Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-333-328/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-24
Bylos Nr.: e2-333-328/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04733-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Žukauskienė
Atsakovas: R. L., E. G., N. G., I. P.-B., G. J.
Ieškovas: Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-333-328/2022(Proceso Nr. 2-06-3-04733-2021-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.9; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,sekretoriaujant Violetai Žalienei,dalyvaujant ieškovės atstovui T. V.,atsakovui R. L., atsakovų atstovei advokato padėjėjai M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ,,Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams R. L., E. G., N. G., I. P.-B., G. J. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, R. B., N. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. L. 503,72 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas proporcingai pareikštų reikalavimų daliai, įskaitant, bet neapsiribojant 11 Eur žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovų E. G. ir N. G. 271,97 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas proporcingai pareikštų reikalavimų daliai, įskaitant, bet neapsiribojant 6,00 Eur žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovės I. P.-B. 696,68 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas proporcingai pareikštų reikalavimų daliai, įskaitant, bet neapsiribojant 16 Eur žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovės G. J. 371,72 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas proporcingai pareikštų reikalavimų daliai, įskaitant, bet neapsiribojant 8,00 Eur žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog 2018-07-07 buvo aplietas 108,27 kv. m. ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis R. B.. Nukentėjęs asmuo buvo ieškovės apdraustas. Nukentėjusio buto savininkas pateikė pranešimą apie turto draudimo įvykį. Ieškovės atstovas apžiūrėjo turtą ir surašė sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą. Apžiūros metu buvo nustatyti aplieto buto lubų, sienų, grindų ir kito turto apgadinimai. Ieškovės partneriai įvertino nukentėjusiam turtui padarytą žalą ir sudarė remonto sąmatą, kurioje nurodyta darbų kaina (atsižvelgiant į nusidėvėjimą ir atlikus besąlyginę išskaitą) sudaro 5 730,54 Eur. Ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui nurodytą draudimo išmoką. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad nukentėjęs butas buvo užlietas dėl susidėvėjusio šildymo sistemos vamzdžio. Nurodė, jog nustatyta, kad gyvenamajame name yra 8 butai ir 3 negyvenamosios patalpos. Nekilnojamojo turto objektai priklauso atsakovams. Sumokėjusi draudimo išmoką, ieškovė raštu kreipėsi į atsakovus informuodama apie padarytą žalą ir išmokėtą draudimo išmoką, pareikalavo atlyginti padarytą žalą. Atsakovai gera valia žalos neatlygo, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą. Papildomai nurodė, jog ieškovė išmokėjo draudimo išmoką įvykus draudimo sutartyje nurodytam draudžiamajam įvykiui – apdrausto turto užliejimui vandeniu, todėl ieškovei perėjo reikalavimo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai kartu yra ir namo bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai – bendraturčiai. Kai žala padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų, žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Tvirtino, jog užpylimą sukėlė trūkęs bendrojo naudojimo vamzdis, todėl atsakomybė už padarytą žalą tenka visiems šio objekto bendrasavininkams.

