Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo nutartis

2024-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-60-791/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-03
Bylos Nr.
II-60-791/2024
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00018-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pareiškėjas
A. U.
Nukentėjusysis
S. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-60-791/2024Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00018-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 1.4.11; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.11; 1.7; 16.9.8; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6 (S) (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 3 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant A. R.,

dalyvaujant pareiškėjui A. U., nukentėjusiajam S. P., skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei N. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. U. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. vasario 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-843-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U. (toliau ir – pareiškėjas bei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2024 m. vasario 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-843-2024 (toliau ir – Nutarimas) nubaustas 85 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 14 d. 19.22 val. Alytaus m., Naujosios g. ir Raudonkalnio g. sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę ,,BMW 3ER REIHE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) per šviesoforu reguliuojamą sankryžą, sukdamas iš Žuvinto g. į kairę, į Naująją g., nedavė kelio priešprieša sankryža tiesiai važiuojančiam automobiliui ,,O. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėl ko su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti automobiliai. Nutarime konstatuota, kad A. U. pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 9, 101, 157, 158 punktų reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Šalies argumentai

A. U. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodė, kad nesutinka su nutarimu, nes jis priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus eismo įvykio aplinkybes, netinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, neobjektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir eismo įvykio dalyvių veiksmus bei padarytus KET pažeidimus, neteisingai kvalifikuojant jo veiką pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 14 d. apie 19.10 val. Alytaus m., Žuvinto g., Naujosios g. ir Raudonkalnio g. sankryžoje (netoliese Alytaus sporto ir rekreacijos centro) jam vairuojant transporto priemonę ,,BMW 3ER REIHE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išsukus iš Alytaus sporto ir rekreacijos centro automobilių stovėjimo aikštelės į Žuvinto g. ir priartėjus prie Žuvinto g., Naujosios g. ir Raudonkalnio g. sankryžos degė žalias šviesoforo signalas. Ketino sukti į kairę, į Naująją g. Prieš jį stovėję kitų automobilių vairuotojai suko ta pačia kryptimi. Jam įvažiavus į sankryžą, mirktelėjo žalios spalvos šviesoforo signalas, įsitikinęs, kad iš priekio nėra atvažiuojančių transporto priemonių, suko į kairę ir judėdamas kairės pusės kryptimi, pajuto stiprų smūgį į savo vairuojamą automobilį, į dešinį jo šoną, t. y., į jo vidurinę dalį, abejas automobilio dešinės pusės dureles kartu. Smūgis buvo stiprus, jo vairuojamas automobilis buvo nublokštas keletą metrų į kairiąją pusę. Su juo vyko jo sūnus L. U.. Į jo vairuojamą transporto priemonę atsitrenkė S. P. vairuojama transporto priemonė ,,O. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuri lėkė dideliu greičiu priešinga eismo kryptimi bei į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Dėl to buvo stipriai apgadinta jo vairuota transporto priemonė. Jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie kilusį eismo įvykį, prašė atsiųsti į eismo įvykio vietą policijos pareigūnus. Buvo įsitikinęs, kad eismo įvykį sukėlė S. P. su vairuojama transporto priemone. Policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą atvyko praėjus apie 30 min. nuo iškvietimo. Jie išklausė tik jį, netikrino jo ir S. P. blaivumo, pareigūnai paklausė, ar jų automobiliuose yra vaizdo registratoriai, atsakius, kad nėra, pareigūnai paaiškino, kad Alytaus m., Žuvinto g., Naujosios g. ir Raudonkalnio g. sankryžoje taip pat nėra vaizdo kamerų, ir kad būtent jis yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, nes sankryžoje sukdamas į kairę, nepraleido priešinga eismo kryptimi tiesiai važiavusio S. P. vairuojamos transporto priemonės. Pareigūnai jį tikino, kad sankryžoje nesant vaizdo filmavimo kamerų, neturės jokios galimybės įrodyti, kad S. P. vairuojama transporto priemonė į sankryžą įvažiavo neleistinu greičiu ir degant neleistinam važiuoti geltonam šviesoforo signalui. Pareigūnai neapklausė su juo kartu vykusio jo sūnaus, kuris yra tiesioginis šio eismo įvykio liudytojas. Jam nesutikus prisiimti kaltės dėl šio eismo įvykio kilimo, pareigūnai ėmė jam grasinti, kad jis vis tiek bus pripažintas kaltu dėl šio eismo įvykio sukėlimo, kad tuomet jie skirs piniginę baudą bei galės iš jo atimti teisę kažkuriam tai laikui vairuoti transporto priemones. Pareigūnų įtikintas kartu su S. P. užpildė eismo įvykio deklaraciją, kaip kaltas už eismo įvykio sukėlimą asmuo, tačiau viduje jautėsi nekaltas ir nesutiko su tokiu policijos pareigūnų įvykio aplinkybių vertinimu. Ėmė domėtis, dėl kokių priežasčių tokioje didelėje Alytaus m. sankryžoje nėra vaizdo filmavimo kamerų ir 2023 m. gruodžio 18 d. iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos gavo atsakymą, kad minėta sankryža yra filmuojama, vaizdo kamera yra pritvirtinta ant Alytaus sporto ir rekreacijos centro pastato. Tą pačią gruodžio 18 d. 14.13 val. per policijos elektroninių paslaugų portalą www.epolicija.lt pateikė pranešimą apie KET pažeidimą, pranešimo Nr. 9923000175062. Netrukus sulaukė policijos pareigūno skambučio, kuriuo buvo kviečiamas gruodžio 19 d. atvykti į apklausą. Atvykus į apklausą, jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuotas minėtas eismo įvykis, ir kuriame aiškiai matosi, kaip į jo vairuojamą transporto priemonę jam bebaigiant atlikti manevrą, sukant į kairę pusę, dideliu greičiu atlekia ir degant geltonam šviesoforo signalui į sankryžą įvažiuoja bei į jo vairuojamą transporto priemonę trenkiasi S. P. vairuojama transporto priemonė. Peržiūrėjęs šį vaizdo įrašą visiškai įsitikino, kad dėl eismo įvykio