Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. (V.) D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:

2018-08-21 apie 0.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubichi Ouotlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,15 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino V. D. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme V. D. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė padarymo aplinkybes. Tai, jog V. D. vairavo automobilį būdamas girtas, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8289/2018(01), liudytojų J. G., V. V. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. D. 2018-08-21 apie 0.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mitsubichi Ouotlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,15 promilės etilo alkoholio.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais V. D. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą.

Dėl V. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme buvo gautas kaltinamojo V. D. žmonos Ž. D. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.

V. D. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad V. D. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, žala nebuvo padaryta. Todėl yra išpildytos ir BK 40 str. 2 d. 1, 3 p. numatytos sąlygos.

Tačiau kaltinamasis, be minėtų, turi atitikti ir BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytą sąlygą – visiškai pripažinti savo kaltę, gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Vertinant ar yra BK 40 str. 2 d. 2 p. sąlyga, būtina laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Teisminėje praktikoje taip pat akcentuota, kad nustatant BK 40 str. 2 d. 2 p. sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017)

Bylos medžiaga liudija, kad kaltinamasis V. D. ikiteisminio tyrimo metu 2018-08-21 ir 2018-08-28 teikdamas paaiškinimus prisipažino vairavęs automobilį apsvaigęs. Tačiau, 2018-08-30 kaltinamojo teisininkės pateiktame prašyme dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga nurodoma, kad V. D. davė faktinėms aplinkybėms neatitinkančius parodymus prieš save, nes transporto priemonės nevairavo. Jo žmona Ž. D. 2018-08-30 tai pat pateikė rašytinius parodymus, kad jos vyras jai pripažino, jog automobilyje sėdėdamas vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau transporto priemonės nevairavo, o ankstesni jo parodymai buvo savęs apkalbėjimas. 2018-12-13 susipažinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokole V. D. nurodė, kad su byla susipažino ir kaltės nepripažįsta (b. l. 127).

Teismo vertinimu, aptartų kaltinamojo parodymų bei teiktų paaiškinimų nenuoseklumas reiškia tai, kad V. D. teisme pripažino savo kaltę ir nurodė esmines veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes tik todėl, kad jo padaryto nusikaltimo neigimas dėl kitų byloje surinktų ir jo kaltumą patvirtinančių įrodymų būtų buvęs beprasmis. Tačiau toks prisipažinimas, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo klaidinami, siekiant išvengti atsakomybės keliamos žinomai melagingos gynybinės versijos, vadovaujantis teismine praktika nelaikytinas BK 40 str. 2 d. 2 p. nurodytu kaltininko prisipažinimu ir gailėjimusi padarius nusikalstamą veiką.

V. D. 2018–2016 m. ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tyčinių, savanaudiškų administracinių nusižengimų, susijusių su neteisėtu prekių gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną (kontrabanda), padarymą, jam paskirtos nuobaudos galioja. Šie jo padaryti nusižengimai laikytini šiukščiais, buvo daromi sistemingai (b. l. 45–48). Kaltinamasis taip pat baustas už viešosios tvarkos pažeidimą.

Įvertinęs nurodyta aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad V. D. laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nėra ir BK 40 str. 2 d. 4 p. nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad byloje esančiais įrodymais nenustatyta BK 40 str. 2 d. 2 ir 4 p. numatytos sąlygos, todėl V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimas negali būti atleistas, o laiduotojos Ž. D. asmeninių savybių bei tai, ar ji galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, vertinimas nėra tikslingas. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė Ž. D., jos ir kaltinamojo santykiai yra tamprūs, šilti, jausmingi. Taigi, reikiamą teigiamą įtaką kaltinamajam ji galėtų daryti ir netaikant laidavimo instituto.

Skirdamas kaltinamajam V. D. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nusunkus nusikaltimas), kaltės formą (veika tyčinė), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Sprendžiant V. D. bausmės paskyrimo klausimą vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: neteistas (b. l. 60), ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 49), nedirbantis.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad teisme jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtų veiksmų gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Neblaivumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. D. už BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo padarytą skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį ženkliai mažesnį negu vidutinis, t. y. paskiriant 75 MGL dydžio baudą.

Atsižvelgus į tai, kad V. D. iškelta baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 50 MGL dydžio baudos. Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu 2018 metams nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., V. D. nustatytinas 6 mėnesių terminas teismo paskirtai baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kardomosios priemonės taikymo

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).

V. D. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas girtas, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Be to, V. D. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant vidutinės trukmės, t. y. 2 metų, tokio draudimo terminą (BK 68 str.). Vadovaujantis teismine praktika, teisės vairuoti uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo V. D. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2018-08-21 (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jo tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281 str. 7 d. numatytas nusikaltimas, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. sumatyto konfiskuotino turto požymius (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017 ir kt.).

Pagal BK 72 str. 4 d. 3 p., kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. D. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (b. l. 14). Teisminio nagrinėjimo metu V. D. gynėja aiškino, kad minėtas automobilis pirktas už kaltinamojo sutuoktinės asmenines lėšas, tik registruotas jo vardu, todėl faktinė savininkė yra Ž. D. ir automobilio konfiskavimas negalimas. Tokie motyvai yra visiškai nepagrįsti.

V. D. automobiliu naudojosi kaip šeimos narys, valdantis jį kaip turtą, kuris priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis abiem sutuoktiniams. Taigi, ta aplinkybė, kieno vardu automobilis buvo registruotas ir kas buvo faktinis automobilio savininkas – kaltinamasis ar jo sutuoktinė – vadovaujantis BK 72 str. 4 d. 3 p. nuostatomis nėra svarbi sprendžiant klausimą dėl automobilio konfiskavimo. Pažymėtina ir tai, kad Ž. D. nurodė, kad pati naudojasi kitu automobiliu, kuris iki nusikaltimo padarymo taipogi buvo registruotas V. D. vardu.

Vertinant ar nagrinėjamu atveju V. D. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ar yra proporcingas (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog V. D. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas girtas, kai nustatytas neblaivumo laipsnis (2,15 prom.) ženkliai viršijo ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, o byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2 d. nuostatos ir iš V. D. konfiskuotinas automobilis Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

2018-11-06 nutarimu automobiliui Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), taikytas laikinais nuosavybės teisių apribojimas uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam V. D. 2018-08-21 nutarimu (b. l. 53–54) paskirtos kardomosios priemonės: 1) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo voke prisegtame prie bylos galinio viršelio, paėmimas – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“; 2) įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. (V.) D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., ir paskirti jam už tai 75 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., V. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 str. 1–2 d., 72 str. 5 d., paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemones:

1) 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-08-21;

2) konfiskuoti automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

V. D. paskirtas kardomąsias priemones: 1) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“; 2) įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Automobiliui Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti V. D., kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.