Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-06-08 · Administracinė byla Nr. eI-5643-609/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2023-03-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-06-08Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2023-09-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
eI-5643-609/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01848-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5643-609/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01848-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė,sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui advokatui G. G.,

atsakovui J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui J. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja, UAB TRATC) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo J. M. (toliau – ir atsakovas) jai priteisti 127,40 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

Prašyme nurodo, kad jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , savininkas ir už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašo prašymą patenkinti visiškai. Nurodo, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojus Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1, pakeitimui, yra skaičiuojama pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dalys. Pastovioji dalis neatsiejama nuo nuosavybės teisės į daiktą turėjimo fakto, todėl nepriklausomai nuo atliekų susidarymo fakto, pastoviosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimas yra privalomas. Asmuo, siekiantis būti atleistas nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, privalo pateikti sąžiningumo deklaraciją bei elektros paskirstymo operatoriaus pažymą. Pareiškėjos atstovo teigimu, atsakovas neįvykdė nustatytos pareigos pateikti elektros paskirstymo operatoriaus pažymą, todėl negalėjo būti atleistas nuo kintamosios vietinės rinkliavos mokėjimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. balandžio 3 d.

Atsiliepimas

Atsiliepime į prašymą atsakovas nurodo, kad prašymas nepagrįstas, nes ginčo laikotarpiu jis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) , nesinaudojo, atliekų nekaupė ir jų per atliekų tvarkymo sistemą nešalino.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodo, kad name, adresu (duomenys neskelbtini) , jis gyvena nuo 1996 metų, 2008 metais šis nekilnojamojo turto objektas buvo padalintas į patalpas, kurios yra įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centras.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusiais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2017 m. kovo 1 d., 24, 46 punktus, pareiškėja apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos surinkimą ir apskaitą. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 4, 54 punktus pareiškėjai pavestas vietinės rinkliavos administravimas bei nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimas. Pagal Nuostatų 6 punktą (nuo 2017 m. kovo 1 d. atitinkamai Nuostatų 2 punktą), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 46 punktą, vietinę rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypu) savininkai arba įgalioti asmenys. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2017 m. kovo 1 d., 41, 42 punktus, komunalinių atliekų turėtojams minimali atliekų susikaupimo norma ir atitinkamai vietinės rinkliavos dydis nustatomas pagal pagrindinę tikslinę turto naudojimo paskirtį ir gyvenamąją vietovę arba turimą bendrą plotą. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 27, 28 punktus, vietinės rinkliavos dydis susideda iš pastovios (moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar Įgalioti asmenys; dydis nustatomos pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių) ir kintamosios dalies (moka savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba Įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga; dydis nustatomos pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių arba pagal konteinerio ištuštinimo dažnį, o gyvenamosios paskirties butams daugiabučiuose namuose - pagal nekilnojamojo turto objekte deklaruotų gyventojų skaičių arba pagal konteinerių ištuštinimo dažnį).

Taigi, atsižvelgiant į aptariamo naujojo teisinio reguliavimo normas, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi be išimties vietinės rinkliavos mokėtojai, nes pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, bet siejama išskirtinai su nekilnojamojo turto turėjimo faktu. Tuo tarpu aiškinantis dvinarės vietinės rinkliavos, kurią taip pat sudaro ir kintamoji dedamoji dalis, esmę, pažymėtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojams, kuriems nėra teikiama atliekų tvarkymo paslauga, kintamoji dalis nėra skaičiuojama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Atsakovui apskaičiuota 127,40 Eur vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) .

Vietinės rinkliavos apskaičiavimas grindžiamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovas buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini) , savininkas.

Kadangi ginčo laikotarpiu atsakovas buvo buto, esančio adresu Gandingos g. 6-4, Plungė, savininkas, Nuostatų prasme jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.

Byloje esanti pažyma „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ patvirtina, kad už 2018 – 2020 metų laikotarpį atsakovui paskaičiuota 90,00 Eur pastovioji vietinės rinkliavos dalis, nuo kurios mokėjimo atsakovas negalėjo būti atleistas.

2018 m. gegužės 9 d. prašymas – sąžiningumo deklaracija ir 2018 m. gegužės 14 d. AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ informacija patvirtina, kad iš esmės atsakovas atitiko rinkliavų mokėtojams keliamus reikalavimus dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies netaikymo.

Darytina išvada, kad pareiškėja nepagrįstai neperskaičiavo kintamosios vietinės rinkliavos dalies už laikotarpį nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. balandžio 30 d. ir nepagrįstai atsakovui apskaičiavo 15,40 Eur kintamosios vietinės rinkliavos dalį (2018 metais kintamoji vietinės rinkliavos dalis buvo 11,00 Eur, o 2021 m. sausio – balandžio mėn. apskaičiuota 4,40 Eur (13,20 Eur kintamoji dalis už 2019 metus : 12 mėn. x 4 (sausis – balandis) = 4,4 Eur).

Pareiškėja prašo jai iš atsakovo priteisti 140,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro prašymo teismui parengimo (18,15 Eur), nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimo (1,71 Eur) ir atstovavimo 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje (121,00 Eur) išlaidos.

Iš byloje esančios atstovavimo sutarties matyti, jog prašymą rengė advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ advokatas. AB SEB banko 2021 m. rugsėjo 28 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, jog už prašymo parengimą pareiškėja į advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ sąskaitą pervedė 18,15 Eur.

Iš 2023 m. gegužės 11 d. informacinės pažymos matyti, jog 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje pareiškėjos interesus atstovavo advokatas G. G., posėdžio pradžia - 14:02 val., posėdžio pabaiga - 14:42 val. 2023 m. gegužės 11 d. AB SEB banko 2023 m. gegužės 11 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, kad už atstovavimą teismo posėdyje pareiškėja į advokatų profesinės bendrijos Gvildys ir partneriai „G2 LAW“ sąskaitą pervedė 121,00 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 131² straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 131⁶ straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką šios kategorijos bylose 2021 m. kovo 24 d. administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021 konstatavo, kad ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamasis šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis.

Cituojamoje LVAT nutartyje taip pat akcentuota, kad byloje nekeliant naujos teisinės problematikos, tokio pobūdžio bylose jau esant suformuotai teismų praktika, bylai nesant sudėtingai dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjui yra suteikta galimybė kreiptis į teismą supaprastinta tvarka – pasinaudojant teismo įsakymo institutu, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės, todėl nepriteistinos.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta formuojama teismine praktika šios kategorijos bylose.

Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms (1 p.); išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) (2 p.); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (3 p.).

Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašai yra susiję su pareiškėjo inicijuoto ginčo dalyku bei buvo šios bylos vertinimo objektu, todėl šios išlaidos priteistinos (žr.: 2021 m. lapkričio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-908-624/2021).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. M. 112,00 Eur (vieną šimtą dvylika eurų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė