Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Simonai Biskuvienei, Ingai Madeikienei, Jurgitai Rudokienei, Daliai Monkevičienei,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovams M. B., T. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. A., dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės aplinkybės

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo, išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo.

Kaip jau minėta byloje duomenų apie tai, kad įvykio metu transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, kaip tai numatė TPVCAPDĮ, nėra (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovė transporto priemonę „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu, eismo įvykio metu šią transporto priemonę vairavo atsakovo darbuotojas A. A., todėl atsakovė UAB „Naideka“ buvo atsakinga už minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą (TPVCAPDĮ 4 str., 43 str.).

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.124 str.). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Atsakovės atstovo teiginiai dėl nagrinėjamu atveju taikytino vienerių metų senaties termino laikytini deklaratyviais ir yra atmestini. Ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau ir Biuras) perėmus nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atsakovei, susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai. Ieškovas draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl tarp Biuro ir atsakovės nesusiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems galėtų būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas CK 1.125 str. 7 d. pagrindu, kaip prašo atsakovė. Kadangi dėl atsakovės neteisėtos veikos ieškovas patyrė turtinę žalą (CK 6.246 str.), iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką išmokėjo 2014 m. kovo 25 d. Nuo šios datos ir skaičiuotinas trijų metų ieškinio senaties terminas, vadinasi ieškovas ieškinį galėjo pareikšti iki 2017 m. kovo 25 d. (CK 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 4 d.). Ieškinys teismui buvo pateiktas 2015 m. gegužės 7 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino (CPK 12 str., 178 str., 185 str., CK 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 4 d.).

Atmestini atsakovės argumentai ir dėl nesavalaikės pretenzijos pateikimo pagal TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. Ši įstatymo nuostata reglamentuoja būtent nukentėjusiojo pareigą pateikti pretenziją 13 str. 1 d. nurodytiems subjektams, o ne kaip atsakovė nurodo, kad užsienio draudikų biuras privalo pateikti pretenziją per 1 metus nuo žalos padarymo dienos nacionaliniam draudikų biurui.

Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio vietoje policijos pareigūnas buvo (t. 1, b. l. 54-55). Šią aplinkybę pripažino ir tretysis asmuo A. A. teismo posėdžio metu. Svarbu pažymėti ir tai, kad Jungtinėje Karalystėje policija ne visada vyksta į eismo įvykio vietą ir surašo eismo įvykio protokolą (t. 2, b. l. 97-100). Pagal ieškovo byloje pateiktus įrodymus matyti, kad Jungtinėje Karalystėje dėl asmens kaltės sprendžia draudimo bendrovės arba nacionaliniai draudikų biurai. Teismui ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Jungtinėje Karalystėje eismo įvykio vietoje neprivaloma surašyti eismo įvykio protokolo, eismo įvykio deklaracijos ar kitų Lietuvos Respublikoje įprastų dokumentų, kadangi visas eismo įvykio fiksavimas nereikalauja konkrečių dokumentų pildymo (t. 1, b. l. 48-63, t. 3, b. l. 193).

Asmeniui, teigiančiam, kad kito asmens kaltais veiksmais, patyrė žalą, atitenka pareiga įrodyti, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, buvo nerūpestingas, aplaidus (t. 2, b. l. 98, 100, t. 3, b. l. 192). Jungtinėje Karalystėje nereikalaujama pateikti jokių konkrečių įrodymų, vertinama vadovaujantis tikimybių pusiausvyrą ir nustatoma ar eismo įvykį sukėlęs asmuo buvo neatsargus (t. 3, b. l. 193). Jei motorinės transporto priemonės vairuotojo iš užsienio pareiškimo nėra, reikalavimas svarstomas remiantis pateiktais įrodymais (liudytojo ir nukentėjusio asmens paaiškinimais, atsižvelgiant į transporto priemonės padėtį kelyje, žalos vertinimą pagal nukentėjusio asmens pareiškimą ir kt.) (t. 2, b. l. 100). Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras nagrinėja reikalavimus, kai atsakingų laikomas užsienyje registruotus transporto priemonės savininkas ir turi teisę susigrąžinti visas išmokas iš užsienio biuro ar draudiko (t. 2, b. l. 98).

Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje) nukentėjęs asmuo teigiantis, kad aplaidus kelių eismo dalyvis jam sukėlė sveikatos sutrikdymą ar sužalojimą, ar padarė žalos nuosavybei, turi įrodyti tris dalykus: 1) asmuo pažeidė privalomą rūpestingumo pareigą nukentėjusio asmens atžvilgiu; 2) rūpestingumo pareiga buvo pažeista dėl įstatymų reikalavimų standartų nevykdymo asmens veiksmo ar neveikimo; 3) žala tiesiogiai padaryta asmens jam nesilaikius pareigos, kuri nėra pernelyg nutolusi nuo nuostolių ir kurią įstatymai pripažįsta sudarančią pagrindą atsakomybei (t. 2, b. l. 98).

Jungtinės Karalystės Greitkelių kodekso 133 straipsnis numato, kad asmuo, norėdamas persirikiuoti į kitą eismo juostą, privalo įsitikinti, kad dėl atliekamo manevro kitas eismo dalyvis neturės pakeisti vairuojamos transporto priemonės krypties ar greičio (t. 2, b. l. 95, t. 3, b. l. 31-42, 92). Šio kodekso 131 straipsnyje numatyta, kad važiuoti reikia laikantis eismo juostų ribų, o 134 straipsnyje įtvirtinta, kad įsilieti į eismo srautą rekomenduojama tik tada, kai tai atliekama saugiai ir tinkamai, kai transporto priemonės važiuoja labai mažu greičiu.

Ieškovo teigimu atsakovės vairuotojas A. A. pažeidė minėtus Didžiosios Britanijos kelių eismo taisyklių (greitkelių kodekso) straipsnius, atliko persirikiavimo manevrą neįsitikinęs, kad tai yra saugu, ir yra atsakingas už ginčo eismo įvykį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį (Biuro sumokėtų išmokų grąžinimas), o atsakovė ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovė, siekdama paneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų trečiojo asmens A. A. teiginius, kad jam dar nespėjus persirikiuoti, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ persirikiavo iš trečios eismo juostos į vidurinę eismo juostą ir tuo metu galinio bamperio kairiu kraštu kliudė trečiojo asmens vairuojamo vilkiko priekinio bamperio dešinį kampą. Nors tretysis asmuo nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje eismas vyksta kaire puse ir pirmumo teisę turi kairėje esanti transporto priemonė, todėl jis turėjo pirmumo teisę persirikiuojant, tačiau teisės aktų ar kitų įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, nei atsakovė, nei tretysis asmuo nepateikė (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Iš eismo įvykio liudytojo paaiškinimų, pateiktos eismo įvykio schemos, matyti, kad eismas trijų eismo juostų kelyje buvo intensyvus, trečiojo asmens A. A. vairuojamas vilkikas, bandydamas pakeisti eismo juostą, kliudė dešinėje pusėje, vidurinėje eismo juostoje, važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (jo galinį bamperį) ir jį stūmė (t. 3, b. l. 27-30). Šie paaiškinimai atitinka S. B. paaiškinimas užfiksuotus medicininiuose dokumentuose, kad smūgis buvo iš galo (t. 4, b. l. 113). Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti, kad eismo įvykio metu S. B. buvo prisisegusi saugos diržą ir jos sūnus taip pat buvo prisegtas automobilinėje kėdutėje (t. 4, b. l. 102, 113, 152). Atsakovė, tretysis asmuo šių aplinkybių nepaneigė. Priešingai, tretysis asmuo A. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. B. eismo įvykio metu buvo vaikiškoje kėdutėje. Atsakovės atstovo teiginiai, kad automobilis negalėjo būti taip sugadintas šio eismo įvykio metu, nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais (CPK 177 str.). Duomenų, kad atsakovė ar A. A. teikė pareiškimus ir prieštaravimus kompetentingoms Jungtinės Karalystės institucijoms dėl priimtų sprendimų, kuriuose A. A. pripažintas kaltu asmeniu, byloje taip pat nėra. Be to, nėra duomenų, kad atsakovė, tretysis asmuo būtų patys kreipęsis dėl įvykusios avarijos ir galimų nuostolių atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovui pateikus įrodymus dėl Didžiosios Britanijos teisės turinio, kurių pagrindu galima įvertinti atsakovės darbuotojo veiksmus, atsakovė, reikšdama savo atsikirtimus, turėjo teisę ir pareigą teikti teismui įrodymus, jos nuomone, pagal Didžiosios Britanijos teisę patvirtinančius kito dalyvavusio eismo įvykyje asmens atsakomybę. Tokių įrodymų byloje teismui nepateikta. Atsakovė nagrinėjamu atveju tik reiškė abejones dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio bei eismo įvykio aplinkybių, bet jokių leistinų įrodymų neteikė (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus labiau tikėtina, kad dėl kilusio eismo įvykio kaltas yra atsakovės darbuotojas (vairuotojas) A. A., vairavęs vilkiką (duomenys neskelbtini)“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nes persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos kliudė vidurinėje eismo juostoje S. B. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galą. Taigi, pagrindinė kilusio eismo įvykio priežastimi tikėtinai laikytina nesilaikymas saugaus atstumo ir neįsitikinamas (privalomos rūpestingumo pareigos pažeidimas), kad saugu persirikiuoti į kitą eismo juostą ir, kad atliekamas manevras neprivers kitų eismo dalyvių keisti kryptį ir greitį (Greitkelių kodekso 133 str.). Teismo nuomone atsakovė šių aplinkybių nepaneigė, nepateikdama savo įrodymų dėl Didžiosios Britanijos teisės turinio ir kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog dėl šio eismo įvykio galėjo būti kaltas ne atsakovės vairuotojas, o kitos transporto priemonės vairuotojas arba, kad būtų nustatyta abipusė vairuotojų (trečiojo asmens A. A. ir S. B.) kaltė.

