Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-499-252-2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03560-2015-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 2.6.10.9; 2.1.5.6.

2019 m. liepos 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39-940/2019 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. A. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Naideka“ priteisti 26 087,04 Eur nuostolių atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2011-10-28 Didžiojoje Britanijoje dėl A. A., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.

3. Atsakovė eismo įvykio dieną buvo šios transporto priemonės naudotoja pagal lizingo sutartį, o eismo įvykio kaltininkas yra atsakovės samdomas darbuotojas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovė yra atsakinga už tokio privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

4. Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žalosios kortelės sistemos) dalyvės. Ši sistema veikia taip, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Didžiosios Britanijos) nacionalinis draudikų biuras, išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės registracijos valstybės (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą.

5. Eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras sureguliavęs žalą ir išmokėjęs nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės –Draudikų biurui reikalavimą 21 846,55 GBP sumai.

6. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą sumą, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-04-01 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Naideka“ 26 087,04 Eur nuostolių atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 26 087,04 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1397,62 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui. 2018-06-19 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Naideka“ atžvilgiu paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės 38,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

8. Teismas nustatė, kad Didžiojoje Britanijoje 2011-10-28 eismo įvykio metu, kuriame dalyvavo, transporto priemonė „DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama A. A. ir automobilis „Daewoo Matiz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas S. B., buvo sužalota S. B. ir jos sūnus A. B.. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras nukentėjusiajai sumokėjo 21 846,55 GBP, kas atitinka 26 087,04 Eur sumą. Atsakovė, kurios transporto priemonė „DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, gera valia Biuro Didžiosios Britanijos draudikų biurui sumokėtos sumos neatlygino.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog transporto priemonė „DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numatė TPVCAPDĮ nuostatos.

10. Atsakovės argumentus, kad nagrinėjamu atveju taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, teismas atmetė, ir pažymėjo, kad iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

11. Teismas atmetė atsakovės argumentus ir dėl nesavalaikės pretenzijos pateikimo pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalį. Nurodė, kad ši nuostata reglamentuoja būtent nukentėjusiojo pareigą pateikti pretenziją 13 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, todėl ginčui neaktuali.

12. Pasisakydamas dėl neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės, dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, teismas vertino ieškovo pateiktus duomenis, susijusius su eismo įvykių tyrimo ir žalos atlyginimo praktika Jungtinėje Karalystėje bei Jungtinės Karalystės Greitkelių kodekso nuostatas dėl kurių pažeidimo atsirado žala.

13. Ieškovo teiginius, kad atsakovės vairuotojas A. A. pažeidė Didžiosios Britanijos kelių eismo taisyklių (Greitkelių kodekso) 133 ir 134 straipsnius ir atliko persirikiavimo manevrą neįsitikinęs, kad tai yra saugu, todėl yra atsakingas už ginčo eismo įvykį, vertino kaip pagrįstus.

14. Konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų A. A. paaiškinimus, kad jam dar nespėjus persirikiuoti, automobilis „Daewoo Matiz“ persirikiavo iš trečios eismo juostos į vidurinę eismo juostą ir tuo metu galinio bamperio kairiu kraštu kliudė trečiojo asmens vairuojamo vilkiko priekinio bamperio dešinį kampą.

15. Teismas vertino, kad iš eismo įvykio liudytojo paaiškinimų, pateiktos eismo įvykio schemos, matyti, kad eismas trijų eismo juostų kelyje buvo intensyvus, trečiojo asmens vairuojamas vilkikas, bandydamas pakeisti eismo juostą, kliudė dešinėje pusėje, vidurinėje eismo juostoje, važiuojantį automobilį „Daewoo Matiz“ (jo galinį bamperį) ir jį stūmė, kas iš esmės atitinka S. B. paaiškinimus užfiksuotus pateiktuose dokumentuose.

16. Teismas pasisakė, kad neturi pagrindo netikėti, jog eismo įvykio metu nukentėjusioji nebuvo prisisegusi saugos diržo, ar, kad jos sūnus nebuvo prisegtas automobilinėje kėdutėje. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog atsakovė ar A. A. teikė pareiškimus ir prieštaravimus kompetentingoms Jungtinės Karalystės institucijoms dėl priimtų sprendimų, kuriuose A. A. pripažintas kaltu asmeniu ar būtų reikalavę jiems padarytos žalos atlyginimo.

17. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog dėl kilusio eismo įvykio kaltas yra A. A.. Pagrindine kilusio eismo įvykio priežastimi teismas laikė saugaus atstumo nesilaikymą ir ne įsitikinimą, kad saugu persirikiuoti į kitą eismo juostą ir, kad atliekamas manevras neprivers kitų eismo dalyvių keisti kryptį ir greitį. Teismas pasisakė, kad neturi pagrindo abejoti Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų priimtais sprendimais.

18. Teismas nustatė, kad ieškovo Jungtinės Karalystės draudikų biurui atlygintą sumą sudaro: kompensacija už asmenų sužalojimą – 10 900 GBP, eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtos teisininkų pagalbos išlaidos – 8097 GBP, administravimo mokestis– 2849,55 GBP.