kilimo yra kaltas S. P.. Pareigūnai jį ir toliau mėgino įtikinėti, kad kaltas yra jis, bei grasinti, kad jam skirs baudą ir atims teisę vairuoti transporto priemones. Pareigūnai jo tinkamai neapklausė, nesurašė jo apklausos protokolo, neprašė niekur pasirašyti. Jo prašymus atlikti išsamų administracinio nusižengimo ir eismo įvykio tyrimą ignoravo, nurodė jam kreiptis į draudimo bendrovę, kur bus nustatyta, kas yra kaltas dėl eismo įvykio kilimo, ir jį išprašė lauk. Dėl tokių netinkamų pareigūnų veiksmų su 2023 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą (Alytus), prašydamas, atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą dėl 2023 m. gruodžio 14 d. apie 19.10 val. Alytaus m., Žuvinto g., Naujosios g. ir Raudonkalnio g. sankryžoje (netoliese Alytaus sporto ir rekreacijos centro) įvykusio eismo įvykio. Eismo įvykio tyrimas buvo atliktas netinkamai, nes ne jo vairuojama transporto priemonė trenkėsi į S. P. vairuojamą transporto priemonę, todėl net jeigu ir būtų nustatyta, kad abu eismo įvykio dalyviai pažeidė KET reikalavimus, yra būtina tinkamai ištirti ir nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais. Tai reiškia, kad pareigūnai turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę administracinio nusižengimo padarinių atsiradimui. Neretai praktikoje pasitaiko atvejų, kai priežastinio ryšio klausimas sprendžiamas vertinant tik vieno eismo įvykio dalyvio veiksmus, nenustatant kito eismo dalyvio padarytų pažeidimų įtakos eismo įvykio kilimui. Taip nutiko ir šį kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokiais atvejais konstatuoja netinkamą įstatymo pritaikymą ar procesinius pažeidimus. Jo giliu įsitikinimu, būtent dėl S. P. veiksmų, jam įvažiuojant į sankryžą jau užsidegus geltonam šviesoforo signalui, dėl jo padaryto KET 73 punkto 7 papunkčio pažeidimo „geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis“, (duomenys neskelbtini) punkto „Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui“ pažeidimo, (duomenys neskelbtini) punkto „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio“ pažeidimo, ir dėl to, kad būtent S. P. vairuojama transporto priemonė priekine dalimi trenkėsi į jo vairuojamos transporto priemonės vidurinę dalį, po smūgio jo transporto priemonė buvo nublokšta kairiau link sankryžoje esančios salelės. Iš esmės buvo bebaigęs atlikti sukimo į kairią pusę manevrą, kuomet pajuto smūgį. Šio eismo įvykio metu jam padaryta turtinė žala, todėl dėl jo kilimo kaltu pripažintas asmuo turėtų būti pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir įstatymo nustatyta tvarka nubaustas bei turėtų atlyginti jam padarytą žalą. Skundžiamame nutarime eismo įvykio aplinkybės vertinamos priešingai ir todėl neatitinka faktinės situacijos, neatitinka automobilių apgadinimo vietų, nes jeigu jis būtų nepraleidęs S. P. vairuojamos transporto priemonės, tai jo vairuojama transporto priemonė būtų atsitrenkusi į jo transporto priemonę ir būtų buvusi apgadinta jo vairuojamos transporto priemonės priekinė dalis, o S. P. – šoninės dalys. Šiuo atveju transporto priemonių apgadinimai yra priešingi. Mano, kad skundas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl yra objektyvus pagrindas jį tenkinti ir skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti bei administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti (skundo b. l. 2-4).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į A. U. Skundą, prašo Skundo netenkinti, Nutarimą palikti galioti nepakeistą. Institucija nesutinka su skunde pateiktais motyvais bei argumentais ir juos laiko nepagrįstais, nurodo, kad eismo įvykio tyrimo metu buvo apklausti abiejų automobilių vairuotojai ir keleiviai, susipažinta su vaizdo medžiaga. Toliau atsiliepime cituojami eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų S. P. ir A. U. tyrimo metu duoti paaiškinimai, vaizdo įraše fiksuoti duomenys, t. y., kad iš vaizdo įrašo matyti, kad 2023 m. gruodžio 14 d. 19.22 val. Alytuje, Naujosios-Raudonkalnio-Žuvinto gatvių šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje įvyksta eismo įvykis. Įraše matyti kaip ,,BMW“ markės automobilis atvažiuoja Žuvinto gatvės antra eismo juosta ir įvažiuoja į sankryžą su Naująją gatve mirksint žaliam šviesoforo signalui. Tuo metu nuo Raudonkalnio gatvės pirma eismo juosta atvažiuoja ,,Opel“ markės automobilis, kuris įvažiuoja į sankryžą taip pat mirksint žaliam šviesoforo signalui ir per sankryžą važiuoja tiesiai. Automobiliui ,,Opel“ įvažiavus į sankryžą ir toliau važiuojant tiesiai sankryžoje degė geltonas šviesoforo signalas, ties sankryžos viduriu staiga priešprieša važiavęs ,,BMW“ markės automobilis pradeda sukti į kairę ir įvyksta susidūrimas su ,,Opel“ automobiliu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad abu automobilių vairuotojai pravažiuoja šviesoforą mirksint žaliam šviesoforo signalui, o pačia sankryža važiuoja degant geltonam šviesoforo signalui. Kelių eismo taisyklių 101 punktas nurodo, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (netrukdyti) kitiems eismo dalyviams. Taisyklių 157 punktas reglamentuoja, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. ANK 417 straipsnio 3 dalis – reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Institucijos įsitikinimu, į gatvių sankirtą abi transporto priemonės įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, tačiau nagrinėjamu atveju pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo būtent A. U. veiksmai, nes jis, vairuodamas automobilį ,,BMW“, sankryžoje sukdamas į kairę ir keisdamas važiavimo kryptį nedavė kelio ir nepraleido per sankryžą tiesiai važiavusio automobilio ,,Opel“, dėl ko su juo susidūrė. Automobilio ,,Opel“ vairuotojas S. P. neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl eismo įvykio kilimo nepripažįsta, teigdamas, kad automobilio ,,Opel“ vairuotojas įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, tačiau objektyviai tokių aplinkybių vaizdo įrašas nepatvirtina, kaip ir aplinkybės, jog S. P. vairuojamu automobiliu viršijo leistiną 50 km/h greitį. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir įvertinus įrodymus, daroma išvada, kad surinktoje medžiagoje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų padaryti išvadai, kad automobilio ,,Opel“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, įvažiuodamas į sankryžą jau degant geltonam šviesoforo signalui. Dėl šių aplinkybių administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo S. P. atžvilgiu negali būti pradedama (skundo b. l. 6-9).

