- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- 2-1086-302/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- K. S.
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, V. M., J. Z., G. S., O. S., G. R., J. R., A. L., L. L., B. L., R. R., V. R., V. L., B. A., R. R. P., V. P., J. P., T. B., D. M., A. M., K. T., J. B., A. Š., D. L., B. J., E. B., A. K.
- Trečiasis asmuo
- E. B., A. B., R. B., R. R., A. R., A. J., D. R., notarė R
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos K. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 pagal ieškovo R. A. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pažeistų teisių atkūrimo bei sprendimų, pirkimo-pardavimo sutarčių, santuokinio turto dalybų sutarties panaikinimo, žemės sklypo suformavimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę natūra ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, S. A. ieškinį dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, V. M., J. Z., G. S., O. S., G. R., J. R., A. L., A. L., L. L., B. L., R. R., V. R., V. L., B. L., B. A., R. R. P., V. P., J. P., T. B., J. Z., D. M., A. M., K. T., J. B., A. Š., D. L., B. J., A. L., E. B., A. K., tretieji asmenys: E. B., A. B., R. B., R. R., A. R., A. J., D. R., notarė R. V., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, J. B., Ž. F., J. B., A. M., A. L., T. K., A. M., B. P., A. A. ir S. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja K. S. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 6 d. dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 366 str. 7 d.). Nurodė, kad Kauno apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ieškovas R. A. patikslintais ieškiniais prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad Z. A., g. (duomenys neskelbtini), po savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti; panaikinti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis; panaikinti nuomos (žemės naudojimo) sutartis; panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymus ar jų dalis dėl žemės sklypų perleidimo; panaikinti įsakymų, kurių pagrindu žemę Rokų kaime, Kauno rajone perleido patikėjimo teise valdyti Kauno apskrities viršininko administracijai, dalis; panaikinti valstybės valdymo teisę, įregistruotą 2002-09-19, žemė sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Kauno apskrities viršininko sprendimus ir įsakymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės pardavimo ir kt., susijusius su žemės perleidimu, išregistravimu; panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra į J. B. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, 16,5 h (duomenys neskelbtini), pagal ribas, kurios nurodytos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo T. T. 2006-11-26 rašte Nr. S6-2301, kaip sklypas Nr. 1-14,84 ha ir sklypas Nr. 2-1,68 ha; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl 6 arų namų valdos žemės sklypo suformavimo, grąžinant žemę natūra, įskaityti 60 arų dydžio privatizuojamą namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2008-02-20 preliminarų namų valdos žemės sklypo planą M 1:1000. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, S. A. pateiktu ieškiniu prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu atnaujinti praleistą 6 mėnesių terminą į senelio Z. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priimti. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovo R. A. ieškinį tenkino iš dalies, nutarė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad Z. A., g. (duomenys neskelbtini), po savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, S. A. ieškinį atmetė. Pareiškėja paaiškino, kad ji minėtoje byloje veikė kaip R. A. atstovė, todėl negalvojo apie savo interesus, o teismas, matydamas, jog į bylą neįtraukti visi suinteresuoti asmenys, t.y. kiti E. A. galimi paveldėtojai, turėjo tai padaryti savo iniciatyva. Pareiškėjos įsitikinimu, visų turtinių teisių suteikimas R. A. vyresniajam neatitinka E. A. anūkų, tame tarpe ir pareiškėjos, ir jų vaikų interesų, kurie net nebuvo į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, nors teismas ir pasisakė dėl jų turtinių teisių.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėja yra E. A. vaikaitė, o po E. A. mirties liko gyvas jos sutuoktinis Z. A. ir sūnus (ieškovas) R. A. (pareiškėjos tėvas), todėl pareiškėja negali būti laikoma įpėdine CK 573 str. prasme. Esant nurodytoms aplinkybėms, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjos neįtraukimas į bylą nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56. Be to, atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja, bylos nagrinėjimo metu, dalyvaudama kaip ieškovo R. A. atstovė, nepranešė teismui apie kitus jai žinomus asmenis, pati įstoti į bylą nepageidavo ir jokių prašymų nereiškė.
