Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo I. T. (I. T.) prašymą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys K. T., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. T. (duomenys neskelbtini) mirė, jo palikimą priėmė sutuoktinė S. T.. (duomenys neskelbtini) mirė S. T.. Mirties dieną ji neturėjo jokio registruotino paveldimo turto. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo įsitikinęs, jog žemę ir namą mama perleido jam ir seseriai, todėl dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Be to, yra (duomenys neskelbtini), jam neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini), jį lankydavo ir padėdavo paskirta socialinė darbuotoja. Šių metų pavasarį giminaičiai pradėjo žiūrėti pareiškėjo nekilnojamojo turto dokumentus ir pamatė, kad nei jo, nei sesers K. T. vardu nėra įforminti senelės J. T. miškų ūkio ir žemės paskirties sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Padedant giminaičiams 2024 m. liepos 25 d. nuvyko į Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) skyrių ir sužinojo, kad mirusios močiutės J. T. vardu yra įregistruoti trys žemės sklypai: 1,5000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,8000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,8000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei gavo (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo kopiją, pagal kurį senelei J. T. buvo skirta žymiai daugiau žemės, negu po jos mirties paveldėjo jo tėvas. Todėl, siekiant įforminti šiuos sklypus pareiškėjo vardu, būtina priimti palikimą po pareiškėjo motinos S. T. mirties, kuri yra priėmusi tėvo H. T. palikimą. Po mamos S. T. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Pareiškėjas siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę priimti palikimą, tačiau praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Jo motina jokio paveldimo turto mirties dieną neturėjo, tėvo vardu taip pat nėra įregistruota jokio nekilnojamojo turto, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad paveldimo turto nėra. Be to, yra (duomenys neskelbtini), buityje jam padeda tvarkytis socialiniai darbuotojai. Mamos mirtis buvo labai netikėta, patyrė didelį sukrėtimą ir iki šiol sielvartauja. Terminas praleistas nežymiai ir dėl objektyvių priežasčių, pareiškėjo veiksmai buvo aktyvūs bei individualiai rūpestingi. Pareiškėjas neturi aukštojo ar teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo nei apie tėvo po močiutės J. T. nepaveldėtą turtą (turto dalį), nei palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo. Visos šios aplinkybės sutrukdė tinkamai sužinoti informaciją ir po mamos mirties atlikti visus veiksmus tinkamai bei laiku. Atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Prieštaravimų, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui po jo motinos S. T. mirties priimti, nėra. Nėra jokių duomenų apie kitus į palikimą pretenduojančius asmenis, sesuo į palikimą nepretenduoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra S. T. ir H. T. sūnus. Pareiškėjo tėvai susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė dviejų vaikų, t. y. pareiškėjo I. T. ir K. T..

Pareiškėjo senelė iš tėvo pusės yra J. T., mirusi (duomenys neskelbtini). Palikimą po J. T. mirties priėmė jos sūnus H. T. (pareiškėjo tėvas). (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu H. T. paveldėjo 10,3200 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi S. T. ir H. T. minėtą žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais padovanojo pareiškėjui ir jo seseriai K. T. – kiekvienam po ½ dalį.

Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis nustatyta, kad pareiškėjo senelės J. T. vardu (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo pagrindu įregistruoti trys žemės sklypai: 1,5000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,8000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,8000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis nekilnojamasis turtas į H. T. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės liudijimą nėra įtrauktas. Pareiškėjo tėvas H. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal Testamentų registro išrašą H. T. palikimą priėmė pergyvenusi sutuoktinė (pareiškėjo motina) S. T.. H. T. įpėdinė S. T. (duomenys neskelbtini) mirė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Šalčininkų rajono savivaldybės trečiojo notaro biuro 2024 m. lapkričio 15 d. notarės liudijime nurodyta, kad paveldėjimo byla po S. T. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) šiame notaro biure nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. lapkričio 15 d. užvesta nebuvo. Pagal 2024 m. lapkričio 15 d. Testamento registro duomenis palikėjos S. T. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota. Taigi, pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos mirties, priimti ir prašo šį terminą atnaujinti.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Iš pareiškėjo nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėjas nespėjo per įstatyme nustatytą terminą priimti palikimo, nes motinos mirties momentu nežinojo, kad palikėja turėjo turto. Taip įvyko dėl to, kad senelės (iš tėvo pusės) J. T. palikimas, kurį turėjo paveldėti pareiškėjo tėvas H. T., o po jo mirties – pareiškėjo motina S. T., atsirado jau po J. T. mirties (palikėja mirė (duomenys neskelbtini), sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas (duomenys neskelbtini)) ir nebuvo nurodytas paveldėjimo teisės liudijime. Pareiškėjo tėvas H. T. po palikėjos J. T. atsiradusio nekilnojamojo turto, atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus, neįformino. Šiuos argumentus pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) H. T. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas; Nekilnojamojo turto registro duomenys, kuriuose nurodyta, kad H. T. ir S. T. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra; Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje J. T.; Nekilnojamojo turto registro išrašai apie J. T. nuosavybės teise priklausančius daiktus (žemės sklypus). Šios aplinkybės teigia pagrindą spręsti, kad Nekilnojamojo turto registre nesant išviešintų duomenų apie pareiškėjo tėvams H. T. ir (ar) S. T. priklausantį nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas turėjo pagrindą manyti, kad paveldėtino nekilnojamojo turto po motinos S. T. mirties nėra.

Prašymas atnaujinti terminą grindžiamas ir tuo, kad terminas praleistas dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir teisinių žinių stokos. Apie tai, kad po senelės mirties liko daugiau turto, negu buvo nurodyta paveldėjimo teisės liudijime, pareiškėjas teigia sužinojęs tik iš giminaičių ir su jų pagalba, nes turi (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 25 d. nuvyko į NŽT skyrių išsiaiškinti situacijos. NŽT skyriuje pareiškėjui buvo pateikta (duomenys neskelbtini) sprendimo kopija dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo jo senelei J. T.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, sužinojęs apie nepriimtą palikimą, nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas priimti palikimą. Teismas reikšminga aplinkybe pripažįsta ir tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ir neturi teisinių žinių. Nuo termino palikimui priimti pasibaigimo momento nėra praėję itin daug laiko, pareiškėjas, nors ir pavėluotai, tačiau aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties.

Byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę palikimą, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus. Palikėjos dukra (pareiškėjo sesuo) suinteresuotas asmuo K. T. su pareiškimu sutiko ir jam neprieštaravo, akcentuodama, kad į palikimą nepretenduoja, prašė pareiškimą tenkinti. Lietuvos valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybės įmonės Turto bankas ir NŽT atsiliepimuose nurodė, kad palikėjos turto paveldėjimo procedūros valstybės vardu nėra pradėtos.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių (pareiškėjo tėvų ir (ar) vieno iš jų nuosavybės teisių neišviešinimo nekilnojamojo turto registre, pareiškėjo sveikatos būklės, teisinių žinių stokos) negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per įstatyme nustatytą terminą. Termino praleidimo trukmė nėra labai ilga ir jį atnaujinus kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui I. T. (I. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo motinos S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad pareiškėjas per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.