Žemesnės instancijos teismas

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas A. U. skundą palaikė, teismo posėdyje paaiškino, jog važiavo ,,BMW“ automobiliu nuo Sporto rūmų su vaiku, įvažiavo į sankryžą per žalią šviesą. Kai buvo ties šviesoforu, žalias mirktelėjo vieną kartą ir važiuojant sankryžoje mirktelėjo dar kartą. Patikslino, kad į sankryžą įvažiavo mirksint žaliai šviesai. Sankryža yra didelė. Įvažiuodamas į sankryžą matė atvažiuojantį automobilį ,,Opel“, bet jis buvo dar pakankamai toli nuo sankryžos, dar nebuvo įvažiavęs į sankryžą, todėl žinojo, kad ,,Opeliui“ neįmanoma pravažiuoti sankryžą. Mano, kad kitų transporto priemonių nebuvo, buvo šlapia, tamsu, gal ir lijo. Prie sankryžos jis buvo sustojęs, kol pravažiavo prieš jį buvusios mašinos, važiavo nedideliu greičiu, nes atvažiavo nuo Sporto rūmų ir nebuvo kur lėkti, todėl važiavo lėtai. Jei būtų S. P. vietoje, jis nebūtų važiavęs į sankryžą. Sutinka, kad sankryža didelė, bet jam dar buvo galimybė ją pravažiuoti, o S. P. – ne. S. P. į sankryžą su ,,Opel“ automobiliu įvažiavo per geltoną, jis neturėjo važiuoti, turėjo sustoti. Pajuto smūgį, jo automobilis taip sugadintas, kad jį reikia išmesti. Jis suko į kairę, sukdamas žiūrėjo tiesiai, matė, kad iš priekio atvažiuoja nukentėjusio automobilis, tačiau manė, kad jis stoja. Nukentėjęs turėjo sustoti, tačiau nematė, kad jis sustotų. Važiuodamas sankryža ir sukdamas į kairę, žiūrėjo į perėją, kur eina žmonės, ir žiūrėjo, kur važiuoja. Į nukentėjusio automobilį nežiūrėjo. Nukentėjęs nesustojo, todėl pajuto smūgį į šoną. Nukentėjusiam nereikėjo lėkti tokiu greičiu, kad jo automobilis taip trenkėsi į jo (pareiškėjo) automobilį, kad jį nunešė net keturis metrus, jis trenkėsi net į bordiūrą, nuo ko sulūžo automobilio kito šono ratas. Jam su vaiku nuo smūgio net ,,orą užkirto“. Nesutiko iš pat pradžių dėl to, kad kaltas dėl eismo įvykio, kvietė policiją, prašė žiūrėti, ką rodo vaizdo kameros, policija sakė, kad kamerų nėra, ir apkaltino jį. Jie nei vienas neturėjo vaizdų registratorių. Jis tuomet prisiėmė kaltę, nes jam policija grasino, kad dar ir teises atims. Tik vėliau sužinojo, kad yra kameros, kreipėsi į policiją. Jo vairavimo stažas – apie 25 metai, gal daugiau. Administracinių nuobaudų kaip ir neturėjo.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą pareiškėjas A. U. paaiškino, kad degant geltonam šviesoforo signalui draudžiama įvažiuoti į sankryžą, o iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad ,,Opel“ automobilis įvažiavo degant geltonam signalui ir kad greitai gali įsižiebti raudonas signalas. Dėl savo veiksmų nurodė, kad jis į sankryžą įvažiavo per mirksinčią žalią šviesą ir manė, kad ,,Opel“ automobilis sustos, todėl suko į kairę.

Baigiamųjų kalbų metu pareiškėjas A. U. prašė teismo teisingai įvertinti pažeidimą ir nustatyti kaltą asmenį bei nubausti kaltininką S. P..

Replikuodamas Institucijos atstovei A. U. nurodė, kad neįmanoma tokia situacija, kad jeigu jis įvažiuoja į sankryžą mirksint žaliam signalui, kad ir S. P. įvažiuotų per mirksintį žalią, ten akivaizdžiai matosi, kad S. P. įvažiuoja degant geltonam signalui. Jam žalias signalas senai mirksi, o jis vis tiek važiuoja. Jis (pareiškėjas) žinojo, kad per mirksintį žalią signalą važiuoja, bet manė, kad ,,Opelis“ sustos, o jis dar greitį didino.

Nukentėjusysis S. P. su pareiškėjo skundu nesutiko, paaiškino, kad jis su žmona automobiliu ,,Opel“ važiavo į baseiną, atvažiavo prie tos sankryžos, sumirksėjo žalia šviesoforo šviesa, jis įvažiavo į sankryžą, kito automobilio beveik ir nematė, įvažiavus pusę sankryžos, prieš kokius 5-10 metrų pamatė, kad iššoko ,,BMW“ automobilis ir į jį atsitrenkė. Automobilis ,,BMW“ jam iššoko lygiai per vidurį sankryžos, jis visada buvo judėjime, nebuvo sustojęs prieš sankryžą, o be to ,,BMW“ važiavo prieš kalniuką ir jam nesimatė, ,,BMW“ suko į kairę, nes tikėjosi ,,prašokti“ sankryžą. Kvietė policiją, ji atvažiavo už kokių 20 min., nustatė, kad kaltas A. U., nes nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio, surašė deklaraciją ir išsiskirstė. Savo automobilį nuvarė į aikštelę prie Sporto rūmų. Patvirtino, kad į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, jo greitis buvo 45-50 km/h, jis niekur neskubėjo. Policija nustatė, kad kaltas ,,BMW“, nes sukdamas į kairę jis turėjo praleisti. Neturėjo jokios techninės galimybės ,,BMW“ praleisti, nes jis staigiai iššoko. Pildė eismo įvykio deklaraciją, policininkai padėjo ją užpildyti. Deklaraciją pildė jo žmona, ją surašė policijos automobilyje, kur buvo šilta ir šviesu. Jam žalą dėl sugadinto automobilio atlygino draudimas, suremontavo savo automobilį. Patvirtino, kad žalia šviesoforo šviesa pradėjo mirksėti, kai jis pravažiavo pro šviesoforą ir jau buvo įvažiavęs į sankryžą. Artėjant iki šviesoforo žalia dar degė pilnai. Kai ji sumirksėjo, jis važiavo tiesiai. Kitų transporto priemonių, sukančių į kairę, nebuvo. Iššoko tik ,,BMW“ automobilis. Nematė iš priekio atvažiuojančio ,,BMW“ automobilio, nes matomumą jam užstojo kalniukas. Kai pravažiavo pusę sankryžos, tik tada pamatė iššokusį automobilį. Ar jis rodė kairį posūkį, negali pasakyti. Truputį pastabdė, bet nesustabdė, vairo nesuspėjo pasukti. Vairuoja nuo 1973 metų, eismo įvykių nėra turėjęs.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą nukentėjusysis S. P. paaiškino, kad įvažiuodamas į sankryžą matė degant žalią šviesoforo signalą.

Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis S. P. nurodė, kad jis važiavo tiesiai, o jo nepraleido ,,BMV“ automobilis, kuris suko į kairę, todėl mano, kad Institucijos nutarimas yra pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Nutarimu A. U. paskirta 85 Eur bauda už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 14 d. 19.22 val. Alytaus mieste, Naujosios g., Žuvinto g. ir Raudonkalnio g. šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas ,,BMW“ markės automobilį, iš Žuvinto g. sukdamas į kairę, į Naująją g., nedavė kelio priešprieša sankryža iš Raudonkalnio g. į Žuvinto g. važiuojančiam automobiliui ,,Opel“ ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Savo veiksmais A. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 157, 158 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą. Atsakomybė už tai numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje. A. U., nesutikdamas su paskirta nuobauda, manydamas, kad jis yra nekaltas, pateikė skundą, prašydamas jo atžvilgiu panaikinti priimtą Nutarimą ir mano, kad kaltas dėl įvykio yra automobilio ,,Opel“ vairuotojas S. P., kuris įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, ir būtent dėl to įvyko eismo įvykis. Susipažinus su gauta vaizdo medžiaga, nors A. U. teigė, kad jam įvažiavus į sankryžą, degė žalias šviesoforo signalas, tačiau matėme, kad jau atvažiuojant iki šviesoforo žalios spalvos signalas mirksėjo. Tas pats yra ir iš kitos pusės. Prie šviesoforo jie abu privažiavo mirksint žaliam signalui, tačiau į pačią sankirtą įvažiavo degant geltonam signalui. Šiuo atveju reikia nustatyti, dėl kurio vairuotojo veiksmų įvyko eismo įvykis, ir ji yra tikra, kad kaltas dėl šio eismo įvykio yra automobilio ,,BMW“ vairuotojas A. U., kadangi Kelių eismo taisyklių 101 punktas įpareigoja, kad keisdamas važiavimo kryptį, sukdamas A. U. turėjo praleisti tiesiai važiuojančias transporto priemones, tačiau to nepadarė ir dėl to S. P. vairuojamas automobilis atsitrenkė į A. U. automobilį. Skunde taip pat buvo nurodyta, kad ne A. U. atsitrenkė į automobilį ,,Opel“, tačiau Nutarime nurodyta „ir su juo susidūrė“. Iš vaizdo įrašo matyti ir tą patį patvirtino ir pats nukentėjusysis, kad jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su transporto priemone, kadangi jis, važiuodamas tiesiai, tikisi, kad kiti eismo dalyviai taip pat laikysis Kelių eismo taisyklių ir prieš keisdami važiavimo kryptį sustos ir praleis tiesiai važiuojančias transporto priemones, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Kategoriškai negalima teigti, kad S. P. į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad abu vairuotojai pravažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, o į sankirtą įvažiuoja jau degant geltonam šviesoforo signalui, tačiau važiuodami pro šviesoforą jie abu mato, kad jiems mirksi žalias signalas, todėl jie turi teisę užbaigti pradėtą manevrą, Kelių eismo taisyklės jiems tą leidžia. Dėl to pradėti S. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną dėl šviesoforo signalų nesilaikymo pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį nėra jokio teisinio pagrindo, nes nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis tikrai į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Dėl to, šiuo atveju negali būti taikoma abipusė kaltė, todėl daro kategorišką išvadą, kad kaltas dėl eismo įvykio yra A. U.. Prašo palikti Nutarimą galioti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsikirsdama į pareiškėjo repliką Institucijos atstovė nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog šviesoforas mirksi du kartus, taigi jam artėjant iki šviesoforo, jau buvo vienas sumirksėjimas, jam pravažiuojant šviesoforą jis mirktelėjo antrą kartą. Mirksintis šviesoforo signalas įspėja, kad signalas pasikeis ir bus draudžiama važiuoti. Pareiškėjui nebuvo kliūčių staigiai stabdyti vairuojamą automobilį, dėl staigaus stabdymo nebūtų buvusi sukelta avarinė situacija, nebūtų kilusi kokia nors grėsmė kitiems eismo dalyviams ar transporto priemonėms. A. U. taip pat turėjo pilną galimybę sustoti prie šviesoforo ir nevažiuoti į tokią didelę sankryžą, bet važiavo.

Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta:

