Kauno apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. K. prašymą dėl teismo paskirtos baudos mokėjimo dalimis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. spalio 18 d. gautas G. K. prašymas leisti jam paskirtą 3250 Eur baudą mokėti dalimis, mokant per 10 mėnesių po 325 Eur per mėnesį.

2. Prašymas grindžiamas tuo, kad be paskirtos baudos jam reikia atlyginti byloje ir 1000 Eur advokato išlaidų. Dėl arėjančios žiemos, šildymo sezono bus didelės sąskaitos už šildymą, o jo šeimą sudaro 4 asmenys, dukros nors ir studentės, bet gyvena kartu. Jis dar moka ir būsto paskolą. Padeda savo seniems tėvams.

3. Teismo posėdžio metu G. K. palaikė prašymą ir jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad yra sumokėjęs vieną baudos dalį 325 Eur, o kai parduos automobilį- tai iš karto galės sumokėti visą baudą. Jo vidutinės pajamos yra 1500 Eur, kitų pajamų neturi, sutuoktinė gauna minimalias pajamas. Jis nori sumokėti skirtą baudą savanoriškai, bet per skirtą 6 mėnesių terminą dėl finansinių priežasčių negali, todėl prašo leisti sumokėti per 10 mėnesių mokant po 325 Eur į mėnesį.

4. Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė tenkinti prašymą išdėstant baudos mokėjimą 10 mėnesių, nes asmuo nevengia, o siekia sumokėti baudą savanoriškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis).

6. Pagal naujai formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, 1S-88-177/2018), spręsdamas klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, nuosprendį priėmęs teismas turi vadovautis ne BPK 361 straipsnio 3 dalimi, kuri numato teismo teisę pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo, bet BPK 362 straipsnio 4 dalimi. Šioje teisės normoje įstatymo leidėjas nustatė, kad klausimus, numatytus BVK, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Baudos bausmės vykdymą reglamentuoja BVK 22–25 straipsniai, todėl nuteistojo prašyme keliamas klausimas dėl termino baudai sumokėti pratęsimo patenka į šios nuostatos, t. y. BPK 362 straipsnio 4 dalies, reguliavimo sritį.

7. Aptartų nuostatų kontekste teismas sprendžia, jog nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę priimti sprendimus ir dėl nustatyto termino, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, pratęsimo, jei pasikeitė aplinkybės iki bausmės įvykdymo. Pastebėtina, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, remiantis kuria, teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, iki savanoriško baudos sumokėjimo termino pabaigos gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, o tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, kadangi nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019, 1S-127-318/2019, 1S-301-1020/2020).

8. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. T-24-634/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. T-82-919/2022).

9. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 65 MGL (3250 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš G. K. taip pat priteista nukentėjusiojo G. B. naudai 1000 Eur išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. spalio 4 d. Nuteistojo prašymas buvo pateiktas 2023 m. spalio 18 d., taigi dar nepasibaigus savanoriško baudos sumokėjimo terminui.

10. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis vengė ar vengia sumokėti baudą, priešingai, asmuo sumokėjo dalį skirtos baudos (325 Eur), pateikė prašymą dėl likusios baudos išdėstymo, kas rodo, kad asmuo savanoriškai siekia ją sumokėti. Iš pačio pareiškėjo paaiškinimų ir byloje esančių duomenų nustatyta, jog nuteistasis šiuo metu yra dirbantis, t. y. gaunantis darbines pajamas asmuo, tačiau įvertinus jo nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjo turtinė padėtis šiuo metu nėra pakankama visiems turtiniams įsipareigojimams tinkamai įvykdyti, kadangi nuteistasis gauna tik darbo užmokestį, kuris nėra didelis (1500 Eur per mėnesį), kitų pajamų ar santaupų asmuo neturi, tačiau turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, jis gyvena būste kartu su šeima, kurią sudaro keturi asmenys. Be to, prašymą nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti nuteistasis teismui pateikė iki priverstinio baudos išieškojimo pradžios. Tai patvirtina jo ketinimą savanoriškai įvykdyti paskirtą bausmę. Įvertinus nuteistajam paskirtos baudos dydį (3250 Eur) bei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą (1000 Eur), jo turtinę bei šeiminę padėtį patvirtinančius duomenis, nustatytą 6 mėnesių terminą baudai sumokėti, spręstina, kad minėtas terminas, per kurį turi būti sumokėta paskirtoji bauda, yra pakankamai trumpas ir akivaizdu, kad pagal esamą nuteistojo turtinę padėtį, yra nepakankamas savanoriškam baudos sumokėjimui. Įvertinus aplinkybes, patvirtinančias, kad nuteistasis nevengia sumokėti baudos, atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, spręstina, kad nuteistajam pratęsus baudos sumokėjimo terminą jis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pratęsti nuteistajam nustatytą terminą baudai sumokėti.

11. Teismas atkreipia dėmesį, jog, kaip minėta, vadovaujantis BVK nuostatomis, teismas gali nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti (BVK 22 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymas nenumato galimybės baudos mokėjimo išdėstyti dalimis. Nuteistajam išaiškintina, kad paskirtą baudą jis privalo geranoriškai sumokėti minėtu laikotarpiu, t. y. pats pagal turimas finansines galimybes gali pasiskirstyti, kokio dydžio įmokas atliks kiekvieną mėnesį, arba visą sumą gali sumokėti iš karto nustatyto termino eigoje.

12. Teismas nuteistajam išaiškina ir tai, kad priverstiniam baudos išieškojimui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vykdant baudą priverstinio išieškojimo būdu gali susidaryti vykdymo išlaidos, kurios pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį išieškomos iš skolininko (šiuo atveju – nuteistojo). Taigi priverstinio baudos išieškojimo procedūra nuteistajam būtų finansiškai brangesnė. Be to, priverstinio baudos išieškojimo procedūra nėra griežčiausias teisinis įrankis, kurį būtų galima pasitelkti nuteistajam nevykdant jam paskirtos bausmės. BK 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą griežtesne bausme – laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės turėtų paskatinti nuteistąjį būti labiau suinteresuotu sumokėti paskirti baudą pačiam savarankiškai, įdedant ženkliai didesnes pastangas nei ligi šiol.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, teismas

nutaria:

G. K. prašymą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu G. K. paskirtos 65 MGL (3250 Eur) dydžio baudos sumokėjimo terminą pratęsti ir nustatyti, kad jis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtą baudą privalo sumokėti per 10 (dešimties) mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2023 m. spalio 4 d.).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.