- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Papildoma nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-33-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17938-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, ir atsakovės J. M. patikslintą priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos taikymo pripažinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi atmetė atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, ir atsakovės J. M. patikslintą priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos taikymo pripažinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Nustatė atsakovei J. M. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.
2. Bylos duomenys patvirtina, kad teisme 2024 m. sausio 10 d. gautas ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 517,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
3. Teismas paskyrė teismo posėdį 2024 m. vasario 1 d. 8.30 val. dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje, kadangi liko neišspręstas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
4. Teisme 2024 m. sausio 17 d. gautas atsakovės atsiliepimas į ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė prašo atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; skirti ieškovės atstovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu veikiant prieš teismo proceso ekonomiškumą ir siekiant nepagrįstai praturtėti ginče, kuriame ieškovė neturi jokio materialinio suinteresuotumo, pusę baudos skiriant atsakovės naudai kaip kompensaciją. Nurodė, kad atsiliepimas yra nedidelės apimties (5 puslapių), iš kurių 2 puslapius užima šalių rekvizitai ir išnagrinėtos bylos faktinių aplinkybių perpasakojimas, nors maksimali suma už kitą dokumentą, kuriame išreikštas prieštaravimas, yra 807,28 Eur. Mano, kad šios išlaidos, kurios patirtos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, nebuvo būtinos ir jos yra perteklinės. Atsiliepimas yra dėl atsakovės mokėtino žyminio mokesčio, kuris neturi jokios įtakos ieškovės materialinėms subjektinėms teisės arba interesams, todėl atsakovė neprivalėjo teikti atsiliepimo dėl klausimo, kuris nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių pasekmių ieškovės materialinėms subjektinėms teisėms arba interesams, atsiliepimą pateikė piktybiškai siekdama nepagrįstai didinti bylinėjimosi išlaidas, veikti prieš teismo proceso ekonomiškumą ir piktnaudžiauti procesu pateikiant akivaizdžiai nepagrįstą prašymą. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sumokėjo juridiniam asmeniui – advokatų profesinei bendrijai, nors šis juridinis asmuo nėra ir negali būti teisėtas ieškovės atstovas, atsakovės prašomose priteisti ieškovės teismo išlaidose yra įtrauktas pridėtinės vertės mokestis, nors šių išlaidų ieškovė nepatyrė, nes kaip PVM mokėtojas atgavo PVM per užskaitą, todėl nebuvo jokio pagrindo prašyti priteisti ir PVM sumą 89,89 Eur, kurią ieškovė buvo atgavusi iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) per PVM užskaitą, todėl prašydama priteisti ir PVM sumą 89,89 Eur ieškovė siekė nepagristai praturtėti. Apeliacinis teismas turėtų įvertinti, kad ieškovė yra jau atgavusi 89,89 Eur PVM už bylinėjimosi išlaidas, jei reikia, kreipiantis dėl duomenų iš VMI. Atsakovė nurodė, kad byloje esanti informacija patvirtina, jog atsakovė pati bandė šiuos duomenis gauti, tačiau VMI šiuos duomenis atsisakė suteikti, o teismas atmetė atsakovo prašymą šiuos duomenis išreikalauti, nors šie duomenys yra būtini, siekiant įvertinti, ar ieškovė jau yra atgavusi PVM už bylinėjimosi išlaidas ir siekia tik nepagrįstai praturtėti, piktnaudžiaudamas procesu.