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus specialisto M. J. 2023 m. gruodžio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. gruodžio 14 d. apie 19 val. 25 min. iš Alytaus OVS budėtojų gavo nurodymą vykti Naujoji g. 52, Alytus, kur sankryžoje į pranešėjo automobilį ,,BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu įvažiavo automobilis ,,Opel“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas A. U., kuris vairavo automobilį ,,BMW“, įvykio vietoje taip pat buvo ir S. P., kuris vairavo automobilį ,,Opel“. A. U. nurodė, kad jis iš Žuvinto g. į Žuvinto-Naujosios-Raudonkalnio g. sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui ir suko į kairę (link miesto centro). Jam sukant į kairę iš Raudonkalnio g. į sankryžą įvažiavo ,,Opel“ automobilis, kuris atsitrenkė į A. U. vairuojamo ,,BMW“ dešinį šoną. A. U. teigimu, ,,Opel“ automobilio vairuotojas į sankryžą įvažiavo dideliu greičiu ir degant geltonam šviesoforo signalui. S. P. nurodė, kad jis, važiuodamas su savo žmona Raudonkalnio gatve, įvažiavo į minėtą sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui ir leistinu greičiu, tuomet priešprieša važiuojantis automobilis ,,BMW“ sankryžoje staiga pradėjo sukti į kairę (žiūrint iš S. P. pusės, į dešinę pusę, link miesto centro) ir užkišo ,,BMW“ automobilį taip, kad S. P. jau nespėjo sustabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo. Abiejų automobilių dokumentai buvo tvarkingi. Paaiškino vairuotojams, kad sankryža yra filmuojama vaizdo kameromis ir tyrėjai, gavę medžiagą, peržiūrės vaizdo stebėjimo kameras ir nubaus eismo įvykio kaltininką administracine tvarka. Taip pat nurodė, kad esant išdėstytoms aplinkybėmis ir išklausius jų paaiškinimų, eismo įvykio kaltininkas yra ,,BMW“ automobilį vairavęs A. U., kuris sukdamas sankryžoje į kairę pusę, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio ,,Opel“, kurį vairavo S. P., Tuomet asmenys sutarė dėl kaltės, kad eismo įvykio kaltininkas yra A. U., ir jie susipildė eismo įvykio deklaracijas (administracinio nusižengimo bylos lapas 7).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. S. 2023 m. gruodžio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. sausio 3 d. iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros buvo persiųstas A. U. skundas. 2023 m. gruodžio 18 d. A. U. kreipėsi į policiją su prašymu nustatyti kaltininką dėl eismo įvykio, nes jis dėl kaltės nesutiko. Siekiant nustatyti kaltininką buvo atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas, duomenys apie eismo įvykį užregistruoti eismo įvykių informacinėje sistemoje, administracinis nusižengimas registruotas Administracinių nusižengimų registre ROIK (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo apklausti abiejų automobilių vairuotojai ir keleiviai, buvo gautas Alytaus m. savivaldybės vaizdo įrašas su minėtos sankryžos video medžiaga, iš kurios matyti, kad 2023 m. gruodžio 14 d. 19.22 val. Alytuje, Naujoji-Raudonkalnio-Žuvinto g., šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje įvyksta eismo įvykis, Įraše matyti, kaip „BMW“ markės automobilis atvažiuoja iš Žuvinto g. antra eismo juosta (iš kurios galima sukti tik į kairę) ir įvažiuoja į sankryžą su Naująją g., mirksint žaliam šviesoforo signalui. Tuo metu nuo Raudonkalnio g. pirma eismo juosta atvažiuoja „Opel“ markės automobilis, kuris įvažiuoja į sankryžą taip pat mirksint žaliam šviesoforo signalui ir sankryža važiuoja tiesiai. Automobiliui „Opel“ įvažiavus į sankryžą ir toliau važiuojant tiesiai sankryžoje degė geltonas šviesoforo signalas, ties sankryžos viduriu staiga priešprieša važiavęs „BMW“ markės automobilis pradeda sukti į kairę ir įvyksta susidūrimas su „Opel“ automobiliu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad abu automobilių vairuotojai pravažiuoja šviesoforą mirksint žaliam šviesoforo signalui, o pačia sankryža važiuoja degant geltonam šviesoforo signalui. Video medžiagoje aiškiai matyti, kad „BMW“ vairuotojas turėjo visas sąlygas tinkamai įvertinti, kad jis sankryžoje, keisdamas važiavimo kryptį (sukdamas į kairę), nesutrukdys kitiems eismo dalyviams, šiuo atveju priešprieša atvažiuojančiam automobiliui „Opel“, nes sankryžoje kitų automobilių ar eismo dalyvių nebuvo, kurie trukdytų A. U. atlikti manevrą. Taip pat pažymėtina, kad A. U. apklausos metu nurodė, kad matė priešprieša atvažiuojantį automobilį, tačiau jam atrodė, kad jis toli ir nevažiuos į sankryžą, nors iš vaizdo medžiagos matyti, kad A. U. įvažiavus į sankryžą ir prieš sukant kairę, iš priekio važiavęs automobilis „Opel“ jau buvo ties sankryžos viduriu. A. U. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (administracinio nusižengimo bylos lapas 37).

Iš byloje esančio Alytaus miesto savivaldybės administracijos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad Alytuje, Naujosios-Raudonkalnio-Žuvinto gatvių šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje įvyksta eismo įvykis. Įraše matyti, kaip ,,BMW“ markės automobilis atvažiuoja Žuvinto gatve, antra eismo juosta, jam artėjant iki sankryžos pirmą kartą mirktelėja žalias šviesoforo signalas. ,,BMW“ automobiliui artėjant iki ,,Stop“ linijos žalias šviesoforo signalas mirktelėja antrą kartą, o automobiliui kertant ,,Stop“ liniją tuoj pat užsidega geltonas šviesoforo signalas. Beveik tuo pačiu metu nuo Raudonkalnio gatvės pirma eismo juosta atvažiuoja ,,Opel“ markės automobilis, kuris taip pat šviesoforą pravažiuoja mirksint žaliam šviesoforo signalui, o įvažiuoja į sankryžą jau užsidegus geltonam šviesoforo signalui. Automobiliui ,,Opel“ įvažiavus į sankryžą ir toliau važiuojant tiesiai sankryžoje dega geltonas šviesoforo signalas, ties sankryžos viduriu priešprieša važiavęs ,,BMW“ automobilis pradeda sukti į kairę ir susiduria su ,,Opel“ automobiliu, nes sukdamas į karę ,,BMW“ automobilis nepraleidžia tiesiai važiuojančio ,,Opel“ automobilio. Susidūrimo metu užsidega raudonas šviesoforo signalas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad abu automobilių vairuotojai pravažiuoja šviesoforą mirksint žaliam šviesoforo signalui, o pačia sankryža važiuoja degant geltonam šviesoforo signalui (administracinio nusižengimo bylos lapas 11).

Motyvuojamoji dalis

Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad kaltas dėl 2023 m. gruodžio 14 d. eismo įvykio yra A. U., kuris sutiko esantis kaltas ir tai patvirtino parašu (administracinio nusižengimo bylos lapas 26).