Atsiliepimas

Atsakovai E. G., N. G., I. P.-B. ir R. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atsakovų atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodė, jog iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė Gyventojų turto draudimo sutartimi apdraudė bute, adresu (duomenys neskelbtini), esantį turtą, šis buvo apgadintas, kai terasos remonto metu trūko terasos grindyse įmontuotas šildymo sistemos bendrojo naudojimo vamzdis ir vanduo užliejo terasos apačioje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas. Kam priklauso terasa, nėra aišku, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog terasa yra pastogės patalpų plane, tačiau nėra aišku, ar terasa priklauso buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui ar tai yra bendrojo naudojimo patalpos. Atsakovams yra žinoma, kad minėtą terasą įrengė ir naudojasi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, į šią terasą galima pateikti tik iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui draudimo išmoką pagal sutartį, o šiai draudimo sutarties rūšiai Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalis nenustato draudiko subrogacinio reikalavimo dėl draudimo išmokos sugrąžinimo iš žalą padariusio (atsakingo) asmens apribojimų. Nurodė, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Žalos atsiradimo metu gyvenamąjį namą administravo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“. Būtent gyvenamojo namo administratorius turi užtikrinti tinkamą namo inžinerinių tinklų techninę būklę bei saugų naudojimą. Administratorius privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir organizuoti tinklų bei šilumos vartojimo įrenginių remontą, sudaryti tinklų ir vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą, taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti. Byloje nėra duomenų, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ organizavo administruojamo namo gyventojų susirinkimus šildymo sistemos vamzdynų ir uždaromosios armatūros keitimo/remonto klausimais, gyventojai nebuvo informuoti apie būtinumą keisti šildymo sistemos vamzdyną, todėl darytina išvada, jog gyvenamojo namo administratorius netinkamai atliko savo pareigas, neužtikrino tinkamos namo inžinerinių tinklų techninės būklės bei saugaus naudojimo ir tai buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis. Papildomai nurodė, jog ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai nurodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas 2014 m. įrenginėdamas buto terasą, perkėlė bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdį į kitą vieną: vamzdis buvo įrengtas terasoje prie sienos, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas remonto metu jį perkėlė po terasos grindimis – techniniu požiūriu nesaugią, nuolatos drėgną vietą. Terasa buvo įrengta nekokybiškai, nes nebuvo įrengtas lietaus vandens nubėgimo latakas, nuolat drėko išorinė namo siena, o taip pat paties savininko kambario siena, žemiau esančio buto siena ir po terasos grindimis esantis bendro naudojimo sistemos vamzdis. Tikėtina, jog šildymo sistemos vamzdis, netinkamai įrengtas paties savininko terasos perdengime, veikiamas nuolatinės drėgmės rūdijo. Vanduo nuo terasos grindų toliau sruvo išorine namo siena. Pradėjus byrėti namo išorinės sienos tinklui, gyventojai nuolat ragino buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininką imtis veiksmų ir tvarkytis vandens nubėgimą iš terasos. Pats nukentėjusio buto savininkas tame name ilgą laiką negyvena. 2018 m. buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai (N. B.) ėmė tvarkyti terasą, šio remonto metu ardant betotines grindis ir trūko bendras šilumos sistemos vamzdis, kuris 2014 m. buvo perkeltas į kitą vietą. Vertinant nurodytas aplinkybes, mano esant akivaizdu, kad dėl trūkusio šildymo sistemos vamzdžio terasoje ir patalpų, esančių po terasa, apliejimo priežastis – galimai neteisėti paties savininko veiksmai, kadangi 2014 m. atlikdamas remonto darbus jis savavališkai perkėlė bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdį, perkeldamas jį nuo sienos į terasos grindis. Namo administratorius nepateikė duomenų, kas ir kada paskutinį kartą remontavo terasą, ar su administratoriumi buvo derinami terasos remonto darbai, šildymo sistemos vamzdžio perkėlimo projektas, ar administratorius dalyvavo organizuojant šiuos darbus. Pažymėjo, jog administratorius pabrėžė, kad namo šildymo sistemos vamzdžiai per perdengimus yra uždari, todėl norint patikrinti, remontuoti ar kitais tvarkyti bendro naudojimo vamzdyną, nėra galimybių, nes nesimato. Todėl akivaizdu ir suprantama, kad atsakovai neturėjo galimybių patikrinti ar numatyti vamzdyno stovio ir atitinkamai imtis veiksmų. Mano, jog ieškovė nenustatė tikslių patalpų užliejimo priežasčių, neatsižvelgė į sugadinto turto apžiūrėjimo aktuose nurodytas aplinkybes. Ieškovei nenustačius tikslių buto apliejimo priežasčių, galimai nepagrįstai įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškovė neatsižvelgė į neatsargų, nerūpestingą, galimai neteisėtą nukentėjusio buto savininko elgesį, šildymo sistemos vamzdžio perkėlimą pirmojo remonto metu ir terasos grindų ardymą, kurio metu ir buvo pažeistas šis vamzdis.

Atsakovė G. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais atsakovės atžvilgiu nesutiko, prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias nurodė atsakovai E. G., N. G., R. L. ir I. P.-B. pateiktame atsiliepime. Papildomai nurodė, jog apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimą atsakovė sužinojo tik 2021-08-12 gavusi ieškovės ieškinį. Iki tos dienos apie įvykį jai nebuvo pateikta jokia informacija. Informacijos negavo ir atsakovei priklausančių patalpų nuomininkai, todėl atsakovė labai nustebo, kad nebuvo anksčiau informuota. Susipažinusi su ieškiniu atsakovė pasijuto nepagrįstai apkaltinta, nes kas mėnesį moka UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už nuolatinę techninę priežiūrą, šilumos sistemų priežiūrą ir kt. paslaugas. Mano, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už šildymo sistemos vamzdžių priežiūrą ir ji privalo laiku informuoti namo gyventojus ar kitų patalpų savininkus apie šilumos sistemos nusidėvėjimą, siekiant išvengti nelaimės, administratorius privalo inicijuoti atitinkamus darbus.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis).

