Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-33-618/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17938-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1; 3.3.2.3 (S) (S)

2024 m. sausio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, ir atsakovės J. M. patikslintą priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos taikymo pripažinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo: 1) ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 547,13 Eur skolą, 121,07 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 668,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 374,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) nutraukė civilinės bylos dalį dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ perskaičiuoti mokėtinus mokesčius, neįtraukiant šilumos energijos nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., likusius atsakovės priešieškinio reikalavimus atmetė.

2. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo gautas atsakovės apeliacinis skundas, kuriame atsakovė prašo panaikinti teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pripažinti atsakovės pagal priešieškinį akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ buto šildymo sutarties perdavimą UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ neteisėtu, taip pat pripažinti šilumos energijos paskirstymą ir mokėtinų sumų apskaičiavimą nepagristu ir neteisėtu, įpareigojant ieškovę ir UAB „Vilniaus energija“ atlikti šilumos energijos paskirstymą perskaičiavimą atsakovei priklausančio buto atžvilgiu pagal galiojančias šilumos energijos kainas, kurias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 pagrindu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-132, ir į šilumos energijos paskirstymą įtraukiant konkrečiai visas name esančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias asmeninio naudojimo patalpas, įskaitant sandėliukus, remiantis Nekilnojamojo turto registro viešais duomenimis, pagal šių patalpų faktinį bendrą plotą, tačiau į patalpų šildymą skirtą šilumos energiją į paskirstymą neįtraukiant nepaskirstytam karšto vandens ruošimo šilumos energijos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, taip pat iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ priteisti atsakovės patirtas 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal 2023 m. sausio 3 d. kvitą Nr. 1078822, kuriame detalizuotos šios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismo argumentai:

2.1. Teismas nurodė, kad atsakovė privalo sumokėti 301 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, teikiant apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis.

2.2. Teismas pažymėjo, kad ginčas nėra susijęs su nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymu, todėl nėra pagrindo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakovę atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, jei atskirasis skundas bus atmestas, atsakovė prašo žyminį mokestį sumažinti iki 30 Eur arba atidėti jo mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Nurodė, kad ginčas yra susijęs su nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymu, kai tiekėjas vienašališkai perduoda sutartį tretiesiems asmenims, taiko negaliojančias šilumos kainas, neteisingai skirsto šilumos energiją pagal paskirstymo metodus visa tai yra laikytina sutarties sąlygomis.

4.2. Pažymėjo, jog teismui nusprendus, kad atsakovė turi mokėti žyminį mokestį, prašo jį sumažinti iki 30 Eur arba atidėti jo mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovė šiuo metu neturi tokių didelių lėšų, kad sumokėtų žyminį mokestį, kadangi gauna pensiją ir dar šiuo metu turi sumokėti milžiniškas 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas kitoje byloje.

5. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą, atmesti prašymą dėl žyminio mokesčio sumažinimo ar jo mokėjimo atidėjimo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

5.1. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartyje neteisingai nurodyta, kad ši teismo nutartis skundžiama, kadangi pagal CPK 115 straipsnio 5 dalį teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Mano, kad procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą turėtų būti nutrauktas.

5.2. Pažymėjo, kad byloje spręstas ginčas nėra susijęs su nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymu, todėl nėra jokio pagrindo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakovę atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą. Atsakovės įrodinėjama aplinkybė (jog ginčas tariamai kilęs dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų taikymo) jau buvo ištirta ir paneigta teismų – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį. Šią nutartį atsakovė buvo apskundusi ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1523-967/2020 įpareigojo atsakovę sumokėti žyminį mokestį bei nurodė, kad jos reiškiami reikalavimai nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto apimtį, ginčas nėra susijęs su nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymu, dėl to atsakovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Mano, jog atsakovė pakartotinai kelia klausimus, vilkina procesą ir siekia ir toliau kuo ilgiau nemokėti jai teismo priteistų sumų.

5.3. Nurodė, kad atsakovė, prašydama sumažinti žyminio mokesčio dydį ar jį atidėti, nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų atsakovės įrodinėjamas aplinkybes, todėl nėra ir negali būti nustatyta, kad atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga ar, kad ji ateityje pagerės.

