Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo išdavimo, suinteresuotas asmuo A.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

2. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę B, gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos motinos A, gimusios (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja nurodė, kad vaiko mama neužtikrina vaikui saugios ir tinkamos aplinkos bei negali garantuoti jos fizinio ir psichinio saugumo. Mama sistemingai vartoja alkoholinius gėrimus, į namus įsileidžia alkoholį vartojančius asmenis, dėl tokio elgesio negali tinkamai vykdyti motinos pareigų. Mamos gyvenimo sąlygos neatitinka minimalių higienos ir saugumo reikalavimų – namuose trūksta švaros, tvarkos, šilumos, nėra būtinų patogumų, o tai kelia realų pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei. Šeimai nuo 2024 m. birželio 5 d. taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Skyriui šeima žinoma dėl anksčiau registruotų vaiko teisių pažeidimų: 2025 m. vasario 10 d. nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaikas praleidinėjo pamokas be pateisinamos priežasties), 2024 m. spalio 17 d. nustatytas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas (motinai nustatytas 2,62 promilių girtumas), 2024 m. birželio 2 d. – nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas (motinai nustatytas 1,96 promilių girtumas). Nepaisant teiktos pagalbos, motina nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, atsisako siūlomų paslaugų. Šeimos namuose, kuriose B auga dar dvi nepilnametės mergaitės, trūksta tvarkos ir švaros, mėtosi daiktai, šiukšlės, grindys purvinos, patalpose šalta, nėra komunalinių patogumų – vanduo nešamas iš šulinio, tualetas lauke, vaikų kambariuose fiksuota netvarka, nešvara, laikomi gyvūnai be tinkamos priežiūros, jaučiamas nemalonus kvapas, kambariai nešildomi, naudojami nesaugūs šildymo būdai. Nustatytos šeimos gyvenimo sąlygos kelia realų pavojų vaiko sveikatai ir saugumui. Vaiko tėvas yra miręs, todėl mama viena vykdo tėvų pareigas, tačiau jų tinkamai neatlieka. Vaiko situacijos vertinimo metu nustatyta, kad vaikas gyvena aplinkoje, kurioje mama vartoja alkoholį kartu su sugyventiniu ir kitais asmenimis, kad vaikas kartais nelanko mokyklos, gyvena netvarkingoje, šaltoje ir nesaugioje aplinkoje, kurioje neužtikrinamos tinkamos sąlygos poilsiui, mokymuisi ir higienai. Dėl to nustatyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 26.3, 26.4, 26.10 ir 26.11 papunkčiuose numatyti rizikos veiksniai, tačiau nenustatyta apsaugos veiksnio. Vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas saugioje vietoje, pirmiausia pas pilnametę seserį, vėliau – biudžetinės įstaigos Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Šeiminiuose namuose, taip užtikrinant jo saugumą ir geriausius interesus iki bus priimtas sprendimas dėl laikinosios globos nustatymo ar grąžinimo į šeimą.

4. Atsiliepime į prašymą suinteresuotas asmuo nurodė, kad vaiko paėmimas iš jo gyvenamosios vietos yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik esant realiam pavojui vaiko gyvybei ar sveikatai. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog mergaitei yra septyniolika metų, turi būti užtikrinta jos teisė būti išklausytai ir įvertinta jos nuomonė dėl Skyriaus prašymo. Skyriaus specialistų vykdyta mergaitės apklausa buvo atlikta jai esant stresinėje būsenoje, todėl ji negalėjo objektyviai išreikšti savo nuomonės, be to, nebuvo išsiaiškinta jos pozicija dėl atskyrimo nuo mamos. Pripažįsta turėjusi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau ketinanti gydytis ir keisti savo elgesį bei siekianti, kad vaikas grįžtų gyventi pas ją. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išklausyti vaiką, dalyvaujant psichologui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Utenos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi prašymą tenkino ir leido paimti vaiką iš jo mamos.