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Kadangi apliejimas įvyko dėl bendro naudojimo objekto gedimo, dėl to atsakomybę už žalą turi prisiimti visi vamzdyno bendrasavininkai proporcingai jų nuosavybės daliai. Žalos dydį grindžia teismui pateikta sąmata ir duomenimis apie draudimo išmokos dydį. Mano, jog ieškinio reikalavimai yra įrodyti. Papildomai nurodė, jog atsakovai savo nesutikimo motyvus grindžia prielaidomis, spėjimais, nepagrįstais teiginiais. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad buvo pertvarkyta gyvenamojo namo šildymo sistema. Palaikė poziciją, jog žala kilo dėl bendro naudojimo vamzdžio susidėvėjimo dėl korozijos. Aplinkybė, jog žalos atsiradimo metu terasoje vyko darbai, nereiškia, kad vamzdžiui padarytas mechaninis poveikis. Papildomai nurodė, jog atsakovų į bylą pateiktoje sąmatoje nurodomos remonto darbų kainos nėra realios, tokiomis kainomis atlikti remonto darbų neįmanoma. Prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovas R. L. paaiškino, jog name gyvena nuo 1996 m. Tuo metu palėpės nebuvo privatizuotos, įėjimas į palėpę buvo iš trečiojo gyvenamojo namo aukšto kopėčiomis. Kiekvieną rudenį reikėdavo iš apšildymo sistemos išleisti orą (,,nuorinti“) ir kiekvieną rudenį atsakovas užlipdavo to padaryti, matė, kaip atrodo šildymo sistemos vamzdynas, kuris ėjo apie metro aukštyje nuo žemės ties stogu. Jo manymu, vamzdynas buvo geros būklės. Privatizavus palėpes ir įėjimą uždarius, šiuos veiksmus atlikdavo trečiojo namo aukšto kaimynai iš savo buto. Nurodė, jog vėliau matė, kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nuardė dalį stogo, vyko statybos darbai, iš lauko matėsi šildymo sistemos vamzdis, kuris ėjo per lauką, vykstant darbams vamzdį nuleido ant terasos grindų. Paaiškino, jog 2018 m. matė, jog vyksta darbai terasoje, ir po to gavo pranešimą, kad reikia mokėti už padarytą žalą, nes buvo aplietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Tvirtino, jog dėl drėkstančios sienos kreipėsi į namo administratorių, patikslino, jog siena drėko nuo terasos įrengimo, terasa įrengta maždaug 2014 m., o 2018 m. įvyko dvi avarijos. Nurodė, jog ne viename iš susirinkimų kėlė klausimą, bet prioritetas buvo keisti stogą, o šiuos darbus administratorius užfiksavo kaip tolimesnių darbų punktą.

Teismo posėdyje atsakovų atstovė su ieškinio reikalavimais nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Nesutiko su teiginiu, jog ekspertai nustatė, kad šildymo sistemos vamzdis yra prakiuręs ir dėl to ėjo drėgmė į nukentėjusį butą. Atkreipė dėmesį, jog šildymo sistemos vamzdžio trūkimas dėl korozijos buvo tik viena iš drėgmės kaupimosi priežasčių. Paaiškino, jog terasa įrengta 2014 m., buto savininkai perkėlė šildymo sistemos vamzdį į kitą vietą, terasa įrengta nekokybiškai. Mano, jog buto apipylimo priežastys yra galimi trečiųjų asmenų neatsargūs veiksmai remonto metu pažeidus vamzdį ir perkėlus jį nesuderinus to su sistemos prižiūrėtojais, nesant leidimo ir dėl to vamzdžiui surūdijus. Papildomai nurodė, jog gyvenamojo namo administratorius turėjo pareigą užtikrinti namo atitiktį privalomiesiems reikalavimams, įskaitant ir techninės priežiūros organizavimą, to nepadarė laiku, nors šilumos sistemos prižiūrėtojai raštu perspėjo apie šildymo sistemos būklę. Dėl nepriimtų sprendimų atsakomybė kyla administratoriui. Taigi žalingi padariniai nebūtų kilę, jei nebūtų buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų ar jų samdytų asmenų veiksmų ir administratoriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo). Priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovų veiksmų nėra. Papildomai nurodė, jog ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio, ieškovės pateiktoje sąmatoje įkainiai padidinti 3,3 karto, nėra aišku, ar į sąmatą įtraukti darbai, atliktini po pirmojo, ar jau po antrojo apipylimo, sąmatą sudarė asmenys neturintys eksperto kvalifikacijos. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog tretiesiems asmenims R. B. ir N. B. (nuo 2021-08-12) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas). 2018-05-29 tarp ieškovės ir draudėjos N. B. sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu buvo apdraustas Butas, namų turtas ir civilinė atsakomybė (draudimo objektai).

