- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- eTA-225-602/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01848-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- J. M.
- Pareiškėjas
- UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. M. apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eTA-225-602/2023 dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui J. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. M. (toliau – ir atsakovas) 127,40 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Plungė. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas 18,15 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Vietinės rinkliavos nuostatai), kurie nustato, jog pareiškėjas: apskaičiuoja Vietinės rinkliavos dydį (2013 m. nuostatų 24 p., 2017 m. nuostatų 21 p.); organizuoja ir tvarko (administruoja) vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą (2013 m. nuostatų 46 p., 2017 m. nuostatų 4 p.); vykdo išieškojimą iš Vietinės rinkliavos mokėtojų (2013 m. nuostatų 60 p., 2017 m. nuostatų 54 p.). Taigi, pareiškėjas yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. M. atsiliepime nurodė, kad vietinė rinkliava yra apskaičiuota nepagrįstai, kadangi jis nekilnojamuoju daiktu – butu, esančiu Plungės mieste, (duomenys neskelbtini), nesinaudoja ir nekaupia atliekų, jų nešalina per atliekų tvarkymo sistemą. Pareiškėjo teigimu, tai pagrindžiantys įrodymai pateikti byloje, todėl prašymas dėl vietinės rinkliavos atsakovo teigimu turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovas taip pat pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tenkino iš dalies. Teismas nutarė iš atsakovo J. M. pareiškėjui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisti 112,00 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dalį dėl 15,40 Eur kintamosios vietinės rinkliavos dalies, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą; pareiškėjui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo J. M. priteisti 1,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl 18,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo už advokato teisines paslauga netenkinti.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Vietinės rinkliavos nuostatų. Apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą teismas nurodė, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Pareiškėjas atsakovui vietinę rinkliavą apskaičiavo vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurio 2.1; 4.1 punktuose nurodyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, paskirtis – gyvenamoji (butų), esantis (duomenys neskelbtini). Plungė. Atsakovas nesutiko su vietinės rinkliavos įsiskolinimo už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą nekilnojamojo turto objekte (duomenys neskelbtini), Plungė, apskaičiavimu, savo nesutikimą grįsdamas aplinkybe, jog butas yra nenaudojamas, ir komunalinių atliekų išvežimo paslaugos šiam butui nebuvo teikiamos, atliekos nesusidarė ir nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą.
6. Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtino, kad atsakovui nuo 1998 m. balandžio 17 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas nurodė, kad atsakovas atitiko vieną iš ginčo vietinės rinkliavos požymių – nuosavybės ar kita teise valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovo, kaip vietinės rinkliavos mokėtojo, statuso bei pareigos mokėti ginčo rinkliavą negali paneigti aplinkybė, jog jis nekilnojamuoju daiktu nesinaudoja, todėl objektyviai negalėjo susidaryti atliekos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Vietinės rinkliavos nuostatų redakcija. Aptariamoje Vietinės rinkliavos nuostatų redakcijoje įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas (3 p.). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar įgalioti asmenys (27 p.), kintamąją rinkliavos dedamąją moka savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga (28 p.). Rinkliavos mokėtojai (išskyrus sodų ir garažų paskirties objektų savininkai ar įgalioti asmenys), kurie nenori mokėti kintamosios rinkliavos dedamosios, privalo deklaruoti, kad laikotarpį, ne trumpesnį kaip šeši kalendoriniai mėnesiai ir ne ilgesnį kaip vieneri kalendoriniai metai (toliau – Deklaruotas laikotarpis), nesinaudos komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, priskirta konkrečiam jo valdomam nekilnojamojo turto objektui. Tokiu atveju tokiems rinkliavos mokėtojams Deklaruotu laikotarpiu komunalinių atliekų tvarkymo paslauga nebus teikiama (32 p). Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam Deklaruotu laikotarpiu nebūtų skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, administratoriui turi pateikti prašymą – sąžiningumo deklaraciją (toliau – Deklaracija), kurios formą nustato administratorius (33 p.).
8. Vertindama aptartą vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su dvinarės vietinės rinkliavos įvedimu (kuris nagrinėjamu atveju buvo perkeltas į 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr.T1-1patvirtintos redakcijos Nuostatus), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad juo nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).
9. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir pareiškėjas pagrįstai 2018-2020 m. laikotarpiu skaičiavo pastoviąją vietinę rinkliavos dalį, viso 90,00 Eur.