Teismas neturi pagrindo abejoti Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų priimtais sprendimais. Konstatuotina, kad pagal Jungtinės Karalystės teisę A. A. kaltę patvirtina 2014 m. sausio 30 d. Jungtinės Karalystės draudikų biuro pranešimas (t. 1, b. l. 33, 49-63, t. 2, 43-47), liudytojo paaiškinimai (t. 3, b. l. 28, 30), liudytojo parodymais remiantis, nubraižyta eismo įvykio schema (t. 3, b. l. 29), nukentėjusiosios S. B. paaiškinimai (t. 1, b. l. 54-55, t. 2, b. l. 98, 100). A. A. kaltu dėl 2011 m. spalio 28 d. eismo įvykio pripažintas pagrįstai, o atsakovei kaip trečiojo asmens darbdavei ir atsakingai už vilkiko civilinės atsakomybės draudimą (t. 1, b. l. 15) kyla pareiga atlyginti kalto darbuotojo eismo įvykio metu nedrausta transporto priemone padarytą žalą.

Dėl žalos dydžio ir pagrįstumo

TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras, eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais.

Ieškovas Jungtinės Karalystės draudikų biurui 2014 m. kovo 25 d. atlygino 26 087,04 Eur (21 846,55 GBP) sumą, kurią sudaro: kompensaciją už asmenų sužalojimą – 10900,00 GBP, eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtos teisininkų pagalbos išlaidas – 8097 GBP, administravimo mokestį – 2849,55 GBP (t. 1, b. l. 32-45, 66-78).

