Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. (R. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažinti kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį dvylikos metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės atėmimas trylikai metų.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme bei suėmime nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2023 m. birželio 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis nuspręsta konfiskuoti iš kaltinamojo R. B. turtą – pinigus – 11 420 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. F. (S. F.) buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

R. B. pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos – karfentanilio ir metadono kiekiu bei dalį šios disponuojamos narkotinės medžiagos išplatino, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 13 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo labai didelį t. y. 0,45623 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 3,715 g narkotinės medžiagos – metadono kiekį, kurias atgabeno į namui adresu (duomenys neskelbtini), priklausančias rūsio patalpas, kur paminėtas medžiagas išfasavo ir laikė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. rugsėjo 13 d. dalį disponuojamos narkotinės medžiagos pasiėmė su savimi ir atgabeno tarp (duomenys neskelbtini), namų, kur apie 15.13 val. vieną folijos lankstinuką su jame buvusiu narkotinės medžiagos 0,000713 g karfentanilio ir 0,019 g narkotinės medžiagos – metadono kiekiu, už nenustatytą pinigų sumą pardavė S. F., o likusią dalį – 0,07991 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 1,986 g narkotinės medžiagos – metadono, toliau neteisėtai tą pačią dieną apie 18.10 val. atgabeno iki (duomenys neskelbtini), namo, ir laikė prie savęs, kol pastebėjęs policijos pareigūnus, su savimi turėtą narkotinę medžiagą numetė ant žemės, kuri 2022 m. rugsėjo 13 d., apie 18.34 val., buvo rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros metu, o likusią narkotinę medžiagą, t. y. 0,065 g karfentanilio ir 1,710 g metadono, toliau neteisėtai laikė savo gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), namo rūsio patalpose iki 2022 m. rugsėjo 13 d., kol apie 21.28 val., kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė bei įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė R. B. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kvalifikuodamas R. B. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, disponavo labai dideliu kiekiu narkotine medžiaga. Apygardos teismas R. B. paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Vis tik apygardos teismas nepagrįstai sprendė dėl iš R. B. konfiskuotino turto –. 11 420 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultato. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistojo R. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo sudėtinė dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teismų praktikoje dėl šio principo – taisyklės – taikymo pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, Nr. 2K-112-628/2023, Nr. 2K-115-387/2023, Nr. 2K-75-387/2024). Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, kurių privalu laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui, įtvirtintos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, Nr. 2K-458/2014, Nr. 2K-96-697/2017, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-67-699/2018). Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, byloje priimto nuosprendžio turiniu, konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje atlikta byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistųjų bei jų gynėjų versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas R. B., savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistojo R. B. kaltę padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą, pagrįsta paties nuteistojo R. B., taip pat liudytojo G. Š., specialistų išvadomis Nr. IBPS-V-2508487-22, Nr. IBPS-V-2519640-22, Nr. IBPS-V-2685861-22, Nr. IBPS-V-2511321-22, Nr. IBPS-V-2511321-22, Nr. IBPS-V-2712728-22, Nr. IBPS-V-2497310-22, Nr. IBPS-V-2486744-22, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, apžiūros ir kratų protokolais, tarnybiniais pranešimais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

