingos įtakos tolimesnei tarnybai, ar galės toliau dirbti. Atsižvelgiant į gautą Specializuotą medicininės ekspertizės 2022 m. sausio 12 d. pažymą Nr. 52 (patikslinta) pareiškėjui 2022 m. sausio 24 d. buvo išsiųstas informacinis raštas Nr. 52/08-67 „Pranešimas dėl kompensacijos nemokėjimo“, kad jam nebus mokama kompensacija už patirtą susižalojimą. Vertinant pareiškėjo susižalojimą Statuto 59 straipsnio 3 dalies aspektu, matyti, kad pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikdymą vykdymas Marijampolės PN direktoriaus įsakymą, tai nebuvo kažkokia papildoma užduotis, kuri nėra numatyta (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme. Už pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 8 d patirtą sveikatos sutrikdymą negali būti mokama kompensacija pagal minėtą Statuto straipsnį, kadangi pareiškėjas traumą patyrė vykdydamas tiesiogines tarnybos funkcijas, tačiau šių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ar sveikatai vykdant tarnybines pareigas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas Marijampolės PN direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. sprendimas yra pagrįstas objektyvias duomenimis, teisės normomis ir jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui 13,97 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją dėl jo tarnybos metu patirto apysunkio sveikatos sutrikdymo.
II.
12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Marijampolės PN direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. pranešimą Nr. 52/08-67 „Dėl kompensacijos nemokėjimo“ ir įpareigojo Marijampolės PN iš naujo išnagrinėti A. G. susižalojimą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl galimybės mokėti jam Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją.
13. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė:
13.1. Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 4/07-178 buvo sudaryta komisija nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) A. G. susižalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.
13.4. Marijampolės PN direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjas, be kita ko, informuotas, kad „vertinant Jūsų patirtą susižalojimą Statuto 59 straipsnio 3 dalies aspektu, matyti, kad Jūsų tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Nesant minėtos sąlygos, kompensacija negalima“.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas analizavo Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, atsižvelgdamas į administracinių teismų praktiką, aiškinant minėtas teisės normas, pabrėžė, kad šiose nuostatose nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Buvo atkreiptas dėmesys, jog vertinant, ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai.
15. Teismas pažymėjo, kad Statuto 59 straipsnio nuostatas detalizuoja Tvarkos aprašas, kurio 13.4 punkte nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija tarnybinio patikrinimo metu, be kita ko, nustato, ar tarnybinių pareigų atlikimas, yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Teismas analizavo Tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą (17.1.1, 17.1.2 ir 17.2 punktus, 19.5, 19.7, 19.8, 19.11–19.12 punktus), nurodė, kad pagal Tvarkos aprašo 22 punktą statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios išvados gavimo dienos priima vieną iš nurodytų motyvuotų sprendimų, o 24 punkte nustatyta, jog statutinės įstaigos vadovas per 3 darbo dienas nuo vieno iš Aprašo 22 punkte nustatytų sprendimų priėmimo arba nuo CMEK išvados gavimo (jei pareigūnas ar kursantas buvo siunčiamas į CMEK) <...> priima motyvuotą sprendimą dėl Statuto 59 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytos konkrečios kompensacijos mokėjimo.
16. Įvertinęs sprendimo turinį, teismas nurodė, kad atsisakymas pareiškėjui išmokėti Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytą kompensaciją yra grindžiamas aplinkybe, kad tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, tačiau teismas konstatavo, kad ši aplinkybė tarnybinio patikrinimo metu iš viso nebuvo nustatinėjama ir Išvadoje nebuvo nei analizuota, nei nustatyta arba nenustatyta. Teismo vertinimu, ši aplinkybė ir sąlyga Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytai kompensacijai išmokėti (nemokėti) iš viso nebuvo ištirta ir įvertinta Komisijos.
17. Buvo nustatyta, kad Išvados motyvuojamoje dalyje konstatuota tik tai, kad: „Apibendrinus tarnybinio patikrinimo medžiagą darytina išvada, kad Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) A. G. 2021 m. rugsėjo 8 d. apie 9 val. 55 min., tarnybos metu patyrė traumą“, o Išvados rezoliucinėje dalyje Komisija pasiūlė: „Pripažinti, kad Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo (duomenys neskelbtini) A. G. sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo“. Teismas darė išvadą, kad Išvados nei motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyje Komisija nenustatė (ir nenustatinėjo), ar pareiškėjo tarnybos metu patirta trauma buvo susijusi su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai. Tai reiškia, kad akivaizdžiai buvo pažeisti Tvarkos aprašo 9.3 punkto, 13.4 punkto, 17.2 punkto imperatyvūs reikalavimai, įpareigojantys Komisiją tarnybinio patikrinimo metu nustatyti, ar tarnybinių pareigų atlikimas šiuo atveju buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai. Buvo pripažinta, kad taip pat buvo pažeistas Tvarkos aprašo 19.7 punkto reikalavimas tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti, ar pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, nes Išvados motyvuojamoje dalyje Komisija nustatė, kad traumą pareiškėjas patyrė tarnybos metu, todėl tokiu atveju privalėjo Išvadoje konstatuoti ir antrosios nurodomos sąlygos egzistavimą arba neegzistavimą.