Atsakovei abejonių kelia byloje pateiktos medicinos specialistų išvados. Atsakovės atstovo teigimu transporto priemonė negalėjo būti taip sugadinta, o eismo įvykio metu A. B. ir S. B. negalėjo būti padaryti tokie sveikatos sutrikdymai ir sužalojimai, kokie yra nurodomi, o šiuos sužalojimus nurodyti asmenys galėjo patirti kitame eismo įvykyje, kaip ir transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti apgadinta kito eismo įvykio metu. Teismo nuomone atsakovė nepagrindė šių teiginių, todėl jie vertintini kaip subjektyvūs ir atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 str., 185 str.).

Vien tai, kad nukentėjusioji ir jos sūnus iš karto po eismo įvykio nebuvo nuvežti į ligoninę ar aplinkybės, kad medicininės ataskaitos buvo parengtos ne iš karto po įvykusio eismo įvykio, ar tai, kad neišsiskleidė oro pagalvės, savaime nereiškia, kad A. ir S. B. nepatyrė Jungtinės Karalystės draudikų biuro ir medicinos ekspertų įvertintų sužalojimų ir negalavimų ar, kad gydymas turėjo būti trumpesnis, o tam tikri simptomai, negalavimai galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių, ar yra kito, bet ne 2011 m. spalio 28 d. eismo įvykio pasekmė. Atsakovei nepateikus ginčijamas aplinkybes paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo nesivadovauti kompetentingų Jungtinės Karalystės institucijų pateikta informacija.

Baigiamosiose kalbose atsakovės atstovo nurodytas argumentas, kad teismas nagrinėjamu atveju turėjo skirti byloje kompleksinę ekspertizę dėl eismo įvykyje galimai dalyvavusių asmenų patirtų sužalojimų ir transporto priemones sugadinimų, atmestinas. Pažymėtina, kad byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismo. Atsakovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato ir buvo įpareigota pateikti visus įrodymus bei prašymus reikšmingus byloje išnagrinėjimui, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Jungtinėje Karalystėje asmeniui padarytos žalos dydis ir išlaidos teisininkams nustatomas remiantis teisėjų kolegijų gairėmis (Judicial collenge guidlines, JCG) (t. 2, b.l. 86-91). S. B. paskaičiuota iš viso 9000 Eur kompensacija už sužalojimus (t. 1, b. l. 39), A. B. - 1900 Eur (t. 1, b. l. 45). Iš Didžiosios Britanijos institucijų buvo išreikalauti medicininiai dokumentai apie S. B. ir A. B. sužalojimus (negalavimus) patirtus 2011 m. spalio 28 d. eismo įvykio metu (t. 4, 18-45, 46-47, 90-160).

2011 gruodžio 12 d. medicininėje ataskaitoje Nr. 1478889, kuri parengta nuo įvykio praėjus 2 mėn., nurodoma, kad visus medicininėje ataskaitoje nurodytus sužalojimus S. B. patyrė dėl 2011 m. spalio 28 d eismo įvykio; atsiradę negalavimai ir skausmai susiję su ginčo eismo įvykiu (t. 4, b.l. 101-122). Šią medicininę ataskaitą parengė ir pasirašė specialių žinių turintis asmuo – Premier Medical Group medikas - ekspertas, kuris vertino sužalojimus pagal Jungtinėje Karalystėje nustatytas taisykles (t. 4., b.l. 94-100, 111, 112). Kreipdamasi dėl žalos atlyginimo S. B. nurodė: kaklo ir peties skausmas, stipresnis kairėje pusėje, kairiosios šlaunies ir kairiosios kojos skausmas; skausmas, aptirpimas ir dilgčiojimas kairėje veido pusėje, apatinės nugaros dalies skausmas, pastovus galvos skausmas, nerimas būnant automobilyje. Nukentėjusioji S. B. nurodė, kad skausmus jaučia ir praėjus įvykiui, negali normaliai dirbti ir atlikti kasdienės veiklos be partnerio pagalbos, jai reikalinga pagalba prižiūrėti jos ketvertų metų vaiką. Po įvykio vyko į ligoninę, daug kartų lankėsi bendrosios praktikos gydytojo kabinete, fizioterapijos seansuose. Pateiktos prognozės, kada S. B. nurodyti simptomai turėtų išnykti (tinkamai gydant, kaklo ir peties skausmas galimai išsispręs per 5 mėn., parestezija kairėje šlaunyje ir kairėje kojoje galimai išsispręs per 2 mėn., veido parestezei reikalinga neurologe diagnozė, apatinės nugaros dalies skausmas ir sustingimas, tinkamai gydant, galimai išsispręs per 4 mėn., galvos skausmai, tikėtina, išsispręs per 3 mėn., kelionių nerimas galimai išsispręs per 12 mėn., kelionių diskomfortas galimai išsispręs per 3 mėn.).