Nors nuteistasis R. B. tvirtina, kad jis neturėjo tikslo platinti įsigytą ir laikytą didelį kiekį narkotinių medžiagų – karfentanilį su metadonu, ir, kad dalį jų jis pardavė S. F., o nuteistasis S. F. nepripažino, jog narkotikus įsigijo iš R. B., tokius jų aiškinimus paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to neginčija ir apeliantas, kad 2022 m. kovo 13 d. atlikus kratą bute adresu (duomenys neskelbtini), ir rūsio patalpose, kuriais naudojosi R. B., rūsyje buvo rastas plastikinis „Maxima“ maišelis, juodos spalvos du plastikiniai maišeliai, užspaudžiamas plastikinis paketas su jame esančia medžiaga, šaukštas, paketas su jame esančiomis svarstyklėmis bei raktai (t. 1, b. l. 126–135). Minėtų rastų miltelių sudėtyje buvo aptikta narkotinių medžiagų – karfentanilio, kurio masė – 0,065 g, ir metadono, kurio masė – 1,710 g (t. 1, b. l. 152–154), ant dviejų šiukšlių maišelių ir vienos maišelio dalies buvo aptikti rankų pirštų atspaudai, sutampantys su R. B. pirštų atspaudais (t. 1, b. l. 156–159,160) bei ant tirti pateikto maišelio aptiktas DNR, kurio genotipas sutampa su R. B. genotipu (t. 1, b. l. 161–164), ant šaukšto paviršių, ant plastikinio maišelio (plastikinio paketo) vidinių paviršių buvo rasti narkotinės medžiagos – metadono pėdsakai, ant elektroninių svarstyklių paviršių – metadono pėdsakai ir narkotinės medžiagos – karfentanilio pėdsakai (1 t., b. l. 182–185). Taip pat atlikus kratą bute adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 5–15), be kita ko buvo rastos elektroninės svarstyklės, ant kurių paviršiaus buvo aptikti narkotinės medžiagos – metadono pėdsakai (t. 2, b. l. 35–38) bei 11 300 Eur suma. Taip pat nustatyta, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. atliekant vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sulaikytas S. F., apžiūrą ant žemės buvo rastas lankstinukas su jame esančia geltonos spalvos biria medžiaga (t. 1, b. l. 39–46), kurios sudėtyje buvo narkotinių medžiagų – karfentanilio, kurio masė yra 0,000713 g, ir metadono, kurio masė yra 0,019 g (t. 1, b. l. 60–63) bei 2022 m. rugsėjo 13 d. atlikus vietos prie (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas R. B., apžiūrą, buvo paimtas suplėšytas plastikinis paketas ir jo dalys, bei išbirusi ant žemės grindinio gelsvos spalvos medžiaga (t. 1, b. l. 72–77), kurios sudėtyje buvo narkotinių medžiagų - karfentanilio, kurio bendroji masė yra 0,07991 g ir metadono, kurio bendroji masė yra 1,986 g (t. 1, b. l. 91–93), o ant tirti pateiktų minėto paketo dalių rasta biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su R. B. genotipu (t. 1, b. l. 95–98). Nors ant folijos lankstinuko su narkotine medžiaga, kurią išmetė sulaikymo metu S. F., nebuvo aptikta R. B. pirštų pėdsakų ar DNR, tačiau paminėti duomenys rodo, jog pas S. F. surasta narkotinė medžiaga buvo tokia pati kaip ir R. B. sulaikymo vietoje bei vėliau rasta kratos metu R. B. naudojamo buto rūsyje.

Nuteistojo R. B. kaltę pardavus narkotikus S. F. patvirtina ir liudytojo, Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūno, G. Š. parodymai, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl R. B., buvo nustatyta, jog R. B. platina narkotines medžiagas, galimai karfentanilį, todėl buvo vykdomas jo sekimas. Sekimo metu buvo pastebėti R. B. susitikimai su įvairiais asmenimis, kuomet vienas kitam iš rankų į rankas kažką paduodavo, buvo pastebėta, kad po to R. B. lįsdavo į krūmus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose, manoma, turėjo pasidaręs slėptuvę narkotinėms medžiagoms laikyti, iš kur galimai paimdavo narkotikų ir juos perduodavo sutiktiems asmenims. Kaip paliudijo šis liudytojas, vieną iš tokių susitikimų užfiksavo rugsėjo 13 d., apie 15 val., su S. F., po kurio R. B. iškart nuėjo į minėtus krūmus, o po to nuėjęs pas S. F., kažką šiam padavė. Tuoj po šio susitikimo S. F. buvo sulaikytas. Liudytojas ta pal nurodė, jog pastarasis ketino greitai pasišalinti iš tos vietos, tuomet pareigūnai jį pasivijo ir, jam pasakius, kad tai yra kriminalinė policija, S. F. pradėjo muistytis, rankomis mosikuoti, greičiausiai tuo metu išmetė su savimi turėtą čekiuką, kaip vėliau nustatyta, folijos lankstinuką. Sulaikymo metu S. F. labai garsiai šaukė, dėl ko kilo grėsmė, kad tokiu būdu gali būti įspėtas R. B. Pasak šį liudytoją, iš karto po S. F. sulaikymo, apžiūrėjus sulaikymo vietą, pareigūnai iš pradžių nerado išmesto čekiuko, tik atlikus papildomą apžiūrą platesniu ratu, apžiūrėjus teritoriją, buvo rastas folijos lankstinukas, kaip vėliau nustatyta, su karfentanilio ir metadono medžiaga. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nuspręsta sulaikinėti R. B. Apie 18 val., R. B. buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini), netoli minėtos savo slėptuvės, tarp (duomenys neskelbtini) namo. Pamatęs juos, net nespėjus prisistatyti, jis iš karto pradėjo bėgti, tada jie iš galo bėgdami šaukė, kad kriminalinė policija, tačiau jis bėgo toliau, nereagavo. Pasivijus pastarąjį, matė, kaip jis iš liemenės kišenės išsitraukė paketą ir jau buvo pradėjęs jį plėšyti, tada nuvirto jį ant žemės, įvyko grumtynės, R. B. atsigulęs po savimi tą paketą plėšė ir bandė jį išbarstyti. Sulaikius R. B. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, ta medžiaga, kiek įmanoma, buvo surinkta. Kaip vėliau buvo nustatyta, ten buvo karfentanilis ir metadonas.