5.4. Pažymėjo, jog atsakovė ne tik nesąžiningai bando išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės, bet ir apskritai visais įmanomais būdais vilkina patį skolos iš jos priteisimo procesą, reikšdama nepagrįstą priešieškinį, apeliacinį skundą, atskirąjį skundą, dėstydama argumentus, kuriuos teismai jau paneigė eilėje bylų, taip pat ginčydama ankstesnėse bylose nustatytas prejudicines aplinkybes ir pan. Toks procesinis elgesys yra nesąžiningas ir negali būti teisės ginamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atsakovės apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl skundžiamo nutarties (ne)teisėtumo

9. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo, prašydama priimti naują sprendimą, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde atsakovė pažymėjo, jog žyminio mokesčio nesumokėjo, nes ji yra vartotoja, kuri yra atleista nuo žyminio mokesčio ginčuose dėl nesąžiningų vartojimo sąlygų taikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas skundžiama nutartimi nutarė, jog ginčas nėra susijęs su nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymu ir atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą nėra atleidžiama, įpareigojo atsakovę sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atskiruoju skundu atsakovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

10. Ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodė, jog mano, kad procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą turėtų būti nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu nesutinka.

11. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalyje proceso dalyviams buvo numatyta teisė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria jiems nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumams ištaisyti. Tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai (2022 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-1349), kuriais, be kita ko, buvo pakeistas ir CPK 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatant, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Ši nuostata taikoma procesiniams dokumentams, paduotiems po 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 įsigaliojimo, t. y. po 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 6 straipsnis, 14 straipsnio 1, 3 dalys).

12. Taigi, pagal naują įstatymo redakciją teismo nutartis, kuria nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, atskiruoju skundu negali būti skundžiama.

13. Tačiau paminėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti skirtingą praktiką dėl naujos redakcijos CPK 115 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo, 2023 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023, išaiškino, kad teismų nutartys, kuriomis nustatomi procesinio dokumento trūkumai, remiantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, išskyrus tas nutartis, kurios yra susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu. Teismų nutartys, kurios susijusios su žyminiu mokesčiu, gali būti apeliacijos objektu, todėl asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos, gali paduoti atskiruosius skundus. Tokią teisėjų kolegijos išvadą lėmė CPK 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas specialus teisinis reglamentavimas, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą. Vadinasi, atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tik tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis yra nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumams, susijusiems su žyminio mokesčio mokėjimu, pašalinti.

14. Atsakovė atskirajame skunde įrodinėja, jog ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, kadangi ji yra vartotoja, nurodo, jog ginčas yra susijęs su nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymu, taigi yra pagrindas taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

15. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d., nuostatas vartotojai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Ši norma 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2084 buvo pakeista – nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

16. Taigi, atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo taikymas susiaurintas, šią išlygą siejant ne su subjektu (vartotoju), besikreipiančiu į teismą dėl visų ginčų, kylančių iš vartojimo teisinių santykių, o su bylomis, kuriose keliami klausimai dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).

17. Kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų, pastaroji savarankiškų reikalavimų dėl paslaugų teikimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis nereiškia, o atskirajame skunde taip pat nenurodo, kurios nuostatos, taikoma jos sutartiniams santykiams su ieškove, turėtų būti pripažintos nesąžininga sutarties sąlyga pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, numatančią, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pažymėtina ir tai, kad kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą, atsakovės įrodinėjama aplinkybė, kad ginčas kilęs dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų taikymo, jau buvo ištirta ir paneigta. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1523-967/2020 įpareigojo atsakovę sumokėti žyminį mokestį ir pasisakė apie tai, jog byloje reiškiami reikalavimai nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto apimtį, ginčas nėra susijęs su nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymu. Vadinasi, šiuo atveju atsakovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl turi mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

18. Atskirajame skunde atsakovė taip pat prašo žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą sumažinti iki 30 Eur arba atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovės prašymas žyminio mokesčio sumą sumažinti / atidėti jos sumokėjimą, nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas dėl šio prašymo nepasisakė, jo nenagrinėjo ir nesprendė. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismui šis reikalavimas pareikštas naujai tik atskirajame skunde. Todėl, vadovaujantis CPK 312 straipsnio norma, apeliacinės instancijos teismas šio atsakovės prašymo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Atsakovei pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pasibaigė iki atskirojo skundo išnagrinėjimo momento, atsakovei nustatytinas naujas 7 dienų terminas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

23. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad per nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalinus, šis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei J. M. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.