2018-07-10 buvo sudarytas Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas (toliau ir – Aktas), kuriame pateiktas įvykio aprašymas, jog 2018-07-07 buvo pastebėta, kad Buto patalpoje 8-5 buvo aplietos lubos ir siena; vandens pratekėjimas įvyko per viršuje esančią terasą; Butas yra per du aukštus; terasa buvo įrengta 2014 m.; kita tekėjimo priežastis – apžiūros metu matoma, jog namo šildymo sistemos vamzdis yra apimtas korozijos ir yra kiauras, vamzdis yra prakiuręs terasos perdengime. Akte nustatyti patalpos (8-5) lubų apgadinimai, aplieta išorinė patalpos siena, Buto terasa. Nurodoma ir tai, kad namo administratoriui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepranešta apie įvykį. 2018-07-16 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte užfiksuota, jog draudėja 2018-07-13 terasos perdangoje aptiko šildymo sistemos vamzdį, kuris leido vandenį; vandeniui bėgant vėl buvo užlietas žemiau esantis kambarys, taip pat pradėjus lyti vanduo pateko į kambarį, nes terasa buvo remontuojama. Šiame akte aprašomas apgadintas turtas (parketu klotos grindys (patalpa plane 8-5), antikvarinė komoda, vienos dalies spintelė su stalčiais, pakabinamas lubų šviestuvas). Apie įvykį pranešta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Papildomame lape nurodomi papildomi turto apgadinimai, atsiradę dėl terasos remonto darbų (nešant šlapius vatos lakštus iš terasos, nuo jų bėgo vanduo, dėl ko ties parketlenčių sujungimais ištryško klijai).

Byloje pateiktos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išorės, Buto terasos grindų, terasos grindyse įmontuoto vamzdžio fragmento, aplietos Buto patalpos, apgadinto turto fotonuotraukos (el. b. failas 1, b. l. 21- 109).

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, administruojanti pranešimą apie draudžiamąjį įvykį, 2018-07-25 raštu kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašydama pateikti informaciją, apie įvykį. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018-07-27 raštu nurodė, jog Buto savininkai dėl užpylimo, kuris įvyko 2018-07-07 ir 2018-07-12 į bendrovę nesikreipė, todėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi registruotų duomenų apie buto patirtus nuostolius, avarijos šaltinius ir kaltininkus. Ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020-10-02 raštu dėl informacijos pateikimo prašė pateikti informaciją apie 2018-07-07 ir 2018-07-12 įvykį. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020-11-11 raštu dėl informacijos pateikimo nurodė, jog 2018-07-07 ir 2018-07-12 Buto savininkai dėl užpylimo į bendrovę nesikreipė ir pretenzijų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi; papildomai nurodė, jog 2018-07-12 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sistemos, šilumos ūkio prižiūrėtojai, gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), praleidžia šildymo sistemos vamzdis, tą pačią dieną pakeitė nesandarų šildymo sistemos bendrojo naudojimo vamzdžio dalį (apie 2 m) iš Buto per perdengimą į palėpę, informuota, jog name šiuo metu organizuojami stogo remonto darbai, kadangi stogas turi avarinės būklės požymių; pabrėžė, jog šildymo sistemos vamzdžiai per perdengimus yra uždari; gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynų, stovų ir uždaromosios armatūros keitimas yra įtrauktas į pastato ilgalaikius planus.

Ieškovė byloje pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parengtą lokalinę sąmatą Buto remonto darbams po vandens pratekėjimo, kurioje nurodoma, jog bendra remonto darbų suma sudaro 6 223,16 Eur, įvertinus nusidėvėjimą bei atlikus išskaitą, apskaičiuota draudimo išmoka 5 730,54 Eur sumai (el. b. 1 failas, b. l. 110-115). Ieškovė draudėjai 2018-11-08 išmokėjo draudimo išmoką 5 730,54 Eur sumai (el. b. failas 1, b. l. 116).

Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sistemos 2020-12-07 rašto turinio matyti, jog gyventojai į bendrovę dėl 2018-07-07 įvykio nesikreipė; 2018-07-12 gyventojai pranešė, kad Bute praleidžia šildymo vamzdis; gedimą likvidavo tą pačią dieną, pakeitė nesandarų šildymo sistemos bendro naudojimo vamzdžio dalį (apie 2 metrus) iš Buto per perdengimą į palėpę; duomenų, kada įrengta šildymo sistema neturi, bet per paskutinius 30 m. jokie atnaujinimo darbai name nebuvo atliekami; nurodoma, jog apie šildymo sistemos bendro naudojimo vamzdynų blogą būklę gyvenamajame name 2015-05-21 raštu informavo namo administratorių ir siūlė rekomenduoti gyventojams pasikeisti šildymo sistemos skirstomuosius vamzdžius, stovus bei stovų uždaromąją armatūrą, renovuoti namo šildymo sistemą, tokius pat pranešimus teikė 2016, 2017, 2018 m. (el. b. failas 1, b. l 117-125).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), turto administratorius – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui R. L.; butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. B.; negyvenamoji patalpa – maisto prekių parduotuvė su mini baru, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. G. ir N. G.; negyvenamoji patalpa – poliklinika, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei I. P.-B.; negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei G. J..

Trečiasis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ byloje pateikė papildomus įrodymus – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kasmetinių pastatų ir konstrukcijų apžiūrų aktus. Iš byloje pateiktų 2013-06-03, 2014-09-15, 2015-08-14, 2016-08-18, 2017-06-05, 2018-05-21 Gyvenamojo namo apžiūros aktų (kasmetinių) turinio matyti, jog apžiūrint pagrindines namo konstrukcijas, inžinerinius tinklus (vandentiekio paskirstomuosius tinklus ir kt.) nustatyta, jog jų techninė būklė patenkinama, tinkama naudoti, t. y. avarinės ar pažeistos būklės vamzdžių nustatyta nebuvo; kasmet nuo 2016 m. buvo rekomenduotas fasado remontas, atskirais metais rekomenduotas ir (ar) atliktas stogo dangos remontas (perrinktos deformuotos čerpės, remontuoti lietvamzdžiai ir kt.). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020-07-16 raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį R. B., informuodama, jog 2019-09-04 gyvenamojo namo bendraturčiai priėmė sprendimą atlikti pilną stogo remontą ir parengti aprašą (projektą) statybos leidimui gauti, įpareigojo iki rašte nurodytos datos pateikti R. B. priklausančios patalpos kadastrinius matavimus po atliktų patalpų rekonstrukcijos. Duomenų, jog minėta informacija bendrovei pateikta, byloje nėra.

2019-11-18 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Gyvenamojo namo apžiūros akte fiksuojami duomenys, jog atlikus apžiūrą dėl drėgmės gyvenamosiose patalpose, buvo apžiūrėtas tretiesiems asmenims R. B. ir N. B. priklausantis Butas; nustatyta, kad Buto gyvenamojo kambario patalpose pietinėje pastato pusėje ant lubų matomi drėgmės pėdsakai; virš dalies patalpų yra įrengta terasa, kurią įrenginėjo pats patalpų savininkas; nurodoma, jog drėgmė į patalpas galimai patenka per nesandarų terasos hidroizoliacijos mazgą; apžiūros metu nustatytas pastato dalies pietinėje pusėje fasado pažeidimas, didelėje sienos dalyje nebėra tinklo, drėgmė ir atmosferos poveikis ardo pagrindines pastato konstrukcijas; bendraturčiams rekomenduota primygtinai siūlyti atlikti pažeistos fasado dalies remontą; tikslinga įvertinus viso pastato fasado būklę siūlyti atlikti pilną pastato fasado remontą.

