Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorams Svajūnui Kuizinui ir Laimutei Martinavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;

S. L., gimęs (duomenys neskelbtini). Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;

N. U., gimęs(duomenys neskelbtini) Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ langų surinkėju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;

K. P., gimęs(duomenys neskelbtini). Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatininku-vadybininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės

R. K. 2022 m. balandžio 9 d., apie 16.36 val., viešoje vietoje – futbolo stadione, esančiame prie Telšių „Ateities“ progimnazijos, adresu Telšiai, Lygumų g. 47, kitų asmenų akivaizdoje tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą pasikėsino suduoti A. G. į galvos sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė V. S. į galvos sritį, dešine ranka suimdamas už gobtuvo ir pargriovęs ant žemės ne mažiau kaip penkis kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė į nugaros sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė M. A. į kairės akies sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

S. L. 2022 m. balandžio 9 d., apie 16.36 val., viešoje vietoje – futbolo stadione, esančiame prie Telšių „Ateities“ progimnazijos, adresu Telšiai, Lygumų g. 47, kitų asmenų akivaizdoje, pribėgęs iš nugaros prie R. K., tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė jam į galvos sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

N. U. 2022 m. balandžio 9 d., apie 16.36 val., viešoje vietoje – futbolo stadione, esančiame prie Telšių „Ateities“ progimnazijos, adresu Telšiai, Lygumų g. 47, kitų asmenų akivaizdoje, vieną kartą dešine koja spyrė ant žemės klūpinčiam J. P. į dešinio šono sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, vieną kartą kairės kojos keliu sudavė D. B. į krūtinės sritį, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į galvos sritį dešinėje pusėje, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. G. 2022 m. balandžio 9 d., apie 16.36 val., viešoje vietoje – futbolo stadione, esančiame prie Telšių „Ateities“ progimnazijos, adresu Telšiai, Lygumų g. 47, kitų asmenų akivaizdoje, vieną kartą kairės rankos plaštaka sudavė R. K. į kaklo sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

K. P. 2022 m. balandžio 9 d., apie 16.36 val., viešoje vietoje – futbolo stadione, esančiame prie Telšių „Ateities“ progimnazijos, adresu Telšiai, Lygumų g. 47, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė M. A. į šonkaulių sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas kaip kaltinamasis, R. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną su draugais iš Vilniaus atvyko į Telšius stebėti futbolo varžybų. Varžybų metu kilo įvairių provokacijų. „Žalgirio“ sirgaliai skandavo Ukrainą palaikančias skanduotes, pirmojo kėlinio viduryje įvyko konfliktas su Telšių sirgaliais, apsižodžiavo. Kare Ukrainoje žuvo daug jo draugų, todėl jis priėjo prie Telšių sirgalių, norėjo pasiaiškinti. Priėjo ne jis vienas, susirinko daug žmonių. Jis gavo smūgį, sukilo adrenalinas ir įvyko muštynės. Pilnai pripažįsta kaltinime nurodytus veiksmus, nuoširdžiai gailisi dėl to, su nukentėjusiaisiais V. S., M. A. ir A. G. susitaikė, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti. Parodė, kad kaltinime yra suklystas nukentėjusiojo A. G. vardas. Jokių pretenzijų kaltinamajam S. L. neturi, jo suduoto smūgio nepajuto ir sutinka, kad S. L. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apklaustas kaip kaltinamasis S. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. balandžio 9 d. stebėjo futbolo varžybas, vykusias tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Telšių „Džiugo“ sirgalių. Vilniaus komandos sirgaliai skandavo įvairias skanduotes prieš karą Ukrainoje. Iš Tauragės atvykęs sirgalius, kuris sėdėjo su šeima, sena mama, pasakė, kad čia ne karas, o rungtynės, dėl ko kilo konfliktas. Iš Vilniaus atvykę sirgaliai tą asmenį užpuolė, todėl jis ėjo išskirti konfliktuojančių asmenų, kilo muštynės. R. K. norėjo trenkti į petį, galėjo pataikyti ir į galvą. Alkoholio nevartoja 16 metų. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną. Su žmona gyvena 35 metus, užaugino du vaikus, žmona jau dabar padarė įtaką. Ėjo ginti žmonių, tačiau įvyko muštynės, sudavė ir pats, tačiau daugiau tai nepasikartos.

Apklaustas kaip kaltinamasis N. U. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną su draugu atėjo stebėti futbolo rungtynių. Prasidėjo muštynės tarp sirgalių. Pradžioje jis nesikišo, tačiau pamatęs, jog vilnietis muša ant žemės gulintį Telšių futbolo komandos sirgalių, puolė jį ginti, ir, kiek atsimena, spyrė tam asmeniui į dešinio šono sritį. Gavo smūgį į galvą ir davė atsaką, tačiau kam, nežino. Pripažįsta, kad jo elgesys viešoje vietoje buvo neadekvatus. Policijos tuo metu nepagalvojo kviesti. Konfliktas kilo dėl to, kad kažkas pasakė, jog čia vyksta ne karas, o futbolas. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą. Šiuo metu nedirba dėl gruodžio mėnesį patirtos traumos futbolo rungtynių metu, nes pats žaidžia futbolą. Yra registruotas darbo biržoje. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Ateityje planuoja mokytis ir dirbti.

Apklaustas kaip kaltinamasis A. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną buvo futbolo varžybose. Priešingos komandos sirgaliams pradėjus skanduoti „Putin chuilo“, kažkas iš sirgalių pasakė, kad čia ne karas, žiūrim futbolą. Prasidėjo konfliktas, vyko žodžių kova, prasidėjo muštynės, todėl jis, stovėdamas vidury konfliktuojančių, mosikavo rankomis, sakydamas, kad baigtų muštynes. Matydamas, kad ant dviejų žmonių puola aštuoni, jis rankos delnu vieną kartą pastūmė kažkurį asmenį, ką, nežino. Jo tikslas buvo įlįsti į tarpą, kad žmonės nesimuštų. Pats į tą būrį įsivėlė, pastūmė kažką, į muštynes nesivėlė, tačiau gailisi, kad pastūmė ranka kažkokį žmogų. Varžybos buvo nutrauktos dėl kilusių muštynių, kurias pradėjo vilniečiai. Alkoholio nevartoja apie 15 metų. Gailisi dėl padarytos veikos, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną.