19. Teismas atmetė kaip neįrodytas atsakovės išsakomas abejones dėl į bylą pateiktos medicinos specialistų išvados dėl eismo įvykio metu A. B. ir S. B. nustatytų sužalojimų, teisingumo. Taip pat atmetė argumentus dėl galimybių, kad nukentėjusios vairuotas automobilis galėjo būti sugadintas kito eismo įvykio metu.

20. Atsakovės atstovo prašymą skirti byloje kompleksinę ekspertizę dėl eismo įvykyje galimai dalyvavusių asmenų patirtų sužalojimų ir transporto priemonių sugadinimų, vertino kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko ir buvo įpareigota pateikti visus įrodymus bei prašymus reikšmingus byloje išnagrinėjimui, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė.

21. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiesiems kompensacijos dydis už sveikatai padarytą žalą, kurią patvirtinta į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, atitinka Teisėjų kolegijų gaires (Judicial collenge guidlines, JCG). Medicininiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad tarp atsakovės vairuotojo veiksmų ir kilusių žalingų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl konkrečių kompensacijų sumų už neturtinę asmens žalą buvo deramasi.

22. Nustatė, kad S. B. teisinei pagalbai atlyginti buvo išmokėti 6090 GBP, A. B. – 2007 GBP, iš viso 8097,00 GBP. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog „M. L. LTD“ apskaičiuoti teisiniai mokesčiai prieštarauja Jungtinės Karalystės Civilinio proceso kodeksui, todėl paminėtą sumą teisinei pagalbai laikė pagrįsta. Pasisakė, kad administravimo mokestis 2849,55 GBP apskaičiuotas nepažeidžiant 37-osios generalinės asamblėjos rekomendacijų 1 punkto nuostatų. Kadangi Didžiosios Britanijos draudikų biuras neatlygino nuostolių dėl transporto priemonės „Daewoo Matiz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir ieškovas nereiškia šioje dalyje regresinio reikalavimo, teismas, atsakovės argumentus dėl automobilio vertinimo laikė teisiškai nereikšmingais.

23. Teismas sprendė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu iš atsakovės, kaip juridinio asmens laiku neįvykdžiusio prievolės atlyginti padarytą žalą, priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas pilna apimtimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-04-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-39-940/2019 panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taikyti ieškinio senatį, paskirti byloje kompleksinę teismo medicininę - trasologinę - autotechninę ekspertizę.

25. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir priimdamas ginčijamą sprendimą nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

26. Pažymi, kad ši civilinė byla apeliacinės instancijos teismo jau kartą buvo grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės, tačiau apylinkės teismas vis vien nepašalino visų prieštaravimų, nesiaiškino dėl eismo įvykio aplinkybių, kaltininko nustatymo, žalos dydžio. Mano, kad teismas taip ir neatskleidė bylos esmės, nes neatsakė į esminius klausimus dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, eismo įvykio mechanizmo ir žalos sudedamųjų dalių nei pagal Didžiosios Britanijos, nei pagal Lietuvos Respublikos teisę.

27. Nurodo, kad ieškovas neišsiaiškinęs esminių įvykio ir žalos dydžiui aplinkybių, išmokėdamas visą prašomą sumą, prisiėmė sau visą riziką. Atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos tiesiogiai dalyvauti įvykio tyrime. Įvykis atrodė nereikšmingas, žala nežymi, todėl niekur nesikreipė, apie tokios pareigos ar teisės egzistavimą sužinojo tik iškėlus bylą teisme. Kento grafystės policijos pareigūnas nusirašęs duomenis, jokių dokumentų nepildė, vėliau niekas taip pat jokių dokumentų įmonei dėl įvykio neatsiuntė. Nėra jokio oficialaus patvirtinimo apie registruotą eismo įvykį. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė buvo pasyvi.

28. Nors atsakovės turimo privalomojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo teismas nepripažino tinkamu, tačiau, tai savaime ne preziumuoja vairuotojo ir kartu atsakovės kaltės dėl paties įvykio ir žalos atsiradimo.

29. Pabrėžia, kad atsakovės atsakomybę teismas grindė tik labiau tikėtinomis išvadomis dėl A. A. kaltės.

30. Teigia, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas išmokėjo prašomą sumą Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui, nereiškia, kad ši suma pagrįsta. Iš atsakovės reikalaujama suma nėra tiesiogiai susijusi su eismo įvykiu, didžioji žalos sumos dalis yra bendroji žala, kuri yra neaiški mūsų teisinėje sistemoje, bei teisininkų honoraras. Biuras tik apeliacinės instancijos teisme pateikė aktualių Didžiosios Britanijos teisės aktų nuostatų ištraukas, todėl atsakovės prieštaravimai ir trečiojo asmens paaiškinimai turėjo būti iš naujo įvertinti.

31. Teigia, kad dokumentai, jų vertimai į bylą pateikti be chronologinės ar loginės sekos, jie yra fragmentiški ir iš jų neįmanoma įvertinti susidariusius žalos elementų ir dydžių, dalis jų nepasirašyti ir neoficialūs. Įvertinti tarpininkų, teisininkų, draudimo bendrovių darbo veikimo schemą ir ryšį su įvykiu ir konkrečiu asmeniu S. B.. neįmanoma. Apeliantės nuomone nukentėjusiajai atstovaujanti advokatų kontora sugalvojo žalos dydį ir galimą pasipelnymo šaltinį. Atsakovei iš ginčijamo teismo sprendimo neaišku, kokią žalą ir kam padarė.

32. Mano, kad teismas be pagrindo nevertino jos argumentų ir pateiktų įrodymų dėl žalos S. B. automobiliui. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės vilkiko vairuotojas nurodė, kad kliudė kairįjį priekinį lengvojo automobilio kampą (lengvasis automobilis atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį), o vertinime automobilio sugadinimai nurodyti galiniame dešiniajame kampe. Formoje nukentėjusioji pažeidimų dislokacijos nenurodė. Skiriasi eismo dalyvių paaiškinimai, o pats vertinimas atliktas beveik po 3 mėnesių. Šios aplinkybės leidžia abejoti automobilio vertinimo objektyvumu, ir ar sugadinimai buvo būtent 2011-10-28 įvykio pasekmė.

33. Teismas savo sprendime be pagrindo atmetė atsakovės argumentus dėl reikalaujamos žalos dydžio nepagrįstumo ir nevertino prašymo ją mažinti.

34. Apeliantė dėsto nuomonę dėl galimų eismo įvykio priežasčių ir nurodo, kad S. B. nebuvo pakankamai atidi vairuodama, todėl pagal trečiojo asmens nurodytas eismo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog teisės aktų reikalavimus pažeidė lengvojo automobilio vairuotoja. Apeliantė dėsto abejones ar S. B. buvo prisisegusi diržu, nurodo, kad neišsiskleidusios automobilio oro pagalvės rodo eismo įvykio mažareikšmiškumą.

35. Pabrėžia kad Lietuvos teismų praktikoje nėra nei vieno atvejo, kad kuri nors draudimo bendrovė būtų atlyginusi 10 000 Eur neturtinės žalos sumas asmeniui po autoįvykio, vien tuo pagrindu, kad nukentėjęs asmuo jaučia skausmą, svaigimą, t.y. realiai nenustačius minkštųjų audinių sužeidimo, nesant jokių tyrimų rezultatų.

36. Apeliantei neaišku kokios aplinkybės lėmė, kad derybų tarp nukentėjusiosios ir Didžiosios Britanijos draudikų biuro, metu buvo sutarta dėl mažesnės nei prašoma žalos atlyginimo.

37. Apeliaciniame skunde cituojami konkretūs byloje esantys dokumentai ir išsakomos pastabos dėl jų turinio ir įrodomosios reikšmės.

38. Apeliantės vertinimu, kreipimaisi pas gydytojus dėl išvadų, pateikti prašymai apmokėti už šias išvadas, neįrodo, kad būtent dėl 2011-10-28 įvykio atsirado reikalaujama žala. Formoje ar medicininiuose dokumentuose nėra konkretizuota kokio pobūdžio sunkumai ir pagalba buvo reikalinga nukentėjusiajai. Nurodytos taikytos sveikatinimo procedūros kelia abejonių dėl jų būtinybės ir taip pat žalos dydžio nepagrindžia. Tai, kad (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kartu važiavęs vairuotojos sūnus A. B., darželyje du kartus nespėjo į tualetą, apeliantės vertinimu, nėra priežastiniame ryšyje su įvykiu ir nesudaro pagrindo 2000 GBP žalos atlyginimui.

39. Apeliantė teigia, kad byloje esatys dokumentai dėl teisininkų paslaugų, šių paslaugų įkainių, yra abejotini.

40. Pažymi, kad S. B. ekspertizės išvadų apmokėjimas buvo fiksuojamas kaip advokatų išlaidos. A. B. analogiškas mokėjimo prašymas, nefiksuotas prie advokatų išlaidų, tačiau žala priskaičiuota ir išmokėta motinai net 1900 GBP sumai, advokatams jau priskaičiavus 2070 GBP honorarą.

41. Atkreipia dėmesį, kad iš ieškinio turinio apskritai neaišku, kas yra A. B. ir kaip jis susijęs su įvykiu; kas sudaro jam nustatytą 1900 GBP žalą. Juolab, kad pradinio 2012-03-24 reikalavimo atlyginti žalą formoje S. B. neminėjo kito galimo nukentėjusiojo eismo dalyvio. Bet vėliau į atlygintos žalos sumą įėjo ir žala vaikui. Duomenų apie vaiko sveikatos sutrikimus, diagnozę, taikytą gydymą ar pan. taip pat nėra.

42. Teigia, kad teismo sprendimu priteistas žalos dydis prieštarauja pagrindiniams protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Teismas nevertino atsakovės turtinės padėties, kaltės formos.

43. Mano, kad vairuotojo kaltės vertinimą tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje galėjo ar turėjo atlikti tik įgalioti valstybės pareigūnai ar specialistai. Pabrėžia, kad ieškovas nepagrįstai remiasi nepriklausomo liudytojo parodymais, kuriuose kaltė priskiriama Lietuvos vairuotojui. S. B. nurodomos eismo įvykio kilimo aplinkybės negali būti vertinamos kaip techniškai informatyvios. Dėl ko būtina skirti kompleksinę teismo ekspertizę dėl transporto priemonės sugadinimų ir asmens sužalojimų sąsajumo, tačiau teismas įrodymų tyrimo neatnaujino, nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų, o tokį atsakovės prašymą nepagrįstai atmetė.

