- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- eI3-3841-780/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00458-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas A. G. skundu prašo: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų sprendimą, įformintą 2022 m. sausio 24 d. pranešimu Nr. 52/08-67, kuriuo pareiškėjui A. G. atsisakyta išmokėti Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją (po to, kai pataisos pareigūno A. G. sveikata buvo sutrikdyta 2021 m. rugsėjo 8 d. tikrinant jo atitiktį fizinio pasirengimo reikalavimams); 2) įpareigoti Marijampolės pataisos namus pareiškėjui A. G. išmokėti Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, kurios dydis – 13,97 mėnesio A. G. vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad yra pataisos pareigūnas, t. y. vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, tarnybą atliekantis Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) pavaldžioje įstaigoje – Marijampolės pataisos namuose. 2021 m. rugsėjo 8 d., įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – VTS) 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, buvo organizuojamas kasmetinis vidaus tarnybos sistemos pareigūno A. G. atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimas. Šio tikrinimo metu pareiškėjas susižalojo (buvo sutrikdyta jo sveikata), t. y. jam nustatytas achilo sausgyslės sužalojimas. 2021 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-178, sudaryta komisija (toliau – Komisija), atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2021 m. spalio 5 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, Nr. 52/08-2563 (toliau – Išvada), kuria Marijampolės pataisos namų direktoriui, be kita ko, siūlė: 1) tarnybinį patikrinimą baigti; 2) pripažinti, kad Marijampolės pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. G. sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo; 3) įpareigoti Veiklos organizavimo skyriui išduoti A. G. siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK), patirtos traumos sunkumui nustatyti; 4) gavus CMEK išvadą dėl patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo priimti sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo. 2021 m. gruodžio 23 d. pareiškėjui buvo išduotas siuntimas atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti jo sveikatos sutrikdymo mastą VTS 59 straipsnio 3 dalies prasme, t. y. nustatyti pareiškėjui mokėtinos kompensacijos dydį. 2022 m. sausio 12 d. surašyta CMEK pažyma, kuria nustatyta, jog pareiškėjo A. G. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2021 m. rugsėjo 8 d., priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo (VTS 59 straipsnio 3 dalies prasme). 2022 m. sausio 24 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus pranešimu, Nr. 52/08-67, pareiškėjas informuotas, jog: 1) „informuojame, kad Marijampolės pataisos namuose 2022-01-21 gauta Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2022-01-12 Specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 52 (patikslinta), kurioje padaryta išvada, kad sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko fizinio patikrinimo metu jums atliekant bėgimo pratimą, 2021-09-08 priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo, pareigūnas yra tinkamas tolimesnei tarnybai ir rekomenduotina atleisti nuo fizinių pratimų ir normatyvų laikymo 6-iems mėnesiams“; 2) „vertinant Jūsų patirtą susižalojimą Statuto 59 straipsnio 3 dalies aspektu matyti, kad Jūsų tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Nesant minėtos sąlygos kompensacija negalima“. Pareiškėjas, nesutikdamas su toliu sprendimu, skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais bei motyvais: 1) priimant sprendimą buvo pažeistos pagrindinės (esminės) sprendimo priėmimo procedūros taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo ne(išmokėti) minėtą kompensaciją pagrįstumą; 2) priimant sprendimą buvo šiurkščiai pažeisti teisinio tikrumo, apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai; 3) priimant sprendimą nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo susižalojimas (sveikatos sutrikdymas) yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nesusijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Dėl esminių procesinių pažeidimų pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, ar susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu, Nr. 1V-504, patvirtintu tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad statutinės įstaigos, kurioje eina (ėjo) pareigas pareigūnas, vadovas (toliau – statutinės įstaigos vadovas), gavęs informaciją apie pareigūno, susižalojimą, sužalojimą ar sveikatos