Apklaustas kaip kaltinamasis K. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną buvo futbolo varžybose. Varžybas stebėjo būdamas stadione esančiame pastate, būdamas jo antrajame aukšte. Dėl ko prasidėjo muštynės, nematė. Pamatęs, kad lauke muša jo pažįstamą M. A., išbėgo į lauką, stovėjo dešinėje aikštės pusėje, į muštynes nesivėlė. Apsauga apramino muštynes, tačiau veiksmas persikėlė į dešinę aikštės pusę. Jis pastebėjo, kad pažįstamas D. guli ant žemės ir trys vyrai jį spardo, todėl norėdamas jį apgint, pribėgo ir vienam asmeniui ranka sudavė į šonkaulių sritį. Policijos nepakvietė, manydamas, kad susitvarkys apsaugos darbuotojai. Supranta, kad negerai padarė, gailisi dėl padarytos veikos, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną.

II. Įrodymai

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamieji kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kiekvieno jų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų R. K., S. L., N. U., A. G. ir K. P. visiško prisipažinimo, jų kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad yra VšĮ „Telšių futbolo ateitis“ direktorius. Tos dienos varžyboms tarp futbolo komandų Telšių „Džiugas“ ir Vilniaus „Žalgiris“ buvo sudarytas susitarimas dėl apsaugos su UAB „Grifs AG“. Apsaugai renginio metu buvo pasitelkti trys apsaugos darbuotojai ir budintis ekipažas. Policijos pareigūnų pagalbos neprašė, kadangi ankstesnėse varžybose tarp Telšių „Džiugo“ fanų ir Vilniaus „Žalgirio“ „Pietų 4“ fanų niekada nėra buvę jokių incidentų ir nebuvo jokių požymių ar signalų, informuojančių apie kokią nors grėsmę. Visi svečių komandos fanai į futbolo aikštės teritoriją atvyko vienu metu, jis pats juos pasitiko ir nurodė sėdimas vietas. Kokie konkrečiai asmenys buvo toje fanų grupėje, nežino, asmenys nebuvo registruojami. Palydėjęs „Pietų 4“ sirgalių grupę, nuėjo atsisėsti į antrame aukšte esančias administracijos patalpas, per kurių langą matomas stadionas, tačiau vieta, kurioje sėdėjo „Žalgirio“ komandos sirgaliai, jam nesimatė. Su juo patalpoje buvo K. P., T. V., V. B.. Stebint rungtynes, vienas iš jų kažką sušuko, tuomet jis pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad aikštės užribyje prie centrinės tribūnos per vidurį ant žemės yra spardomas žmogus, kas konkrečiai buvo spardomas, jis neatpažino. Išbėgęs į lauką, pamatė, kad viskas šiek tiek nurimę. Kadangi nepasiėmė telefono, todėl valdybos pirmininko A. U. paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Girdėjo tarp sirgalių skambančias įvairias replikas (kaimiečiai, vatnikas, įvairius keiksmažodžius). Matė, kad tarp sirgalių vėl prasidėjo muštynės, kas ką konkrečiai darė, negali pasakyti, nes tuo metu buvo daug asmenų. Atsimena momentą, kad vieną iš svečių sirgalių priėjęs ištraukė iš muštynių centro, bandydamas sutramdyti, jį laikė, kad pastarasis daugiau nebesimuštų. Laikant tą asmenį, vienas iš priėjusių iš nugaros asmenų jam sudavė greičiausiai kumščiu vieną smūgį į kairės akies sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą, tačiau pretenzijų dėl to neturi. Vėliau, peržiūrėjęs rungtynių vaizdo įrašą, jis pamatė, kad jam sudavė iš nugaros priėjęs asmuo, kuris yra nufotografuotas fotonuotraukoje, kur užfiksuoti asmenys pirmieji ateinantys kelti konfliktą. Tas asmuo buvo žemo kūno sudėjimo, skusta galva, vilkėjo Chaki spalvos kelnes, juodos spalvos striukę. Įvykio vietoje buvo S. L., R. R., A. U., K. K., V. S., T. K., trenerė M., E. A.. Ką visi išvardinti asmenys konkrečiai veikė aikštėje, jis nematė. Visi jie buvo skirtingose vietose. Matė, kad „Pietų 4“ grupės nariai purškė dujas, kiek asmenų tas dujas purškė, negali pasakyti, bet ne vienas. Jo žiniomis, „Pietų 4“ lyderis yra I. B.. Papildomai apklaustas ir parodžius vaizdo įrašą „dziugas-zalgiris riauses - 1 - Camera1 - [16-34-02] [16-38-44]“ parodė, kad asmuo ruda striuke yra T. V., o asmuo su juodu džemperiu yra K. P.. Kiti asmenys jam nėra žinomi. Civilinio ieškinio dėl klubo turto sugadinimo nereiškia, nes žala atlyginta. Pretenzijų dėl suduoto smūgio niekam neturi, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 73-76, 79-82).