Taipogi nuteistojo R. B. kaltę pardavus narkotikus S. F. patvirtina duomenis, užfiksuoti 2022 m. lapkričio 24 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 5, b. l. 5–6) bei 2022 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apskrities VPK KP ONTV 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 14), iš kurių matyti, kad nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. sekant R. B. buvo pastebėta, kaip jis 2022 m. rugsėjo 13 d., 15.05 val., išėjo iš namų ir susitiko su vyru, atpažintu kaip S. F., su kuriuo jis nuėjo link (duomenys neskelbtini); 15.10 val. abu atėjo prie namų (duomenys neskelbtini), ir išsiskyrė: R. B. nuėjo link namo Nr. (duomenys neskelbtini), o S. F. liko stovėti toje pačioje vietoje (tarp daugiabučių Nr. (duomenys neskelbtini)) ir stebėjo aplinką. Tuo tarpu 15.11 val. R. B. įlindo į krūmus, esančius tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini), po minutės (15.12 val.) išlindo iš jų ir nuėjo link S. F. bei kažką šiam padavė, tada abu išsiskyrė: R. B. nuėjo link (duomenys neskelbtini), o S. F. nuėjo link (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 3–6).

Šie liudytojo G. Š. ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole bei tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys įrodo, jog R. B. susitikimas su S. F. nebuvo atsitiktinis, o iš anksto suplanuotas, tikslu pastarajam parduoti narkotines medžiagas, ir paneigia R. B. parodymus, jog jis minėtu laiku išėjo iš namų tikslu nueiti pas savo žmoną į darbą, o pakeliui atsitiktinai sutiko S. F., su kuriuo tik pasisveikino, bei S. F. parodymus, kad jis jo sulaikymo metu surastas narkotines medžiagas įgijo ne iš R. B., o iš kitų asmenų. Šiuos S. F. prieštaraujančius minėtiems objektyviems duomenims parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip siekį padėti R. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pagrįstai jais nesivadovavo spręsdamas R. B. kaltės klausimą.

Minėta, jog nuteistasis R. B. pripažino įgijęs ir laikęs didelį kiekį kaltinime nurodytų narkotinių medžiagų, tačiau apeliaciniame skunde ginčija, kad šias medžiagas įgijo ir laikė tikslu jas platinti ir neigia pardavęs narkotikus S. F. Iš dalies sutiktina su šiais apeliacinio skundo teiginiais. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio įstatymo dispozicijoje išvardytos veikos sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad šiuo atveju aktualus šią veiką apibūdinantis požymis – pardavimas. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis; nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti, ar jo neturėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228-511/2017, Nr. 2K-1-719/2020, Nr. 2K-189-895/2018). Byloje nustatyta, kad, R. B. neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir dalį jų neteisėtai gabeno, laikė prie savęs bei pardavė S. F., todėl jų platinimo tikslo nustatymas šioje byloje nebuvo būtinas. Kita vertus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (disponuojamų narkotinių medžiagų labai didelis kiekis, surastos nuteistojo R. B. gyvenamojoje vietoje svarstyklės su narkotinių medžiagų pėdsakais bei tai, kad dalis šių medžiagų buvo parduotos S. F.) pačios savaime liudija apie tikslą jas platinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes R. B. baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 3 dalis – pritaikytas tinkamai.

Kadangi nuteistasis R. B. nepripažino pardavęs narkotinių medžiagų S. F., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde.

Dėl R. B. paskirtos bausmės

Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą dvylikos metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog tokia bausmė yra per griežta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

Skundžiamu nuosprendžiu R. B. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta dvylikos metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas paskyrė R. B. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį savo dydžiu artimą šios normos sankcijoje numatytam laisvės atėmimo vidurkiui (12 metų 6 mėnesiai). R. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta šioje normoje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato.