sutrikdymą, per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos paveda pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui (toliau – tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo), kompetentingam nustatyti įvykio, kuris galėjo būti pareigūno mirties, susižalojimo, sužalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis (toliau – įvykis), aplinkybes, atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją įvykiui ištirti ir paveda jai atlikti tarnybinį patikrinimą. Tvarkos aprašo 9 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo tikslai – nustatyti: 1) ar įvykis įvyko pareigūnui atliekant tarnybines pareigas ar dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu; 2) ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai. Atitinkamai Tvarkos aprašo 13.4. punkte nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija tarnybinio patikrinimo metu atlieka šias funkcijas: 1) nustato, ar tarnybinių pareigų atlikimas, yra susiję su padidėjusiu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 17 punktu, tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiantys dėl Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 ar 3 dalyse nurodytų kompensacijos skyrimo sąlygų: 1) privalo nustatyti, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra priežastiniais ryšiais susiję su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu: 17.1.1. tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad pareigūnas žuvo (mirė), buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, būtina ištirti, ar laikas, kai pareigūnas mirė, buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo laikas; 17.1.2. tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, būtina ištirti, ar pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas buvo patirti nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau atliekant pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą. Nustačius Tvarkos aprašo 17.1.1 ar 17.1.2 papunkčiuose nurodytas aplinkybes (išskyrus pareigūno mirties atveju), kartu būtina nustatyti, ar reiškiniai (pareigūno sveikatai) atsirado tuo metu, kai pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 19 punktu, tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, nurodoma: 19.5. ar įvykis įvyko pareigūnui atliekant tarnybines pareigas ar dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu; 19.6. jeigu pareigūnas sužalotas, susižalojo arba jo sveikata sutrikdyta jam atliekant tarnybines pareigas, – ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 19.7. jeigu pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, – ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 19.8. motyvuotas pasiūlymas statutinės įstaigos vadovui pripažinti arba nepripažinti, kad pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu; ar tarnybinių pareigų atlikimas, susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; ar mokėtina Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodyta kompensacija; 19.9. jeigu teikiamas motyvuotas pasiūlymas statutinės įstaigos vadovui pripažinti, kad pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, kad tarnybinių pareigų atlikimas susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, kartu pasiūlyme statutinės įstaigos vadovui nurodoma ir Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 arba 3 dalis dėl mokėtinos kompensacijos dydžio nustatymo poreikio. Atitinkamai Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, priima vieną iš šiame punkte nurodytų motyvuotų sprendimų. Nagrinėjamu atveju, iš pridedamų dokumentų turinio matyti, jog sprendimas atsisakyti pareiškėjui išmokėti VTS 59 straipsnio 3 dalyje nurodytą kompensaciją iš esmės yra motyvuojamas tuo, kad „tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai“. Vertinant tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą visų pirma pažymėtina, jog aplinkybė, ar reiškiniai (pareigūno A. G. sveikatai) atsirado tuo metu, kai pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (Tvarkos aprašo 17.2. punktas), atliekant tarnybinį patikrinimą apskritai nebuvo vertinama, tiriama ir analizuojama. Tvarkos apraše nustatytos normos, reglamentuojančios tarnybinio patikrinimo metu nustatytinas teisiškai reikšmingas faktines ir kitas aplinkybes (Tvarkos aprašo 17 punktas) bei tarnybinio patikrinimo išvados turinio reikalavimus (Tvarkos aprašo 19 punktas), yra imperatyvaus pobūdžio. Tvarkos aprašo prasme tarnybinio tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos (ne)išmokėjimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, kuria nustatoma (jei nustatoma), ar reiškiniai (pareigūno sveikatai) atsirado tuo metu, kai pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (Tvarkos aprašo 17.2. punktas). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomi motyvai, nulėmę priimti sprendimą dėl VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos (ne)skyrimo. Nagrinėjamu atveju Marijampolės pataisos namų direktorius, viena vertus, patvirtindamas Išvadą, priėmė Tvarkos aprašo 22.7. punkte nurodytą sprendimą „pripažinti, kad pareigūno sveikata sutrikdyta dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo“, kita vertus, surašydamas 2022 m. sausio 24 d. pranešimą Nr. 52/08-67, priėmė Tvarkos aprašo 22.11. punkte nurodytą sprendimą „pripažinti, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nesusijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai“. Tačiau aplinkybė, ar pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai (Tvarkos aprašo 17.2. punktas), atliekant tarnybinį patikrinimą apskritai nebuvo nustatinėjama, todėl neįmanoma suprasti sprendimo (pripažinti, kad jis susižalojo kai tarnybinių pareigų atlikimas nesusijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai) priėmimo motyvų, kadangi jie nebuvo nurodyti nei pačiame sprendime, nei jį lydinčiame dokumente – tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvados trūkumai, o būtent – imperatyvios pareigos nustatyti, ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nevykdymas, vertintini kaip esminiai procedūriniai pažeidimai, turėję užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo (ne)skirti VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją pagrįstumą. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi jo turinys iš esmės neatitinka esminių teisės aktų reikalavimų, t. y. jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas minėtą sprendimą, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl esminių teisinio tikrumo, apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimų pareiškėjas nurodo, kad teisinio tikrumo, apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A143-1660/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015). Nagrinėjamu atveju, tarnybinį patikrinimą atlikusi Komisija Išvadoje suformulavo pasiūlymą priimti Tvarkos aprašo 22.7. punkte nurodytą sprendimą „pripažinti, kad pareigūno sveikata sutrikdyta dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo“. Priėmus Tvarkos aprašo 22.7. punkte nurodytą sprendimą, nukentėjęs pareigūnas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, prireikus – nustatyti pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai ar poreikį pareigūną ar kursantą nusiųsti darbingumo lygiui nustatyti (Tvarkos aprašo 23 punktas). Dėl šios priežasties, vadovaujantis Tvarkos aprašo 19.12. punktu, kartu pasiūlyme statutinės įstaigos vadovui nurodoma ir Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 arba 3 dalis dėl mokėtinos kompensacijos dydžio nustatymo poreikio. Išvadoje statutinės įstaigos vadovui taip pat buvo siūloma: 1) įpareigoti Veiklos organizavimo skyriui išduoti Marijampolės pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui A. G. siuntimą į CMEK, patirtos traumos sunkumui nustatyti; 2) gavus CMEK išvadą dėl patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo priimti sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo. Komisijos Išvada buvo patvirtinta Marijampolės pataisos namų direktoriaus rezoliucija, todėl laikytina, kad buvo priimtas individualus administracinis aktas (administracinis sprendimas) išmokėti pareiškėjui VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją. Taigi, Marijampolės pataisos namų)vadovo rezoliucija patvirtintos Išvados pagrindu pareiškėjas įgijo teisę į VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, t. y. įgijo teisėtą lūkestį gauti VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją. Pareiškėjas pažymi, kad Marijampolės pataisos namų administracija visuomet deklaravo, jog kompensacija jam bus mokama, tačiau gavus CMEK pažymą, kuria pareiškėjui nustatytas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymas, administracijos pozicija šiuo klausimu kardinaliai pasikeitė. Iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovas savo veiksmais ir sprendimais, priimdamas pareiškėjui palankius administracinius sprendimus, suformavo jam teisėtą lūkestį gauti VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, todėl šį lūkestį teismas turi ginti. Pareiškėjo vertinimu, visiškai nemotyvuotas atsakovo sprendimas, kuriuo itin šiurkščiai pažeidžiami teisinio tikrumo, apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai, yra netoleruotinas teisinėje valstybėje, todėl atsakovo sprendimas naikintinas ir jis įpareigotinas pareiškėjui išmokėti VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją.