18. Teismas sprendė, kad imperatyvių Tvarkos aprašo normų nevykdymas ir privalomos nustatyti aplinkybės neišsiaiškinimas ir neįvertinimas tarnybinio patikrinimo išvadoje yra esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie nulėmė neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimą, nes buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. buvo pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
19. Teismas konstatavo, kad Komisijai nustačius, jog pareiškėjas tarnybos metu vykdė Marijampolės PN direktoriaus 2021m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 4/07-162 „Dėl pataisos pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo vertinimo tikrinimo“ ir pripažinus, kad traumą jis patyrė tarnybos metu, tačiau visiškai netyrus ir Išvadoje nepateikus jokių argumentų bei galutinės išvados dėl to, ar tarnybinių pareigų atlikimas šiuo atveju buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, Marijampolės PN direktorius objektyviai neturėjo visų privalomų turėti duomenų dėl visų aplinkybių, kurios privalėjo būti nustatytos tarnybinio patikrinimo metu ir nurodytos Išvadoje, todėl iš viso negalėjo priimti jokio sprendimo dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimo. Teismo vertinimu, toks tarnybinio patikrinimo atlikimas, kai jo metu netiriama ir nenustatinėjama viena iš esminių ir privalomų išsiaiškinti aplinkybių, lėmė nepagrįsto ir neteisėto statutinės įstaigos vadovo sprendimo priėmimą.
20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalimi, teismas pakartojo, kad statutinės įstaigos vadovas sprendimą dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimo ar nemokėjimo gali priimti tik atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą (Tvarkos aprašo 22, 24 p.), kuri laikytina tokio sprendimo motyvuojamąja dalimi. Nustatęs, kad Išvadoje nepateikti jokie argumentai dėl to, ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, teismas konstatavo, jog skundžiamas sprendimas šiuo aspektu yra be motyvų, be to, pats Marijampolės PN direktorius neturėjo teisės daryti išvadą, kad pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, sprendime nenurodoma, kad jis buvo priimtas atsižvelgiant į Išvadą.
21. Įvertinęs sprendimo motyvavimo trūkumus, teismas konstatavo, kad toks individualus administracinis aktas yra visiškai nemotyvuotas ir akivaizdžiai pažeidžia VAĮ nuostatas dėl administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
22. Dėl skundo teiginių, kad Komisijos Išvada buvo patvirtinta Marijampolės PN direktoriaus rezoliucija, todėl laikytina, kad buvo priimtas individualus administracinis aktas išmokėti pareiškėjui Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją ir tokios Išvados pagrindu pareiškėjas įgijo teisę į šią kompensaciją, teismas pažymėjo, kad dėl anksčiau nurodytų procedūrinių pažeidimų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl kompensacijos išmokėjimo. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Išvada, atsižvelgiant į Tvarkos apraše nustatytą teisinį reguliavimą, nėra individualus administracinis aktas ar teisėtus lūkesčius sukeliantis procedūrinis dokumentas. Teismas nurodė, kad jis neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams.
23. Buvo pabrėžta, kad atlikus neišsamų tyrimą ir nenustačius visų būtinų sąlygų bei Tvarkos apraše nustatyta tvarka jų motyvuotai neįvertinus pačiam atsakovui, teismas gali tik įpareigoti atsakovą iš naujo tinkamai ištirti įvykį ir priimti motyvuotą sprendimą.
24. Apibendrindamas teismas nurodė, kad pirmasis skundo reikalavimas tenkinamas visiškai, o antrasis skundo reikalavimas tenkinamas iš dalies, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimo pareiškėjui ir priimti motyvuotą sprendimą. Kadangi pareiškėjas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, teismas jo prašymo dėl šių išlaidų atlyginimo nesprendė.