Skirdamas bausmę nuteistajam R. B., pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Nuteistasis R. B. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu skirtingų rūšių narkotinėmis medžiagomis. Pažymėtina, kad su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis susijusios nusikalstamos veikos sukelia itin žalingus padarinius žmonių sveikatai ar net gyvybei, visuomeniniams santykiams, ekonominėms, dorovinėms ir kitoms socialinėms vertybėms, todėl įstatymo leidėjas neatsitiktinai numatė tokias griežtas sankcijas už BK 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatyta, jog narkotinės medžiagos karfentanilio labai didelio kiekio minimali riba yra 0,018 g, ir metadono – 6 g. Nuteistasis R. B. neteisėtai įgijo ir laikė 0,45623 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurios svoris daug kartų (net apie 25 kartus) viršijo rekomendacijose numatytą žemutinę labai didelio kiekio ribą. Be to, nuteistasis laikė ir 3,715 g narkotinės medžiagos – metadono, kurio kiekis viršijo didelio kiekio, tačiau neviršijo didelio kiekio ribų. Byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį arba kad nusikaltimo padarymą lėmė kažkokia itin sunki asmeninė situacija ar kiti motyvai, reikšmingai švelninantys nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimą. Priešingai, kaip matyti iš nuteistojo R. B. parodymų, jis ne tik laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų asmeninio vartojimo tikslais (jo šlapime rasta difenhidramino, EDDP (metadono metabolitas) pėdsakų), bet dalį jų išplatino, parduodamas kitam asmeniui, t. y. jo disponavimas narkotinėmis medžiagomis kėlė pavojų gyvybei bei sveikatai ne tik jam, bet ir dideliam ratui kitų asmenų. Jo padarytos veikos pavojingumas nebuvo mažesnis nei įprastas tokių nusikalstamų veikų rūšinis pavojingumas. Teismas taip pat atsižvelgė į R. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei jį charakterizuojančius duomenis, o būtent, kad jis anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą griežta laisvės atėmimo bausme, inkriminuojamą tyčinį nusikaltimą padarė nepraėjus net penkiems mėnesiams po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Šios aplinkybės taip pat įvertintos parenkant skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį – artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Apygardos teismas nenustatė nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pripažino jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes tai, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas nepagrįstai pripažino R. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis 2022 m. rugsėjo 14 d. paėmus tyrimą iš R. B., jį sulaikius, jo šlapime buvo rasta difenhidramino, EDDP (metadono metabolitas) pėdsakų (t. 1, b. l. 18–19). Šie duomenis rodo, jog R. B. nenustatytu laiku buvo vartojęs narkotinių medžiagų. R. B. nuteistas už tai kad jis iki 2022 m. rugsėjo 13 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo labai didelį narkotinių medžiagų, jas laikė ir tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. rugsėjo 13 d. dalį disponuojamos narkotinės medžiagos neteisėtai gabeno, laikė prie savęs ir pardavė S. F., t. y. ši R. B. nusikalstama veika tęsėsi tam tikrą laiką, todėl tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku buvo vartojęs narkotines medžiagas, neduoda pagrindą išvadai, kad tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina iš ginčijamo nuosprendžio aprašomosios dalies. Nepaisant to, teisėjų kolegijos nuomone, šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas nesuteikia pagrindą R. B. veiką bei jo asmenybę vertinti mažiau pavojingą, dėl ko reikėtų jam švelninti apygardos teismo paskirtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad R. B. skirtina BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį atitinkanti bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų duomenų visumą, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti pirmosios instancijos teismo parinktos rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga, ji nėra nepagrįstai per didelė, neatitinkanti nuteistojo asmenybės bei jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo. Neabejotina, kad ilgalaikės terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turės įtakos tiek nuteistojo, tiek ir jo artimųjų socialiniams ryšiams, tačiau šie individualiai patiriami nepatogumai negali būti prioretizuojami prieš kitus BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kuomet net ir minimalios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiu atveju individualizuojant asmeniui skirtiną bausmę akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau šiuo atveju tokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą R. B. skirti mažesnę nei minimalią baudžiamajame įstatyme už jo įvykdytą nusikalstamą veiką numatyto dydžio bausmę ar kitos rūšies bausmę, kuri nebūtų susijusi su terminuotu laisvės atėmimu, nėra.