6. Teismas nurodė, kad įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, byloje surinktą medžiagą bei teismo posėdžio metu pateiktus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą institutą. Bylos duomenys patvirtina, kad vaiko interesai motinos šeimoje nėra tinkamai užtikrinami – 2026 m. kovo 17 d. užfiksuotas mamos neblaivumas, namuose tuo metu buvo kita nepilnametė dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), vėliau į namus grįžo ir juose gyvenanti nepilnametė B. Iš į bylą pateiktos informacijos, tame tarpe 2026 m. kovo 20 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo matyti, kad visos trys A nepilnametės dukros iš esmės savo paaiškinimais patvirtino, jog jų mama turi alkoholio vartojimo problemų, nevengia alkoholį vartoti su sugyventiniu dienos metu, vaikų akivaizdoje. Tai, kad suinteresuotas asmuo A turi alkoholio vartojimo problemą įrodo ir jos pačios teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, 2025 m. rugpjūčio 25 d. Pagalbos planas, 2026 m. balandžio 2 d. nepilnametės B nuomonės išklausymo aktas, socialinių paslaugų centro 2026 m. kovo 19 d. raštas dėl informacijos pateikimo, administracinių nusižengimų registro išrašas apie A registruotus administracinius nusižengimus. Bylos duomenys tvirtina, kad suinteresuoto asmens alkoholio vartojimo problema tęsiasi jau kelis metus, tačiau iki šiol suinteresuotas asmuo nesiėmė priemonių šiai problemai išspręsti – iš į bylą pateikto 2025 m. rugpjūčio 25 d. Pagalbos plano matyti, kad suinteresuotas asmuo neįgyvendino pagalbos plane numatytų priemonių lankyti nuotolinius anoniminių alkoholikų susirinkimus, užsiregistruoti individualioms konsultacijoms pas priklausomybių konsultantą. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad dar tik ketina kreiptis dėl pagalbos sprendžiant nurodytą problemą. Byloje surinkti duomenys patvirtina ir apie kitų vaikui tinkamų augti, mokytis ir ilsėtis sąlygų nesudarymą suinteresuoto asmens namuose – Skyriaus specialistų 2026 m. kovo 17 d. apsilankymo šeimoje metu nustatyta nešildomos gyvenamosios patalpos, dėl ko vaikai kambariuose buvo su striukėmis ir batais, kambariuose užfiksuota netvarka, išmėtyti daiktai, juose tvyrojo nemalonus šlapimo kvapas, kambariuose laikomi katinai, tačiau nėra kraiko dėžučių. Nors teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo paaiškino, kad katinų kraiko dėžutės, priešingai nei užfiksuota Skyriaus pateiktoje informacijoje, kambariuose buvo, kad jos namuose yra palaikoma švara, o namų ji nešildo visos dienos metu, kai lauke yra šiltas oras, šie argumentai iš esmės nepaneigia, jog suinteresuoto asmens sudarytos vaikų, tame tarpe B, gyvenimo (buities) sąlygos neužtikrina jų teisės į saugią, poilsiui, mokymuisi ir vystymuisi pritaikytą aplinką. Be to, į bylą pateikti duomenys, kad B motinos leidimu pastarosios namuose gyveno su pilnamečiu vyru ir nors teismo posėdyje A nurodė, jog B pilnametis draugas neseniai išsikraustė iš šeimos namų, kad ši situacija tęsėsi tik apie pusmetį, pastarąjį jos argumentą paneigia 2025 m. rugpjūčio 25 d. Pagalbos plane užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2024 m. lapkričio 5 d. pateiktoje nuomonėje A patvirtino, kad B, tuo metu neseniai sulaukusios šešiolikos metų amžiaus, pilnametis draugas gyvena kartu su dukra jos namuose, kad jie miega skirtingose lovose, todėl ji tame nieko blogo nemato.

7. Teismas pirmiau aptartų ir kitų bylos duomenų pagrindu sprendė, kad suinteresuotas asmuo šiuo metu nesugeba užtikrinti vaiko emocinių poreikių, saugios gyventi, ilsėtis ir vystytis aplinkos, t. y. tokiu būdu piktnaudžiauja tėvų valdžia, dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Dėl nurodyto egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254 straipsnio 3 dalyje nustatytas vaiko paėmimo iš jo įstatyminės atstovės pagrindas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl pareiškėjo prašymo teismo leidimo paimti vaiką iš suinteresuoto asmens.

