- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- eTA-589-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01848-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- Uždaroji akcinė bendrovė "Telšių regiono atliekų tvarkymo centras"
- Atsakovas
- J. M.
- Advokatai
- Giedrius Gvildys
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir atsakovo J. M. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo J. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) teismo prašė iš atsakovo J. M. (toliau – ir atsakovas) priteisti 127,40 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 18,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur išlaidų už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) nesumokėjo vietinės rinkliavos.
3. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose aptarė Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 32, 33, 34, 35 punktus bei pažymėjo, kad per visą įsiskolinimo laikotarpį (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) atsakovas pareiškėjui yra pateikęs tik kelis dokumentus dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo – 2018 m. gegužės 9 d. deklaraciją bei 2018 m. gegužės 14 d. akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ pažymą. Iš 2018 m. gegužės 9 d. deklaracijos matyti, jog, pasibaigus deklaruotam laikotarpiui (2019 m. balandžio 30 d.), atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikti pareiškėjui pažymą apie sunaudotos elektros energijos kiekį. 2018 m. gegužės 14 d. pažyma dėl suvartoto elektros energijos kiekio negali būti laikoma tinkamu pagrindu atleisti atsakovą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, kadangi ji nebuvo pateikta kartu su deklaracija, kurioje būtų nurodytas deklaruotas laikotarpis. Atsakovas Nuostatų nustatyta tvarka įsiskolinimo laikotarpiu piktybiškai neteikė pareiškėjui visų būtinų dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti atleidžiamas nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, nors pareiškėjo atstovų buvo ne kartą raginamas pateikti atitinkamas pažymas dėl suvartoto elektros energijos kiekio. Todėl atsakovas turi pareigą apmokėti susidariusį įsiskolinimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas J. M. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Atsakovas pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad name (duomenys neskelbtini) jis gyvena, deklaruoja gyvenamąją vietą, moka vietinę rinkliavą. 2008 m. namą išdalino į atskiras būtų patalpas, kuriems suteikti atskiri adresai. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. priėmė sprendimą pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos (nekilnojamojo turto objektų butų patalpų (duomenys neskelbtini)) priteisimo atmesti. Patalpų (duomenys neskelbtini) būklė yra tokia pati kaip iki 2018 m. sausio 1 d., neatlikti apdailos darbai, nėra daugelio durų, nesumontuoti santechniniai prietaisai, patalpos nešildomos, nenaudojamas vanduo, elektros energija, patalpose niekas negyvena, atliekų nėra. Šias aplinkybes kasmet jis paaiškina UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ darbuotojams, paskutinį kartą paaiškino 2021 birželio mėn. asmeninio priėmimo metu, pateikė nuotraukas, dokumentus. 2021 m. spalio 29 d. jis gavo iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymą dėl elektros netiekimo į objektus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo reikalavimas mokėti vietinę rinkliavą už (duomenys neskelbtini) buto komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą vien remiantis Plungės rajono savivaldybės taisyklėmis yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-392-583/2022 pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tenkino iš dalies. Teismas nutarė iš atsakovo J. M. pareiškėjui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisti 112 Eur vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; pareiškėjo prašymo dalį dėl 15,40 Eur kintamosios vietinės rinkliavos dalies, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. priteisimo, atmesti; pareiškėjui iš atsakovo priteisti 1,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; pareiškėjo prašymo dėl 18,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo už advokato teisines paslaugas netenkinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-225-602/2023 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 11 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad, išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, teismas neužtikrino atsakovo teisės į visos apimties teisminę galbūt pažeistų teisių gynybą ir į teisingą teismą, be kita ko, ir teisės būti išklausytam, garantuojamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo J. M. 112 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, o kitą prašymo dalį atmetė.
7. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 1, 2 punktų, Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2017 m. kovo 1 d., 24, 46 punktų, Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 4, 54 punktų, Nuostatų 6 punkto (nuo 2017 m. kovo 1 d. Nuostatų 2 punkto), Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 46 punkto, Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2017 m. kovo 1 d., 41, 42 punktų, Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 27, 28 punktų nuostatas. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į aptariamo naujojo teisinio reguliavimo normas, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi be išimties vietinės rinkliavos mokėtojai, nes pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, bet siejama išskirtinai su nekilnojamojo turto turėjimo faktu. Tuo tarpu aiškinantis dvinarės vietinės rinkliavos, kurią taip pat sudaro ir kintamoji dedamoji dalis, esmę, vietinės rinkliavos mokėtojams, kuriems nėra teikiama atliekų tvarkymo paslauga, kintamoji dalis nėra skaičiuojama.
8. Teismas nustatė, kad atsakovui apskaičiuota 127,40 Eur vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vietinės rinkliavos apskaičiavimas grindžiamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovas buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad Nuostatų prasme jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.
9. Teismas nurodė, kad byloje esanti pažyma „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ patvirtina, jog už 2018–2020 metų laikotarpį atsakovui paskaičiuota 90 Eur pastovioji vietinės rinkliavos dalis, nuo kurios mokėjimo atsakovas negalėjo būti atleistas. 2018 m. gegužės 9 d. prašymas-sąžiningumo deklaracija ir 2018 m. gegužės 14 d. akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatoriaus“ informacija patvirtina, kad iš esmės atsakovas atitiko rinkliavų mokėtojams keliamus reikalavimus dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies netaikymo.
10. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai neperskaičiavo kintamosios vietinės rinkliavos dalies už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. balandžio 30 d. ir nepagrįstai atsakovui apskaičiavo 15,40 Eur kintamosios vietinės rinkliavos dalį (2018 metais kintamoji vietinės rinkliavos dalis buvo 11,00 Eur, o 2021 m. sausio – balandžio mėn. apskaičiuota 4,40 Eur (13,20 Eur kintamoji dalis už 2019 metus : 12 mėn. x 4 (sausis – balandis) = 4,4 Eur)).
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo jam iš atsakovo priteisti 140,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro prašymo teismui parengimo (18,15 Eur), nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimo (1,71 Eur) ir atstovavimo 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje (121 Eur) išlaidos. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės, todėl nepriteistinos. Teismas nurodė, kad Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašai yra susiję su pareiškėjo inicijuoto ginčo dalyku bei buvo šios bylos vertinimo objektu, todėl šios išlaidos priteistinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-908-624/2021).
III.
12. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinant visa apimtimi.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka aktualios teismų praktikos administracinėse bylose dėl vietinės rinkliavos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atliekų tvarkymo centrams. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylinėjimosi išlaidos gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsi savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Advokato dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas, kadangi pareiškėjas neturi teisininkų, kurie galėtų apginti jo interesus. Administracinėje byloje buvo paskirtas teismo posėdis, pareiškėjo atstovai neturėjo teisinių žinių, todėl pasitelkė advokatą Giedrių Gvildį atstovauti jo interesams teisme. Paneigus pareiškėjo teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo, kaip pareiškėjo (kartu ir sąžiningai rinkliavą mokančių mokesčių mokėtojų) interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė, kuri būtų prieštaringa iki šiol formuotai praktikai su atliekų rinkliavos įsiskolinimo priteisimu susijusiose bylose.
14. Atsakovas J. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
15. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byla išspręsta šališkai. Teismas ignoravo administracinę bylą Nr. eI-5223-342/2018, kurioje UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas atsakovui J. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi minėtą sprendimą paliko galioti. Namą (duomenys neskelbtini) jis pastatė 1993 m., namo patalpas įrengė iki atidalinimo 2008 m., Plungės rajono savivaldybė 2009 m. namo patalpoms suteikė atskirus adresus, už apgyvendintų namo (duomenys neskelbtini) patalpų atliekas rinkliavos mokestis mokamas, namo 6 patalpų atidalinimas nepadaugino atliekų. Teismas jo prašymo dėl medžiagos prijungimo netenkino, nevertino faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, veikė priešingai faktams. Faktai dėl (duomenys neskelbtini) buto patalpų yra tokie pat kaip 2018 m. Patalpų lauko durys yra apaugę voratinkliais kaip 2018 m. (durų foto byloje), pro duris nevaikštoma, patalpos nenaudojamos.
16. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, kad UAB„ Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ nepagrįstai reikalauja mokėti rinkliavą du kartus už tą patį namą (duomenys neskelbtini), t. y. mokama ne tik už namo parduotas patalpas(butus), bet ir atskirai už namą, bei pateikė 2019 m. gegužės 23 d. UAB„ Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą A. Ž. ir A. Ž. už objektą (duomenys neskelbtini).
17. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
18. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą aptaria Nuostatų 27, 28, 32, 33, 34, 35 punktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei pažymi, kad Nuostatai yra norminis teisės aktas, privalomas visiems savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams, todėl, siekdamas būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, atsakovas nustatyta tvarka turėjo vietinės rinkliavos administratoriui, t. y. pareiškėjui, pateikti laisvos formos prašymą, jame nurodant, kad nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti bei pridėti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pareiškėją su prašymu ginčo nekilnojamojo turto objektui taikyti vietinės rinkliavos lengvatą bei pateikęs duomenis apie tai, kad nekilnojamasis turtas yra netinkamas naudoti / gyventi. Atsakovas nurodo ankstesnius teismų sprendimus, kuriais pareiškėjo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis tuo metu reikalavimą kildino iš 2013 m. Nuostatų, kuomet buvo vienanarė vietinės rinkliavos apskaičiavimo sistema. Atsižvelgiant į naujojo teisinio reguliavimo normas, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi be išimties vietinės rinkliavos mokėtojai, nes pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, bet siejama išskirtinai su nekilnojamojo turto turėjimo faktu, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo priteisti iš atsakovo J. M. vietinę rinkliavą, apskaičiuotą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašyme taip pat buvo suformulavęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo J. M. 112 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, o kitą prašymo dalį atmetė.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visa apimtimi.
22. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, ignoravo administracinę bylą Nr. eI-5223-342/2018, kurioje pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo buvo atmestas.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Atsakovas kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2019 m. gegužės 23 d. UAB„ Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą A. Ž. ir A. Ž. už objektą (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nenurodė pagrįstų priežasčių, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinio proceso stadijoje ir kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuriame ginčas buvo nagrinėjamas iš esmės, todėl teisėjų kolegija nevertina kartu su atsakovo rašytiniais paaiškinimais pateiktų naujų įrodymų.
25. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.
26. Dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą pažymėtina, kad faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis iš esmės analogiškoje administracinėje byloje Nr. eTA-95-602/2023 priimtoje 2023 m. vasario 1 d. priimtoje nutartyje (žr. taip pat 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-116-968/2023) yra pateikti ir nagrinėjamai bylai (faktinių aplinkybių vertinimui) reikšmingi išaiškinimai, kuriais teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesivadovauti (ABTĮ 15 str. 1 d.).
27. Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia Atliekų tvarkymo įstatymu (2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija) , pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.
28. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Plungės rajono savivaldybės taryba 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, patvirtino Nuostatus, kurių 2 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus.
29. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (2020 m. lapkričio 23 d. duomenimis) patvirtina, kad atsakovas nuo 2009 m. spalio 20 d. nuosavybes teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį ir apskaičiuotas vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Taigi, atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų prasme.
30. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka nebuvo atleistas nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies mokėjimo už ginčo nekilnojamąjį turtą, tokių aplinkybių nenurodė ir pats atsakovas.
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).
32. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje buvo išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip susiklostė ir šioje byloje (Nuostatų 27–28 p.)), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Taigi neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).