Antrą medicininę ataskaitą 2012 m. gruodžio 10 d. (praėjus vieneriems metams po įvykio) parengė neurochirurgas P. J. K., „Premier Medical Group“ pavedimu (t. 4, b.l. 123-138). Joje nurodoma, kad visi paminėti atsiradę simptomai yra 2011 m. spalio 28 d. įvykio padariniai. S. B. paskirta fizioterapija, priešuždegiminiai vaistai, vaistai nuo skausmo ir raumenis atpalaiduojantys vaistai; paskirtas neurologo vizitas dėl kairėje veido dalyje atsiradusio jausmo praradimo bei rekomenduota papildoma specialisto ataskaita. Po apžiūros, medicinos išrašų peržiūros ir gydymo vertinimo nustatyta, kad eismo įvykio mechanizmas ir pasireiškę simptomai rodo, kad S. B. nukentėjo nuo staigaus kaklo slankstelio krestelėjimo, kuris daugiausiai paveikė kairę kaklo ir peties pusę. Patirti simptomai neišsisprendė per prognozuota laikotarpį. Taip pat S. B. praėjus 1 metams po įvykio toliau jaučia sunkumo jausmą kairiame skruoste ir veido srityje. Specialisto nuomone, tai yra neigiamos psichologinės reakcijos į avariją pasekmė. Prognozuojama, kad jos jaučiami simptomai gali išlikti ilgesniam laikotarpiui. Jai rekomenduoti analgetikai, apsilankymas skausmo klinikoje, psichologo konsultacija, neurologo konsultacija dėl veido nutirpimo. Taip pat pažymima, kad iki 2011 m. spalio 28 d. įvykio S. B. neturėjo jokių skeleto, raumenų ar neurologinių skundų (t. 4, b. l. 136).

Taigi, byloje medicininiai dokumentai patvirtina, kad S. B. atveju traumuoto kaklo ir peties simptomai neišnyko net praėjus 1 metams po įvykio. Antrojoje ataskaitoje, parengtoje praėjus vieneriems metama po įvykio, prognozuota, kad S. B. jaučiami simptomai gali išlikti ilgesniam laikotarpiui ir prognozuojama, kad ilgainiui jie išnyks. Teismas neturi pagrindo šiais medicininiais dokumentais nesivadovauti (CPK 12 str., 185 str.).

2011 m. gruodžio 12 d., praėjus beveik 2 mėn. po įvykio, parengtoje medicinos ataskaitoje nurodyta (t. 4, b. l. 139-160 ), kad dėl įvykio, įvykusio 2011 m. spalio 28 d., S. B. sūnus A. B. patyrė sunkų kaklo skausmą, kairės kojos skausmą, po įvykio turėjo keletą susierzinimo priepuolių ir šlapimo nelaikymo epizodų namuose ir darželyje, taip pat lengvai sutrikdytas jo miegas, jis jaučia nerimą keliaudamas. Prognozuojama, kad kaklo skausmas, atsiradęs dėl staigaus galvos krestelėjimo į priekį ir atgal, išsispręs per mėnesį nuo apžiūros dienos; kairės kojos skausmas, atsiradęs dėl įvykio, išsispręs per mėnesį nuo apžiūros dienos; susierzinimo priepuoliai ir šlapimo nelaikymo epizodai, kaip streso po įvykio pasekmė, išsispręs per 6 mėn. nuo apžiūros dienos; kelionių nerimas galimai išsispręs per 6 mėn. nuo apžiūros dienos; kelionių diskomfortas galimai išsispręs per mėnesį nuo apžiūros dienos. Pateikta nuomonė, kad visi sužalojimai visiškai susiję su įvykusiu eismo įvykiu (t. 4, b. l. 157).