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, rėmėsi nepatikimais ir nepakankamais įrodymais ir dalinai nepagrįstai konstatavo, kad septyniolikmetės dukros motina neužtikrina jos emocinių poreikių. Vaikas savarankiškai sprendžia dorovinio ir dvasinio gyvenimo sritis, pažangiai mokosi. Pirmos instancijos teismas visapusiškai nesiaiškino bylos aplinkybių, nepagrįstai netenkino suinteresuoto asmens prašymų apklausti vaiką teisme dalyvaujant psichologui ekspertui, taip pat pateikti vaizdo ir garso įrašus atliktus 2026 m. kovo 17 d. apklausos metu, tikslu nustatyti kaip buvo atlikta vaiko apklausa ir patalpose esantį vaizdą parodantį, kokia yra faktinė situacija kambariuose. Teismas akcentavo tik suinteresuoto asmens 2026 m. kovo 17 d. neblaivumo fiksavimą dienos metu, vaikui esant ne namuose. Nors faktinės aplinkybės patvirtina, kad suinteresuotas asmuo fiksuotas neblaiviame stovyje, tačiau 2024 m. 2 kartai pusės metų laikotarpyje ir 2026 kovo 17 d. negali būti traktuojama kaip sistemingas alkoholio vartojimas. Suinteresuotas asmuo ginčija ir nesutinka su pareiškėjo nuostata, kad vaiko gyvenimo sąlygos kelia reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Vaikas domisi mokslais, turi specialiųjų poreikių, vaiko lankomumas vaiko pažangumui įtakos neturi, yra aktyvi, klasėje turi draugų, su mokytojais bendrauja tinkamai, savo išvaizda ir apranga rūpinasi tinkamai. Suinteresuotas asmuo neturi nei vieno įteikto jai pagalbos plano, išskyrus tai, kad iškviečiama pas vaiko teisių apsaugos specialistus nepaaiškinus iškvietimo priežasties, „pakišami“ pasirašyti nesusipažinus ir negavus nuorašų dokumentai. Motinos nesutikimas su pervažiavimu gyventi į krizių centrą neišsiaiškinus visų aplinkybių, kad kartu su šeima būtų pervežami ir laikomi gyvūnėliai, niekaip nėra susijęs su asmeniniu atsisakymu vykti į krizių centrą, o su nesuteiktos informacijos stoka vaiko motinai.

10. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas akcentavo tris epizodiškus faktus trijų metų laikotarpyje apie alkoholio vartojimą kaip priklausomybe nuo jo. Rėmėsi vaiko, kuris yra nepatenkintas dėl motinos griežtų veiksmų jos draugo atžvilgiu, menamais teiginiais neva motina turi priklausomybę alkoholiui ir neužtikrina vaikui saugios aplinkos, nors dukra pati savarankiškai sprendžia savo tikslus mokosi, dirba, tvarkosi buitį savo kambaryje, kuriame ir gyvena. Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino neva motina dukters akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, kadangi pastaroji tuo laiku, kai buvo vartojamas alkoholis namuose nebuvo. Teigiama, kad 2026 m. kovo 17 d. vaikų teisių apsaugos specialistų apsilankymo metu namuose buvo vaikai kambariuose su striukėmis, kai tuo tarpu B nebuvo, nes ji grįžo vėliau į namus. Nurodoma, neva buvo išmėtyti daiktai kambariuose, tačiau neaišku kuriuose, nes vaikai gyvena per du aukštus. Suinteresuotas asmuo tvirtino, kad pavartoja alkoholio, tačiau tai buvo daroma ne vaikų akivaizdoje, vaikus aprūpina maisto produktais, rūbais, higienos reikmenimis, reikalauja, kad vaikai patys stengtųsi susitvarkyti kambarius nors kartais motinos prašymus ignoruoja, nereaguoja į raginimus nepraleisti pamokų, kartais prireikia socialinio darbuotojo pagalbos į kuriuos ji ir kreipiasi.

11. Skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad suinteresuoto asmens šeimoje auga trys mergaitės ir į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų buvo kreiptasi dėl visų mergaičių. Kadangi mergaičių tėvai skirtingi, vadovaujantis duomenų apsaugos įstatymu, buvo inicijuotos trys bylos, kurios vyko paraleliai. Tiek vaiko situacijos vertinimo metu, tiek išklausant mergaičių nuomonę, matyti, kad visų mergaičių parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vienas kitam ir siejasi su byloje surinkta medžiaga. Visos mergaitės akcentuoja pagrindinę šeimos problemą – mamos piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, kuris padažnėjo mamai susiradus naują draugą. Suinteresuoto asmens bandymas susieti dukros išsakytą nuomonę dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu su kerštu dėl išvyto draugo tėra bandymas perkelti atsakomybę už šeimos krizę pačiam vaikui, tuo ignoruojant objektyvius duomenis apie netinkamą pačios motinos gyvenimo būdą. Suinteresuotas asmuo teigia, kad jos namuose yra švaru ir tvarkinga, tačiau pati jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai – kad jos namuose sąlygos nesaugios patvirtina ir pats suinteresuotas asmuo savo skunde nurodydamas, kad gyvenamoje vietoje nėra komunalinių patarnavimų: naudojasi šuliniu esančiu kieme, tualetas taip pat kieme, pastatas kūrenamas krosnimi tačiau ir ši neatitinka reikiamų reikalavimų, šildymui naudoja dujų balionus ir patalpas apšildo vakarais, kai grįžta vaikai iš po pamokų. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių, nuo mamos valios nepriklausančių aplinkybių, kurios kliudytų jai tinkamai vykdyti tėvų pareigas. Priešingai – bylos medžiaga patvirtina, kad neigiamą situaciją šeimoje lemia ne išorinės kliūtys, o pačios mamos sąmoningas gyvenimo būdo pasirinkimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbingo amžiaus ir sveikatos problemų neturintis suinteresuotas asmuo nesiekia gauti pajamų iš darbinės veiklos buities sąlygoms gerinti, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais bei į vaiko gyvenamąją aplinką įtraukė trečiąjį asmenį, taip pat piktnaudžiaujantį alkoholiniais gėrimais. Toks elgesys tiesiogiai prieštarauja vaiko interesams ir sukuria žalingą aplinką, kurios eliminavimas priklauso išimtinai nuo pačios motinos valios ir pastangų. Akivaizdu, kad motina nėra suinteresuota pati spręsti savo socialinių problemų ir keisti destruktyvaus gyvenimo būdo, tai nepagrįstai permesdama valstybinėms institucijoms ir ignoruodama savo, kaip motinos, prigimtinę bei teisinę pareigą.

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog motinos teiginys, jog nepilnametės dukros 5,29 balo mokymosi vidurkis patvirtina jos domėjimąsi mokslais bei įrodo, kad ugdymo įstaigos lankomumas neturi įtakos pažangumui, vertintinas kaip visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis vaiko interesams. Toks vidurkis 10-balėje sistemoje objektyviai rodo žemą akademinių pasiekimų lygį, o ne vaiko motyvaciją. Motinos bandymas sumenkinti lankomumo svarbą ugdymo procesui tėra subjektyvi interpretacija, kuria siekiama pateisinti savo, kaip motinos, neveikimą ir sistemingą pareigos rūpintis vaiko mokymu ir sudaryti tinkamas sąlygas lavinimuisi ignoravimą. Tokia pozicija patvirtina, kad motina nesuvokia ugdymosi proceso esmės ir savo pareigos užtikrinti vaiko teisę į išsilavinimą bei tinkamą socializaciją, kas yra neatsiejama nuo nuoseklaus mokyklos lankymo. Bandymas sutelkti dėmesį išskirtinai į 2026 m. kovo 17 d. įvykius kaip į atsitiktinį ar vienkartinį epizodą, motyvuojant, jog vaikas alkoholio vartojimo metu nebuvo namuose, yra nepagrįstas ir klaidinantis. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi ne pavieniu faktu, o visuma byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių sistemingą motinos piktnaudžiavimą alkoholiu. Suinteresuoto asmens argumentas, kad vaikas vartojimo metu grįžo vėliau, tik patvirtina faktą, jog namų aplinka, į kurią grįžta nepilnametė, yra nesaugi ir netinkama. Alkoholį vartojanti motina negali užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros po pamokų, o vaiko grįžimas į namus, kuriuose rasta neblaivi motina ir pašaliniai asmenys, sukelia vaikui didelį psichologinį stresą ir nesaugumo jausmą. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tėvų gyvenimo būdas, pasižymintis piktnaudžiavimu alkoholiu, sukuria nuolatinę grėsmę vaiko fizinei ir psichinei sveikatai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas tiesiogiai stebi alkoholio vartojimo procesą, ar susiduria su jo pasekmėmis (apleista buitimi, neadekvačiu tėvų elgesiu, trečiųjų asmenų buvimu namuose). Taigi, ieškovė siekia fragmentuoti įvykius, ignoruodama bendrą destruktyvų šeimos modelį, kurį pirmos instancijos teismas teisingai įvertino kaip nesuderinamą su geriausiais vaiko interesais.

14. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-334 „Dėl mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo pasiūlyta intensyvi mobiliosios komandos pagalba, kurią suinteresuotas asmuo priėmė. Mobilioji komanda darbą su suinteresuoto asmens šeima baigė 2026 m. balandžio 22 d. Pareiškėjas teikia naujausią informaciją, susijusią su suinteresuoto asmeniui ir prašo priimti naujai teikiamus rašytinius įrodymus, kurių pateikimas, manytina, neužvilkins bylos nagrinėjimo ir turės įtakos sprendžiant ginčą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas leisti paimti nepilnametę B, gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos motinos A, gimusios (duomenys neskelbtini).

18. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojami tuo, kad pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, priėmė klaidingą sprendimą atsisakydamas tenkinti suinteresuoto asmens prašymus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

21. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

22. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia naujus įrodymus – 2026 m. balandžio 22 d. mobiliosios komandos rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo Nr. 8SD-1818. Kadangi nauji įrodymai buvo pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę pasisakyti dėl pateiktų įrodymų, laikytina, jog šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ir gali turėti įtakos jį sprendžiant. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus. Taigi vaiko atstovai pagal įstatymą yra jo tėvai. CK 3.254 straipsnyje nustatyta, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

24. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atlieka vaiko situacijos vertinimą. Nustačiusi, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi šio įstatymo nustatytų veiksmų (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis). Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis).

25. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad nors valdžios institucijos, vertindamos būtinybę paimti vaiką globai, turi didelę vertinimo laisvę, ypač susidarius vaikui pavojingai situacijai, teismas vis tiek turi įsitikinti, kad egzistuoja aplinkybės, pateisinančios vaiko paėmimą iš šeimos, ir valstybė atsakovė turi įrodyti, kad prieš įgyvendinant tokią priemonę buvo kruopščiai įvertintas siūlomos priežiūros priemonės poveikis tėvams ir vaikui, taip pat galimos vaiko paėmimo į viešąją globą alternatyvos (pvz., EŽTT 2006 m. gruodžio 26 d. sprendimas byloje H. K. prieš Suomiją, peticijos Nr. 36065/97, 108 punktas). Be kita ko, EŽTT yra nurodęs, kad svarbu, jog nacionaliniai teismai išsamiai pagrįstų, kodėl nėra kitos galimybės apsaugoti vaikus, kuri mažiau varžytų šeimos teises (pvz., EŽTT 2018 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Wetjen ir kiti prieš Vokietiją, peticijos Nr. 68125/14 ir 72204/14).

27. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas). Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis. Kadangi teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma tarpusavyje suderinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

28. Kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo yra nuosekli ir išplėtota. Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad nepilnametės B, gimusios (duomenys neskelbtini), motina A, gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas – B, gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). 2026 m. kovo 17 d. gautas policijos pranešimas apie galimai neblaivią A, kurios šeimoje aštuonerių metų mergaitė. Nuvykus į įvykio vietą rasta neblaivi A, kuriai nustatytas 1,56 promilių girtumas. Nepilnametė B 2026 m. kovo 17 d. laikinai apgyvendinta pas pilnametę seserį, o nuo 2026 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Šeiminiuose namuose.

30. Pareiškėjo į bylą duomenys patvirtina, kad su nepilnamečio vaiko B šeima dirbama nuo 2024 metų, taikomas atvejo vadybos procesas ir skirta socialinės priežiūros šeimoms paslauga. Tarnybai šeima žinoma dėl anksčiau registruotų vaiko teisių pažeidimų: 2025 m. vasario 10 d. nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaikas praleidinėjo pamokas be pateisinamos priežasties), 2024 m. spalio 17 d. nustatytas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas (motinai nustatytas 2,62 promilių girtumas), 2024 m. birželio 2 d. – nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas (motinai nustatytas 1,96 promilių girtumas).