Atsakovai J. Z., O. S., G. R., L. L., R. R., V. L., B. A., R. R. P., D. M., B. Š., V. M., J. P., T. K. ir E. L. taip pat prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti bei paskirti pareiškėjai iki 20 000 Lt baudą už akivaizdžiai nepagrįsto prašymo pateikimo teismui, pusę paskirtos baudos įpareigojant sumokėti atsakovų naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad pareiškėją į procesą trečiuoju asmeniu, suinteresuotu bylos baigtimi byloje dėl juridinio fakto nustatymo, nebuvo jokio pagrindo, nes pareiškėja neturi teisės paveldėti savo močiutės turtą esant gyvam jos tėvui, kuris byloje buvo ieškovu ir kuris prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo. Atsakovų nuomone, teismo sprendimas pareiškėjos teisėms neturi reikšmės, todėl prašymas atnaujinti procesą yra siekis vilkinti teismo procesą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjos K. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-26-260/2014 atmetė bei iš pareiškėjos K. S. atsakovei R. R. P. priteisė 380 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į pareiškimą dėl proceso atnaujino parengimą. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškime nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu remiasi pareiškėja teigdama, jog ji turėjo paveldėjimo teisę į E. A. turtą ar kokios materialinės teisės normos buvo pažeistos priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog Kauno apygardos teismo sprendimu yra pažeisti pareiškėjos įstatymo saugomi interesai. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė ir tai, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą. Tuo tarpu tiek pati pareiškėja nurodo, tiek civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja civilinėje byloje dalyvavo kaip ieškovo atstovė. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja, dalyvaudama procese, žinojo, kokie ieškinio reikalavimai buvo nagrinėjami, kokie dokumentai ir įrodymai yra pateikiami, todėl dėl savo pažeistų teisių prašymus, įrodymus galėjo pateikti civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja K. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį.
Nurodo tokius argumentus:
1. Bylose dėl juridinio fakto nustatymo turi būti įtraukiami visi asmenys, kurie būtų paveldėję.
2. Buvimas ieškovo R. A. atstove civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 nesuteikė teisės ginti savo pažeistas teises bei prieštarauti atstovaujamojo interesams, todėl pirmos instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu.
3. Kasacinis teismas, pateikus kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, laikė ją proceso dalyve, o Kauno apygardos teismas tai nepagrįstai atsisakė padaryti.
Atsiliepimas
Atsakovai J. Z., O. S., G. R., L. L., R. R., V. L., B. A., R. R. P., D. M., B. Š., V. M., J. P., T. K. ir E. L. atsiliepime į atskirąjį skundą su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka, todėl prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja negali paveldėti savo močiutės turto, nes jos mirties metu buvo gyvas jos senelis Z. A. ir jos tėvas R. A.. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėją įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu, suinteresuotu bylos baigtimi juridinio fakto nustatymo byloje, nebuvo jokio teisinio pagrindo, kadangi teismo sprendimas pareiškėjos teisėms ir pareigoms negali turėti jokios reikšmės.Pareiškėja dalyvavo civilinės bylos Nr. 2-25-260/2014 nagrinėjime kaip R. A. atstovė, todėl akivaizdu, kad jai buvo žinoma, kokie ieškinio reikalavimai buvo nagrinėjami, kokie dokumentai ir įrodymai yra pateikiami į bylą. Dalyvaudama procese pareiškėjo galėjo teikti prašymą dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau to nepadarė. Pareiškėjos argumentas, kad kasacinis teismas ją laikė proceso dalyve yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėtas klausimas, ar įgaliotinis pateikė kasacinį skundą įgaliotojo vardu ir jam pritariant ar priešingai, jokios aplinkybės su šalies nustatinėjimu ar pripažinimu nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. procesas gali būti atnaujinamas, jei sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą teisių ar pareigų. Pažymėtina, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tik tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pažeistų teisių atkūrimo bei sprendimų, pirkimo-pardavimo sutarčių, santuokinio turto dalybų sutarties panaikinimo, žemės sklypo suformavimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę natūra ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, S. A. ieškinį dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Be to, minėtoje civilinėje byloje be kitų ieškinio reikalavimų, ieškovas R. A. prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad Z. A., g. (duomenys neskelbtini), po savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Šis ieškinio reikalavimas Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu buvo tenkintas. Iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo ir jame nurodytų aplinkybių matyti, kad, pareiškėjos nuomone, būtent ši sprendimo dalis pažeidžia jos teises. Pareiškėja tvirtina, kad ji, kaip galima E. A. turto paveldėtoja, turėjo būti įtraukta į prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu padaręs išvadą, kad teismas, išsprendęs bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, sprendimu dėl apeliantės teisių ar pareigų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 priimtu sprendimu ir šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta visiškai pagrįsta ir teisinga.