33. Įvertinus nustatytas aplinkybes, aktualią ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu, o šios pareigos nepaneigia atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai apie suvartotą elektros energiją ir argumentai, kad faktiškai nekilnojamuoju turtu buvo nesinaudojama ar jame negyvenama. Iš Nuostatuose nustatyto teisinio reguliavimo (Nuostatų 32–38 p.) matyti, jog teisę atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo turi tik pareiškėjas, tačiau atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui jo atleidimą nuo vietinės rinkliavos (ar jos kintamosios dalies) mokėjimo pagrindžiančių dokumentų.
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo vietinės rinkliavos skolą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, įvertinęs tai, jog 2018 m. gegužės 9 d. prašymas-sąžiningumo deklaracija ir 2018 m. gegužės 14 d. AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ informacija patvirtina, kad iš esmės atsakovas atitiko rinkliavų mokėtojams keliamus reikalavimus dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies netaikymo. Byloje nekeliamas ginčas dėl įsiskolinimo sumos apskaičiavimo teisingumo.
35. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo administracinę bylą Nr. eI-5223-342/2018, kurioje pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo buvo atmestas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas į bylą yra pateikęs Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5223-342/2018, kuriuo pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas atsakovui J. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo atmestas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-979-438/2020 minėtą Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Aptartoje byloje buvo sprendžiama dėl pareiškėjo prašymo priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagrįstumo bei vadovautasi Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kuriais buvo nustatyta vienanarė vietinės rinkliavos apskaičiavimo sistema. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Nuostatai, kurie nustatė dvinarę rinkliavos sistemą. Taigi, aptartoje byloje nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai.
36. Minėta, jog pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti 140,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro prašymo teismui parengimo (18,15 Eur), nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimo (1,71 Eur) ir atstovavimo 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje (121 Eur) išlaidos.
37. Pagal bendrąjį ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
38. Teisėjų kolegija pažymi, ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas administracines bylas dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginimo, kuriose nustatytos tos pačios aplinkybės kaip ir šioje byloje (t. y. Telšių RATC struktūroje veikia Rinkliavos skyrius, kuriame dirba skolų administravimo specialistai, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, ginčui taikytinų teisės normų, pateiktas prašymas lyginant su kitais nėra išskirtinis, pareiškėjas į teismą kreipėsi bendra tvarka, nors galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu, o pagal šią tvarką pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (žr. 2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2432)), konstatavo, kad išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nepriteistinos (žr., pvz., 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-148-415/2022 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).
40. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-440-821/2022). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už prašymo parengimą teismui (18,15 Eur). Nagrinėjamu atveju nenustatyta būtinybė keisti suformuotą vienodą administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
41. Pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti 1,71 Eur bylinėjimosi išlaidų už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą, tačiau pirmosios instancijos teismui nepateikė jų apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų, todėl ši prašymo dalis pirmosios instancijos teismo pagrįstai netenkinta.
42. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nes žodinio proceso pageidavo atsakovas. Pareiškėjui 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje, kuris truko 40 min. (informacinės pažymos duomenys), atstovavo advokatas Giedrius Gvildys, kurio įgaliojimus patvirtina byloje pateikta 2023 m. balandžio 20 d. atstovavimo sutartis. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo vidinius bei teisinio atstovavimo pajėgumus, konstatuoja, kad šiuo atveju kvalifikuota teisinė pagalba pareiškėjui buvo būtina, todėl proceso šalies išlaidavimas, pasitelkiant advokatą atstovauti teismo posėdyje, nebuvo perteklinis. Prašomos bylinėjimosi išlaidos (121 Eur) yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjo prašymas buvo patenkintas iš dalies, byla nėra sudėtinga, tokio pobūdžio bylose yra suformuota praktika, įvertinus kitus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 41 str. 3 d.).
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo, tačiau teismas nepagrįstai pareiškėjui nepriteisė bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą teismo posėdyje, todėl ši teismo sprendimo dalis keičiama. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.
44. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.). Tačiau, įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį bei atsižvelgiant į aukščiau paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju buvo perteklinės, todėl nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo J. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo J. M. 112 Eur (vieną šimtą dvylika eurų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo J. M. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.