31. Iš 2026 m. kovo 20 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 8VSV-448 matyti, kad vertinant ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį, buvo nustatyti keturi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtintame Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraše numatyti rizikos veiksniai: 26.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir (ar) galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; 26.4. vaiko gyvenimo sąlygos (buities, gyvenamosios aplinkos (būsto) veiksniai) kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, o vaiko atstovai pagal įstatymą nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos arba neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą ir (ar) gyvybę; 26.10. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu ir (ar) vaiko atstovais pagal įstatymą, ir (ar) vaiko aplinka ir keliantys realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; 26.11. vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Apsaugos veiksniai, nurodyti Aprašo 28 punkte, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui, nenustatyti.

32. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pačios vaikų mamos tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose pateikti paaiškinimai, taip pat pareiškėjo pateiktuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, įskaitant suinteresuoto asmens nuoseklius vaikų paaiškinimus, iš esmės patvirtina, jog suinteresuotas asmuo ir kartu gyvenantis jos sugyventinis turi alkoholio vartojimo problemų, nevengia vaikų akivaizdoje būti neblaivūs, vartoti alkoholį ir kad ši problema tęsiasi jau kelis metus. Suinteresuotas asmuo viena vertus problemą pripažįsta, kita vertus ją menkina, taip pat deklaratyviai vis žada artimiausiu metu ją spręsti, tačiau iki šiol jokių duomenų apie realiai atliktus veiksmus šiai problemai spręsti nepateikė. Atsižvelgiant į tai, galimybės artimiausiu metu šiai situacijai pasikeisti vertintinos kaip mažos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog minėti atvejai buvo fiksuoti ne kartą, suinteresuotas asmuo ypatingai turėtų dėti pastangas, jog tai nebesikartotų. Šiuo atveju yra priešingai – bylos duomenimis suinteresuotas asmuo būtent paskutiniu metu šeimoje apsigyvenus naujam suinteresuoto asmens draugui pradėjo vartoti alkoholį daugiau, dažniau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik sistemingas vaiko mamos ir kartu gyvenančių ar į svečius ateinančių asmenų alkoholio vartojimas, net ir nesant kitų rizikos faktorių, daro neigiama įtaką, kelia grėsmę ir žalą vaiko raidai, psichinei ir emocinei sveikatai.

33. Sutiktina, jog byloje surinkti duomenys patvirtina ir apie kitų B tinkamų augti, mokytis ir ilsėtis sąlygų nesudarymą suinteresuoto asmens namuose. Suinteresuotas asmuo nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog į bylą pateikti duomenys rodo, kad B motinos leidimu pastarosios namuose gyveno su pilnamečiu vyru, su kuriuo gyventi pradėjo vos sulaukusi 16 metų. Taip pat sutiktina, kad vaiko B 5,29 balo vidurkis 10-balėje sistemoje objektyviai rodo žemą akademinių pasiekimų lygį, o ne, kaip nurodo suinteresuotas asmuo, vaiko motyvaciją ir domėjimąsi mokslais. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai menkina pamokų lankomumo svarbą ugdymo procesui, nurodydamas, kad ugdymo įstaigos lankomumas neturi įtakos pažangumui. Taip pat Skyriaus specialistai 2026 m. kovo 17 d. lankydamiesi šeimos namuose nustatė, jog vaikai gyvena nešvarioje, netvarkingoje, šaltoje ir nesaugioje aplinkoje, kurioje neužtikrinamos tinkamos sąlygos poilsiui, mokymuisi ir higienai. Nors suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teisme prašė išreikalauti specialistų naudojamų vaizdo kamerų įrašus, iš kurių, anot suinteresuoto asmens, matytųsi, jog patalpos buvo švarios ir tvarkingos, tačiau sutiktina, kad suinteresuotas asmuo neigdamas šias aplinkybes jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kita vertus, vaizdo kameros naudojamos darbuotojų saugumui užtikrinti ir nėra įranga skirta fiksuoti patalpų švarą, tvarką ir pan., todėl jomis detalus aplinkos vaizdas gali būti ir neužfiksuotas. Be to, minėtas Tarnybos specialistų aplinkybes iš dalies patvirtina ir pačio suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog gyvenamoje vietoje nėra komunalinių patarnavimų, naudojamasi šuliniu esančiu kieme, tualetas taip pat kieme, pastatas kūrenamas krosnimi tačiau ir ši neatitinka reikiamų reikalavimų, šildymui naudojami dujų balionai ir patalpos apšildomos vakarais, kai grįžta vaikai iš po pamokų, vaikai patys turi pareigą tvarkytis kambariuose ir padėti palaikyti tvarką namuose, tačiau ne visada ją vykdo.

34. Atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl leidimo paimti vaiką ir atskirajame skunde suinteresuotas asmuo teigia, jog valstybinės institucijos jai nesuteikia tinkamos pagalbos, netinkamai išaiškina jos teises, netekia informacijos, tinkamai nesupažindina su dokumentais, pagalbos šeimai planais ir kt. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie suinteresuoto asmens argumentai taip pat vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi byloje nėra duomenų, jog pats suinteresuotas asmuo aktyviai domėtųsi galimybėmis padėti šeimai ir pati imtųsi dėl to veiksmų – byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo kreiptųsi į Tarnybą dėl dokumentų pateikimo, paaiškinimo ar pan. Priešingai – byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo nevykdė su ja suderintų pagalbos šeimai plano priemonių, atsisakė pasiūlymo apsigyventi Krizių centre. Suinteresuotas asmuo yra nusiteikęs itin kritiškai Skyriaus specialistų atžvilgiu – jos teigimu, specialistai iškraipo jos pasakytus žodžius. Vis dėl to, suinteresuotas asmuo, net ir tiesiogiai teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose ar teismo posėdžio metu teikdama paaiškinimus neįrodė aplinkybių, kurios iš esmės paneigtų nustatytas Tarnybos specialistų.

35. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Vis dėlto, EŽTT, be kita ko, yra nurodęs, kad vaiko nuomonė nėra visa lemianti, svarbiausia – geriausių vaiko interesų užtikrinimas, o teismai, nuspręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos, turi atsižvelgti į atitinkamų aplinkybių visumą; vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau vien ji nėra lemiama, o galutinis sprendimas turi būti grindžiamas geriausiais vaiko interesais (pvz., EŽTT 2023 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Byčenko prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10477/21). EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad vaiko noras yra tik vienas iš reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (EŽTT Didžiosios kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. sprendimas byloje C. prieš Suomiją, peticijos Nr. 18249/02). EŽTT yra nurodęs, kad sprendimą priima teismas, nes vaikas ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje (EŽTT 2013 m. kovo 7 d. sprendimas byloje Raw ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10131/11). Nagrinėjamu atveju 2026 m. balandžio 2 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas patvirtinta, kad vaikas B yra išreiškusi norą grįžti gyventi pas mamą šeimoje. Vertinant tai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens argumentais, jog pirmosios instancijos teisme buvo reikalinga pakartotinai išklausyti vaiko nuomonę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad, įvertinus visą pareiškėjo surinktą informaciją, darytina išvada, jog vaiko situacija šeimoje yra nesaugi ir neatitinka vaiko geriausių interesų, todėl į jo nuomonę šiuo atveju neatsižvelgtina.

36. Teismas akcentuoja, kad pagal VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalį, jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, jog aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba šeima įvykdo visas atvejo vadybos proceso metu iškeltas sąlygas, nedelsiant organizuojamas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai; atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai, nedelsiant organizuojamas ir tais atvejais, kai atvejo vadybos metu šeimai iškeltas sąlygas galima įvykdyti vaikui esant šeimoje, nesukeliant realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Taigi teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos nėra tėvų nušalinimas nuo pareigų ir yra laikino pobūdžio, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą, kitaip tariant, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių. Šiuo atveju yra susidariusios tokios faktinės aplinkybės (t. y. nustatytas vaiko apsaugos poreikis pagal susiklosčiusias byloje aplinkybes), dėl kurių vaikas laikinai paimtas iš mamos, o paaiškėjus, kad aplinkybės, dėl kurių vaikui buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyko, vaikas turės būti nedelsiant grąžintas mamai.

37. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė nepilnamečio vaiko sveikatai ir gerovei, todėl Tarnybos taikyta skubi priemonė (nepilnamečio vaiko paėmimas) šiuo konkrečiu atveju buvo proporcinga ir būtina priemonė vaiko sveikatai ir teisėms apsaugoti, todėl atitiko geriausius vaiko interesus.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Priimti su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiliepimu į atskirąjį skundą naujai pateiktą įrodymą.

Atskirojo skundo netenkinti.

Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.