Bylos nagrinėjimo teisme metu gautas nukentėjusiojo M. A. pranešimas, kuriame nurodyta, jog su kaltinamuoju R. K. susitaikė, kaltinamasis jo atsiprašė, žala jam nepadaryta, pretenzijų kaltinamajam R. K. neturi, prašė netaikyti jam baudžiamosios atsakomybės (3 t., b. l. 131).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šeštadienį jis kartu su mama V. A. ir seserimi R. P. nuvyko į Telšius stebėti futbolo varžybų, kur žaidė Telšių „Džiugo“ ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandos. Atsisėdo ties aikštės centru, į antrą žiūrovų sėdimųjų vietų eilę. Jam iš dešinės kitoje pusėje sėdėjo Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliai. Visų rungtynių metu tiek „Džiugo“, tiek Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliai skandavo skanduotes. Prieš varžybų pabaigą link jų pradėjo artėti Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliai, tačiau jis nesuprato dėl kokių priežasčių. Prieš tai girdėjo, kad keletas žmonių sušuko Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliams, kad čia nėra karo, žiūrim varžybas, nes tuo metu jie skandavo „Putin chuilo“. Neneigia, kad ir jis galėjo pasakyti, kad čia karo nėra, kad čia yra futbolas. Du Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliai priartėjo prie jo, jis tuo metu stovėjo antroje žiūrovų eilėje, ir iš karto rankų kumščiais pradėjo smūgiuoti jam į galvą. Kiek buvo suduota smūgių, jis konkrečiai neprisimena, bet tikrai jų buvo ne mažiau kaip trys. Kuris konkrečiai asmuo jam sudavė smūgius, jis nesuprato. Atsimena, kad vienas iš asmenų lipo per kėdę ir artinosi prie jo, tačiau jis tą asmenį tuo metu prispaudė sulenktą prie kėdės ir laikė, kad daugiau nesmūgiuotų. Tą asmenį padėjo laikyti ir jo sesuo. Laikė tol, kol atėjo apsaugos darbuotojai. Jis pats konflikto metu jokių smūgių kitiems asmenims nesudavė, tik rankomis bandė dengtis nuo smūgių. Pačių smūgių sudavimo į galvos sritį metu fizinio skausmo nejuto, tačiau tą pačią dieną, maždaug po 20 minučių juto skausmą kairėje ausyje, kairė ausis jam buvo sutrenkta, po to ištino, šiek tiek pamėlynavo, į medikus dėl to nesikreipė, daugiau rimtesnių sužalojimų nepatyrė. Nei vieno iš asmenų, kurie jam sudavė smūgius į galvą, jis nepažįsta, pretenzijų tiems asmenims neturi. Teisė reikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta, tačiau civilinio ieškinio nereikš. Apsaugos darbuotojams tą asmenį nuo jų patraukus, jis liko stovėti savo vietoje ir į tolimesnį konfliktą nesivėlė, daugiau jokie asmenys prie jo nebesiartino (1 t., b. l. 90-93).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš vykdamas į futbolo varžybas Telšiuose, pirmiausia užsiregistravo „Facebook“ grupėje „Pietų 4“, parašydamas žinutę per „Messenger“. Visi „Žalgirio“ sirgaliai, kurie nori važiuoti kartu, registruojasi toje „Pietų 4“ grupėje. Iš autobusu važiavusių asmenų pažįsta I. B., kitus asmenis pažįsta tik iš matymo, vardų bei pavardžių nežino. Kiti „Žalgirio“ sirgaliai atvyko kitomis transporto priemonėmis, girdėjo, kažkas vyko traukiniu. Stebint futbolo varžybas, pirmas ir antras kėliniai buvo ramūs, tik pabaigoje jų sirgaliai sudainavo dainą apie Rusijos prezidentą, po ko matė, kad kokie trys ar keturi žmonės, kurių jis neatpažintų, sėdintys centrinėje tribūnoje, kaip suprato „Džiugo“ sirgaliai, rankomis rodė jiems ateiti, ne mažiau nei du žmonės rodė jiems vidurinius pirštus, girdėjo šūksnius „Karo nėra“, kiek asmenų tai pasakė, jis nesuprato. Po to keli žmonės iš jų pusės nuėjo link tos centrinės tribūnų pusės, kaip ten įvyko konfliktas, jis nematė, nes tik vėliau priėjo arti konflikto vietos, bandė malšinti konfliktą, ir vienu metu, nieko jam nedarant, vienas iš asmenų sudavė jam smūgį į „barzdikaulį“, po ko jam nukrito akiniai, apsvaigo galva. Kažkoks žaidėjas jam sudaro akinius, tada jis nuėjo į šoną ir nieko nedarė. Tuo metu nesuprato, kas jam sudavė smūgį ir iš ko. Vaizdo įraše jis pamatė, kad priėjęs jam iš nugaros rankos kumščiu smūgį sudavė toks pagyvenęs asmuo su juoda striuke, atrodo, odine, trumpais, pražilusiais plaukais. Suduotas smūgis jam sukėlė skausmą, kuris jautėsi ir keletą dienų po įvykio, valgant skaudėjo visas žandikaulis, kuri pusė labiau skaudėjo, negalėtų išskirti. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė ir kreiptis neplanuoja, kadangi šiuo metu žandikaulio skausmas praėjo. Vėliau iš vaizdo įrašo suprato, kad po to asmens suduoto smūgio į žandikaulį, jam kažkas sudavė ar bandė suduoti, kaip jam atrodo, į pakaušį, tačiau pačio įvykio metu jis jokio smūgio nepajuto, tai pamatė tik pažiūrėjęs vaizdo įrašą. Tas vyriškis jam sudavė į žandikaulį už nieką, jis labai nustebo, buvo nemalonu. Smūgį sudavusiam asmeniui jis neturi jokių pretenzijų, civilinio ieškinio byloje nereikš. Konflikto metu prieš kitus asmenis jis jokių veiksmų nepanaudojo, veiksmai buvo panaudoti tik prieš jį. Mano, kad konfliktas būtų nurimęs daug greičiau, jei ne vienas apsaugos darbuotojas, kuris skatino konfliktą, purkšdamas dujas, sakė, kad jie negrįš į Vilnių, vadino lenkais, o kuomet konfliktas baigėsi ir jau buvo atvykusi policija, papurškė dujų vienam iš jų. Tą apsaugos darbuotoją galėtų atpažinti (1 t., b. l. 100-102).

Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis visada dalyvauja futbolo rungtynėse, kuriose žaidžia Telšių futbolo komanda „Džiugas“ kaip fotografas. 2022 m. balandžio 9 d. rungtynėse, kurios vyko Telšiuose, „Ateities“ mokyklos stadione, taip pat dalyvavo kaip fotografas. Visų rungtynių metu jis labiau fotografavo pačius futbolo žaidėjus, tačiau vienu metu, kuomet stovėjo futbolo aikštės kampe, priešais sirgalius, žiūrėdamas pro fotoaparato akutę išgirdo garsius, agresyvius žodžius „Ateik čia“ ar kažką panašaus. Tuomet atsisuko į sirgalių pusę ir pamatė, kad iš tos pusės, kurioje buvo „Žalgirio“ sirgaliai, link Telšių futbolo sirgalių eina trys ar keturi asmenys. Iš pradžių Telšių sirgaliai nieko nedarė. Asmenims priėjus prie Telšių sirgalių, matė, kad jie pradėjo rankomis ir kojomis prieš juos smurtauti, matė, kad jie visi mušėsi kumščiais, kai kurie iš jų spardėsi kojomis. Kas vyko toliau yra užfiksuota vaizdo įraše. Jis visas kilusias muštynes fotografavo, fotonuotraukas galės pateikti prie bylos. Yra užfiksavęs fotonuotraukoje, kaip „Žalgirio“ sirgalius pūtė dujas „Džiugo“ sirgaliui. Dauguma „Džiugo“ sirgalių jam buvo žinomi tik iš matymo, tačiau keletą pažįsta – tai L., A. K., V. Š., žino, kad stambaus kūno sudėjimo sirgaliaus pravardė „R.“, jis matosi vaizdo įraše. Dar galėjo būti T., kuris mušė būgną, ir jis, atrodo yra toje nuotraukoje su „Džiugo“ sirgalių šaliku, kuomet „Žalgirio“ sirgalius purškė dujas. Visų išvardintų asmenų detalesnių kontaktinių duomenų neturi. Jis dėl to įvykio neigiamų pasekmių neišgyveno, tik visa tai buvo keista ir neįprasta, todėl fotografavo (1 t., b. l. 109-112).

Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2022 m. balandžio 9 d., apie 15 val., viena pati nuėjo stebėti futbolo varžybų, kurios vyko Telšių mieste, Lygumų gatvėje, prie „Ateities“ mokyklos esančiame futbolo stadione. Rungtynėse dalyvavo Telšių „Džiugo“ ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandos. Atvykusi į rungtynes, ji atsisėdo netoli Telšių „Džiugo“ sirgalių pirmoje eilėje. Šalia jos iš kairės sėdėjo pažįstama R. P., iš dešinės sėdėjo pagyvenęs senjoras, kurio ji nepažinojo. Atsimena, kad beveik varžybų pabaigoje „Žalgirio“ sirgaliai keletą minučių skandavo „Putin chuilo“ ir po to girdėjo, kad už jos sėdintis vyriškis pasakė, kad čia karo nėra, čia jie žiūri futbolą. Po to „Žalgirio“ fanai vėl skandavo tą pačią skanduotę „Putin chuilo“, vėl girdėjo, kad už jos sėdintis, jai atrodo, jau kitas vyriškis, (nes balsas buvo kitoks), taip pat pasakė, kad čia karo nėra, kad dabar žiūri futbolą. Netrukus pamatė, kad iš „Žalgirio“ fanų grupės link jų pradėjo eiti 4-5 asmenys, ar jie artindamiesi ką nors sakė, neprisimena. Priartėjus prie jų vienam iš „Žalgirio“ fanų grupės asmenų, matė, kad pastarasis priėjo prie jos suspaudęs kumščius ir jai virš galvos, per tarpą, kaip suprato, rankų kumščiais smūgiavo už jos sėdinčiam asmeniui, o gal ir asmenims. Ji iš pat pradžių neatsisuko ir nematė pačių smūgių sudavimo momento, todėl negali pasakyti, kam konkrečiai jis sudavė, bet iš jo kūno judesių suprato, kad jis rankomis suduoda smūgius. Vienu metu atsisuko ir matė, kaip tas asmuo tikrai sudavė smūgį rankos kumščiu vienam už jos sėdėjusiam asmeniui, ar daugiau sudavė smūgių, ji nematė, bet tikrai galėjo suduoti, nes jis nuo to žmogaus iš karto neatsitraukė. Prie to „Žalgirio“ fano priartėjo ir kiti jam iš paskos atėję asmenys, kurie pradėjo tarpusavyje stumdytis, kumščiuotis su Telšių „Džiugo“ sirgaliais, kurie, kaip suprato, gynė tą pirmą užpultą asmenį. Ką koks asmuo konkrečiai darė, neįsidėmėjo. Ar kiti „Žalgirio“ fanai sudavė kokius nors smūgius tam pirmam užpultam asmeniui, ji nematė. Tas užpultas asmuo vilkėjo šviesiai mėlynos spalvos striukę, buvo vidutinio amžiaus, šviesių plaukų, daugiau požymių neprisimena. Iš visų „Žalgirio“ fanų įsidėmėjo vieną, nes jis buvo arčiausiai jos, atbėgo antras ar trečias iš „Žalgirio“ fanų pusės, vilkėjo kamufliažinę – kareivišką striukę, ant galvos, atrodo, buvo užsidėjęs gobtuvą, rudų plaukų, viena iš akių tarsi primerkta. Matė, kad jis buvo labai agresyviai nusiteikęs, matė, kad rankų kumščiais jis tikrai sudavė kitiems asmenims smūgius, matė ne mažiau kaip penkis smūgius. Keliems asmenims jis tuos smūgius sudavė, negali pasakyti. Matė, kad vienu metu vienas iš senolių nugriuvo ant žemės, galvą susitrenkdamas į kėdės konstrukciją, ar jį kas nors pastūmė, ar sudavė smūgį, ji nematė, tik matė, kad šalia jo vyko susistumdymas. Nemano, kad jis pats galėjo nuvirsti. Kaip tas senolis atrodė, neprisimena. Atsimena, kad tas su kareiviška striuke buvo atsisukęs ir į ją, buvo nusiteikęs agresyviai, bet, greičiausiai pamatęs, kad ji moteris, prieš ją jokių veiksmų nepanaudojo. Konfliktas persikėlė toliau nuo jų į aikštę, ji ten nėjo, tik iš tolo stebėdama matė, kad vienas iš „Žalgirio“ fanų iš kišenės išsitraukė dujas. Jis buvo apsirengęs juodai, daugiau išskirtinių požymių neįsidėmėjo, matė, kad ir kiti „Žalgirio“ fanai purškė dujas, tačiau neįsidėmėjo, kaip jie atrodė. Iš konflikte dalyvavusių asmenų ji nepažįsta nei vieno. Įvykio metu telefonu nefilmavo ir jokiais kitais būdais nefiksavo (1 t., b. l. 128-131)

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad futbolo komandą „Džiugas“ atvyksta palaikyti dažniausiai tie patys asmenys, tarp jų yra ir ji. 2022 m. balandžio 9 d. vykusias varžybas Telšiuose, kurios vyko tarp Telšių „Džiugo“ ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandų, stebėti atvyko viena. Iš ten buvusių Telšių „Džiugo“ sirgalių buvo S. L., D. L., (atsimena, kad ji bandė išskirti besimušančius asmenis), V. U. su vyru A. Ū., A. B., T. K., R., daugiau jai pažįstamų asmenų tose varžybose nebuvo. Varžybų metu ji atsisėdo žiūrint nuo aikštės pusės dešiniau, beveik per aikštės vidurį, sėdėjo pirmoje eilėje. Visų varžybų metu jokių konfliktų tarp sirgalių nebuvo iki tol, kol Vilniaus „Žalgirio“ fanai pradėjo skanduoti „Putink chuilo“ ir ją skandavo apie 5 minutes. Vienas iš jų pusėje stovėjusių nepažįstamų sirgalių, kuris buvo nuo jos kiek toliau, jai iš kairės, vilkintis žydra striuke, pasakė, kad čia ne karas, čia yra futbolas, gali būti, kad tas asmuo išsireiškė ir kitokiais žodžiais, bet esmė buvo tokia. Tokias frazes tas asmuo pakartojo, atrodo, du kartus, sušuko pakankamai garsiai, tai galėjo girdėti ir „Žalgirio“ fanai. Kuomet tas asmuo antrą kartą sušuko, kad čia karo nėra, čia futbolas, pamatė, kad iš „Žalgirio“ fanų grupės pusės link jų ateina trys asmenys, kurie jai atrodo, šaukė „V. V.!“. Prie tų ateinančių link jų asmenų prisijungė ir daugiau svečių sirgalių. Atsimena, kad pro ją prabėgo iš pradžių du sirgaliai, kurių apibūdinti ji negali, matė, kad tie du pro ją prabėgę, iš karto puolė prie to žydra striuke vilkinčio žmogaus ir rankų kumščiais sudavė smūgius į galvą ne mažiau kaip du smūgius. Galėjo būti suduota ir daugiau smūgių, tačiau ji po to nebegalėjo matyti, nes aplinkui atsistojo daug žmonių. Kuris iš asmenų sudavė smūgius, ji neįsidėmėjo. Toliau vyko masinis susistumdymas, todėl kažko konkrečiai papasakoti negali. Vienu metu jai stovint, matė, kad netoli jos kojų ant žemės griūva V. S.. Dėl ko jis nugriuvo, negali pasakyti, bet kuomet jis nugriuvo, prie jo netoli stovėjo du „Žalgirio“ fanų grupės asmenys, kurie buvo nedidelio ūgio, daugiau jų požymių neįsidėmėjo. Kuomet V. S. nugriuvo, vienas iš tų dviejų asmenų ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė į kažkurį jo šoną, o kitas asmuo ne mažiau kaip vieną kartą rankos kumščiu sudavė į galvą. Arti jos stovėjo asmuo, kuris spyrė, ji jam suėmė už striukės ir traukė jį nuo V. S.. Tas kitas asmuo, kuris sudavė smūgį V. S. į galvą, stovėjo toliau nuo jos, kažkokios moterys jį taip pat traukė nuo V. S.. Po to vienas iš asmenų, negali pasakyti kuris, dar gulinčiam ant žemės V. S. suėmė rankomis už kojų ir jį tempė. Ji nematė, kad V. S. būtų prieš ką nors panaudojęs kokius nors veiksmus. Po to muštynės persikėlė į kitą aikštės pusę, ji arti konflikto vietos nėjo, todėl daugiau ką nors pasakyti negali. Įvykio metu ji pati nenukentėjo, tačiau tai sukėlė jai pasipiktinimą, visą vakarą po to ji jautė neigiamas emocijas, bet to, viešoje internetinėje erdvėje, kaip suprato, „Žalgirio“ fanai visus žemaičius pradėjo vadinti vatnikais, matė muštynių vaizdo įrašą, tačiau nepastebėjo konflikte dalyvaujančių jai pažįstamų žmonių, todėl jų duomenų pateikti negali (1 t., b. l. 121-124).