Transporto priemonių apžiūros protokoluose ir fotonuotraukos fiksuoti automobilių techniniai defektai, sugadinimai: automobilio ,,BMW 3ER REIHE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadintos priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės slenkstis; automobilio ,,Opel“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinti priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas (administracinio nusižengimo bylos lapai 27-28, 15-20).

Apklaustas automobilio ,,Opel“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. P. nusižengimo tyrimo Institucijoje metu parodė, kad su žmona I. P. jis vyko iš Ąžuolinių k. į Alytaus m. Vairavo sau priklausantį automobilį ir važiavo Raudonkalnio gatve žemyn link „Sporto rūmų“ į baseiną. Leidžiantis nuokalne Raudonkalnio gatve žemyn ir artėjant prie Naujosios-Žuvinto-Raudonkalnio šviesoforu reguliuojamos gatvių sankryžos, degė žalias šviesoforo signalas ir jau privažiavus šviesoforą žalios spalvos signalas pradėjo mirksėti. Važiavo su įjungtomis automobilio trumposiomis šviesomis apie 45-50 km/h greičiu. Įvažiavus į sankryžą ir pavažiavus maždaug ties sankryžos viduriu, staiga pajuto smūgį į automobilio priekinę dešinę pusę. Suprato, kad priešais važiavęs automobilio vairuotojas, sukdamas į kairę, jo vairuojamo automobilio, sankryžoje pagrindiniu keliu važiavusio tiesiai, nepraleido. Iš karto po eismo įvykio atėjo minėto automobilio vairuotojas, kuris sakė: „kaip tu čia važiuoji?“, duodamas suprasti, kad S. P. kaltas dėl eismo įvykio. Tada vyriškis pasiūlė kviesti policiją, kad išaiškintų kaltą vairuotoją šioje situacijoje. Praėjus apie 30 min. į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie, susipažinę su eismo dalyvių liudijimais ir visa įvykio vieta, nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas šioje situacijoje yra ,,BMW“ automobilio vairuotojas. Tada dėl kaltės ,,BMW“ vairuotojas sutiko ir pareigūnų automobilyje abu vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Eismo įvykio metu buvo sugadintas S. P. automobilis, abu su žmona nenukentėjo. Vėliau kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo (administracinio nusižengimo bylos lapai 29-32).

Įvykio tyrimo Institucijoje metu apklaustas A. U. nurodė, kad kartu su sūnumi L. U. jis važiavo jam priklausančiu automobiliu ,,BMW“ iš Alytaus sporto rūmų, įsuko į Žuvinto gatvę, toliau Žuvinto gatve kilo į kalną, į Naujoji-Žuvinto-Raudonkalnio gatvių sankryžą, kuri reguliuojama šviesoforo. Šioje sankryžoje jam reikėjo pasukti į kairę, į Naująją gatvę, todėl važiavo kraštine, t. y. antra, eismo juosta, iš kurios galima sankryžoje sukti į kairę. Važiuojant Žuvinto gatve link minėtos sankryžos, degė žalios spalvos šviesoforo signalas ir įvažinėjant į sankryžą žalios spalvos šviesoforo signalas pradėjo mirksėti. Įvažiavęs į sankryžą matė, kad iš priekio nuo Raudonkalnio g. žemyn priešprieša važiavo kitas automobilis, kuris, kaip jam atrodė, yra ganėtinai toli ir todėl galvojo, kad jis sustos ir nevažiuos per sankryžą. Tada jis pradėjo sukti į kairę ir žiūrėjo, kaip saugiai įsukti į kairę pusę. Pasukęs kairėn staiga pajuto smūgį į savo automobilio dešinį šoną, į vidurinę dalį. Po smūgio jo vairuojamą automobilį nubloškė kairiau, link sankryžoje esančios salelės. Tada po įvykio pakalbėjo su sūnumi, kaip šis jaučiasi, kuris atsakė, kad viskas lyg ir gerai. Išlipęs iš automobilio nuėjo prie automobilio ,,Opel“, kuris į jį atsitrenkė, ir kalbėjo su jo vairuotoju, pamena, kad sakė: kodėl važiavai per geltoną šviesoforo signalą? Vairuotojas atsakė, kad „nemačiau tavęs“ ar kažkaip panašiai. Matė, kad kartu su juo važiavo ir keleivė moteris. A. U. nusprendė kviesti pareigūnus, kad įvertintų situaciją, kas šiame eismo įvykyje kaltas. Atvykus pareigūnams jis paaiškino eismo įvykio aplinkybes ir pareigūnai įvertinę situaciją nurodė, kad dėl eismo įvykio kaltas A. U.. Tada sutiko, kad yra kaltas dėl eismo įvykio ir su „Opel“ vairuotoju užpildė eismo įvykio deklaracijas. Vėliau, 2023 m. gruodžio 18 d., sužinojo, kad eismo įvykio vieta filmuojama, todėl per internetinį policijos portalą parašė prašymą, kad būtų peržiūrėtas vaizdo įrašas ir pradėtas tyrimas. Vaizdo įrašą policijos pareigūnai jam vėliau parodė ir paaiškino, kad dėl eismo įvykio kaltas jis pats, bet A. U. su tuo nesutiko ir vėliau kreipėsi į prokuratūrą, kad atliktų tyrimą (administracinio nusižengimo bylos lapai 34-36).

Skundas netenkinamas

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-81-594/2022).

Skundžiamu Institucijos Nutarimu A. U. buvo paskirta 85 eurų bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia padaręs šį administracinį nusižengimą.

ANK 417 straipsnio 3 dalis numato, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Kelių eismo taisyklių 157 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Kelių eismo taisyklių 158 punktas numato, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.

Susipažinęs su visa pateikta medžiaga bei išklausęs proceso dalyvius, teismas pažymi, jog byloje ginčas kilo dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – A. U. kaltės padarius administracinį nusižengimą.

Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir dėl nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023).