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, prašė iš atsakovų priteisti žalos atlyginimą. Atsakovai su pareikštu reikalavimu nesutiko, nurodė, jog žala galėjo kilti dėl trečiųjų asmenų veiksmų (neveikimo).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti žalos atlyginimo iš dėl žalos padarymo kalto asmens, civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (ne)buvimo.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.987 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė sudarytos su draudėja N. B. Gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu dėl įvykio patirtai žalai (Buto apliejimo vandeniu) atlyginti išmokėjo 5 730,54 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodo, jog užpylimą sukėlė trūkęs bendrojo naudojimo vamzdis, todėl atsakomybė už padarytą žalą tenka visiems šio objekto bendrasavininkams (atsakovams).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai nukentėjusio kreditoriaus vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018 ir kt.). Tačiau pažymėtina, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kadangi ieškovė prašo subrogacijos tvarka priteisti iš atsakovų draudėjai išmokėtą draudimo išmoką, reikalavimą grindžia deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visuma, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus kildino iš generalinio delikto, nurodė, jog atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi prižiūrėdami jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalies nuostatą, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; bendrojo naudojimo žemės sklypas (Įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovai ir tretieji asmenys R. B. bei N. B. yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai, įskaitant šildymo sistemos vamzdynus. CK normos, reglamentuojančios butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkams (naudotojams) pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog bendrojo naudojimo objektų tvarkymas (valdymas, priežiūra ir kt.) yra perduotas bendrojo naudojimo objektų administratoriui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos priežiūrą vykdo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sistemos. Šildymo sistemos prižiūrėtojas, gavęs pranešimą, kad praleidžia šildymo vamzdis, 2018-07-12 pakeitė nesandarų šildymo sistemos vamzdžio dalį (apie 2 metrus) iš Buto per perdengimą į palėpę. Iš ieškovės pateiktų aktų matyti, jog dėl šio (akte nurodoma 2018-07-13) ir 2018-07-07 įvykio (apie kurį nei šildymo sistemos prižiūrėtojui, nei namo administratoriui pranešta nebuvo) kilusiai žalai atlyginti ieškovė draudėjai išmokėjo draudimo išmoką.

Ieškovė teigia, kad žala kilo dėl atsakovų netinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Tačiau visuma byloje pateiktų duomenų bei nustatytų aplinkybių, nesudaro pagrindo tokiai išvadai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovai minėtą pareigą pažeidė (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovai bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” atlikdama kasmetines bendrojo naudojimo objektų apžiūras bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) defektų ar pažeidimų nenustatė, siūlymų bendrasavininkiams spręsti klausimą dėl šių (šildymo sistemos) objektų remonto ar renovacijos neteikė. Iš byloje pateiktų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sistemos raštų turinio matyti, jog šildymo sistemos vamzdžių būklė jų apžiūros metu (2015 m.) buvo patenkinama, nors ir rekomenduojama keisti. Tokiu būdu byloje pateikti duomenys nesuponuoja, jog atsakovai netinkamai įgyvendino bendrojo naudojimo objekto priežiūrą (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis).

Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė tikslios vandens pratekėjimo į Butą priežasties nenustatytė. Iš aktų turinio matyti, jog korozijos apimtas vamzdis galėjo būti viena iš priežasčių, dėl kurių drėgmė sunkėsi į ieškovės apdraustą turtą (2018-07-10 akte nurodoma, jog drėgmė patenka per terasą, o kita tikėtina priežastis – korozijos apimtas vamzdis; 2018-07-16 akte nurodoma, jog draudėja 2018-07-13 perdangoje rado trūkusį šildymo sistemos vamzdį, dėl ko vanduo sunkiasi į Butą, be to, lijo, dėl ko Buto patalpas iš terasos apliejo vanduo). Bylos duomenimis nustatyta, jog drėgmė sunkėsi iš terasos, esančios virš dalies aplietos Buto patalpos. Terasa, remiantis byloje pateiktais duomenimis, įrengta 2014 m. (šias aplinkybes paaiškino atsakovas R. L., be to, šiuos duomenis draudiko atstovui nurodė ir draudėja). Iš byloje pateiktų duomenų (fotonuotraukų ir kt.) matyti, jog korozijos apimtas vamzdis buvo terasos perdangoje, tačiau toje betoninės perdangos dalyje, kurią įrengė Buto savininkai ar jų pasitelkti tretieji asmenys. Pastebėtina ir tai, kad tiek žalos atsiradimo metu, tiek Buto apžiūros metu, terasa, iš kurios sunkėsi vanduo, buvo remontuojama, buvo išardytos grindų plytelės, išmuštas betono sluoksnis iki šildymo sistemos vamzdžio. Pastebėtina ir tai, kad bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdynas eina per atskiriems asmenims nuosavybės teise priklausančias patalpas (įskaitant Butą), todėl pareiga tinkamai prižiūrėti per šias patalpas einančius bendrojo naudojimo objektus (jų dalis) tenka ir šių patalpų savininkams (naudotojams) (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.83 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Atskirdami į ieškovės ieškinį atsakovai tvirtino, jog terasa buvo įrengta netinkamai, nekokybiškai, teikė duomenis, jog statybos leidimas dėl terasos apšildymo darbų nebuvo išduotas, dėl tokio leidimo nebuvo kreiptasi. Atsakovų kreipimasis dėl galimai neteisėtai atliktų statybos darbų 2018 m. remontuojant terasą, nebuvo tiriamas nustačius, jog nuo galimų statybos darbų pradžios praėjo daugiau nei dveji metai. VĮ Registrų centras atsakovų atstovei pateiktame rašte nurodė, jog išnagrinėjus Buto nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje esančius ir registro duomenis, nustatyti, kam konkrečiai priklauso patalpa (terasa) negali, nes pagal įregistruotus 2009-10-13 kadastrinių matavimų bylos duomenis ši patalpa (terasa, palėpė) nėra aprašyta ir įvardinta (identifikuota), o nubraižyta prie šio buto pastogės plano, nes patekti į ją galima tik iš šio buto. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog terasos statybos darbų (ne)teisėtumo vertinimas ir ar šio statinio (ne)įteisinimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra šios civilinės bylos dalykas, todėl atskirai nevertintinas (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnis, 185 straipsnis). Kita vertus, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog po terasos įrengimo (2014 m.) ir jos remonto darbų (2018 m.) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus kasmetiniuose bendrojo naudojimo objektų apžiūros aktuose (2016-2018 m.) buvo fiksuojami rekomenduojami pastato fasado remonto darbai dėl pažeidimų šalinimo, o fasado tinko įtrūkimai ir defektai (vietomis nutrupėjęs) fiksuoti nuo 2013 m. Be to, iš byloje pateikto 2019-11-18 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gyvenamojo namo apžiūros akto turinio matyti, jog drėgmės sunkimosi į Butą priežastys nebuvo pašalintos (nurodoma, jog drėgmė į Butą galimai patenka per nesandarų lauko terasos hidroizoliacijos mazgą), nustatyta, jog pastato dalies pietinėje pusėje matomi fasado pažeidimai (didelėje sienos dalyje nebėra tinklo sluoksnio). Teismo posėdyje atsakovas R. L. paaiškino, jog po terasos įrengimo, krituliai (lyjant vanduo) srove tekėjo per pastato fasadą. Į nurodytas aplinkybės taip pat atsižvelgtina vertinant atsakovų veiksmus (neveikimą) šios bylos kontekste CK 6.246 bei 6.263 straipsnių aspektu (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Atsakovai byloje taip pat įrodinėjo, jog Buto savininkai pakeitė bendrojo naudojimo objekto – šildymo sistemos vamzdžio dalies, esančios palėpėje (šiuo metu Buto lauko terasa) buvimo vietą, tačiau objektyvių duomenų, pagrindžiančių šiuos teiginius byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šildymo sistemos prižiūrėtojas duomenų apie palėpės rekonstrukciją neturi, kada buvo įrengta terasa ir perplanuoti šildymo sistemos vamzdynai duomenų neturi, gyvenamojo namo šildymo sistemos vamzdynų brėžinių neturi. Iš byloje pateiktų duomenų matyti tai, kad šildymo sistemos vamzdžio dalis, einanti iš Buto į terasą (palėpės patalpų dalis) buvo užbetonuota Buto savininkų. Pastariesiems vykdant terasos remonto darbus 2018 m., įvyko ieškovės draudžiamaisiais pripažinti įvykiai, kurių metu apgadintas apdraustas turtas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška; žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008, taip pat 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2012 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2012 ir kt.). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytos žalos faktą bei jo dydį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Ieškovė žalos dydį įrodinėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parengta lokaline sąmata, kurioje nurodoma, jog draudimo išmokos suma 5 730,54 Eur (nuostolio suma, įvertinus nusidėvėjimą, sudaro 5 787,54 Eur, nusidėvėjimas įvertintas 435,6212 Eur, išskaita 57 Eur). Atsakovai nesutikdami su ieškovės pateiktais duomenimis byloje pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. L., turinčio teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas, parengtą lokalinę sąmatą ieškovės sąmatoje nurodytomis kainomis (2018 m. kovo mėn.), iš kurios matyti, jog remonto darbų kaina siekia 1 877,99 Eur. Atsakovų pateiktame 2022-08-23 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakyme į paklausimą nurodoma, jog ieškovės pateiktoje sąmatoje buvo atlikti subjektyvūs pakeitimai ,,ranka“, iškraipant kai kurių originalių įkainių tekstą ir prasmę, pakeičiant įkainio kainą, keičiant įkainio matavimo vienetus; nurodoma, jog visuose įkainiuose neleistinai padidintos darbo užmokesčio sąnaudos pakeičiant originalias įkainių reikšmes ir kt., daroma išvada, jog ieškovės sąmata parengta nesivadovaujant oficialia valstybės lygmeniu patvirtinta duomenų baze. Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, jog atsakovų nurodytomis kainomis atlikti remonto darbų neįmanoma, tačiau savo argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė, kaip ir nepateikė duomenų, paneigiančių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakyme nurodytų aplinkybių apie subjektyvų sąmatos įkainių pakeitimą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pastebėtina, jog iš ieškovės pateiktos sąmatos turinio nėra aišku, ar į remonto darbų išlaidas įtrauktos bendros 2018-07-10 ir 2018-07-16 aktuose užfiksuotų pažeidimų pašalinimo išlaidos, kurio iš ieškovės atstovų parengtų aktų pagrindu buvo sudaryta sąmata. Be to, iš byloje pateikto 2018-07-10 akto turinio matyti, jog į nuostolius įtraukta Buto lauko terasa, nors akte nurodoma, jog šios patalpos apžiūros metu buvo remontuojamos, o tikslūs minėto statinio pažeidimai (pakeitimai), nepriklausę nuo Buto savininkų (naudotojų) veiksmų, nėra identifikuojami. Tokiu būdu byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą abejoti patirtos žalos dydžio pagrįstumu (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Savo ruožtu kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 2dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008 ir kt.).