Dėl pripažinimo, kad pareiškėjo susižalojimas (sveikatos sutrikdymas) yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nesusijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai pareiškėjas nurodo, kad Komisija, atlikdama tarnybinį patikrinimą, visiškai nenustatinėjo aplinkybės, ar reiškiniai (pareigūno A. G. sveikatai) atsirado tuo metu, kai pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (Tvarkos aprašo 17.2. punktas). Nors minėtos aplinkybės nebuvo nustatinėjamos, tačiau atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog pareiškėjo A. G. sveikatos sutrikdymas atsirado kai „tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai“. Iš Išvados turinio matyti, jog pareiškėjas susižalojo atlikdamas fizinį pratimą „Bėgimas šaudykle 10 × 10 m“. Iš šio pratimo aprašymo matyti, kad atliekant jį pareigūnas turi bėgti 100 m distanciją, kas 10 m staigiai keisdamas judėjimo kryptį, t. y. bėgant 100 m. distanciją, judėjimo kryptis staigiai keičiama 9 kartus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, Nr. A438-1346/2014, 2014 m. gruodžio 1 d. nutartyje yra pažymėjęs, jog „žmogaus fiziologinis veiksmas – bėgimas, nėra įprasta žmogaus fiziologinė būsena. Žmogus bėgdamas, pagal savo anatomines savybes patenka į situaciją, kai jis dėl galimybės pargriūti, prarasti pusiausvyrą ir pan., labiau rizikuoja savo sveikata, negu eidamas, sėdėdamas ir kt. Atliekant vidaus tarnybai priskirtas funkcijas iš pareigūnų nereikalaujama šiuo būdu jas vykdyti, išskyrus ekstremalias situacijas, kai tai būtina tarnybos tikslams užtikrinti“, todėl situacija, kai pareigūnas susižaloja bėgdamas, laikytina susijusi su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjas, susižalojo atlikdamas bėgimo pratimą, kurio metu reikalaujama ne vieną kartą staigiai keisti judėjimo kryptį, todėl akivaizdu, jog tokia situacija laikytina susijusi su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina ir tai, jog iš Išvados turinio matyti, kad prieš tikrinant pareigūno A. G. atitiktį fizinio pasirengimo reikalavimams, buvo atliekama 22 min. „pramankšta“. Pramankštos tikslai – apšildyti raumenis, padidinti jų temperatūrą ir elastingumą, tokiu būdu siekiant sumažinti traumų tikimybę. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareigūnai buvo ruošiami veikti tokiu būdu, kuris kels didesnę riziką jų sveikatai, t. y. pareigūnai buvo ruošiami veikti tokiu būdu, kai traumos tikimybė yra ženkliai didesnė, todėl atliekant pramankštą, prevenciniais tikslais buvo siekiama traumos tikimybę sumažinti. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad pareiškėjo susižalojimas (sveikatos sutrikdymas) buvo susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės pataisos (toliau - Marijampolės PN) namai nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas nurodo, kad pagal Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 4/07-17 patvirtintą Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymą, pareigūnas einantis šias pareigas turi atitikti sveikatos būklės reikalavimus, nustatytus Sveikatos būklės reikalavimų asmenimis, pretenduojantiems į vidaus ar kitą statutinę tarnybą, mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje švietimo įstaigoje, pareigūnams, kursantams sąvade, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618, pagal šio sąvado II skiltį bei atitikti pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų antrą lygį. Su minėtu pareigybės aprašymu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai. Pareiškėjo pareigybei pagal darbo pobūdį keliami aukštesni fizinės būklės reikalavimai, todėl fizinio pasirengimo patikrinimas negalėjo sukelti padidintos rizikos ar pavojaus gyvybei ar sveikatai. Siekiant įvertinti pareiškėjo patirtą susižalojimą buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. 2021 m. spalio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52/08-2563 „Dėl 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. G. susižalojimo“ konstatuota, kad pareiškėjo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ir Veiklos organizavimo skyrius įpareigotas išduoti pareiškėjui siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau - CMEK) patirtos traumos sunkumui nustatyti ir gavus CMEK pažymą dėl patirto sveikatos sutrikdymo priimti sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo. 2022 m. sausio 12 d. CMEK surašė Specializuotos medicininės ekspertizės pažymą Nr. 52 (patikslinta), kuriame padaryta išvada, jog sveikatos sutrikdymas, kuris yra fizinio veiksnio, įvykusio 2021 m. rugsėjo 8 d. ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys, yra priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. Pareigūnas tinkamais tolesnei tarnybai. Pareiškėjo siuntimas į CMEK, Marijampolės PN nuomone, buvo reikalingas ne vien tik patirtos traumos sunkumui nustatyti, bet taip pat įvertinti ar pareiškėjo patirtas susižalojimas neturės reikšmingos įtakos tolimesnei tarnybai, ar galės toliau dirbti. Atsižvelgiant į gautą Specializuotą medicininės ekspertizės 2022 m. sausio 12 d. pažymą Nr. 52 (patikslinta) pareiškėjui 2022 m. sausio 24 d. buvo išsiųstas informacinis raštas Nr. 52/08-67 „Pranešimas dėl kompensacijos nemokėjimo“, kad jam nebus mokama kompensacija už patirtą susižalojimą. Vertinant pareiškėjo susižalojimą Statuto 59 straipsnio 3 dalies aspektu, matyti, kad pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikdymą vykdymas Marijampolės PN direktoriaus įsakymą, tai nebuvo kažkokia papildoma užduotis, kuri nėra numatyta jaunesniojo specialisto pareigybės aprašyme. Už pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 8 d patirtą sveikatos sutrikdymą negali būti mokama kompensacija pagal minėtą Statuto straipsnį, kadangi pareiškėjas traumą patyrė vykdydamas tiesiogines tarnybos funkcijas, tačiau šių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ar sveikatai vykdant tarnybines pareigas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas Marijampolės PN direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. sprendimas yra pagrįstas objektyvias duomenimis, teisės normomis ir jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui 13,97 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją dėl jo tarnybos metu patirto apysunkio sveikatos sutrikdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. pranešimo Nr. 52/08-67, kuriuo pareiškėjui A. G. atsisakyta išmokėti Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, nurodant, kad tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-178, sudaryta komisija (toliau – Komisija) nustatyti, ar 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. G. susižalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.
2022 m. sausio 12 d. surašyta CMEK pažyma, kuria nustatyta, jog A. G. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2021 m. rugsėjo 8 d., priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo.
2022 m. sausio 24 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus pranešimu Nr. 52/08-67 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) pareiškėjas, be kita ko, informuotas: „vertinant Jūsų patirtą susižalojimą Statuto 59 straipsnio 3 dalies aspektu matyti, kad Jūsų tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Nesant minėtos sąlygos kompensacija negalima“.
Dėl procedūrinių pažeidimų sprendžiant klausimą dėl kompensacijos mokėjimo
Dėl antrosios sąlygos, t. y., ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai bei, kad atliekamų tarnybinių pareigų sąsajos su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas ar nebuvimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamą tarnybos funkciją (2010-01-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2010-08-30 sprendimas administracinėje byloje A146-1149/2010).
Aprašo 17.1.1. punkte numatyta, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija, tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad pareigūnas žuvo (mirė), buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, būtina ištirti, ar laikas, kai pareigūnas mirė, buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo laikas.
Aprašo 17.2. punktas numato, kad nustačius Aprašo 17.1.1 ar 17.1.2 papunkčiuose nurodytas aplinkybes (išskyrus pareigūno mirties atveju), kartu būtina nustatyti, ar reiškiniai (pareigūno sveikatai) atsirado tuo metu, kai pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką turi vertinti ne apskritai atsižvelgdami į visą pareigūno tarnybą, o konkrečiai į tarnybinių pareigų atlikimo situaciją, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, t. y. turi nustatyti, ar padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai pagal pareigūno atliekamų pareigų (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo ar buvo patirtas sveikatos sutrikdymas) pobūdį pripažintini įprastais veiksniais, kurie susiję su šių pareigų atlikimu, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Aprašo 19.7. punktas numato, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma - jeigu pareigūnas sužalotas, susižalojo arba jo sveikata sutrikdyta jam atliekant tarnybines pareigas, – ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Aprašo 19.8. punktas numato, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma - jeigu pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, – ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog atsisakymas pareiškėjui išmokėti VTS 59 straipsnio 3 dalyje nurodytą kompensaciją yra grindžiamas aplinkybe, kad tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, tačiau teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė tarnybinio patikrinimo metu iš viso nebuvo nustatinėjama ir ji Išvadoje nėra nei analizuota, nei nustatyta arba nenustatyta. Kitaip tariant, ši aplinkybė ir sąlyga VTS 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos išmokėjimui arba nemokėjimui pagrįsti iš viso nebuvo ištirta ir įvertinta Komisijos.