III.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
26. Pareiškėjas pabrėžia, kad Komisija, statutinės įstaigos vadovui Išvadoje suformulavo pasiūlymą priimti Tvarkos aprašo 22.7 punkte nurodytą sprendimą pripažinti, kad pareigūno sveikata sutrikdyta dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo. Priėmus Tvarkos aprašo 22.7 punkte nurodytą sprendimą, nukentėjęs pareigūnas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, prireikus – nustatyti pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai ar poreikį pareigūną ar kursantą nusiųsti darbingumo lygiui nustatyti (Tvarkos aprašo 23 p.). Dėl šios priežasties, vadovaujantis Tvarkos aprašo 19.12 punktu, kur nustatyta, kad jeigu teikiamas motyvuotas pasiūlymas statutinės įstaigos vadovui pripažinti, kad pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, kad tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, kartu pasiūlyme statutinės įstaigos vadovui nurodoma ir Statuto 59 straipsnio 1 arba 3 dalis dėl mokėtinos kompensacijos dydžio nustatymo poreikio.
27. Pareiškėjas akcentuoja Išvadoje suformuluotus pasiūlymus įstaigos vadovui (siūlyta, kad gavus CMEK išvadą dėl patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo priimti sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo), tvirtina, kad Išvada buvo patvirtinta Marijampolės PN direktoriaus rezoliucija, todėl laikytina, kad buvo priimtas individualus administracinis aktas išmokėti pareiškėjui Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją. Pareiškėjo vertinimu, statutinės įstaigos vadovo rezoliucija patvirtintos Išvados pagrindu jis įgijo teisę į Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, t. y. įgijo teisėtą lūkestį gauti minėtą kompensaciją.
28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad faktą, jog statutinės įstaigos vadovui rezoliucija patvirtinant Išvadą buvo priimtas sprendimas išmokėti pareiškėjui Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, patvirtina ir pareiškėjui 2021 m. gruodžio 23 d. išduoto siuntimo Nr. 51/08-66 atlikti specializuotą medicininę ekspertizę turinys – nurodytas ekspertizės uždavinys, ekspertizės pagrindai, taip pat nurodymas, kad pareigūnui bus išmokama kompensacija vadovaujantis Tvarkos aprašu ir Statuto 59 straipsnio nuostatomis.
29. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarydamas išvadą, kad Išvada negalėjo sukurti teisėtų lūkesčių, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju Komisija siūlė priimti Tvarkos aprašo 22.7 punkte nurodytą sprendimą – pripažinti, kad pareigūno sveikata sutrikdyta dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo. Taigi, statutinės įstaigos vadovas, patvirtindamas Komisijos Išvadą rezoliucija, priėmė motyvuotą sprendimą pripažinti, kad pareigūno sveikata sutrikdyta dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo (Tvarkos aprašo 22.7 p.). Pareiškėjo įsitikinimu, priimant šį sprendimą, nebūtina vertinti, ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Taigi, būtent nuo minėtos rezoliucijos priėmimo dienos pareiškėjas įgijo teisę į ginčo kompensaciją, o kartu ir teisėtą lūkestį ją gauti.
30. Pareiškėjas tvirtina, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu, į CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti siunčiamas tik tas pareigūnas, kuris statutinės įstaigos vadovo sprendimu pripažintas turįs teisę į Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, o tokią teisę pareigūnas turi priėmus Tvarkos aprašo 22.7 punkte nurodytą sprendimą, kuris buvo priimtas ir dėl pareiškėjo.
31. Jeigu vertinti, kad nebuvo priimtas sprendimas pareiškėjui skirti Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, tai jam nebūtų buvęs išduotas siuntimas į CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti.
32. Šiuo atveju, jau pats siuntimo (kartu įvertinus ir jo turinį) į CMEK išdavimo faktas patvirtina, jog buvo priimtas sprendimas skirti pareiškėjui kompensaciją, o kompensacija neskirta tik todėl, kad pareiškėjui buvo nustatytas ne lengvas, o apysunkis sveikatos sutrikdymas Statuto 59 straipsnio 3 dalies prasme, tokią staiga pasikeitusią poziciją motyvuojant tuo, kad kompensacija už apysunkį sveikatos sutrikdymą atsakovui neva yra per didelė mokėtina suma, kas iš esmės pažeidžia teisinio tikrumo, apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus.
33. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde bei pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, darytina pagrįsta išvada, jog pareiškėjo reikalavimai yra visiškai pagrįsti, todėl turi būti tenkinami pilna apimtimi.