Liudytojas R. J. parodė, kad dirba UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotoju. Pagal vadovo iš anksto sudarytą grafiką 2022 m. balandžio 9 d. nuo 13.45 val. Telšiuose, Lygumų g., prie „Ateities“ progimnazijos esančioje futbolo aikštėje užtikrino viešąją tvarką futbolo varžybų metu, kuriose dalyvavo Telšių „Džiugo“ ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandos. Varžybos prasidėjo 15 val. Pagal vadovo sudarytą planą jis stovėjo centrinėje aikštės dalyje ties vieta, kur yra įėjimas į mokyklos pastato vidų, toje pusėje, kurioje buvo žiūrovams skirtos vietos. Jo funkcija buvo neleisti niekam įeiti į mokyklos vidų. Teisėjo prašymu, privalėjo neleisti vaikščioti pašaliniams asmenims futbolo aikštės užribio vejos riboje, taip pat jo funkcija buvo užtikrinti, kad tarp žiūrovų nebūtų neblaivių asmenų, kad niekas neįsineštų alkoholinių gėrimų. Tą dieną jie turėjo dirbti keturiese, tačiau vienas iš numatytų darbuotojų buvo išvykęs į iškvietimą, todėl liko trise. Visi trys buvo aikštėje, kuri yra aptverta tvora ir patekti galima pro du įėjimus. Būtent prie šių dviejų įėjimų ir stovėjo jo kiti du kolegos. Su savimi turėjo antrankius ir pipirines dujas, kad esant reikalui būtų galima numalšinti kilusius incidentus. Stovėdamas savo posto vietoje, matė tiek „Žalgirio“, tiek Telšių „Džiugo“ fanus. Vilniaus „Žalgirio“ fanai, žiūrint nuo aikštės į kėdžių pusę, sėdėjo kairėje pusėje, o Telšių „Džiugo“ fanai sėdėjo dešinėje. Varžybų metu nematė, kad „Žalgirio“ fanų dalyviai kaip nors tyčia gadintų kėdes. Beveik iki pat rungtynių pabaigos tarp sirgalių nekilo jokių konfliktų, tačiau rungtynių pabaigoje, esant dideliam triukšmui, pamatė, kad iš „Žalgirio“ fanų pusės pro jį greitu žingsniu praėjo vienas iš fanų, kuris buvo nedidelio ūgio, apvalios veido formos, vilkėjo juodos spalvos striukę, žalias kelnes, esant reikalui jį atpažintų. Iš pradžių pagalvojo, kad jis eina į tualetą, tačiau po to pamatė, kad iš jo paskos ateina dar du ar trys asmenys. Kaip jie atrodė, neįsidėmėjo, tik prisimena, kad galimai vienas iš asmenų buvo žalia striuke, buvo užsidėjęs, atrodo, žalią kuprinę. Visi tie asmenys nuėjo prie „Džiugo“ sėdinčių fanų grupės, o tas pirmasis praėjęs pro jį asmuo, priėjęs prie vieno iš sirgalių, rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius kur konkrečiai sudavė, jis nematė, nes tuojau pat visą vaizdą užstojo kiti aplinkui buvę sirgaliai. Matė, kad tuomet Telšių „Džiugo“ sirgaliai bandė apginti užpultą asmenį, po to matė, kad tarp abiejų sirgalių pusių prasidėjo muštynės, kas kokius smūgius ir kiek kartų sudavė, negali pasakyti, kadangi toje vietoje buvo daug asmenų ir buvo atlikta daug veiksmų. Ten buvusius Telšių sirgalius jis pažįsta tik iš matymo, jų tikslesnių duomenų nežino. Su kolegomis bandė konfliktuojančius asmenis išskirti, įspėjo, kad veiksmų nenutraukiant, bus panaudotos specialiosios priemonės – dujos. Per pirmąjį sirgalių konfliktą jis dujų nepanaudojo, kiek pamena, prieš agresyviai besielgiančius asmenis dujas panaudojo kolega V. R.. Asmenys buvo besiskirstantys, tačiau vėl tarp jų prasidėjo muštynės, raminant asmenis, jis dujų nepanaudojo, tačiau matė, kad dujas naudojo kolegos. Muštynių metu matė, kad ir Vilniaus „Žalgirio“ fanai naudojo dujas. Nei jis, nei jo kolegos dujų balionėlių įvykio metu nepametė. Nei vieno konflikte dalyvavusių asmenų jis įvardinti negali, nes jų nepažįsta. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, iš karto parodė asmenį, kuris pats pirmas praėjo pro jį iki muštynių pradžios, matė, kad policijos pareigūnai jį nusivedė į tarnybinį automobilį. Visus kitus asmenis, kuriuos nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, jis matė konflikto metu, tačiau negali pasakyti, ką konkrečiai kiekvienas asmuo konflikto metu atliko. Jis pats įvykio metu nenukentėjo, tačiau toks asmenų elgesys jį papiktino. Dėl ko konkrečiai prasidėjo konfliktas tarp fanų, negali pasakyti, kadangi buvo didelis triukšmas. Tik pačių muštynių metu girdėjo, kad kažkas kažką vadino „vatnikais“, girdėjo išsakomus įvairius keiksmažodžius (1 t., b. l. 127-130).