Šiuo atveju Išvados motyvuojamoje dalyje konstatuota tik tai, kad: „Apibendrinus tarnybinio patikrinimo medžiagą darytina išvada, kad Marijampolės pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas A. G. 2021 m. rugsėjo 8 d. apie 9 val. 55 min., tarnybos metu patyrė traumą“, o Išvados rezoliucinėje dalyje Komisija pasiūlė tik: „Pripažinti, kad Marijampolės pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. G. sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo“. Tačiau nei Išvados motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyje Komisija nenustatė (ir nenustatinėjo), ar A. G. tarnybos metu patirta trauma buvo susijusi su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai. Tai reiškia, kad akivaizdžiai buvo pažeisti Aprašo 9.3. punkto, 13.4. punkto, 17.2. punkto imperatyvūs reikalavimai, įpareigojantys Komisiją tarnybinio patikrinimo metu nustatyti, ar tarnybinių pareigų atlikimas šiuo atveju buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai. Taip pat akivaizdžiai buvo pažeistas Aprašo 19.7. punkto reikalavimas tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti, ar pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, nes Išvados motyvuojamoje dalyje Komisija nustatė, kad traumą pareiškėjas patyrė tarnybos metu, todėl tokiu atveju privalėjo Išvadoje konstatuoti arba nekonstatuoti ir antrosios nurodomos sąlygos egzistavimą arba neegzistavimą.
Nurodytų imperatyvių Aprašo normų nevykdymas ir privalomos nustatyti aplinkybės neišsiaiškinimas ir neįvertinimas tarnybinio patikrinimo išvadoje yra esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie nulėmė neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimą, nes buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Todėl tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Teismas konstatuoja, kad Komisijai nustačius, jog pareiškėjas tarnybos metu vykdė Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 4/07-162 „Dėl pataisos pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo vertinimo tikrinimo“ ir pripažinus, kad traumą jis patyrė tarnybos metu, tačiau visiškai netyrus ir Išvadoje nepateikus jokių argumentų bei galutinės išvados dėl to, ar tarnybinių pareigų atlikimas šiuo atveju buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, Marijampolės pataisos namų direktorius objektyviai neturėjo visų privalomų turėti duomenų dėl visų aplinkybių, kurios privalėjo būti nustatytos tarnybinio patikrinimo metu ir nurodytos Išvadoje, todėl iš viso negalėjo priimti jokio sprendimo dėl VTS 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimo. Kaip minėta, statutinės įstaigos vadovas sprendimą dėl VTS 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimo ar nemokėjimo gali priimti tik atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą (Aprašo 22, 24 punktai), todėl toks tarnybinio patikrinimo atlikimas, kai jo metu netiriama ir nenustatinėjama viena iš esminių ir privalomų išsiaiškinti aplinkybių, ir tokia tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje visiškai neanalizuojama ir nepasisakoma dėl tokios esminės privalomos nustatyti aplinkybės, neišvengiamai lemia nepagrįsto ir neteisėto statutinės įstaigos vadovo sprendimo priėmimą, kadangi jis tiesiog neturi visų būtinų duomenų pagrįstam sprendimui priimti dėl nepilnai ir neišsamiai atlikto tarnybinio patikrinimo.
Dėl skundžiamo administracinio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., kurią iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatos) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-507-968/2022).
LVAT praktikoje akcentuojama, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018). Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018).
Pažymėtina ir tai, kad LVAT jurisprudencijoje akcentuojama, jog individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti priimtame administraciniame akte, o kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti) ar papildymas naujais motyvais negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016).
Taip pat LVAT pabrėžia, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą, todėl viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018).