Atsiliepimas
34. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus sprendimo, įforminto 2022 m. sausio 24 d. pranešimu Nr. 52/08-67, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išmokėti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
36. Pirmosios instancijos teismas 2022 m gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. pranešimą Nr. 52/08-67 „Dėl kompensacijos nemokėjimo“ ir įpareigojo Marijampolės pataisos namus iš naujo išnagrinėti A. G. susižalojimą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl galimybės mokėti jam Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją. Teismas konstatavo, kad individualus administracinis aktas yra visiškai nemotyvuotas ir akivaizdžiai pažeidžia VAĮ nuostatas (10 str. 5 d. 5–6 p.) dėl administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (VAĮ ir Aprašui) (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
37. A. G. su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutiko, apeliaciniame skunde prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai. Teigė, kad susipažinęs su skundžiamo sprendimo teisiniais ir faktiniais motyvais bei argumentais, mano, kad nepagrįstai atmesti jo skundo argumentai dėl esminių teisinio tikrumo, apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimų.
38. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
39. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 patvirtino Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarkos aprašo nuostatos.
40. Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą <...>.
41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą (iki 2016 m. sausio 1 d. analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas Statuto 40 str. 3 d., iki 2019 m. sausio 1 d. – Statuto 50 str. 3 d.), ne kartą konstatavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-501-552/2017; kt.). Dėl antrosios sąlygos – ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, ne kartą konstatuota ir tai, kad aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1074-442/2021; kt.).
42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010; 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010; kt.) yra nurodęs, kad aptariamos nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta.
43. Taigi, šiuo atveju Statuto 59 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos kontekste, būtina įvertinti, ar pareiškėjo susižalojimas atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo metu (buvo nustatytas (duomenys neskelbtini)), laikytinas tarnybinių pareigų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika jos, kaip pareigūno gyvybei ar sveikatai, atlikimu.
44. Įvertinęs 2021 m. spalio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 52108-2563 turinį ir skundžiamą Marijampolės pataisos namų direktoriaus sprendimą, įformintą 2022 m. sausio 24 d. pranešimu Nr. 52/08-67, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsisakymas pareiškėjui išmokėti VTS 59 straipsnio 3 dalyje nurodytą kompensaciją yra grindžiamas aplinkybe, kad tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, tačiau teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė tarnybinio patikrinimo metu iš viso nebuvo nustatinėjama ir ji išvadoje nėra nei analizuota, nei nustatyta arba nenustatyta, t. y. ši aplinkybė ir sąlyga VTS 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos išmokėjimui arba nemokėjimui pagrįsti iš viso nebuvo ištirta ir įvertinta Komisijos.
45. Taigi minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje iš esmės tik abstrakčiai nurodyta, kad pareigūno A. G. sveikatos sutrikdymas atsirado šio tiriamo įvykio metu (tikrinant jo atitiktį fizinio pasirengimo reikalavimams), kas reiškia, jog pareiškėjas tarnybos metu patyrė traumą. Nagrinėjamu atveju joks pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimo sąsajų su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai tyrimas nebuvo atliekamas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad toks tarnybinio patikrinimo atlikimas, kai jo metu netiriama ir nenustatinėjama viena iš esminių ir privalomų išsiaiškinti aplinkybių, ir tokia tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje visiškai neanalizuojama ir nepasisakoma dėl tokios esminės privalomos nustatyti aplinkybės, neišvengiamai lemia nepagrįsto ir neteisėto statutinės įstaigos vadovo sprendimo priėmimą, kadangi jis tiesiog neturi visų būtinų duomenų pagrįstam sprendimui priimti dėl nepilnai ir neišsamiai atlikto tarnybinio patikrinimo.
46. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovo sprendimai yra administraciniai aktai, kuriuos priimdamas atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 ir kt.).
47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ straipsnio (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 5 dalies 5–6 punktų nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, jog esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022; ir kt.).
48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, vertina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai ir aiškiai išdėstė, kodėl atsakovo priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Teismo sprendime pateikta argumentacija pripažintina visiškai pagrįsta ir yra tvirtintina. Taigi analizuojami atsakovo sprendimai yra ydingi (defektiniai) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme.
49. A. G. apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo nepagrįstai atmesti jo skundo argumentai dėl esminių teisinio tikrumo, apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimų. Pareiškėjui negali sukelti jokių teisėtų lūkesčių, kad jis įgijo teisę gauti Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų (teisėtų lūkesčių principas iš esmės yra susijęs su aplinkybe, jog asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos tik tuomet, jei jos įgytos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus).
50. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl kompetencijų diferencijavimo ir tarnybinio patikrinimo išvados kaip administracinio akto. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Pažymėtina, jog šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl to nebepasisako.
51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. G. (A. G. procesinių teisių ir pareigų perėmėjos) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.