Pareiškėjas teismo posėdyje kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, skunde nurodė, kad Alytaus m., Žuvinto g., Naujosios g. ir Raudonkalnio g. sankryžoje jam vairuojant transporto priemonę ,,BMW 3ER REIHE“, išsukus iš Alytaus sporto ir rekreacijos centro automobilių stovėjimo aikštelės į Žuvinto g. ir priartėjus prie Žuvinto g., Naujosios g. ir Raudonkalnio g. sankryžos degė žalias šviesoforo signalas. Ketino sukti į kairę, į Naująją g. Prieš jį stovėję kitų automobilių vairuotojai suko ta pačia kryptimi. Jam įvažiavus į sankryžą, mirktelėjo žalios spalvos šviesoforo signalas, įsitikinęs, kad iš priekio nėra atvažiuojančių transporto priemonių, suko į kairę, pajuto stiprų smūgį į savo vairuojamą automobilį, į kurį atsitrenkė S. P. vairuojama transporto priemonė ,,Opel“, kuri lėkė dideliu greičiu priešinga eismo kryptimi bei į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Teismo posėdyje pareiškėjas A. U. nurodė, kad važiavo ,,BMW“ automobiliu nuo Sporto rūmų, važiavo visiškai nedideliu greičiu, nes atvažiavo nuo Sporto rūmų, lyg tai prie sankryžos dar buvo sustojęs, todėl iki sankryžos atvažiavo lėtai. Įvažiavo į sankryžą per žalią šviesoforo signalą. Kai buvo ties šviesoforu, žalias signalas mirktelėjo vieną kartą ir važiuojant sankryžoje mirktelėjo dar kartą. Vėliau patikslino, kad į sankryžą įvažiavo jau mirksint žaliam signalui. S. P. į sankryžą su ,,Opel“ automobiliu įvažiavo degant geltonam signalui, nors neturėjo važiuoti. Jis (pareiškėjas), važiuodamas sankryža ir sukdamas į kairę, žiūrėjo į perėją, kur eina žmonės, ir žiūrėjo, kur važiuoja, į nukentėjusio automobilį nežiūrėjo, nes manė, kad jis sustos ir nevažiuos. Nukentėjęs nesustojo, todėl pajuto smūgį į šoną. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pareiškėjas A. U. nurodė, kad iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad ,,Opel“ automobilis įvažiavo degant geltonam signalui ir kad greitai gali įsižiebti raudonas signalas. Dėl savo veiksmų nurodė, kad jis į sankryžą įvažiavo per mirksinčią žalią šviesą ir manė, kad ,,Opel“ automobilis sustos, todėl suko į kairę.

Tokius A. U. paaiškinimus teismas vertina kaip gynybinę jo poziciją, kurios jis laikosi, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas – atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Todėl, vertinant pareiškėjo paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, galinti patvirtinti/paneigti atsakomybėn traukiamo asmens dėstomas tiriamo įvykio aplinkybes. A. U. nurodomas aplinkybes visiškai paneigia teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo S. P. parodymai, kurie tiek administracinio nusižengimo tyrimo Institucijoje metu, tiek nagrinėjant bylą teisme buvo nuoseklūs, vienodi ir detalūs. Netikėti šio nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes liudytojais apklausti asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, apie jų parodymų patikimumą leidžia spręsti parodymų atitikimas kitiems byloje surinktiems įrodymams bei įrodymų, kurie neabejotinai tokius parodymus paneigtų, nebuvimas.

Nukentėjusysis S. P. teisme parodė, kad atvažiavus prie sankryžos, jam sumirksėjo žalias šviesoforo signalas, jis įvažiavo į sankryžą, iš priekio važiuojančio automobilio beveik ir nematė, nes matomumą užstojo kalniukas, įvažiavus į pusę sankryžos, pamatė, kad iššoko ,,BMW“ automobilis ir į jį atsitrenkė. Automobilis ,,BMW“ jam iššoko lygiai per vidurį sankryžos, ,,BMW“ automobilis visada buvo judėjime, nebuvo sustojęs prieš sankryžą, o be to jis (,,BMW“) važiavo prieš kalniuką ir jam nesimatė, ,,BMW“ suko į kairę, nes tiesiog tikėjosi ,,prašokti“ sankryžą. Patvirtino, kad artėjant iki šviesoforo jam degė žalias signalas, į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, jo greitis buvo 45-50 km/h. Policija nustatė, kad kaltas ,,BMW“, nes sukdamas į kairę jo nepraleido. Jis pats (nukentėjęs) neturėjo jokios techninės galimybės praleisti ,,BMW“, nes ,,BMW“ staigiai iššoko. Ar jis rodė kairį posūkį, negalėjo pasakyti. Užpildė eismo įvykio deklaraciją. Jam žalą dėl sugadinto automobilio atlygino draudimas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nukentėjusysis S. P. paaiškino, kad įvažiuodamas į sankryžą matė degant žalią šviesoforo signalą. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis S. P. nurodė, kad jis važiavo tiesiai, o jo nepraleido ,,BMW“ automobilis, kuris suko į kairę, todėl mano, kad Institucijos nutarimas yra pagrįstas.

Šiuos nukentėjusiojo S. P. paaiškinimus patvirtina tiek Institucijos atstovės teisme duoti paaiškinimai, tiek ir kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas sutinka su teismo posėdžio metu duotais Institucijos atstovės paaiškinimais, kad prie sankryžoje esančių šviesoforų abiejų automobilių vairuotojai privažiavo mirksint žaliam signalui, tačiau į pačią sankirtą įvažiavo jau užsidegus geltonam signalui ir šiuo atveju reikia nustatyti, dėl kurio vairuotojo veiksmų įvyko eismo įvykis. Kelių eismo taisyklių 101 punktas įpareigoja, kad keisdamas važiavimo kryptį, sukdamas A. U. turėjo praleisti tiesiai važiuojančias transporto priemones, tačiau to nepadarė ir dėl to įvyko eismo įvykis. Nukentėjusysis tiek teisme, tiek Institucijoje patvirtino, jog jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su transporto priemone, kadangi sankryžoje važiuodamas tiesiai, tikėjosi, kad A. U. laikysis Kelių eismo taisyklių ir prieš sukdamas į kairę jį, važiuojantį tiesiai, praleis. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, negalima teigti, kad S. P. į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad abu vairuotojai šviesoforus pravažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, o į sankirtą įvažiavo jau degant geltonam šviesoforo signalui, tačiau važiuodami pro šviesoforą jie abu mato, kad jiems mirksi žalias signalas, todėl jie turi teisę užbaigti pradėtą manevrą, Kelių eismo taisyklės jiems tą leidžia. Dėl to pradėti S. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną dėl šviesoforo signalų nesilaikymo pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį nėra jokio teisinio pagrindo, nes nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Dėl šių priežasčių negali būti taikoma abipusė kaltė. Šiuos Institucijos atstovės paaiškinimus iš dalies patvirtina ir pareiškėjo A. U. teiginys, jog žalias šviesoforas mirktelėja tik du kartus ir greitai užsidega geltonas signalas. Tuo tarpu iš vaizdo įrašo matyti, kad A. U. dar tik artėjant iki šviesoforo, žalias signalas sumirksėjo vieną kartą, o jam privažiavus šviesoforą, jis mirktelėjo antrą kartą. Mirksintis šviesoforo signalas įspėja, kad signalas pasikeis ir bus draudžiama važiuoti. Šioje situacijoje, suvokdamas, kad tuoj įsižiebs geltonas šviesoforo signalas ir kad sankryžoje, kuri yra didelė, jam reikia sukti į kairę, pareiškėjas turėjo įvertinti savo galimybes užbaigti posūkio į kairę manevrą ir stabdyti vairuojamą automobilį, tuo labiau, kad dėl to grėsmė niekam nebūtų kilusi.