Nagrinėjamu atveju pirmiausiai pabrėžtina, kad statutinės įstaigos vadovas sprendimą dėl VTS 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimo ar nemokėjimo gali priimti tik atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą (Aprašo 22, 24 punktai), nes pats tarnybinio patikrinimo tikslas ir yra nustatyti, ar įvykis įvyko pareigūnui atliekant tarnybines pareigas ar dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu (Aprašo 9.1. p.), ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai (Aprašo 9.3. p.). Būtent tam statutinės įstaigos vadovas paveda kompetentingam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją įvykiui ištirti ir paveda jai atlikti tarnybinį patikrinimą (Aprašo 8 p.), kad priimdamas sprendimą galėtų vadovautis išsamia įvykio tyrimo medžiaga ir argumentuotu jos teisiniu vertinimu, pateikiamu būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Nurodyta tarnybinio patikrinimo ir jo išvados teisinė reikšmė suponuoja išvadą, kad tarnybinio tyrimo išvada, kuria privaloma pagrįsti priimamą individualų administracinį aktą dėl VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos išmokėjimo ar atsisakymo išmokėti, yra tokio statutinės įstaigos vadovo akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Aprašo reikalavimus atitinkanti motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada yra tas procedūrinis administracinis aktas, kuriuo nustatoma ar tiriami reiškiniai (pareigūno sveikatai) atsirado tuo metu, kai pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (Aprašo 17.2. punktas).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Išvadoje nepateikti jokie argumentai bei galutinės išvados dėl to, ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, teismas konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas neturi šios esminės aplinkybės motyvuoto pagrindimo, kuris privalo būti Išvadoje. Tai reiškia, kad skundžiamo sprendimo priėmimą nulėmusi išvada: „<...> Jūsų tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Nesant minėtos sąlygos kompensacija negalima“, nėra pagrįsta tarnybinio patikrinimo metu nustatytais duomenimis ir Išvadoje konstatuotomis Komisijos išvadomis. Kitaip tariant, skundžiamą sprendimą statutinės įstaigos vadovas priėmė nesivadovaudamas Išvada ir jos motyvais, kadangi joje nebuvo sprendimui priimti reikiamų duomenų ir Komisijos teisinio vertinimo (motyvų) dėl privalomos nustatyti esminės aplinkybės.
Nepaisant to, Marijampolės PN direktorius skundžiamame sprendime pats padarė minėtą išvadą, kad pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai. Tačiau teismas konstatuoja, kad ir ši Marijampolės PN direktoriaus išvada, nepaisant to, kad jis tokios išvados iš viso neturi teisės daryti, jeigu Komisija dėl jos visiškai nesprendė ir nepasisakė savo Išvadoje, yra be jokių motyvų.
Šiuo atveju statutinės įstaigos vadovas tiesiog nusprendė, kad nėra būtinos sąlygos VTS 59 straipsnio 3 dalyje numatytai kompensacijai išmokėti, bet jokių motyvų, kodėl tokią išvadą padarė ir kuo ją grindžia, skundžiamame sprendime nenurodė. Vien tai, kad savo motyvus atsakovas bando paaiškinti ginčą nagrinėjant teisme neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui, nes, kaip minėta, individualaus administracinio akto motyvai pagal turi būti nurodyti priimtame administraciniame akte, o kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti) ar papildymas naujais motyvais negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016).
Pažymėtina, jog LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, tokiu atveju įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-520/2017; 2022 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1934-624/2022). Tai reiškia, kad skundžiamame sprendime Marijampolės PN direktorius gali tiesiogiai ir nenurodyti savo sprendimo motyvų, tačiau tik su sąlyga, jeigu tokie motyvai būtų aiškiai išdėstyti Išvadoje ir direktorius nurodytų, kad savo sprendimą priima vadovaudamasis Išvada. Tačiau šiuo atveju motyvų dėl to, ar pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, nėra nei pačiame skundžiamame sprendime, nei Išvadoje, o skundžiamame sprendime apskritai net nenurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis Išvada.
Įvertinęs nurodytus skundžiamo sprendimo motyvavimo trūkumus teismas konstatuoja, kad toks individualus administracinis aktas yra visiškai nemotyvuotas ir akivaizdžiai pažeidžia VAĮ nuostatas (10 str. 5 d. 5–6 p.) dėl administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (VAĮ ir Aprašui) (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Dėl pareiškėjo teisėtų lūkesčių ir dėl bylos baigties
Pareiškėjas teigia, kad Komisijos Išvada buvo patvirtinta Marijampolės pataisos namų direktoriaus rezoliucija, todėl laikytina, kad buvo priimtas individualus administracinis aktas išmokėti jam VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją ir tokios Išvados pagrindu pareiškėjas įgijo teisę į šią kompensaciją. Pareiškėjo manymu, atsakovas suformavo jam teisėtą lūkestį gauti VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, todėl šį lūkestį teismas turi ginti ir panaikinus skundžiamą sprendimą įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją.
