- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2-807-516/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00498-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- V. S. S., V. S.
- Trečiasis asmuo
- mažoji bendrija (duomenys neskelbtini)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovėms V. S. S. ir V. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo mažoji bendrija (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) atsakovės V. S. S. turtinį įnašą į mažąją bendriją (toliau – MB) (duomenys neskelbtini), kuris lygus 2 400 Eur, pripažinti bendrąja daline L. S. ir V. S. S. nuosavybe, jį padalijant lygiomis dalimis po 1 200 Eur L. S. ir V. S. S. ir L. S. pripažinti MB (duomenys neskelbtini) nariu nuo jos įsteigimo momento; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės V. S. S. 102 890,50 Eur, kurie sudaro pusę atsakovei V. S. S. išmokėto MB (duomenys neskelbtini) paskirstyto pelno už 2020 m.; 3) pripažinti negaliojančia 2023 m. kovo 9 d. atsakovių V. S. S. ir V. S. sudarytą dovanojimo sutartį ir pritaikius restituciją pripažinti žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), bendrąja daline L. S. ir V. S. S. nuosavybe, nustatant, kad abiem asmenims priklauso po ½ turto dalį.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei V. S. S. perleisti MB (duomenys neskelbtini) nario teises ir (ar) kitaip apriboti (suvaržyti) jos turimą nuosavybės teisę į jas; 2) uždrausti atsakovei V. S. S. MB (duomenys neskelbtini) priimti sprendimus dėl išmokų išmokėjimo kaip avansu išmokamo pelno ir sprendimus, kuriais būtų paskirstytas MB (duomenys neskelbtini) pelnas; 3) paskirti (nustatyti) laikinąjį MB (duomenys neskelbtini) administravimą, administratoriumi paskiriant M. B.; nustatyti administratoriui 2 400 Eur mėnesinį atlyginimą, mokamą iš MB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų; paskirtam administratoriui suteikti teisę: priimti (duomenys neskelbtini) turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto; susipažinti su visais MB (duomenys neskelbtini) veiklos dokumentais, sandoriais, turimu turtu, finansiniais dokumentais, sutartimis, stebėti ir kontroliuoti MB (duomenys neskelbtini) vardu atidarytas banko sąskaitas; atlikti visus būtinus veiksmus, kad MB (duomenys neskelbtini) visas ir bet koks turtas būtų naudojamas tik MB (duomenys neskelbtini) nuostatuose numatytai ūkinei komercinei veiklai vykdyti bei MB (duomenys neskelbtini) pajamoms uždirbti; atlikti visus veiksmus, būtinus užtikrinti MB (duomenys neskelbtini) gaunamas pajamas ir išsaugoti turimą turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas MB (duomenys neskelbtini) ar trečiuosius asmenis; atlikti visus veiksmus, būtinus MB (duomenys neskelbtini) veiklai išsaugoti; priimti visus MB (duomenys neskelbtini) vadovo kompetencijai priskirtus sprendimus, susijusius su MB (duomenys neskelbtini) turto ir pajamų valdymu, naudojimu ir disponavimu (duomenys neskelbtini) veiklos tikslais; 4) uždrausti atsakovei V. S. perleisti žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), ir (ar) kitaip apriboti (suvaržyti) nuosavybės teises į jį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pritaikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) atliko įrašą viešajame registre (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre) dėl atsakovei V. S. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pastato-gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, iki galutinio šioje byloje procesinio sprendimo įsiteisėjimo; 2) uždraudė atsakovei V. S. S. perleisti MB (duomenys neskelbtini) nario teises ir (ar) kitaip apriboti (suvaržyti) jos turimą nuosavybės teisę į jas iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė byloje patikslintą ieškinį, kuriuo papildomai prašė pripažinti bendrąja daline L. S. ir V. S. S. nuosavybe lygiomis (po ½) dalimis paskirstytiną MB (duomenys neskelbtini) pelną.
5. Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei V. S. S. MB (duomenys neskelbtini) priimti sprendimus dėl išmokų išmokėjimo kaip avansu išmokamo pelno ir sprendimus, kuriais būtų paskirstytas MB (duomenys neskelbtini) pelnas.
6. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė tuo, kad patikslintas ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu, kadangi pateikto patikslinto ieškinio forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytus reikalavimus, jis yra grindžiamas detaliai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais.