Dėl turto konfiskavimo

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalimi iš R. B. konfiskavo turtą – 11 420 Eur grynųjų pinigų, rastų atliekant kratą R. B. gyvenamojoje vietoje (11 300 Eur) bei R. B. asmens kratos (120 Eur) metu, nurodęs, jog tai piniginės lėšos gautos iš nusikalstamos veikos.

Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl 11 420 Eur konfiskavimo, nurodo, jog šie pinigai – tai jo motinos jam (R. B.) perduoti pinigai bei sutuoktinės santaupos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, nusikalstamos veikos rezultatas (nusikalstamu būdu gautas turtas) privalo būti konfiskuotas, o tai lemia teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-384-648/2016, Nr. 2K-196-788/2017 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kratos metu nuteistojo R. B. gyvenamojoje vietoje rastų grynųjų pinigų konfiskavimas nepagrįstas, nes byloje nepakanka duomenų išvadai, jog šių piniginių lėšų kilmė yra nusikalstamos veikos rezultatas.

Nuteistasis R. B. aiškino, jog dalis rastų kratos metu pinigų – tai jo motinos jam perduoti pinigai, kita dalis priklauso jo sutuoktinei. Liudytoja A. D. patvirtino, jog R. B. motinos A. B., gyvenančios Škotijoje, prašymu du kartus yra perdavusi R. B. po 5 000 svarų iškeistų į eurus. Keletą kartų A. B. pinigus pervesdavo į jos (A. D.) sąskaitą ir juos išgryninusi ji perduodavo R. B. (t. 5, b. l. 115). Bylos duomenys patvirtina, kad R. B. motina A. B. į A. D. sąskaitą banke HSBC UK 2022 m. balandžio 25 d. – 2022 m. liepos 17 d. pervedė viso 4 200 svarų piniginių lėšų (t. 3, b. l. 22–25). Liudytoja J. B. (buvusi pavardė P.), nuteistojo sutuoktinė, paaiškino, jog kratos metu rasti pinigai, tai bendri šeimos pinigai. Ji pati buvo susitaupiusi 5 000 – 6 000 Eur (t. 5, b. l. 105–106).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras tik iš dalies pritarė skundžiamo nuosprendžio išvadai dėl turto konfiskavimo ir išsakė poziciją, jog dalis kratos R. B. gyvenamojoje vietoje rastų pinigų – 5 000 Eur, tai nuteistojo sutuoktinei priklausantys pinigai.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. B. turėdamas tikslą platinti iki 2022 m. rugsėjo 13 d., tiksli data ir laikas tyrimu nenustatyti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (0,45623 g karfentanilio ir 3,715 g metadono), tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. rugsėjo 13 d. dalį narkotinių medžiagų (0,000713 g karfentanilio ir 0,019 g metadono) pardavė. Tokios aplinkybės rodo, jog buvo išplatinta tik itin maža dalis narkotinių medžiagų, kuriomis disponavo R. B., kita dalis narkotinių medžiagų buvo paimta pareigūnų, taigi ir turtinė nauda nebuvo gauta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog 11 300 Eur suma, rasta kratos R. B. gyvenamojoje vietoje metu, yra gauta iš nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nėra pakankami nusikalstamai šio turto – piniginių lėšų kilmei konstatuoti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti 11 300 Eur, kaip iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, nėra pagrįstas. Tačiau R. B. asmens kratos metu rasta pinigų suma – 120 Eur, įvertinus tai, kad šis procesinis veiksmas (asmens krata) buvo atliktas neužilgo po to, kai R. B. išplatino nedidelę dalį narkotinių medžiagų, pripažintina turtine nauda, kurią nuteistasis gavo padaręs uždraustą veiką. Ši pinigų suma (120 Eur) laikytina uždraustos veikos rezultatu, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotina.

Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 2 dalį), todėl ši nuosprendžio dalis keičiama, panaikinant nuteistajam R. B. paskirtą 11 300 Eur turto konfiskavimą ir konfiskuotiną sumą sumažinant iki 120 Eur. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes mažinamas laikino nuosavybės teisės į R. B. turtą – pinigus apribojimo mastas.

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 6 d. pažyma Nr. APD-2024-00608 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 233,33 Eur už R. B. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. B. atmestinas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria iš R. B. konfiskuota 11 420 Eur, pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš R. B. 120 Eur.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. B. turtui pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl turto – 11 420 Eur konfiskavimo įvykdymo ir sumažinti laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti R. B. turtui (piniginėms lėšoms) – 120 Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. B. valstybės naudai 233,33 Eur už R. B. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atmesti.