10. Vertinamas dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies apskaičiavimo, teismas pažymėjo, kad Vietinės rinkliavos nuostatų 32 punktas numato, jog rinkliavos mokėtojai (išskyrus sodų ir garažų paskirties objektų savininkai ar įgalioti asmenys), kurie nenori mokėti kintamosios rinkliavos dedamosios, privalo deklaruoti, kad laikotarpį, ne trumpesnį kaip šeši kalendoriniai mėnesiai ir ne ilgesnį kaip vieneri kalendoriniai metai (toliau – Deklaruotas laikotarpis), nesinaudos komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, priskirta konkrečiam jo valdomam nekilnojamojo turto objektui. Tokiu atveju tokiems rinkliavos mokėtojams Deklaruotu laikotarpiu komunalinių atliekų tvarkymo paslauga nebus teikiama. Pagal Vietinės rinkliavos nuostatų 33 punktą rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam Deklaruotu laikotarpiu nebūtų skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, administratoriui turi pateikti prašymą – sąžiningumo deklaraciją (toliau – Deklaracija), kurios formą nustato administratorius. Pasibaigus Deklaruotam laikotarpiui, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų Deklaraciją pateikęs rinkliavos mokėtojas administratoriui privalo pateikti elektros energijos tiekėjo pažymą apie per Deklaruotą laikotarpį suvartotą elektros energijos kiekį (sunaudotas elektros energijos kiekis per metus neturi viršyti 50 kWh) (34 p.). Jeigu Deklaraciją pateikęs rinkliavos mokėtojas per Vietinės rinkliavos nuostatų 34 punkte nustatytą terminą tokių dokumentų nepateikia arba pateikti dokumentai patvirtina, kad Deklaravimo laikotarpiu elektros energijos kiekis viršija šių Vietinės rinkliavos nuostatų 34 punkte nurodytas reikšmes, administratorius perskaičiuoja tokiam rinkliavos mokėtojui mokėtiną vietinę rinkliavą, įtraukdamas kintamąją rinkliavos dalį, ir pateikia patikslintą mokėjimo pranešimą (35 p.).
11. Iš atsakovo pateikto atsiliepimo turinio, pačio pareiškėjo papildomų rašytinių paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą – sąžiningumo deklaraciją, nurodydamas, kad nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas, pateikė 2018 m. gegužės 14 d. akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pažymą, kad objektui nėra tiekiama elektra. Taigi, pagal Vietinės rinkliavos nuostatų 32-35 punktų reglamentavimą atsakovui 2018 m. gegužės 9 d. pateikus prašymą – sąžiningumo deklaraciją ir duomenis pagrindžiančius nesinaudojimo nekilnojamuoju daiktu faktą, pareiškėjas privalėjo perskaičiuoti vietinę rinkliavą laikotarpiu iki 2019 m. balandžio 30 d. ir neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dalies už 2018 metus bei 2019 m. sausio – balandžio mėn. Pagal 2021 m. liepos 1 d. pažymos duomenis 2018 metais kintamoji vietinės rinkliavos dalis yra 11,00 Eur, o 2021 m. sausio – balandžio mėn. apskaičiuota 4,40 Eur (13,20 Eur kintamoji dalis už 2019 metus : 12 mėn. x 4 (sausis – balandis) = 4,4 Eur).
12. Taigi, teismas nusprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai neperskaičiavo kintamosios vietinės rinkliavos dalies už laikotarpį nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. balandžio 30 d. ir nepagrįstai atsakovui apskaičiavo 15,40 Eur kintamosios vietinės rinkliavos dalį. Duomenų, kad atsakovas Vietinės rinkliavos nuostatų 32 ir 33 punktuose numatyta tvarka teikė prašymą – sąžiningumo deklaraciją ir už kitą laikotarpį, nėra, todėl kintamoji vietinės rinkliavos dalis laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. apskaičiuota pagrįstai. Teisinio vertinimo nekeičia ir tai, kad 2021 m. spalio 29 d. pažyma patvirtinama, jog laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. nebuvo sudaryta Elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis. Minimas laikotarpis neapima ginčo vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpio, todėl šia pažyma negali būti pagrindžiamas nesinaudojimo nekilnojamuoju daiktu faktas.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti 18,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato teisines paslaugas. Šių išlaidų pagrindimui teikiama atstovavimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaita – faktūra, mokėjimo nurodymas, tačiau teismas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr. 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021), pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas taipogi prašė priteisti ir 1,71 Eur išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registrų išrašų suformavimą. Teismas, nustatęs, kad Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašai yra susiję su pareiškėjo inicijuoto ginčo dalyku bei buvo šios bylos vertinimo objektu, šias išlaidas priteisė (žr. LVAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-908-624/2021).