44. Priteista suma tikėtina viršija žalos, atlygintinos net ir pagal Didžiosios Britanijos teisę, apimtį, atsižvelgiant į pateiktas maksimalias dydžio rekomendacijas. Lietuvos praktikoje bylose priteistos sumos dėl neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo svyruoja nuo 100 Eur iki 500 Eur.

45. Išlaidos teisininkų pagalbai ikiteisminiame procese galėtų siekti 1000 Eur. Šią sumą apeliantė grindžia skaičiavimais pagal Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtinto 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo”.

46. Atsakovės manymu, prašymas iš jos priteisti išlaidas už vertimo paslaugas yra nepagrįstas. Vertimai buvo būtini Biuro teisininkams, specialistams, ruošiant ieškinį bei atstovaujant Biurą teisme.

47. Pirmosios instancijos teismo išvados apie ieškinio senaties termino netaikymą, teisinių santykių pobūdį surašytos jų nemotyvuojant ir teisiškai neargumentuojant. Tokiu būdu pažeistas ne tik CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, bet pati sprendimo dalis, kuri gali būti savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, turi visus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

48. Apeliantės įsitikinimu, ginčui aktualus subrogacijos atvejams taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl teismas ieškinį turėjo atmesti vien tuo pagrindu, kad jis pateiktas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą.

49. Apeliantės nuomone, atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, konstatuotinas įrodymų tyrimą ir vertimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimas, dėl ko yra pagrindas naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą arba dėl neatskleistos bylos esmės, perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

50. Teigia, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme teisingiau ir efektyviau būtų išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, priešingu atveju būtų pažeistas įrodymų tyrimo žodiškumo principas ir CPK 183 straipsnio 3 dalies, 322 straipsnio nuostatos.

51. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

52. Nurodo, kad atsižvelgus į kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo taisykles analogiškose bylose, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti Biuro reikalavimo faktinį pagrindą pagrindžiantys įrodymai. Sutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu ir išvadomis. Įrodymų naštos taisyklės nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos.

53. Apeliantė neteikė kitokį Didžiosios Britanijos teisės turinį, nei įrodinėjo Biuras, pagrindžiančių įrodymų.

54. Pažymi, kad reaguodamas į apeliantės argumentus, papildomai teikia Žalų administravimo departamento išvadą, kurioje dar kartą detalizuojami Biuro pateikti įrodymai bei pagrindžiamas Biuro reikalavimas.

55. Apeliantė buvo informuota apie Didžiojoje Britanijoje vykstantį eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą, tačiau elgėsi pasyviai.

56. Nurodo, kad Biuro ieškinys regresinis, todėl taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas.

57. Nesutinka su apeliantės nuomone, kad Biuro pateiktų dokumentų vertimo išlaidos iš apeliantės priteistos nepagrįstai. Ji atsisakė gera valia atlyginti žalą ir dėl šios priežasties, Biuras buvo priverstas rengti procesinius dokumentus teismui, todėl buvo būtina dokumentus išversti į valstybinę kalbą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

58. Apeliacinis skundas atmestinas.

59. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

60. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

61. Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolega sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, kad bylos nagrinėjimas rašytine proceso tvarka užkirstų galimybę, apeliantei aprėpti visus ginčo situacijos nagrinėjimo faktinius ir teisinius aspektus bei neužtikrintų teisės būti išklausytam principo įgyvendinimo, yra nepagrįsti. Šiuo atveju, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso šalys savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, todėl spręsti, kad tik žodinis bylos nagrinėjimas užtikrins tinkamą ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą, pagrindo nėra.

62. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu, kuriame išsamiai įvertintas ginčui aktualus teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.

63. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose yra konstatavęs, kad atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, įskaitant ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Taigi, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nagrinėjamoje byloje turi įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus, o atsakovė nesutikdama su ieškinio reikalavimais savo atsikirtimams pagrįsti turėjo pati teikti įrodymus ar prašyti teismą, kad juos išreikalautų, todėl argumentai, kad teismas nesiūlė šalims teikti papildomus įrodymus yra nepagrįsti.

64. Įvertinusi ginčijamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo pripažinti, jog civilinę bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 - 178, 185 straipsniai), ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais, pagrindo nėra. Taip pat nesutiktina su apeliante, kad Panevėžio apygardos teismui 2017-11-29 nutartimi panaikinus šioje civilinėje byloje 2015-09-24 pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir perdavus nagrinėti bylą iš naujo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, ginčijamu sprendimu taip ir nebuvo atsakyta į esminius klausimus dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, eismo įvykio mechanizmo ir žalos sudedamųjų dalių.

65. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Didžiojoje Britanijoje 2011-10-28 eismo įvykio metu susidūrė atsakovei lizingo sutarties pagrindu valdoma transporto priemonė „DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama atsakovės darbuotojo A. A. ir S. B. vairuojamas „Daewoo Matiz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje važiavo ir jos mažametis sūnus A. B.. Ieškovas buvo informuotas, kad Didžiosios Britanijos draudikų biuras, sureguliavo žalą ir išmokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiajai S. B. nuostolių atlyginimą bei pateikė ieškovui reikalavimą 21 846,55 GBP sumai. Šią sumą sudaro kompensacija už asmenų sužalojimą – 10 900 GBP, eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų 8097 GBP išlaidos, 2849,55 GBP administravimo mokestis. Tarptautinio mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas 2014-03-25 Didžiosios Britanijos draudikų biurui sumokėjo 21 846,55 GBP, kas atitinka ieškovo reikalaujamą 26 087,04 Eur sumą. Ginčo, kad atsakovės transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, byloje nėra.

66. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949-01-25 rekomendacijos pagrindu sukurta žaliosios kortelės sistema užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Europos Parlamento ir Tarybos 2009-09-16 direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – ir TPVCAPDĮ). Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos draudikų biurui nustatyta pareiga išmokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Biuras, tokią pareigą vykdo nekvestionuodamas kito Draudiko biuro sprendimo, tačiau tai nereiškia, kad jis atlygindamas žalą veikia savo rizika ar praranda atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą asmenį. Tais atvejais, kai Biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iš proceso šalių teisės į teisminę gynybą.<...> Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovų, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (LAT 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

67. Sutiktina su apeliante, kad vien aplinkybė, jog atsakovės turimas transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimas teismo nebuvo pripažintas tinkamu, o ieškovas sumokėjo Didžiosios Britanijos draudikų biurui kitiems eismo įvykio dalyviams išmoką savaime nepreziumuoja vairuotojo ir kartu atsakovės kaltės dėl paties įvykio ir žalos atsiradimo. Tačiau skirtingai nei vertina apeliantė, pirmosios instancijos teismas ne tik atsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovas jau yra atlyginęs žalą pagal eismo įvykio vietos draudikų biuro reikalavimą, bet ir detaliai įvertino eismo įvykio, kurio metu nukentėjo S. B. ir jos sūnus A. B. eigą, jo kilimo priežastis, pasekmes bei priežastinį ryšį tarp atsakovės darbuotojo – trečiojo asmens A. A. neteisėtų veiksmų – Jungtinės Karalystės Greitkelių kodekso 131, 133 ir 134 straipsnio pažeidimų ir eismo įvykio pasekmių – nukentėjusiesiems padarytos žalos, t.y. visas civilinės atsakomybės klausimui reikšmingas aplinkybes.

68. Teismas spręsdamas dėl neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės analizavo ir vertino tiek trečiojo asmens (atsakovės transporto priemonę vairavusio) A. A. paaiškinimus, tiek pateiktą įvykio tyrimo medžiagą iš Didžiosios Britanijos draudikų biuro, kurioje pateikiami nukentėjusios S. B. paaiškinimai dėl eismo įvykio kilimo priežasčių ir jai bei jos sūnui padarytos žalos, tiek medicininę dokumentaciją, kuri patvirtina, kad būtent nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis patirtos traumos, juntami simptomai atitinka eismo įvykio eigą.

69. Papildomai pažymėtina, kad į bylą pateiktas liudytojo, kurio suinteresuotumas nenustatytas, pareiškimas su eismo įvykio schema leidžia S. B. paaiškinimus dėl eismo įvykio priežasčių ir eigos vertinti kaip atitinkančius įvykio situaciją ir patvirtinančius, kad vilkiko vairuotojas, persirikiuodamas į kitą eismo juostą buvo neatidus, nesilaikė Didžiosios Britanijos Greitkelių kodekso reikalavimų ir atsitrenkė į nukentėjusios automobilį, po smūgio nesustojo ir toliau automobilį „Daewoo“ stūmė.

70. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo atliktu eismo įvykio civilinės atsakomybės aspektu vertinimu visiškai sutinka ir pažymi, kad apeliaciniame skunde dėstoma atsakovės pozicija ir trečiojo asmens A. A. paaiškinimai dėl eismo įvykio, šio vertinimo nepaneigia.

71. Nesutiktina su apeliante, kad atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos tiesiogiai dalyvauti įvykio tyrime. Šiuo atveju akivaizdu, kad įvykis policijos įstaigoje nebuvo tiriamas ir tai iš esmės atitinka tokių įvykių Didžiojoje Britanijoje praktiką, kuri atsakovei pagal jos veiklos pobūdį turi būti žinoma. Sutartinis faktų išdėstymo blankas Jungtinėje Karalystėje nenaudojimas, nebent jį užpildytą pateikia transporto priemonės iš užsienio vairuotojas. A. A. pripažino, kad tik apsikeitė kontaktais su nukentėjusiąja. Jei tokio pareiškimo vairuotojas iš užsienio nepateikia, reikalavimas svarstomas remiantis pateiktais įrodymais, įskaitant liudytojų pareiškimus, Kelių kodekso taisyklių peržiūrėjimu, atsižvelgiant į automobilių padėtį kelyje, patirtos žalos vertinimą pagal ieškovo pareiškimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Jei reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas, ieškovas gali pradėti procesinius veiksmus dėl bylinėjimosi teisme.

72. Nukentėjusios S. B. užpildyta reikalavimo atlyginti žalą forma ir paminėti A. A. paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė turėjo visas galimybes, laikantis rūpestingumo ir atidumo kriterijų, gauti būtiną dėl žalos atlyginimo informaciją. Be to, apeliantei turėjo būti žinoma, kad esant tokiai situacijai, kai jos transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o eismo įvykio faktas neneigiamas, tai visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu sprendžia tos šalies, kurioje įvyko įvykis draudikų biuras. Tačiau duomenų, kad apeliantė kreipėsi į šią įstaigą byloje nėra. Pažymėtina, kad nei Vidaus nuostatai, nei TPVCAPDĮ nenumato eismo įvykio vietos draudimų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareigos informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją ar savininką apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstančią žalos administravimo procedūrą. Pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio pasekmėmis nelaikytina aplinkybe, kuri paneigtų ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Apeliantė iš esmės nenurodo kokios objektyvios kliūtys jai sutrukdė imtis aktyvių veiksmų ir dalyvauti žalos sureguliavimo procese.

73. Kita vertus, apeliantė turėjo visas galimybes teikti savo paaiškinimus teisme dėl eismo įvykio, prašomos priteisti žalos pagrįstumo ir šia teisę naudojosi, todėl spręsti, kad buvo pažeistas rungimosi principas ar atsakovės teisė į teisminę gynybą, pagrindo nėra.

74. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus argumentus, kad teismas neatskleidė priteistos iš atsakovės žalos turinio, t.y. jos sudedamųjų dalių ir vertino abstrakčiai tik „bendrąją žalą“. Ieškovo reikalaujama priteisti suma ginčijamame sprendime yra detalizuota. Jos sudedamosios dalys atsispindi ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, su kuriais galėjo susipažinti ir atsakovės atstovai. Į bylą pateikta žalos nukentėjusiems reguliavimo rašytinė medžiaga patvirtina, kokiu pagrindu ir kam šios sumos buvo sumokėtos ir apeliantė jau pirmosios instancijos teisme atsikirtinėjo šiais ieškinio reikalavimo klausimais, todėl tokia pozicija laikytina deklaratyvia.

75. Papildomai pasisakytina, kad Jungtinėje Karalystėje išmoką už asmens žalą sudaro bendroji išmoka ir specialioji išmoka. Bendroji išmoka siejama su nukentėjusiojo neturtine žala ir šiuo atveju nukentėjusiajai S. B. buvo paskaičiuota 10 900 GBP neturtinė žala, kurią sudaro jai asmeniškai skirta atlyginti 9000 GBP dydžio išmoka ir jos nepilnamečiam vaikui A. B. - ti 1900 GPB išmoka. Specialioji išmoka sietina su nukentėjusiojo patirtomis finansinėmis išlaidomis. Šiuo atveju tai yra 8097 GBP suma, kurią sudaro teisininkų kontoros, atstovavusių S. B. interesus honoraras (3240 GBP) gaunamas sumuojant 800 GBP bazinį mokestį, papildomą 20 proc. dydžio mokestį, skaičiuotiną nuo 5000 GBP, kai žalos dydis viršija 5000 GBP, 15 proc. mokestį skaičiuotiną nuo likusios sumos, viršijančios 5000 GBP, 12.5 proc. dydžio sėkmės mokestį ir galiausiai 20 proc. pridėtinės vertės mokestį bei teisininkų kontoros išlaidų suma – 2850 GBP (neurologo ataskaita 2538 GBP, 264 GBP mokestis už teismo medicinos ataskaitą ir 48 GBP už papildomą gydytojo atsiliepimą). Atitinkamai apskaičiavus A. B. interesus atstovavusios advokatų kontoros honoraro išlaidas, susidaro 1593 GBP suma, o teisininkų kontoros išlaidos už teismo medicinos ataskaitą ir konsultaciją dėl žalos dydžio yra 414 GBP.

76. Subjektyvus trečiojo asmens A. A. vertinimas, kad žala nukentėjusiosios ir jos sūnaus sveikatai nebuvo žymi ar nuomonė, kad medicininiuose dokumentuose nėra jokių objektyvių duomenų, kad sveikatos sutrikdymus nukentėjusieji patyrė nurodyto eismo įvykio metu, neatitinka faktinių bylos duomenų. Tiek 2011-12-12, tiek beveik po metų 2012-12-10 sudarytose medicininėse ataskaitose patvirtinama, kad nukentėjusiajai S. B. nustatyti sveikatos negalavimai yra 2011-10-28 įvykio padariniai, nuo staigaus kaklo slankstelio krestelėjimo, kuris daugiausia paveikia kairiąją kaklo ir peties pusę. Atitinkamai 2011-12-12 medicinos ataskaita patvirtina, kad S. B. sūnus A. B. sunkų kaklo skausmą, kairės kojos skausmą ir kitus negalavimus patyrė taip pat dėl aptariamo eismo įvykio.

77. Apeliantė nesutikdama su priteistos žalos dydžiu teigia, kad priteista suma neatitinka Lietuvos teismų praktikos. Ginčo eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje, todėl sprendžiant žalos dydžio pagrįstumo klausimą taikytina eismo įvykio valstybės teisė. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas Jungtinėje Karalystėje asmeniui padarytos žalos dydis ir išlaidos teisininkams nustatomi remiantis Teisėjų kolegijų gairėmis (Judicial collenge guidlines, JCG). Neturtinės žalos sveikatai kompensacijos dydis diferencijuojamas įvertinus ne tik konkretaus sužalojimo laipsnį (sunkūs, vidutinio sunkumo, lengvi) pobūdį, simptomus, bet ir pasveikimo trukmę.

78. Skirtingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino medicininių dokumentų turinį, kuris patvirtina, kad S. B. iki eismo įvykio neturėjo nusiskundimų dėl skeleto, raumenų ar neurologinių negalavimų. Taigi būtent po šio eismo įvykio nukentėjusiajai pasireiškė šie sveikatos sutrikimai - sunkus kaklo ir peties skausmas, sunki parestezija kairėje kojoje, vėliau išsivystė sunki veido parestezija, sunkus nugaros apačios skausmas, stingimas, nuolatiniai galvos skausmai. 2011-12-12 medicinos ataskaitoje nurodoma, kad kaklo ir peties skausmas sukelia sunkią negalią ir tinkamai gydant tai turėtų išsispręsti per 5 mėnesius. Kiti sveikatos sutrikimai priskirtini prie vidutiniškiai sunkios negalios, o kairės kojos parestezija - prie lengvos ar vidutiniškos. Antrojoje ataskaitoje, parengtoje praėjus vieneriems metams po įvykio, konstatuota, kad nukentėjusioji tebejaučia veido dilgčiojimą, kairės kojos skausmą bei apatinės nugaros dalies ir kaklo skausmus bei tebevartoja analgetikus. Ataskaitoje pažymima, kad kaklo ir peties srityse jaučiami simptomai yra išlikę ir gali būti juntami ilgesnį laikotarpį.

79. Kartu su S. B. važiavusio jos mažamečio sūnaus A. B. eismo įvykio metu patirtos traumos padariniai, jų gydymo trukmė, eiga yra pateikiami 2011-12-12 Medicinos ataskaitoje. Iš jos galima spręsti, kad dėl eismo įvykio metu patirto staigaus galvos krestelėjimo, A. B. jautė sunkų kaklo skausmą, kairės kojos skausmą turėjo keletą susierzinimo priepuolių ir šlapimo nelaikymo epizodų namuose ir darželyje, sutriko jo miegas. Medicinos ataskaitoje nurodoma, kad patirtos traumos išsispręs per mėnesį nuo apžiūros dienos, emocinės problemos - susierzinimo priepuoliai ir šlapimo nelaikymo epizodai, nerimas keliaujant - per 6 mėnesius.

80. Ginčijamame sprendime yra aptarti Teisėjų kolegijos gairėmis nustatytų traumų kompensacijų dydžių intervalai nukentėjusiųjų patirtų traumų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nei S. B., nei A. B. išmokos neviršija gairėse nustatytų dydžių maksimalios ribos, atitinka nukentėjusiųjų sužalojimų laipsnį, pobūdį, simptomus ir pasveikimo trukmę. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad priteista suma tikėtinai viršija žalos atlygintinos net ir pagal Didžiosios Britanijos teisę, apimtį yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o cituojamos civilinės bylos, kurios teisminio proceso Nr. 2-08-3-07896-2014-0, procesinio sprendime atliktas kompensacijos už žalą asmeniui vertinimas nėra aktualus, nes šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi ir apelianto minimoje byloje konstatuota, kad priteistas kompensacijos dydis viršija gairėse nustatytą dydį. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos.

81. Apeliantė nenuginčijo nei nukentėjusiųjų patirtų traumų pobūdžio nei gydymosi trukmės. Svarstymo dėl gydymo metodų ar taikytų priemonių, iš esmės žalos klausimui jokios reikšmės neturi, nes nukentėjusiesiems tokios išlaidos nebuvo kompensuojamos.

82. Ieškovo pateikta informacija apie užsienio teisės turinį neužkirto kelio atsakovei teikti įrodymus ir įrodinėti kitokį užsienio teisės turinį, nei nurodė Biuras, bei teikti kitus įrodymus dėl žalos ir civilinės atsakomybės sąlygų. Tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad apeliantė jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, o teismas nenustatė duomenų, remiantis kuriais turėtų būti mažinamas priteistų kompensacijų dydis.

83. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nukentėjusiųjų interesus atstovavusios „M. L. LTD“ apskaičiuotų teisinių mokesčių pagal Jungtinės Karalystės Civilinio proceso kodeksą dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, o administravimo mokestis pagal 37-osios generalinės asamblėjos rekomendacijų 1 punktą apskaičiuotas taip pat teisingai. Juolab, kad į jas įskaičiuotos ir išlaidos už medikų pateiktas išvadas.

84. Apeliantės išsakomos abejonės dėl galimo nukentėjusiųjų ar jų interesus atstovavusių teisininkų pasipelnymo yra vertintinos kaip deklaratyvaus pobūdžio svarstymai. Abiejų nukentėjusiųjų išlaidų apskaičiavimo tvarka nesiskiria ir apeliantė nepagrįstai nurodo, kad A. B. išlaidos už medicinos ataskaitą nėra įskaičiuotos į advokatų išlaidas, skirtingai nei jo motinos. Vertinti, kad pagal aktualų teisinį reglamentavimą imperatyviai nustatytomis fiksuotomis sumomis ir procentinėmis išraiškomis apskaičiuotos išlaidos, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

85. Kaip jau minėta, ginčui taikytina eismo įvykio vietos teisė, todėl sprendžiant dėl išlaidų teisininkams, kurie teikė tokias paslaugas Didžiojoje Britanijoje, vadovautis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtinto 2004-04-02 įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, kaip nurodo apeliantė nėra jokio pagrindo.

