Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. P.

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei A. T., tretiesiems asmenims: M. P., R. Š., Šiaulių rajono 1-jo Notarų biuro notarei N. N. M. dėl termino privalomajai palikimo daliai priimti atnaujinimo bei paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2005 m. rugpjūčio 7 d. K. P. mirė. Po jos mirties atsiradusį palikimą - žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., priėmė atsakovė, 2005 m. rugpjūčio 17 d. paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo Šiaulių m. 1-ojo notarų biuro notarei O. J.

2010 m. liepos 19 d. Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. M. išdavė atsakovei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visą palikėjos turtą, t. y. į gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius. Palikėjos mirties momentu jis buvo nepilnametis -13 metų amžiaus, motinos visiškai išlaikomas, todėl mano, jog jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kuri, atsižvelgiant į tai, jog palikėja turėjo keturis vaikus, sudaro 1/8 dalį palikimo. Šios savo teisės jis niekada neatsisakė, jos tik per įstatymo nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties - dėl objektyvių aplinkybių negalėjo įgyvendinti ir priimti jam priklausančio palikimo. Nurodo, jog pilnamečiu tapo 2010 m. birželio 24 d. ,tačiau į teismą dėl termino privalomajai palikimo daliai priimti atnaujinimo kreipėsi 2017 m. vasario 7 d. Terminą kreiptis į teismą dėl paveldėjimo praleido dėl svarbių priežasčių. Po motinos mirties likęs gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi visu ten likusiu mamos turtu, testamento turinio nežinojęs, tik iš mamos žodžių supratęs, jog vyresnioji sesuo A. T. turės globoti ir rūpintis tiek juo, tiek seserimi M. P. Dėl jauno amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos manė, kad atsakovė, vykdydama mamos valią, sutvarkė visus paveldėjimo formalumus, todėl laikė save vienu iš įpėdinių, palikėjos turtą paveldėjusiu lygiomis dalimis kartu su kitais palikėjos vaikais. Tuo metu jis nežinojęs, jog, būdamas nepilnametis, jis po motinos mirties turi teisę į privalomąją palikimo dalį, neatsižvelgiant į palikėjos surašytą testamentą. 2015m. vasarą gavęs iš teismo procesinius dokumentus, iš kurių supratęs jog sesuo keldina jį iš namo. Tuo metu pasikonsultavęs su teisininku, suprato, jog neturi teisės į mamos paliktą nekilnojamąjį turtą, tačiau turi teisę į dalį pinigų už parduotą nekilnojamąjį turtą. Taip pat tuo metu nesuprasdamas, jog turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jis sudaręs su atsakove taikos sutartį civilinėje byloje dėl iškeldinimo, įsipareigodamas išsikelti iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Civilinė byla Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-10 nutartimi buvo nutraukta. Netrukus nuo taikos sutarties patvirtinimo jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl jis neturėjęs galimybės ir sąlygų domėtis savo teisėmis dėl palikimo atsiradimo. 2016-08-09 jis priverstinai buvo iškeldintas iš gyvenamosios patalpos. Sekančią dieną po iškeldinimo jis kreipęsis į advokatą ir tuomet sužinojęs apie tai, jog jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi motinos mirties dieną buvo nepilnametis. Dėl susiklosčiusių nepalankių sąlygų, dokumentų rinkimo, įstatymų nežinojimo, į teismą su ieškiniu dėl termino privalomajai palikimo daliai priimti atnaujinimo bei paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, kreipėsi tik 2017-02-07, todėl praleido įstatymų numatytus terminus, kuriuos prašo atnaujinti. Atnaujinus palikimo priėmimo terminą, prašo pripažinti iš dalies negaliojančiu ieškovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kad jis galėtų realizuoti savo teisę į privalomąją palikimo dalį.

Testamentinę įpėdinę A. T. paskyrė nepilnamečių vaikų M. P. ir M. P. globėja, įpareigojo testamentinę įpėdinę globoti ir rūpintis aukščiau nurodytais nepilnamečiais vaikais bei parinkti jiems pastovią gyvenamąją vietą Lietuvoje ar bet kurioje užsienio šalyje, iki jų pilnametystės neparduoti žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)

Parduoti minėtą nekilnojamąjį turtą tik nepilnamečiams vaikams sulaukus pilnametystės. Už parduotą turtą gautus pinigus testamentinę įpėdinę įpareigojo padalinti į keturias lygias dalis, vieną dalį pasilikti sau, o kitas išmokėti M. P., M. P. ir R. Š..

Šiaulių rajono 1- ojo notarų biuro notarė N. M. A. T. 2010-07-19 išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 692. Liudijime įvardijo paveldimą turtą, taip pat nurodė, kad testatorė K. P. įpareigojo testamentinę įpėdinę A. T. parduoti nekilnojamąjį turtą ir gautus pinigus padalinti į keturias lygias dalis, vieną dalį pasilikti sau, o kitas išmokėti M. P., M. P. ir R. Š..

A. T. nuo pat mamos mirties dienos iki M. ir Mn. pilnametystės jiems iš Ispanijos teikė finansinę paramą, rūpinosi namo išlaikymu ir jo remontu. Kiekvieną vasarą abu nepilnamečiai pas ją, Ispanijoje, atostogaudavo, ten gaudavo pilną išlaikymą, atsakovė apmokėdavo kelionės išlaidas.

Jauniausiajam broliui, t.y. ieškovui sulaukus pilnametystės A. T. pradėjo ieškoti pirkėjų paveldėtai namų valdai. Kadangi ten gyveno ieškovas M. P., atvykusiems pirkėjams jis aiškindavo, kad iš namo neišsikels, kad bylinėsis dėl namo pardavimo teisėtumo, tokiu būdu atgrasindavo pirkėjus. Visi kiti vaikai tarėsi, kaip geresnėmis sąlygomis namų valdą parduoti, nes visiems reikėjo pinigų. Vienintelis ieškovas nesutiko paveldėtą turtą parduoti, norėjo vienas pats ten gyventi ir turtą valdyti. Dėl ieškovo elgesio ir charakterio šitame name nebegalėjo gyventi nei M. P., nei R. Š.