Vadovaujantis medicininiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtent tarp atsakovės vairuotojo veiksmų ir kilusių žalingų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

Pagal Didžiosios Britanijos teisėjų kolegijos gairių rodyklės nuostatas (pagal ištrauką iš teisėjų kolegijos gairių 12-to leidimo 7 skyriaus) dėl judamojo aparato sužalojimų pinigine išraiška yra įvertinama kaklo, nugaros, kojos, pečių trauma, atsižvelgiant į traumos sunkumo laipsnį (t. 2, b. l. 86-91, t. 4, 172). Lengva kaklo trauma (S. B.) pinigine išraiška vertinama iki 6 380,00 GBP (taikomas kai simptomai praeina per vienerius ar dvejus metus). Lengva peties trauma (S. B.) pinigine išraiška vertinama iki 6.380,00 GBP (kai pažeidimai praeina per dvejus metus). Kai kaklo traumos simptomai praeina per keletą mėnesių (A. B.) ar metus, išmoka skiriama iki 3 520,00 GBP.

Pagal Didžiosios Britanijos teisėjų kolegijos gairių rodyklės nuostatas, nurodytus sumų intervalus dėl sveikatos sutrikdymo ir pateiktas nukentėjusiųjų asmenų medicinines ataskaitas (t. 4, b. l. 111-122, 131-138, 151-160), teismas neturi pagrindo kvestionuoti medicininių išlaidų dydžio, nes, akivaizdu, jog S. B. ir A. B. patyrė sveikatos sutrikdymus, susijusius tiesiogiai su eismo įvykiu (t. 4, b. l. 118, 157), o medicininės išlaidos atitinka nurodytose gairėse numatytus dydžius (t. 2, b. l. 86-91, 170-172).

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju buvo išmokėtos tik bendrosios išmokos, siejamos su nukentėjusiųjų asmenų neturtine žala, t. y. skausmai ir kančios, išgyvenimai, kurių dydis neviršija gairėse nustatytų dydžių. Svarbu ir tai, kad dėl konkrečių kompensacijų sumų už neturtinę asmens žalą buvo deramasi (t. 1, b. l. 66-67, 74-75).

Pateiktų mokėjimų išklotinė patvirtina, kad S. B. teisinei pagalbai atlyginti buvo išmokėti 6090 GBP (t. 1, 41, 67), A. B. – 2007 GBP (t. 1, b. l. 43), iš viso 8097,00 GBP.

Pagal Jungtinės Karalystės Civilinio proceso kodekso 45.9. straipsnį remiantis (2) ir (3) skirsniais, fiksuotų kompensuojamųjų išlaidų suma yra: a) 800 svarų sterlingų; b) 20 proc. nuostolių, sutartų iki 5000 GBP ir c) 15 proc. nuostolių, sutartų nuo 5000 iki 10 000 GBP suma. 2) Kai ieškovas: a) gyvena ir dirba nurodyme dėl išlaidų praktikos nustatytoje zonoje; ir b) duoda nurodymus toje zonoje dirbančiam gynybos advokatui ar gynybos advokatų firmai; be (1) skirsnyje nurodytų išlaidų, į fiksuotas kompensuojamas išlaidas įeina suma, lygi 12,5 proc. (sėkmės mokestis) pagal tą skirsnį leidžiamų išlaidų bei PVM (20 proc.) (t. 2, b. l. 101-102, 129-130, 115-162.)