III.
14. Atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
15. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas turėtų būti keistinas dėl netinkamo duomenų išaiškinimo, teisės normų pritaikymo, įrodymų konstatavimo, turėjusio reikšmės teisingai išspręsti bylą, neteisingų išvadų, netinkamai išspręstų klausimų. Pareiškėjas paaiškina, kad 1998 m. balandžio 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) butą, ar apie unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), nes yra duomenys tik apie (duomenys neskelbtini) esantį namą. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) namą pastatė kaip vieną objektą, už objekto naudojimą ginčo rinkliavą moka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ne (duomenys neskelbtini) buto buvimą, bet (duomenys neskelbtini) namo buvimą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas atsakovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkino, faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, išaiškino priešingai esantiems faktams.
Atsiliepimas
17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat pareiškėjas prašo pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
18. Pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-392-583/2022 pareiškėjas kartu su 2021 m. spalio 13 d. pateiktu prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo pateikė ir valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą. Šiame duomenų išraše nurodoma, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto objekto įregistravimo pagrindas yra 1998 m. balandžio 17 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1691 bei 2009 m. spalio 20 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. 19. Taigi, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Plungė, savininku įsiskolinimo laikotarpiu (t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) buvo atsakovas.
19. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto savininkas, todėl yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo apmokėti susidariusį įsiskolinimą už nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų iš atliekų turėtojų surinkimą ir tvarkymą.
20. Atsakovas taip pat pateikė į bylą pareiškimą, kuriame prašo teisingo aplinkybių išaiškinimo ir teisingo teismo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
22. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas jo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkino.
23. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Ši norma ne tik nustato pirmosios instancijos teismo posėdžio formą, bet ir suteikia garantijas proceso šaliai, jog proceso įstatyme nustatytas teises ji gali įgyvendinti dalyvaudama teismo posėdyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1626-1062/2020).
24. ABTĮ 78 straipsnio, reglamentuojančio bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumą, žodiškumą ir nepertraukiamumą, 2 ir 5–6 dalyse, be kita ko, nustatyta, kad: pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, ir pirmosios instancijos teismas nusprendžia nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka; pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymo rengti žodinį procesą motyvavimo pareiga ABTĮ įtvirtinta tik tuo atveju, kai tenkinama sąlyga, jog šalys prieš tai jau buvo sutikusios (neišreiškusios prieštaravimo dėl kitos šalies prašymo) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šalims dėl tokio proceso nesutarus, byla pagal bendrąją taisyklę nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
25. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008). Vadovaujantis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi proceso šalys, be kita ko, turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis.
26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o atsakovas atsiliepime pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi nurodė, kad atsakovas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau motyvų, kuriais grindžia šį prašymą nenurodo. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjui prašant bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o atsakovui reiškiant prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, toks prašymas turi būti motyvuotas (ABTĮ 78 str. 6 d.). Teismas nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, taipogi šalys iki teismo posėdžio turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus, kuriais grindžia poziciją dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, bylą teismo posėdyje teismas nusprendė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
27. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, teismas neužtikrino atsakovo teisės į visos apimties teisminę galbūt pažeistų teisių gynybą ir į teisingą teismą, be kita ko, ir teisės būti išklausytam, garantuojamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Be to, kaip jau minėta, prašymo rengti žodinį procesą motyvavimo pareiga ABTĮ įtvirtinta tik tuo atveju, kai tenkinama sąlyga, jog šalys prieš tai jau buvo sutikusios (neišreiškusios prieštaravimo dėl kitos šalies prašymo) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šalims dėl tokio proceso nesutarus, byla pagal bendrąją taisyklę nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
28. Nagrinėjamoje byloje – dėl rinkliavos priteisimo, pastebėtina ir tai, kad pareiškėju yra institucija, o atsakovu yra privatus asmuo, kuris turi administracinį ginčą su institucija. Nagrinėjamu atveju prašyme priteisti rinkliavą pareiškėjo duotas sutikimas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka turėtų būti vertinamas kartu su privataus asmens pozicija minėtu klausimu. Privatus asmuo nagrinėjamoje byloje nebuvo išreiškęs sutikimo dėl rašytinio bylos nagrinėjimo, t. y. prieštaravo dėl rašytinio bylos nagrinėjimo, todėl išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka buvo akivaizdžiai pažeistas asmens būti išklausytam, o kartu ir teisės į teisingą teismą, principas.
29. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo J. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.