7. Ieškovo manymu, egzistuoja ir reali grėsmė, kad nepritaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neuždraudus atsakovei V. S. S. priimti sprendimus dėl išmokų išmokėjimo kaip avansu išmokamo MB (duomenys neskelbtini) pelno ir sprendimus, kuriais būtų paskirstytas MB (duomenys neskelbtini) pelnas, nurodytas MB (duomenys neskelbtini) pelnas bus paskirstytas išimtinai atsakovei V. S. S. Pelną paskirsčius išimtinai atsakovei V. S. S., būtų nebeįvykdomas arba iš esmės apsunkintas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
8. Pažymėjo, kad atsakovės V. S.S. turimą nekilnojamąjį turtą sudaro tik butas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 94 127 Eur, todėl vėlesnis nepagrįstai įgytų MB (duomenys neskelbtini) lėšų, priklausančių ieškovui, išieškojimas iš atsakovės turto būtų iš esmės apsunkintas arba iš esmės negalimas, kadangi ilgalaikis materialusis atsakovės turtas nepadengtų prašomos išieškoti sumos dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi netenkino ieškovo L. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10. Teismas sutiko su atsakovės V. S. S. teiginiais, kad patikslintu ieškiniu ieškovo pareikštas papildomas reikalavimas iš esmės yra išvestinis ir perteklinis, nes, jei ieškovas nereikštų naujo reikalavimo (pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe lygiomis ½ dalimis paskirstytiną MB pelną), patenkinus ieškovo pradiniu ieškiniu reiškiamą pagrindinį reikalavimą (V. S. S. turtinį įnašą į MB (duomenys neskelbtini), kuris lygus 2 400 Eur, pripažinti bendrąja daline L. S. ir V. S. S. nuosavybe) ieškovas įgis visas dalininko teises, tame tarpe ir teisę į dalį paskirstytino MB (duomenys neskelbtini) pelno.
11. Teismas pažymėjo, kad tam, jog būtų taikomos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas turėjo nurodyti naujas aplinkybes, atsiradusios po anksčiau šioje byloje priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
12. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog šiuo metu MB (duomenys neskelbtini), kurią ieškovas siekia pripažinti bendrąja daline L. S. ir V. S. S. nuosavybe, yra netinkamai valdoma. Prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę pagal patikslinto ieškinio papildomą reikalavimą, ieškovas nenurodė kylančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas pateikė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kad atsakovei V. S. S. priėmus naujus sprendimus dėl MB (duomenys neskelbtini) pelno paskirstymo jai ir pervedus jai MB „(duomenys neskelbtini)pelną, būtų nebeįvykdomas arba iš esmės apsunkintas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė V. S. S. ėmėsi kokių nors nesąžiningų veiksmų, susijusių su MB (duomenys neskelbtini) valdymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovas L. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir ieškovo prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Grėsmė patikslinto materialinio reikalavimo įvykdymui yra susijusi ne su MB (duomenys neskelbtini)valdymu ir (ar) valdymo tinkamumu, o su atsakove V. S. S. bei vėlesniu negalimumu iš jos (kaip fizinio asmens) išsireikalauti tik jai paskirstyto viso MB pelno dalį. Vėlesnis nepagrįstai įgytų MB lėšų, priklausančių ieškovui, išieškojimas iš atsakovės turto būtų iš esmės apsunkintas arba iš esmės negalimas, kadangi ilgalaikis materialusis atsakovės V. S. S. turtas nepadengtų prašomos išieškoti sumos dydžio.
13.2. Atsakovė V. S. S. kryptingai siekia išvengti turto pasidalijimo, kadangi ji įsteigė analogiška veikla užsiimantį atskirą juridinį asmenį – uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini), kurios veikla yra identiška MB (duomenys neskelbtini) veiklai, t. y. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti užtikrinti tiek pagrindinis, tiek išvestiniai materialiniai reikalavimai, todėl nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino naujų patikslinto ieškinio reikalavimų pobūdį.
13.4. Pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus, kadangi 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atsisakant jas iš dalies taikyti buvo akcentuojama, kad ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl būsimų bendrovės pajamų paskirstymo, tai, pasak pirmosios instancijos teismo, reiškė, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones apribojant atsakovės V. S.S. teisę paskirstyti MB pelną. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodo, kad reikalavimas pripažinti bendrąja daline atsakovės V. S. S. ir ieškovo nuosavybe paskirstytiną MB pelną yra išvestinis reikalavimas. Taigi pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas akcentavo tokio materialinio reikalavimo poreikį tuo atveju, jeigu būtų prašoma taikyti su tuo susijusias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau skundžiama nutartimi tokį reikalavimą pripažino pertekliniu.
Atsiliepimas
14. Atsakovė V. S. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi nurodė sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – pareikšti susijusį materialinį reikalavimą. Tačiau tai nėra vienintelė sąlyga, kurią įvykdžius, savaime reiškia, kad prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl šios vienintelės sąlygos išpildymas, ypač esant išvestiniam reikalavimo pobūdžiui, nepašalina ieškovo pareigos įrodyti visas kitas būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
14.2. Patikslintu ieškiniu pareikštas papildomas reikalavimas iš esmės yra išvestinis ir perteklinis bei reiškiamas siekiant dirbtinai sudaryti prielaidas papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui perdėtai suvaržant atsakovės teises. Net jei ieškovas nereikštų naujo reikalavimo, patenkinus ieškovo 2024 m. gegužės 3 d. ieškiniu reiškiamą pagrindinį reikalavimą ieškovas įgis visas dalininko teises, tame tarpe ir teisę į dalį paskirstytino MB pelno. Ši aplinkybė patvirtina minėto materialinio reikalavimo išvestinį (perteklinį) pobūdį.
Šalies argumentai
14.3. Ieškovas neįrodė, kad papildomai jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos užtikrinant galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovui patikslintu ieškiniu pareiškus naują materialinį reikalavimą dėl MB paskirstytino pelno pripažinimo bendrąja daline nuosavybe iš esmės nepasikeitė situacija, nepasikeitė aplinkybės, lemiančios būtinumą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, neatsirado papildomų saugotinų ieškovo teisių ar teisėtų interesų. Kadangi ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra motyvuojamas tik naujo materialinio išvestinio reikalavimo pareiškimu, kuris nėra susijęs su naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, grėsmėmis ar būtinumu, tai yra nepakankamas pagrindas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
14.4. Atsakovė V. S. S. elgiasi sąžiningai, atidžiai ir savo elgesiu nekelia grėsmės, jog MB (duomenys neskelbtini) pelnas bus nesąžiningai paskirstytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tik tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
17. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo atsakovės V. S. S. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skirtas patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti, kadangi: 1) ieškovas (toliau – apeliantas) patikslintame ieškinyje pateikė išvestinį ir perteklinį ieškinio reikalavimą, kuris bus įgyvendintas net ir nepatikslinus ieškinio; 2) apeliantas nenurodė naujų aplinkybių, atsiradusių po anksčiau šioje byloje priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 3) apeliantas neįrodė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ši išvada šalių neginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinio proceso ribų (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis) dėl aptartos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo nepasisako.
19. Pažymėtina, kad skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nei patikslinto ieškinio įvertinimas kaip išvestinio ar perteklinio, nei tai, kad apeliantas nenurodė naujų po pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties priėmimo atsiradusių aplinkybių, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių, skirtų patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti, (ne)taikymo klausimą šioje civilinėje byloje, kadangi šiuo atveju, pareiškus naują reikalavimą byloje, būtent jį prašoma užtikrinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis priklauso ne nuo to, pagrindinį ar išvestinį reikalavimą prašoma jomis užtikrinti, o nuo to, ar egzistuoja faktinis bei teisinis pagrindas užtikrinti tokį reikalavimą. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo analizuoti aplinkybes, susijusias su patikslinto ieškinio reikalavimų pobūdžiu ir po pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties priėmimo (ne)pasikeitusia faktine situacija. Šios aplinkybės galėtų būti reikšmingos tik tuo atveju, jeigu ieškovas prašytų taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones jau anksčiau byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Būtent tokiu atveju turėtų būti vertinama, ar kaip nors pasikeitė situacija po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo byloje ir ar toks pasikeitimas lemia poreikį papildomai užtikrinti byloje pareikštus reikalavimus.
20. Kaip minėta, nustačius, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta antra būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.
21. Apeliantas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindė tuo, kad: 1) neuždraudus atsakovei V. S. S. priimti sprendimus dėl išmokų išmokėjimo ir sprendimus, kuriais būtų paskirstytas MB (duomenys neskelbtini) pelnas, pelnas gali būti paskirstytas išimtinai atsakovei; 2) vėlesnis atsakovės V. S. S. įgytų MB (duomenys neskelbtini) lėšų, priklausančių apeliantui, išieškojimas iš atsakovės turto būtų iš esmės apsunkintas arba negalimas, kadangi ilgalaikis materialusis atsakovės V. S. S. turtas nepadengtų prašomos išieškoti sumos.
22. Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kuriais siekiama išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-183-407/2021; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-521-464/2023).
23. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Nesąžiningumas gali būti konstatuojamas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti arba kitokiu būdu siekti apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti galbūt jam palankų teismo sprendimą. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir atlikti bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-790/2021; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-464/2023; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-266-854/2024).
24. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais galėtų būti siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-570-553/2021; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-962-912/2022).
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014).
26. Nagrinėjamu atveju, vien teorinė galimybė, kad atsakovė V. S. S. gali paskirstyti (paskirti tik sau) MB (duomenys neskelbtini) pelną, nepagrindžia grėsmės patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymui. Šiame kontekste aktualu tai, kad patikslintu ieškiniu apeliantas reiškia reikalavimą, kuris susijęs ne su MB (duomenys neskelbtini), kaip juridinio asmens, valdymo teisių įgyvendinimu, tačiau su nuosavybės teise į MB (duomenys neskelbtini) pelno dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio reikalavimo įvykdymui užtikrinti nėra būtina ir pagrįsta taikyti apribojimų, susijusių su MB (duomenys neskelbtini) valdymu, kurių prašo apeliantas.
27. Pasisakant dėl apelianto argumento, kad atsakovės V. S. S. turimo nekilnojamojo turto sudėtis rodo, jog atsakovės turtinė padėtis nėra pakankama įvykdyti patikslinto ieškinio reikalavimus ir tai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti esant būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmę, aktualu tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tokios aplinkybės, kaip atsakovo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018).
28. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
29. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti.
30. Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto nurodytos aplinkybės apie atsakovės turtinę padėtį savaime nesudarė pagrindo pripažinti egzistuojant būsimo teismo sprendimui neįvykdymo ar apsunkinimo grėsmę.
31. Pažymėtina, kad byloje siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės V. S. S. nesąžiningumą turėtų patvirtinti ne bet kokie jos veiksmai (neveikimas) ar kitos su ieškinio reikalavimų įvykdymo apsunkinimu nesusijusios aplinkybės, o tik tokie, kuriais būtų siekiama tikslingai sudaryti situaciją, kai atsakovė neturėtų galimybių atsiskaityti su apeliantu pagal byloje pareikštą patikslintą ieškinį ar tokios galimybės būtų iš esmės apsunkintos.
32. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė ėmėsi arba ketina imtis veiksmų turtui paslėpti arba perleisti, sąmoningai sumažinti jo vertę, kitaip sąmoningai bloginti savo turtinę padėtį, elgėsi kitaip nesąžiningai, siekdama sukliudyti galbūt palankaus apeliantei teismo sprendimo įvykdymui. Vien aplinkybė, kad apelianto teigimu, atsakovė V. S. S. įsteigė analogiška veikla, kaip ir MB (duomenys neskelbtini), užsiimantį atskirą juridinį asmenį, nelemia išvados apie tai, jog tokiu būdu atsakovė elgiasi nesąžiningai, siekdama apsunkinti patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymą. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybių, kaip konkrečiai tokie atsakovės veiksmai gali apsunkinti patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymą apeliantas neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantą neįrodžius atsakovės V. S. S. nesąžiningų veiksmų, pagrindžiančių būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar apsunkinimo riziką.
33. Pasisakant dėl apelianto argumento, susijusio su pirmosios instancijos teismo nutarčių, priimtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo nenuoseklumo, pažymėtina, kad, skirtingai nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje nurodė tik tai, jog pradiniame ieškinyje apelianto prašyta taikyti laikinoji apsaugos priemonė (draudimas atsakovei V. S. S. MB (duomenys neskelbtini) priimti sprendimus dėl išmokų išmokėjimo kaip avansu išmokamo MB pelno ir sprendimus, kurias būtų paskirstytas MB (duomenys neskelbtini), pelnas) buvo nesusijusi su pradinio ieškinio reikalavimais, tačiau nenurodė (ir neturėjo tam pagrindo), kad pareiškus atitinkamą reikalavimą patikslintame ieškinyje, prašymas dėl tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės bus neabejotinai patenkintas, pirmosios instancijos teismui nevertinant kitų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pripažįstama, kad apeliantas neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo. Nustačius, kad apeliantas neįrodė aptartos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, prieinama prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, todėl apelianto prašymą pagrįstai atmetė.
35. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, tinkamai nustatė šio klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė aktualias proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią, atsižvelgiant į atskirojo skundo motyvus, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti. Nurodytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.