Byloje nėra duomenų, kurie suponuotų spręsti, jog „Minister Law LTD“ apskaičiuoti teisiniai mokesčiai prieštarauja Jungtinės Karalystės Civilinio proceso kodeksui, todėl 8097,00 GBP suma laikytina pagrįsta (t. 1, b.l. 36-45, 66-77).

37-osios generalinės asamblėjos rekomendacijų 1 punktas numato, kad mokėtinų administravimo mokesčių dydis apskaičiuojamas taikant 15 procentus nuo nustatytos žalos dydžio (t. 1, b. l. 85). Nustatyta, kad bendras žalos dydis yra 18 997 GBP (10 900 GBP + 8097 GBP), todėl 15 procentų nuo minėtos sumos sudaro 2849,55 GBP, vadinasi administravimo mokestis yra apskaičiuotas tinkamai ir yra pagrįstas.

Atsakovė taip pat nepaneigė ieškovo išvadose nurodytų aplinkybių dėl atlyginto žalos dydžio (t. 2, b.l. 74-77, t. 4, b. l. 165-167).

Vadovaujantis Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras turi pareigą šias sumas atlyginti. Net ir atlyginus žalą taikaus proceso atveju, eismo įvykio vietos draudikų biuras išlaiko visas garantijas dėl nukentėjusiesiems išmokėtų sumų susigrąžinimo, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras išlaiko pareigas, susijusias su išmokėtų sumų atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 29 punktas).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad apskaičiuotos žalos dydis atitinka Didžiojoje Britanijoje galiojančią teisinę praktiką ir yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais.

Atsakovės pateiktame UAB „Darsna“ 2015 m. spalio 20 d. atsakyme (konsultacijoje) nurodytos aplinkybės, kad negali atlikti apgadinto automobilio remonto kaštų paskaičiavimų, nes trūksta duomenų, atsakovės atstovo argumentai, kad nesutampa dokumentuose nurodyta apytikslė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė ? nurodyta 600 GBP, transporto priemonė išgabenta kaip metalo laužas, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitoje automobilio remonto kaina – 823,00 GBP, neturi teisinės reikšmės prašomam atlyginti žalos dydžiui, kadangi byloje nustatyta, jog Jungtinės Karalystės draudikų biuras neatlygino nuostolių dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir ieškovas nereiškia šioje dalyje regresinio reikalavimo.

Vadovaujantis išdėstytu ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu ir yra tenkintinas pilnai. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti prašomą priteisti sumą (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Pažymėtina ir tai, kad nuostolių atsiradimą lėmė pačios atsakovės elgesys, leidimas savo darbuotojui vykti neapdrausta transporto priemone į kitą valstybę bei jos darbuotojo (vairuotojo) kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas, kuris kartu lėmė ir pareigą atlyginti padarytą žalą (CK 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

Dėl procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų ir kiti klausimai

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovė yra juridinis asmuo, laiku neįvykdžiusi prievolės atlyginti padarytą žalą, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

2015 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pakeitė. Tenkinus ieškinį laikinosios apsaugos priemones paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 783 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 10), 384,26 Eur už dokumentų vertimą (t. 1, b. l. 12-13, t. 3, b. l. 43-44), 88 Eur už būtinas vykdymo išlaidas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 1, b. l. 109), ir patyrė 142,36 Eur kelionės išlaidas (t. 3, b. l. 52, t. 3, b. l. 98, t. 3, b. l. 196, t. 4, b. l. 177, t. 5, b. l. 4) . Iš viso ieškovas patyrė 1397,62 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios ieškinį tenkinus, priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str.).

Iš atsakovės UAB „Naideka“ priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios sudaro 38,32 Eur (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Naideka“, į. k. 148031070, 26 087,04 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių aštuoniasdešimt septynių eurų ir 04 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 26 087,04 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1397,62 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt septynių eurų ir 62 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291.

2018 m. birželio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Naideka“ atžvilgiu palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Naideka“, į. k. 148031070, 38,32 Eur (trisdešimt aštuonių eurų ir 32 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.