86. Aplinkybė, kad dėl nukentėjusiesiems mokėtinos kompensacijos vyko derybos tarp Didžiosios Britanijos biuro ir nukentėjusiuosius atstovaujančių teisininkų, nesudaro pagrindo spręsti nei dėl atstovų įgaliojimų viršijimo, nei, kad išmokant kompensaciją nebuvo laikomasi nustatytos procedūros ar teisinio reguliavimo. Akivaizdu, kad derybos vyko siekiant sumažinti nukentėjusiųjų pradinius reikalavimus, todėl toks veikimas nėra priešingas atsakovės interesams.

87. Nuostoliai dėl transporto priemonės „Daewoo Matiz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo nebuvo atlyginti ir Draudikų biuras dėl žalos automobiliui jokio reikalavimo nereiškia, apeliacinio skundo argumentai ir pateikti įrodymai (UAB „Darsna“ vertinimo ataskaita) šiuo klausimu jokios reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, nes transporto priemonei padaryta žala nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jie plačiau nevertintini.

88. Apeliantės prašymas skirti byloje kompleksinę teismo medicininę - trasologinę - autotechninę ekspertizę atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, toks prašymas buvo pareikštas tik atsakovės atstovo baigiamosiose kalbose, kai civilinė byla nagrinėjama nuo 2015-05-11 ir kartą jau buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Taigi šios civilinės bylos procesas truko ilgą laikotarpį ir apeliantė turėjo pakankamai galimybių savalaikiai ir užtikrinant proceso operatyvumo principo tinkamą įgyvendinimą vykdyti savo pareigas, susijusias su įrodymų teikimu.

89. Kita vertus, eismo įvykis įvyko prieš daugiau nei septynerius metus, apeliantės nurodomai ekspertizei skirti tiriamų objektų gavimo ar apžiūros galimybės (išskyrus medicininius duomenis), yra abejotinos ir akivaizdžiai apsunkintos, kas paneigia tokio tyrimo realumą ir galimumą, todėl spręstina, kad pagrindo tenkinti tokį prašymą nėra.

90. Argumentai, kad ieškinyje nėra nurodytas vienas iš nukentėjusiųjų (A. B.), todėl yra neaišku kodėl turėtų būti tenkinti reikalavimai dėl jam išmokėtos kompensacijos yra nepagrįsti. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK reikalavimus, jame aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl jokių kliūčių priimti ir nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovo reikalavimus nebuvo. Kam ir kokios sumos yra išmokėtos ir kas sudaro reikalaujamą sumą yra atskleista tiek ieškinio prieduose, tiek kituose ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

91. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esančių duomenų visuma, priešingai nei vertina apeliantė, yra pakankama konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą šioje byloje dėl ko daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir palūkanų, tenkino pagrįstai.

92. Apeliantės nuomone, ieškovo prašymas priteisti išlaidas už vertimo paslaugas yra nepagrįstas. Nurodo, kad dokumentų vertimai reikalingi ieškovui jo specialistų tiesioginiame darbe, tinkamai ruošiant ieškinį ir atstovaujant Biuro interesus teisme. Be to, atkreipia dėmesį, kad vertimuose yra techninių klaidų ar vertėjas nurodo, kad jam tam tikri terminai nėra žinomi.

93. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo patirtas išlaidas dokumentų išvertimui į lietuvių kalbą, pripažino bylinėjimosi išlaidomis, kurias ieškovui turi atlyginti atsakovė. Šiuo atveju, reikšminga tai, kad apeliantė turėjo visas galimybes ginčą spręsti ikiteismine tvarka dėl ko šios išlaidos nebūtų susidariusios. Tačiau įvertinus išverstų dokumentų paskirtį, turinį ir jų vertimo laikotarpius spręsti, kad jie yra susiję ne su ginčo dalyku, o tik su ieškovo vidine veikla, jo specialistams būtinos informacijos gavimu, nėra pagrindo. Vertimuose aptiktos techninės klaidos ar vertėjo pastabos, kad tam tikrų žodžių negali perskaityti, pavyzdžiui dėl neįskaitomo rašto ar prastos dokumento kokybės, nesudaro pagrindo spręsti, kad vertimai yra atlikti netinkamai, neatitinka procesinės teisės reikalavimų ir dėl to prašymas priteisti šias išlaidas būtų nepagrįstas.

94. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismo išvados apie senaties termino netaikymą, teisinių santykių pobūdį nemotyvuotos ir teisiškai neargumentuotos. Apeliantas nepagrįstai vertina, kad tarp šalių yra susiklostę subrogacijos teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2017-11-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 pasisakyta, kad Lietuvos draudikų biuro ieškiniai pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims išmokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos yra regresiniai. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pateikė motyvuotas išvadas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo. Skunde nurodoma CK 1.128 straipsnio norma nėra aktuali ginčui, nes Biuro reikalavimo teisė į atsakovę atsirado ne dėl prievolės asmenų pasikeitimo ir todėl šiuo atveju netaikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu vienerių metų ieškinio senaties terminas.

95. Ieškovas pareigą atsiskaityti su Didžiosios Britanijos nacionaliniu draudikų biuru įvykdė 2014-03-25, todėl regresinį ieškinį pareikšdamas 2015-05-05 sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis).

96. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakoma, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, be to teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

97. Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

98. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.