A. T. siūlė ieškovui kelis variantus: 1) jam padovanoti jai asmenines nuosavybes teise priklausantį Kuršėnuose Kudirkos g., esantį butą, kurio vertė buvo žymiai didesnė nei testamentines išskirtinės; 2) jam iš kitų seserų ir brolio išsipirkti 3/4 dalis namų valdos; 3) parduoti namų valdą ir lygiomis dalimis pasidalinti pinigus. Ieškovas nei su vienu pasiūlymu nesutiko, jokio pasiūlymo nepateikė. Jis A. T. nuolat gąsdino, kad protestuos, kad sandoris bus įklampintas ilgam laikui, kad naikins sandorius ir pan.

A. T. norėjo namų valdą parduoti už didesnę kainą, skelbimuose nurodė 40 000 Eur, bet pirkėjų neatsirado. Namų valdos kaina krito ir dėl to, kad joje gyveno ieškovas, kad jis piktybiškai neleido ir trukdė remontuoti pastatus, tvarkyti aplinką. Dėl ieškovo kaltės buvo užgriozdintas kiemas nevažiuojančia technika, apleista aplinka.

metais A. T. pateikė Šiaulių apylinkės teismui ieškinį dėl M. P. iškeldinimo iš namų valdos. Šiaulių apylinkės teismas 2015-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3926-776/2015 patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią ieškovas liko gyventi ginčo name iki 2016-04-01. Kadangi jis teismo nutarties neįvykdė, buvo iškeldintas 2016-08-09. 2016m. metų pabaigoje atsirado pirkėjas K. K.. Buvo sudaryta namų valdos pirkimo-pardavimo preliminarioji sutartis, sutarta, kad turtas bus parduotas už 30 000 Eur, paimtas 1000 Eur avansas, aptartos sutarties nesudarymo iki 2017-04-01 pasekmės. A. T. visus informavo, kad sutartis bus sudaroma 2017-02-09, pakvietė tai dienai visus atvykti į Šiaulius, nurodyti sąskaitas, į kurias pirkėjas galėtų pervesti po 1/4 dalį pinigų. Sužinojęs apie būsimą sandorį, ieškovas kreipėsi į notarę dėl notarinių veiksmų sustabdymo, o vėliau į teismą. Visi kiti paveldėtojai grįžo sutartu laiku į Lietuvą. Dėl sandorio nesudarymo (sustabdymo) dėl M. P. kaltės visi patyrė finansinius nuostolius bei neturtinę žalą. Nesutinka su ieškovo teiginiu, jog jis nežinojo motinos testamento turinio, nes apie testamentą jis žinojo nuo pat jo surašymo dienos, sulaukęs pilnametystės į notarą nesikreipė, nagrinėjant bylą dėl jo iškeldinimo, ieškovas 2015-06-30 gavo patvirtintą testamento kopiją, tačiau ir tuomet negynė savo teisių. Atsakovė visiškai įvykdė motinos valią, apie ją žinojo ieškovas, todėl ieškovo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagristas, todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento subjektas yra tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius.

Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-190/2013).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies kuri kiekvienam jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau nei pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis c. b. 3K-3-106/2013). Šiuo atveju ieškovui M. P. pagal testamentą tenka 1/4 dalis mamos palikimo pinigine išraiška. Pagal K. P. surašytą testamentą ieškovas neturi teisės pretenduoti į privalomąją dalį, nes testamentinė išskirtinė pinigine išraiška yra dvigubai didesnė už privalomąją dalį, todėl nėra jokio pagrindo naikinti 2005-07-21 surašyto K. P. testamento dalies.

Ieškovas taip pat prašo atnaujinti kreipimosi į teismą CK5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą ir CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo , turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant šalies elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2014 m. vasario 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių teismas galėtų atnaujinti terminą palikimui priimti. Ieškovas pilnametystės sulaukė 2010-06-24, ir jau tapęs pilnamečiu šešis su puse metų iki 2017 m. pradžios jis neatliko jokių aktyvių veiksmų, nors kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, testamento turinys ir sąlygos jam buvo žinomos. Tai matyti iš jo veiksmų, t.y. nenoro išsikelti iš namų valdos, konfliktų su atsakove bei trečiaisiais asmenimis, 2015-10-10 Šiaulių apylinkės teismo nutarties c.b. 2-3926-776/2015, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia paveldėti motinos testamentu paliktą turtą. Testamentas -

tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių

padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims

(CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Ieškovas, prašydamas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą

palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad būtų paneigta palikėjos valia. Jau

minėta, kad kasacinio teismo praktikoje, be nurodytų konkrečių kriterijų, sprendžiant klausimą dėl tokio

termino pratęsimo, yra išaiškinta, jog reikia atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos konkrečioje byloje, taip pat vadovautis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovės A. T. atstovė advokatė Irina Petkienė pateikė teismui prašymą bei įrodymus, jog atsakovė turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo M. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.

nusprendė:

Ieškovo M. P. ieškinį atsakovei A. T., tretiesiems asmenims: M. P., R. Š., Šiaulių rajono 1-jo Notarų biuro notarei N. N. M. dėl termino privalomajai palikimo daliai priimti atnaujinimo bei paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, atmesti.

Panaikinti 2017-02-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- įregistruotą žymą dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui , esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo M. P. 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų atsakovei A. T..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.