Atsiliepimas
5. Teisme 2024 m. sausio 29 d. gauti ieškovės paaiškinimai. Ieškovė prašo atmesti atsakovės atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytus argumentus kaip nepagrįstus; ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti visiškai; skirti atsakovei / jos atstovei teismo nuožiūra nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 proc. šios sumos priteisinat ieškovei. Nurodė, kad ieškovė turi materialinį suinteresuotumą ir dėl to teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad teismui nustačius atsakovės pateikto apeliacinio skundo procesinius trūkumus ir atsakovei šių trūkumų neištaisius, apeliacinis skundas turėtų būti grąžintas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėtų. Tai reikštų, kad ieškovei nereikėtų rengti byloje atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą ir patirti su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų; ieškovė galėtų iš karto reikalauti atsakovę įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą, o šiai to nepadarius – kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Pažymėjo, kad atsakovė atskiruoju skundu klaidindama teismą įrodinėjo, jog neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio, kai įsiteisėjusia kita nutartimi šis argumentas dar 2020 m. buvo aiškiai paneigtas. Pažymėjo, kad ieškovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą informuoti teismą apie nurodytas aplinkybes, kad procesas vyktų teisėtai ir byla išnagrinėta tinkamai. Ne dėl ieškovės atstovės, o būtent dėl atsakovės veiksmų šioje byloje vis dar nėra pradėtas apeliacinis procesas, kadangi atsakovė 2024 m. sausio 16 d. informavo pirmosios instancijos teismą, kad 2024 m. sausio 15 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu skirti jai teisinę pagalbą atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir tuo pagrindu prašė teismą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą, pirmosios instancijos teismas rezoliucija pratęsė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2024 m. vasario 13 d. Atsakovei nuo pat pradžių buvo žinoma, kad už paduodamą apeliacinį skundą ji turi sumokėti žyminį mokestį. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nėra susijęs su jokiomis realiomis teisinėmis paslaugomis – atsakovės apeliacinis skundas jau yra parengtas ir pateiktas teismui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos yra siekiama tik siekiant nemokėti žyminio mokesčio. Atsakovė, žinodama, kad turi pareigą sumokėti žyminį mokestį, dėl tokios pagalbos turėjo galimybę kreiptis iš karto po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ko dėl nepaaiškintų priežasčių nepadarė. Dėl piktnaudžiavimo procesu šioje byloje egzistuoja sąlygos taikyti atsakomybę būtent atsakovei, o ne ieškovei / jos atstovei. Prašymu ieškovė prašė teismo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, kurios siekė 428,07 Eur, neįskaitant PVM (arba 517,96 Eur su PVM). Ši suma ne tik neviršija Rekomendacijose nurodyto priteistino maksimalaus dydžio, bet ir yra gerokai mažesnė. Piktnaudžiavimu procesu laikytini atsakovės argumentai, kad advokatų kontorai už suteiktas teisines paslaugas byloje sumokėtas atlyginimas teismo negali būti priteistas. Nurodė, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas, jos priteisiamos su PVM. Teisės į teisminę gynybą principas apima ir šalies teisę vesti bylą per profesionalų atstovą, kuris, byloje dalyvaujančio asmens nuomone, gali geriausiai apginti jo pažeistas teises. Nurodė, kad atsakovė (jos atstovė) sąmoningai ir tyčia klaidina teismą teikdamos teismų ankstesniuose procesuose jau ne kartą paneigtus argumentus, nepagrįstai inicijuoja papildomus procesus (kaip šį – dėl žyminio mokesčio nemokėjimo).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ši civilinio proceso taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 338 straipsniai).
7. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
8. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų nustatė, kad įrodymai dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų buvo pateikti laiku.
9. Sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.
10. Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2S-33-618/2024 pagal atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutarties, 2024 m. sausio 11 d. nutartimi netenkinęs atsakovės atskirojo skundo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės su 2024 m. sausio 10 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų pateiktų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nors duomenys apie jas buvo pateiktos įstatymo nustatytu terminu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą priimti papildomą procesinį sprendimą dėl ieškovės patirtų 517,96 Eur bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
12. CPK 93 straipsnio l dalyje ir 98 straipsnio l dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
13. Nagrinėjamu atveju bylą pralaimėjo atsakovė, todėl, atmetus atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė, kuriai iš atsakovės priteistinos pagrįstos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
14. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
15. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. II ketvirčio bruto – 2 000,1 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 0,4 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai 800,04 Eur (0,4 × 2 000,1 Eur).
16. Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus.
17. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš atsakovės ieškovei priteistina 517, 96 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ji patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
18. Kiti šalių išsakyti argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei ar jos atstovei, atsakovė prašo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovės atstovei.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje civilinės bylos proceso stadijoje bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžtas, t. y. ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje buvo sugeneruotos tik po apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Dėl paminėtų aplinkybių šalių prašymai dėl baudų skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nespręstini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 3 ir 4 dalimis, teismas
nutaria:
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei Vilniaus šilumos tinklai 517, 96 Eur (penkis šimtus septyniolika eurų ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, iš atsakovės J. M..
Šis papildoma teismo nutartis yra sudėtinė Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties dalis.
Nutartis neskundžiama.