Atsižvelgiant į teismo nustatytus ir anksčiau nurodytus procedūrinius pažeidimus teismas konstatuoja, kad nėra galimybės ir teisinio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą, nes būtent dėl padarytų procedūrinių pažeidimų nebuvo nustatyta privaloma esminė sąlyga, kuri leistų spręsti, ar yra pagrindas mokėti VTS 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, o pati Išvada nėra nei individualus administracinis aktas, nei savaime teisėtus lūkesčius sukeliantis procedūrinis dokumentas.
Teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai pagal jiems suteiktą kompetenciją sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Teismas negali viešojo administravimo subjektui konkrečiai nurodyti, kaip turėtų būti keičiami jo priimti aktai ar koks konkrečiai sprendimas turi būti priimtas, jeigu konstatuoja, kad juos priimant buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą, ir sprendimas buvo nemotyvuotas. Teismas negali vertinti viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumo nežinodamas jo motyvų, todėl teismui panaikinus administracinį sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą dėl esminių procedūrinių pažeidimų ir dėl motyvų nebuvimo, naują sprendimą turi priimti atsakovas pagal savo kompetenciją, įvertinęs teismo nustatytus pažeidimus ir pateikdamas aiškius motyvus. Teismas negali ir neturi administracinio sprendimo motyvų nurodyti vietoj viešojo administravimo subjekto, nes teismo funkcija yra kilus ginčui patikrinti tokių motyvų pagrįstumą. Įpareigoti priimti konkretų sprendimą teismas gali tik tuomet, kai visos sprendimo priėmimui privalomos išsiaiškinti aplinkybės ir visos sąlygos yra nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka ir kai remiantis jomis, pripažinus sprendime nurodytų viešojo administravimo subjekto motyvų nepagrįstumą, teismui būtų galimybė suformuluoti savo motyvus, pagrįstus išsamiu aplinkybių ištyrimu.
Nagrinėjamu atveju, atlikus neišsamų tyrimą ir nenustačius visų būtinų sąlygų bei Aprašo nustatyta tvarka jų motyvuotai net neįvertinus pačiam atsakovui, teismas gali tik įpareigoti atsakovą iš naujo tinkamai ištirti įvykį ir priimti motyvuotą sprendimą, bet negali nuspręsti vietoj atsakovo, kokį sprendimą jis turėtų priimti, įvertinęs papildomas aplinkybes.
Kita vertus, pareiškėjo argumentas, kad teisėtus lūkesčius jam sukūrė pati Išvada, kuri, jo manymu, yra individualus administracinis aktas, neatitinka Aprašo teisinio reguliavimo esmės ir yra nepagrįstas. Kaip minėta, statutinės įstaigos vadovas sprendimą dėl VTS 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimo ar nemokėjimo gali priimti tik atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą (Aprašo 22, 24 punktai), todėl Išvada yra tik tokio statutinės įstaigos vadovo sprendimo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, bet ne savarankiškas ir tiesiogiai pasekmes sukeliantis administracinis aktas. Išvada yra tik procedūrinis (tarpinis) administracinis aktas, kuriuo nustatomos esminės sąlygos galutiniam administraciniam sprendimui priimti.
Be to, pats pareiškėjas sutinka, kad Išvadoje nėra nustatyta VTS 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimui privaloma konstatuoti sąlyga - ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, todėl jo argumentas, kad tokia neišsami ir Aprašo reikalavimų neatitinkanti Išvada sukuria jam teisėtus lūkesčius yra tiek teisiškai, tiek logiškai nepagrįstas.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus teismo argumentus pareiškėjo pirmasis reikalavimas tenkinamas visiškai, nes skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, o antrasis skundo reikalavimas tenkinamas iš dalies, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl VTS 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimo pareiškėjui ir priimti motyvuotą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. pranešimą Nr. 52/08-67 Dėl kompensacijos nemokėjimo.
Įpareigoti Marijampolės pataisos namus iš naujo išnagrinėti A. G. susižalojimą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl galimybės mokėti jam Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.