Liudytoja D. L. parodė, kad ji Telšių mieste stebėjo futbolo varžybas, kuriose žaidė Vilniaus „Žalgirio“ ir Telšių „Džiugo“ komandos, ir kurių metu įvyko muštynės. Ji sėdėjo toje pusėje, kur sėdėjo ir kiti „Džiugo“ fanai, jai iš dešinės pusės, toliau, už įėjimo į mokyklos vidų, sėdėjo Vilniaus „Žalgirio“ fanai, kurie buvo kažkiek atitverti. Nei vieno „Žalgirio“ fano ji nepažįsta. Visų rungtynių metu tarp sirgalių nekilo jokio konflikto, tik rungtynių pabaigoje „Žalgirio“ fanai pradėjo skanduoti „Putin chuilo“, tačiau vienas iš jų pusėje esančių žmonių, kuris vilkėjo žydros spalvos striukę, pasakė, kad čia karo nėra, čia futbolas. Po tokio asmens išsireiškimo „Žalgirio“ fanai pradėjo bėgti link jų, kiek jų buvo, nežino, tik žino, kad atbėgo būrys, atsimena, kad pirmiausiai keli asmenys pradėjo rankų kumščiais mušti tą vyrą, kuris vilkėjo žydrą striukę. Matė, kad mušamas vyras dengėsi rankomis, nematė, kad jis būtų tiems asmenims dėjęs atgal. Vėliau aplinkui pradėjo muštis daug žmonių. Vienu momentu pamatė, kad ant žemės guli pažįstamas V. S., kaip jis pargriuvo, ji nematė. Matė, kad prie jo stovintis asmuo, kurio požymių ji neįsidėmėjo, ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė V. į nugaros sritį, po to ji prisimena, tą asmenį patraukė šalin nuo V.. Šalia V. tuo metu stovėjo daugiau asmenų, matė, kad dar vienas prie V. stovėjęs asmuo, kurio požymių neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų, pastarajam koja spyrė ne mažiau kaip du kartus į kažkurią kūno sritį, kur konkrečiai buvo pataikyta, ji neprisimena, tik žino, kad į galvą nespyrė. Liudytojai parodžius vaizdo įrašo, kuris pavadintas pavadinimu „dziugas-zalgiris riauses - 1 - Camera1 - [16-34-02] [16-38-44]“, fragmentus ir atsakydama į klausimą, ar pažįsta kokius nors vaizdo įraše esančius asmenis, parodė, kad tai yra D., galimai N., jo kontaktinių duomenų neturi. Iš visų „Džiugo“ sirgalių, kurie tą dieną stebėjo rungtynes, ji pažįsta L., A. K., T. K., V. S., kiti „Džiugo“ sirgaliai yra jai pažįstami tik iš matymo, jų kontaktinių duomenų nežino. Liudytojai parodžius vaizdo įrašo, kuris pavadintas pavadinimu „dziugas-zalgiris riauses - 1 - Camera1 - [16-34-02] [16-38-44]“ fragmentus ir uždavus klausimą, rodant į asmenį Nr. 28, ar pastarąjį pažįsta, parodė, kad kiek jai žinoma, jis yra M. A. tėtis. Jo kontaktinių duomenų nežino. Ji matė, jog mažiausiai du „Žalgirio“ fanai ant žmonių purškė dujas, jų požymių neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Įvykio vietoje ji pati nenukentėjo, tuo metu tik jautė stresą, toks asmenų elgesys, t. y. smurto naudojimas, ją labai papiktino. Ji ten atėjo atsipalaiduoti, pamiršti problemas, tačiau teko matyti muštynes, kurios jai sukėlė stresą (1 t., b. l. 133-136).

Liudytojas A. K. parodė, kad varžybas tarp Telšių „Džiugo“ ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandų stebėti atvyko vienas. Aplink jį sėdėjo pora pažįstamų žmonių, t. y. T. Ž., vilkėjo juodą megztinį, ir, atrodo, mėlynus džinsus. Taip pat pažinojo N. U., jis vilkėjo pilką striukę, sportines kelnes, kurių spalvos neprisimena. N. muštynių metu nieko nedarė. Kuomet išėjo iš stadiono ir kuomet pakalbino jį policijos pareigūnas, N.ir T. su juo nebuvo. Kuomet jį pakalbino policijos pareigūnai jis buvo su N. E. ir N. O.. Jie futbolo varžybų metu stadione nebuvo. Daugiau stadione jokių jam pažįstamų žmonių nebuvo. Paprašius nurodyti, ar jis kokius nors veiksmus muštynių metu panaudojo prieš kitus asmenis, nurodė, kad „Žalgirio“ fanai buvo girti, jie pradėjo bėgti prie „Džiugo“ fanų ir pradėjo daužytis. Vienas „Žalgirio“ fanas jam vieną kartą trenkė delnu ir nubėgo, tuomet jis jį pasivijo ir rankos kumščiu bandė pataikyti į galvą, bet nepataikė. Po to bandė kita ranka suduoti smūgį, bet greit iš šono pribėgo kitas „Žalgirio“ fanas, kuris buvo su barzda, kaip buvo apsirengęs neprisimena, ir vieną kartą kumščiu jam pataikė į kažkurios pusės žandikaulį, po to jis užsidengė galvą rankomis, viena ranka jį stūmė, po to pargriuvo ant žemės, nes jį kažkas pastūmė. Aplinkui dar vyko muštynės, tačiau jis sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė. Apsauginis purškė visiems dujas, todėl visur ore buvo dujų, jam griaužė akis. Dėl to taip pat į medikus nesikreipė. Parodžius vaizdo įrašą, kuris pavadintas pavadinimu ‚dziugas-zalgiris riauses - 1 - Camera1 - [16-34-02] [16-38-44]“, nurodė, kad įvykio nelabai pamena, nes tai buvo jau prieš mėnesį. Parodžius vaizdo įrašo, kuris pavadintas pavadinimu „dziugas-zalgiris riauses - 1 - Camera1 - [16-34-02] [16-38-44]“ sustabdytus kadrus ir paklausus, rodant į asmenį Nr. 23, ar pastarąjį pažįsta, parodė, kad tai yra N. U., telefono numerio neturi, kur jis gyvena nežino. Jis nėra jo klasiokas, jis yra tik šiaip pažįstamas (1 t., b. l. 142-146).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su draugu atvyko į Telšius stebėti futbolo varžybų. Stadione, kaip suprato, jie atsisėdo prie Vilniaus „Žalgirio“ fanų. Muštynės įvyko dėl Vilniaus „Žalgirio“ fanų skanduotės „Putin chuilo“, matė, kad Vilniaus „Žalgirio“ fanai dėl jam nežinomos priežasties nubėgo link „Džiugo“ fanų ir prasidėjo muštynės. Dėl ko jos prasidėjo, nežino. Jis nebėgo, stebėjo, kas vyksta aikštėje. Girdėjo iš Telšių sirgalių įžeidinėjimus. Paskui pamatė, kad prie vieno gulinčio žmogaus buvo trys asmenys, kurių vienas spyrė gulinčiam. Tada jis impulsyviai bėgo link jų, norėdamas nutraukti veiksmus ir agresyviausiam asmeniui sudavė vieną kartą į galvą. Tas asmuo jam vieną kartą keliu pataikė į krūtinę, kumščiu sudavė į galvą. Besitraukdamas nuo to asmens, pargriuvo ir atsikėlęs, pajuto skausmą dešinės rankos dilbio srityje. Kreipėsi į medikus, buvo nustatytas rankos stipinkaulio lūžis. Mano, kad lūžo tuo metu, kai s sudavė smūgį tam asmeniui į galvą. Dėl įvykio pretenzijų niekam neturi (4 t., b. l. 15-18).

Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į Telšius stebėti rungtynių atvyko mikroautobusu. Jie, t. y. Vilniaus „Žalgirio“ fanai skandavo skanduotę apie Rusijos prezidentą Putiną. Tuo metu žydros spalvos striuke vilkintis asmuo į jų pusę rodė vidurinį pirštą. Vienu metu buvo nusisukęs, atsisukęs pamatė, kad tarp Vilniaus „Žalgirio“ fanų ir Telšių „Džiugo“ fanų vyksta kažkoks sujudimas, todėl bėgo link konfliktuojančių asmenų, norėdamas padėti. Matė griūvančius žmones, suduodamus smūgius. Kas ir kokius konkrečiai veiksmus sudavė, negali pasakyti, tačiau pripažino, kad smurtavo prieš V. S.. Vėliau pats buvo pargriautas ant žemės, buvo prispaustas kažkokio asmens, pajuto smūgį koja į dešinį petį, bet kas smūgiavo, nematė, ar tas laikantis asmuo jam sudavė, negali pasakyti. Priėjus futbolininkui S. M., kuris paprašė to asmens paleisti jį, tas laikęs asmuo jį paleido. Atsistojęs, pajuto, kad apsaugos darbuotojas papurškė dujų, ir jis vėl nugriuvo.

2022 m. balandžio 9 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 16.35 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas nurodymas vykti į iškvietimą adresu Lygumų g. 47, Telšiai. Pranešime buvo nurodyta: ,,Vyksta muštynės tarp sirgalių“. Nuvykus nurodytu adresu, muštynės jau buvo aprimusios. Matėsi, kad vienoje pusėje yra Vilniaus futbolo klubo sirgaliai, o kiek toliau Telšių futbolo klubo sirgaliai. Iš buvusių asmenų gauta informacija, kad vykstant futbolo varžyboms Vilniaus futbolo sirgaliai skandavo „Putin chuilo“, o Telšių sirgaliai rėkė, kad čia ne politika, o futbolas. Vilniaus sirgaliai pradėjo rėkti, kad Telšiai nepalaiko Ukrainos ir užsipuolė Telšių sirgalius. Futbolo rungtynės dėl muštynių buvo nutrauktos (1 t., b. l. 11-20).

2022 m. balandžio 11 d. VšĮ „Telšių futbolo ateitis“ direktoriaus pareiškime dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo nurodyta, kad 2022 m. balandžio 9 d. 15 val. vykusiose OPTIBET A lygos futbolo varžybose, adresu Lygumų g. 47, Telšiai, dirbtinės dangos stadione, kuriose žaidė Telšių „Džiugas“ ir Vilniaus „Žalgiris“, likus mažiau nei 15 min. iki rungtynių pabaigos Vilniaus „Žalgirio“ sirgalių grupė „Pietų IV“ stadione sukėlė riaušes, kurių metu nukentėjo į rungtynes susirinkę „Džiugo“ sirgalių bendruomenės nariai, kurie buvo atakuojami ne tik kumščiais, bet ir ašarinėmis dujomis. Prie pareiškimo pridedama medžiaga, kurioje užfiksuota muštynių atskiri momentai bei po muštynių likusio sugadinto turto vaizdai (1 t., b. l. 21, 22-31).

2022 m. balandžio 9 d. Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra Telšiuose, Lygumų g. 47, centriniame futbolo stadione. Apžiūros metu nustatyta, kad ant mokyklos pastato yra vaizdo kameros, kurios galėjo fiksuoti įvykį. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų neaptikta ir nepaimta (1 t., b. l. 64-70).

2022 m. balandžio 13 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota iš VšĮ „Telšių futbolo ateitis“ gauto vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įraše yra išlikęs muštynių įrašas, jame matyti asmenų atlikti veiksmai. Vaizdo įrašas aprašytas, nurodant akivaizdžiai matomus asmenų smurtinius veiksmus (1 t., b. l. 164-167).

Kitų objektų apžiūros protokoluose su fotolentelėmis užfiksuoti pareigūnų kūno vaizdo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad atvykus pareigūnams muštynės jau yra nurimusios, asmenys apsikeičia nepagarbiais žodžiais ir gestais (1 t., b. l. 168-191; 2 t., 1-19, 20-21).

Apžiūros protokole užfiksuota YouTube esančio vaizdo įrašo apžiūra, aprašyti iš virš asmenų esančios vaizdo kameros fiksuotas įrašas. Jame matomi asmenų muštynių vaizdai (2 t., b. l. 22-26, 27-28).

Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotas vaizdo įrašai pavadinimu „Telšiai“, Optibet A lyga. 7 turas „Džiugas“ – „Žalgiris“, juose matyti asmenų smurtiniai veiksmai (2 t., b. l. 29-31, 32-34).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog identifikuotiems asmenims suteikti numeriai (2 t., b. l. 35-36).

Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad nukentėjusysis A. M. informuotas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau jis nesutiko perduoti atitinkamoms institucijoms savo duomenų, pagalba jam nereikalinga. Nukentėjusieji A. A. ir A. M. nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų jie niekam neturi (2 t., b. l. 41-42, 43-44).

Kaltinamiesiems R. K., S. L., N. U. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 110-113, 141-144, 169-172).

III. Veikų kvalifikavimas ir bausmių skyrimas

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamųjų R. K., S. L., N. U., A. G. ir K. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo R. K., S. L., N. U., A. G., K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kiekvienas kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-196-697/2018). Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Taigi, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 išaiškino, jog asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę (pavyzdžiui, kai asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo nusikalto pirmą kartą.

Asmens ankstesnis teistumas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022). Baudžiamasis teisinis santykis, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, pasibaigia, jei asmeniui taikius sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės per nustatytą laiką (terminą) nėra gauta duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymą ir vykdomos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (jei tokios nustatytos).

Kaip minėta, tokios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d.“ Teismų praktikos taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) apžvalgoje“ Nr. AB-54-1 (Teismų praktika. 2019. 51, p. 590-629).

Kaltinamasis S. L. yra neteistas (2 t., b. l. 120-121, 4 t., 48), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo 2022 m. liepos 29 d. padarytas administracinis nusižengimas (4 t., b. l. 49), nelaikytinas šiurkščiu, sutuoktinė D. L., kuri pretenduoja tapti laiduotoja, teismo įsitikinimu, yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui. Tai, kad ji bausta administracine tvarka dėl automobilio be techninės apžiūros vairavimo, teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo abejoti jos galimybe daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui.

Pažymėtina tai, kad padarytos nusikalstamos veikos realus pavojingumo laipsnis nelaikytinas dideliu – kaltinamieji nusikalto ne dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti, veika padaryta spontaniškai dėl tarp futbolo varžybas stebėjusių dviejų komandų sirgalių kilusio kivirčo, susijusio su karu, kaltinamųjų asmenybės nevertintinos neigiamai – N. U. mokosi profesinėje mokykloje, kiti trys kaltinamieji dirba, jų sutuoktinės, su kuriomis kaltinamieji ilgą laiką gyvena šeimose, išreiškė pasitikėjimą ir yra pasirengusios prisiimti atsakomybę, laiduodamos, kad kaltinamieji pateisins teismo pasitikėjimą, jog kaltininkai nedarys naujų teisės pažeidimų.

Apibendrinant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimybę kaltinamųjų S. L., N. U., A. G. ir K. P. atžvilgiu, pažymėtina tai, kad kaltinamieji padarė baigtą nesunkų nusikaltimą neapibrėžta tyčia (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra asmenų, kurie verti teismo pasitikėjimo, prašymai perduoti kaltininkus jų atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis), kaltinamieji laikytini pirmą kartą padariusiais nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padarę nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), reikalavimo atlyginti žalą nėra. Vertindamas kaltinamųjų S. L., N. U., A. G. ir K. P. asmenybes, jų elgesį proceso metu, nustatytą lengvinančią aplinkybę, tai, kad ne jie išprovokavo konfliktą, o matydami, kad atvykę kitos komandos sirgaliai smurtauja prieš Telšių „Džiugo“ komandos gerbėjus, turėjo tikslą sutrukdyti muštynes. Iš vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamųjų veiksmai buvo išprovokuoti, spontaniški, todėl teismas pripažįsta, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamieji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Taigi, įstatymo numatytų sąlygų visuma nustatyta, todėl yra pagrindas taikyti laidavimo institutą ir kaltinamuosius S. L., N. U., A. G. ir K. P., padariusius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant juos laiduotojų atsakomybėn.

Nustatant laidavimo terminą, atsižvelgtina į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jų asmenybę, laiduotojų asmenybę, todėl pripažintina, kad laidavimas 1 (vienerių) metų terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė kaltininkams (BK 40 straipsnio 1-4 dalys).

BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022).

Teismas sprendžia, kad prokurorės prašoma 15 MGL dydžio, t. y. 750 Eur įmokos skyrimas į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą kaltinamajam S. L., kaip ir kitiems kaltinamiesiems, yra per didelė. Kaip minėta, pats baudžiamasis procesas kaltinamiesiems padarė teigiamą įtaką, (tokią išvadą teismui leidžia daryti kaltinamųjų elgesys proceso metu, jų nuoširdus gailėjimasis ir pan.), todėl teismas sprendžia, kad siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti juos taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei eliminuoti nebaudžiamumo elementą, kaltinamiesiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnio 1, 3 dalis).

Teismui padarius išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, baudžiamoji byla nutrauktina priimant nuosprendį (BK 303 straipsnio 1, 4 dalys).

Vertindamas kaltinamojo R. K. galimybę būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, teismas pripažįsta, jog būtina konstatuoti BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytas sąlygas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) ir susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. K., sutrikdydamas viešąją tvarką, smurtinius veiksmus atliko trijų asmenų atžvilgiu, bylos nagrinėjimo teisme metu jis susitaikė su nukentėjusiaisiais M. A. ir V. S., kurie jam neturi jokių pretenzijų ir prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. atsiprašė kaltinamojo A. G., kuris taip pat jam jokių pretenzijų nereiškė. Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiais asmenimis, žalos atlyginti niekas neprašė, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau praeityje jis yra teistas dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo futbolo rungtynių metu. Nors teistumas išnyko ir jis 2020 m. birželio 23 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, tačiau nepraėjus nei dvejiems metams kaltinamasis futbolo rungtynių metu vėl įsivėlė į muštynes, dėl ko teismas pripažįsta, kad pripažinti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų nėra galimybės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), teismas vertina nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus – veika padaryta spontaniškai, susiklosčius priešiškiems santykiams stadione tarp futbolo komandų sirgalių dėl karo Ukrainoje vertinimo, nusikaltimas yra baigtas, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam R. K., teismas įvertina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nusikalstama veika žala nepadaryta, kaltinamasis laikomas neteistu, dirba, administracine tvarka laikomas nebaustu, todėl sprendžia, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, mažesnės trukmės, nei numatytas bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1, 4 dalys). Vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Bausmės paskirčiai įtvirtinti, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 (dešimties) MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnio 1, 3 dalis).

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

DVD+R ir CD-R laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, viso 11 vnt., laikomos voke prie bylos, paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta kaltinamiesiems R. K., S. L., N. U. ir A. G., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, pagal laidavimą be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant D. L..

Paskirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, pagal laidavimą be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant V. U..

Paskirti N. U. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, pagal laidavimą be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant I. G..

Paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, pagal laidavimą be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant D. P..

Paskirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą kaltinamiesiems R. K., S. L., N. U. ir A. G., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.

Baudžiamąją bylą kaltinamųjų S. L., N. U., A. G. ir K. P. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, esančią banke „L. B.“, AS, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti kaltinamiesiems S. L., N. U., A. G. ir K. P., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamiesiems S. L., N. U., A. G. ir K. P., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti įtariamiesiems, kad vengiant atlikti baudžiamojo poveikio priemonę jie gali būti baudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojoms D. L., V. U., I. G. ir D. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.