Kaip minėta, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų. Pastebėtina, kad apeliantė nei pareiškime dėl proceso atnaujinimo, nei apeliaciniame skunde net nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu remiasi teigdama, kad ji turėjo paveldėjimo teisę į E. A. turtą ar kokios materialinės teisės normos buvo pažeistos priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014. Nagrinėjam atveju Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. įsiteisėjusiame sprendime nustatė, kad E. A. mirė (duomenys neskelbtini), o po jos mirties visas jos turtas liko jos sutuoktiniui Z. A., kuris iki savo mirties gyveno tuose pačiuose namuose, kur iki mirties gyveno ir sutuoktinė E. A., naudojosi palikėjos turtu kaip savu. Minėtų aplinkybių pagrindu Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad E. A. palikimas liko jos turtu besinaudojančiam sutuoktiniui Z. A.. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad CK 5.11 straipsnyje yra įtvirtinta įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Vadovaujantis šios straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad antros eilės įpėdiniai – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai - paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinio arba jiems nepriėmus arba atsisakius palikimo. Palikimo atsiradimo metu galiojusiame 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad pirmos eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) bei mirusiojo vaikas gimęs po jo mirties. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pareiškėja negalėjo paveldėti savo močiutės turto, kadangi jos močiutės mirties metu buvo gyvas pareiškėjos senelis ir mirusiosios sutuoktinis Z. A. ir pareiškėjos tėvas R. A., o tai suponuoja išvadą, jog pareiškėjos teisių ir pareigų niekaip neįtakoja priimtas teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, todėl ją įtraukti procesą trečiuoju asmeniu, suinteresuotu bylos baigtimi juridinio fakto nustatymo byloje, nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Taip pat pritartina ir pirmos instancijos teismui, kad šiuo konkrečiu atveju reikšminga yra ir ta aplinkybė, kad pareiškėja dalyvavo civilinės bylos Nr. 2-25-260/2014 procese kaip savo tėvo R. A. atstovė, todėl jai buvo žinoma apie nagrinėjamą bylą ir kokie joje sprendžiami klausimai, tačiau ji neprašė jos traukti į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu, nes suprato, jog būtent jos tėvui, o ne jai sprendimas dėl palikimo priėmimo fakto gali sukelti pasekmes, o ne jai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė iš esmės nepaneigė ir to, jog ji neturėjo objektyvios galimybes bet kuriuo momentu pareikšti teismui prašymą dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir bandyti savo numanomas teises ginti bylos nagrinėjimo metu, o ne prašant atnaujinti procesą (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės teiginiu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pateikus kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, laikė ją proceso dalyve. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėtas klausimas tik dėl to, ar pareiškėja buvo įgaliota R. A. vardu paduoti kasacinį skundą, ar įgaliotojas tam pritarė, o jokios aplinkybės, susijusios su šalies nustatinėjimu ar pripažinimu, nebuvo nagrinėjimo dalykas.
Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti proceso atnaujinimo institutu, o jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos siejasi su bendraisiais proceso atnaujinimo instituto aiškinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama tik siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014).
Taigi, apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties panaikinimui, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, o pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovai J. Z., O. S., G. R., L. L., R. R., V. L., B. A., R. R. P., D. M., B. Š., V. M., J. P., T. K. ir E. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, o atsakovė R. R. P. už atskirojo skundo surašymą advokatei sumokėjo 600 Eur (2 T., b.l. 30). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, vertina šias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, todėl už atsakovus 600 Eur sumokėjusiai atsakovei R. R. P. priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjos K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 600 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.