Tai, kad pareiškėjas, duodamas paaiškinimus, nebuvo sąžiningas, patvirtina ir tai, jog iš pradžių teismo posėdyje jis teigė į sankryžą įvažiavęs degant žaliam šviesoforo signalui, o peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nurodė, kad į sankryžą įvažiavo mirksint žaliai šviesai, važiuodamas sankryža ir sukdamas į kairę, žiūrėjo į perėją, kur eina žmonės, ir žiūrėjo, kur važiuoja, į nukentėjusio automobilį nežiūrėjo, nes manė, kad jis sustos ir nevažiuos į sankryžą. Toks nukentėjusiojo manymas yra niekuo nepagrįstas, kadangi iš vaizdo medžiagos matyti, kad A. U. važiuojant sankryža ir prieš pradedant sukti kairę, iš priekio važiavęs automobilis „Opel“ jau buvo įvažiavęs į sankryžą. Teismas neatmeta ir tikimybės, kad iki sankryžos važiuodamas Žuvinto gatve prieš kalniuką, A. U. apskritai galėjo nepastebėti Raudonkalnio gatve iki sankryžos atvažiuojančio automobilio, nes matomumą jam užstojo kalniukas, be to, kaip jis pats nurodė posėdžio metu, jis buvo susikoncentravęs į pėsčiuosius ir į tai, kaip išimti posūkį.

Iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kaip ,,BMW“ markės automobilis atvažiuoja Žuvinto gatve, antra eismo juosta, jam artėjant iki sankryžos pirmą kartą mirktelėja žalias šviesoforo signalas. ,,BMW“ automobiliui artėjant iki ,,Stop“ linijos žalias šviesoforo signalas mirktelėja antrą kartą, o automobiliui kertant ,,Stop“ liniją tuoj pat užsidega geltonas šviesoforo signalas. Beveik tuo pačiu metu nuo Raudonkalnio gatvės pirma eismo juosta atvažiuoja ,,Opel“ markės automobilis, kuris taip pat šviesoforą pravažiuoja mirksint žaliam šviesoforo signalui, o įvažiuoja į sankryžą jau užsidegus geltonam šviesoforo signalui. Automobiliui ,,Opel“ įvažiavus į sankryžą ir toliau važiuojant tiesiai sankryžoje dega geltonas šviesoforo signalas, ties sankryžos viduriu priešprieša važiavęs ,,BMW“ automobilis pradeda sukti į kairę ir susiduria su ,,Opel“ automobiliu, nes sukdamas į karę ,,BMW“ automobilis nepraleidžia tiesiai važiuojančio ,,Opel“ automobilio. Susidūrimo metu užsidega raudonas šviesoforo signalas (administracinio nusižengimo bylos lapas 11). Taigi, abu automobilių vairuotojai pravažiuoja šviesoforą mirksint žaliam šviesoforo signalui, o į pačią sankryžą įvažiuoja ir ja toliau važiuoja degant geltonam šviesoforo signalui. Esant tokiai situacijai „BMW“ automobilį vairuojantis A. U. turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti, kad sankryžoje, keisdamas važiavimo kryptį (sukdamas į kairę), nesutrukdys kitiems eismo dalyviams, šiuo atveju priešprieša atvažiuojančiam automobiliui „Opel“, tačiau to nepadarė, todėl pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo būtent A. U. veiksmai, nes jis, vairuodamas automobilį ,,BMW“, sankryžoje sukdamas į kairę ir keisdamas važiavimo kryptį nedavė kelio ir nepraleido per sankryžą tiesiai važiavusio automobilio ,,Opel“, dėl ko su juo susidūrė. Automobilio ,,Opel“ vairuotojas S. P. neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio, nes buvo per mažas atstumas, kad sustabdyti automobilį. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl eismo įvykio kilimo nepripažino, teigdamas, kad automobilio ,,Opel“ vairuotojas įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog tiek A. U., tiek jis pats pro šviesoforą pravažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, vos tik pravažiavo pro šviesoforą, jiems abiem tuoj pat užsidegė geltonas signalas, o automobilių susidūrimo metu įsižiebė raudonas šviesoforo signalas. Pareiškėjas teisme nurodė, jog nukentėjęs šviesoforą pravažiavo jau užsidegus geltonam signalui, kadangi nukentėjusiam nuo šviesoforo iki susidūrimo vietos yra daug trumpesnis atstumas nei jam. Tokios prielaidos peržiūrėjus vaizdo įrašą daryti negalima, kadangi vizualiai pareiškėjo greitis buvo didesnis nei nukentėjusiojo. Be to, pareiškėjas A. U., suprasdamas, jog jam, kad saugiai padaryti posūkį, reikia pravažiuoti pakankamai didelį atstumą, prieš priimdamas sprendimą įvažiuoti į sankryžą antrą kartą mirktelėjus žaliam šviesoforo signalui, jis turėjo įvertinti galimybę saugiai užbaigti posūkio manevrą, tačiau to nepadarė.

Taigi, byloje esantys ir aukščiau aptarti duomenys patvirtina pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog A. U. įvykio dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 14 d. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir A. U. teisingai paskirta bauda, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, asmenį charakterizuojančias aplinkybes, todėl Institucijos 2024 m. vasario 13 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Atmesti A. U. skundą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. vasario 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-843-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.