CK 6.247 straipsnis įtvirtina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu) nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Šiuo atveju iš byloje pateiktų įrodymų visumos nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė įrodė priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog žalos atsiradimo priežastis nustatyta nebuvo, byloje pateikti duomenys apie galimą žalos priežastį (korozijos apgadintas šildymo sistemos vamzdis) nesuponuoja, jog šildymo sistemos vamzdžio defektai buvo atsakovų netinkamai įgyvendintos pareigos prižiūrėti bendrojo naudojimo objektą – šildymo sistemos vamzdyną, rezultatas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir administravimas perduotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bendrojo naudojimo objektų administratorius bendrojo naudojimo objektų sistemos pažeidimų, atlikdamas kasmetines pastato apžiūras, nenustatė. Iš byloje pateiktų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sistemos raštų matyti, jog šildymo sistemos būklė buvo patenkinama. Nesandari šildymo sistemos vamzdžio dalis, einanti iš Buto į palėpę (terasą) per perdengimą, pakeista nedelsiant gavus pranešimą apie nesandarų vamzdį, o byloje pateikti duomenys suponuoja, jog minėtas šildymo sistemos bendrojo naudojimo vamzdis korozijos apimtas toje terasos (palėpės) perdangos dalyje, kurią įrengė Buto savininkai (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Tokiu būdu byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog dėl ieškovės draudžiamuoju pripažinto įvykio atsiradusi žala apdraustam turtui buvo atsakovų veiksmų (neveikimo) priežastis (CK 6.247 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Be to, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, jog byloje nėra nustatytos sąlygos atsakovų deliktinei atsakomybei kilti. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamai prižiūrėjo bendrojo naudojimo objektą (šildymo sistemos vamzdyną) ar pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai. Iš byloje esančios medžiagos bei nustatytų aplinkybių (bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdis eina per atskiriems savininkams priklausančias patalpas, todėl jiems taip pat tenka pareiga tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektą bei juo naudotis nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių; byloje nebuvo nustatyta tiksli Buto apliejimo priežastis; tiek žalos atsiradimo, tiek Buto apžiūros metu Buto terasa buvo remontuojama, būtent iš terasos pratekėjęs vanduo apgadino Butą; patekimas į terasą galimas tik iš Buto, terasa yra sudėtinė Buto dalis, bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdžio dalis terasoje (buvusi palėpė) buvo užbetonuota Buto savininkų; korozijos apimto šildymo sistemos vamzdžio dalis buvo terasos perdangos dalyje, kurią įrengė Buto savininkai) spręsti, jog žalos atsiradimo priežastis buvo atsakovų veiksmai, nėra pagrindo. Be to, byloje pateikti duomenys suponuoja, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio, pažymint, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti regresinį reikalavimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Netenkinus ieškinio ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Atsakovai byloje pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: R. L. – 500,50 Eur; E. G. – 500,50 Eur; I. P.-B. – 650,50 Eur; G. J. – 570,50 Eur.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, jog patyrė 290,40 Eur teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų.

Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atsakovams ir trečiajam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ,,Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, 500,50 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui R. L..

Priteisti iš ieškovės ,,Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, 500,50 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui E. G..

Priteisti iš ieškovės ,,Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, 650,50 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei I. P.-B.i.

Priteisti iš ieškovės ,,Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, 570,50 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei G. J..

Priteisti iš ieškovės ,,Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė