- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- 1-80-771/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36745-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Civilinis ieškovas
- M. S.
- Kaltinamasis
- O. Š.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d., 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. Š. 2022-09-25, apie 23:45 val., (duomenys neskelbtini)vairavo lengvąjį automobilį „Renault Megane“, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0737 (patikros sertifikato Nr. 169369), jam buvo nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems;
be to, jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą M. S., o būtent: 2023-03-02, apie 22:00 val., (duomenys neskelbtini)., tyčia sudavė nukentėjusiajam M. S. kumščiu vieną kartą į nosį, vieną kartą į kairę veido pusę, nuo smūgių nukritusiam ant grindinio nukentėjusiajam sudavė nemažiau penkių kartų į dešinį šoną, kairį šoną, krūtinę, abi rankas, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam M. S.sužalojimus - nosies kaulo lūžį, kraujavimą iš nosies, kairės akies pojunginę kraujosruvą, kaktos ir nosies žaizdas, daugybines kūno poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, VI šonkaulio lūžį, sukėlusius nukentėjusiajam M. S. nesunkų sveikatos sutrikdytą, nes dėl nosies kaulų lūžio, šonkaulio lūžio, jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis O. Š. kaltu dėl (pirmojo epizodo) važiavimo automobiliu apsvaigus nuo alkoholio kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2022-09-25, apie 23.45 val., jis automobiliu „Renault Megane“ važiavo iš (duomenys neskelbtini). Važiuojant buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jam nustatė girtumą virš 2 promilių. Pripažįsta, kad vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltu dėl (antrojo epizodo) nukentėjusiojo M. S. sužalojimo kaltu neprisipažino bei parodė, kad nukentėjusįjį M. S. pažinojo kelerius metus. Nukentėjusysis į jį kreipdavosi prasikonsultuoti susidūręs su tam tikrais verslo, teisiniais klausimais. Be to, nukentėjusysis yra (duomenys neskelbtini). Buvo užsiminęs, kad būtų galima pabandyti nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini)plačiau, kad būtų (duomenys neskelbtini). Kai mirė nukentėjusiojo tėvai, su nukentėjusiuoju teko bendrauti paveldėjimo klausimais. H. matė tik vieną kartą, kai pas jį buvo atėjęs pasikalbėti teisiniais klausimais. Įvykio dieną jis buvo namuose. Įvykio dieną, naršant (duomenys neskelbtini)pamatė nukentėjusiojo nuotrauką, kurioje pastarasis su draugu smagiai leido laiką. Jis pakomentavo „(duomenys neskelbtini)Po kiek laiko nukentėjusysis jam atrašė, kad kitą mėnesį bus ir jis bus pakviestas. Jis parašė, kad viskas gerai, tik senokai nebendravo. 2023-03-02 vakarop nukentėjusysis jam vėl parašė žinutę, kurioje nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Kadangi jis nieko neveikė, sutiko atvažiuoti. Iš namų pasiėmė butelį degtinės, susidėjo visus reikmenis, sėdo į taksi ir po 20 val. atvažiavo. Prieš važiuodamas, alkoholio nevartojo. Važiuodamas, iš baro pasiėmiau pusę litro degtinės. Atvažiavęs, įėjo į vidinį kiemelį. Ten buvo tamsu. Jį pasitiko M. S.. (duomenys neskelbtini)nukentėjusiojo buvo ir H.. Pastarieji vartojo alkoholį, buvo labai neblaivūs. Dar pagalvojo, kad be reikalo atvažiavo, nes visi jau girti. Minėti asmenys jį pavaišino šašlykais, užkandom. Išgėrė po taurelę, persirengė ir visi kartu (duomenys neskelbtini)M. S. pradėjo kalbėti apie savo verslus. Jis pasiūlė apie verslą pasikalbėti kitą kartą. Jam pasirodė labai keistas nukentėjusiojo bendravimas su juo. H. pradėjo juoktis iš nukentėjusiojo. M. S. piktai liepė liautis H. juoktis. Iš (duomenys neskelbtini)Bendraujant pastebėjo, kad nukentėjusysis tapo agresyvesnis H. atžvilgiu. H. pasakė, kad norėtų važiuoti namo. Per savo programėlę jis H. iškvietė taksi automobilį. 21.18 val. H. išvažiavo namo. Jis liko su nukentėjusiuoju. Išgėrę po taurelę, dar kartą nuėjo (duomenys neskelbtini)M. S. buvo jau visiškai girtas. Pasėdėjo labai trumpai, nes matė, kad nukentėjusysis nebesišneka, sėdi apdujęs, nesiorientuoja. Tada jis nusileido nuo (duomenys neskelbtini)Einant, išgirdo kažką krentant. Atsigręžęs, pamatė ant pilvo gulintį prie pečiaus nukentėjusįjį. Ar nukentėjusysis nugriuvo lipdamas, ar dar sėdėdamas, jis nematė. Jis padėjo nukentėjusiajam atsikelti. Nukentėjusysis buvo susiėmęs už krūtinės. Palydėjo nukentėjusįjį iki suoliuko. Po kiek laiko vėl pradėjo kalbėtis. Nukentėjusysis, skersai pažiūrėjęs į jį, paklausė kas jis toks, ko čia atėjo. Jis pasakė, kad viskas gerai, važiuoja namo. Po to jis apsirengė, 22.36 val. per programėlę išsikvietė taksi. Matė, kad nukentėjusysis tapo agresyvesnis ir nebesiorientavo aplinkoje. Pradėjo rengtis, susidėjo savo maišelį, per duris išėjo į vidinį kiemelį. Nuėjo iki vartelių, tačiau jų negalėjo atidaryti, nes jie buvo užrakinti. Nukentėjusysis atėjo iš paskos. Paprašė M. S. atrakinti vartelius. Tuo metu nukentėjusysis iš už nugaros griebė jį už sprando ir pasakė, kad jis niekur neis. Jie abu nukrito ant žemės. Nukentėjusysis ant nugaros, o jis ant nukentėjusiojo taipogi nugara. Kažkur trinktelėjo nukentėjusiajam pakaušiu. Nukentėjusysis pradėjo jį smaugti. Muistydamas jis išsilaisvino, nukentėjusįjį parvertė ant pilvo ir liepė pastarajam nusiraminti. Nukentėjusysis pasakė, kad nusiramino. Paklausė nukentėjusiojo, ar viskas gerai. Nukentėjusysis atsakė, kad viskas gerai, pagalbos nereikia. Nukentėjusysis dar kažkiek laiko pagulėjo, po to atsikėlė, išsitraukė raktą ir pradėjo rakinti vartelius. Varteliai neatsirakino. Jis taipogi pabandė rakinti vartelius, bet varteliai neatsirakino. Jis pagalvojo, kad teks laužti vartelius. Tuo metu nukentėjusysis atsisėdo, atsirėmė prie sienos, o jis bandė laužti tų vartelių lenteles. Tuo tarpu atvažiavo H. su drauge. H. pasakė, kad atvažiavo pasiimti telefono, kurį paliko. Po to paklausė kas atsitiko. Jis atsakė, kad durys neatsirakina. H. pasakė, kad bandys perlipti per tvorą ir bandys išlaužti vartelius iš vidaus. Jis pristūmė prie tvoros šiukšliadėžę. Perlipęs tvorą, H. bandė išlaužti vartelius, tačiau nepavyko. Po to H. pasakė, kad paimti savo telefoną. H. į pirtį nepateko, nes pirties durys buvo užtrenktos, o nukentėjusysis neturėjo raktų. H.per kitus vartelius nuėjo į kitą kiemą ieškoti šeimininko, bet grįžęs pasakė, kad niekas nedaro durų. Jis perlipo per tvorą, kur stovėjo J.. Jis su J. traukė duris, o H. metaliniu strypu išlaužė vartelius. Tada visi kartu nuėjo iki mašinos. Nukentėjusysis taipogi ėjo kartu su jais. J. jam liepė sėstis ant priekinės sėdynės, parveš į namus. Einant sėstis į mašiną, pamatė nukentėjusįjį einantį link stoties. Visi kartu bėgo nukentėjusiojo ieškoti, bet nerado. J. jį parvežė namo. Per visą buvimą jis išgėrė 4-5 taureles degtinės. Pusę butelio tikrai nebuvau išgėręs. Jis mano, kad nukentėjusiojo ir liudytojų yra apkalbamas. Jis nieko nežino apie tą aplinkybę, kad nukentėjusysis skambino J.. Atvykęs H. pasakė, kad atvažiavo pasiimti paliktą telefoną. Kumščiu nukentėjusiajam nesmogė. Gal ir galėjo grumtynių metu suduoti nukentėjusiajam alkūne į veidą, bet iš kumščio specialiai tikrai nesudavė. Nežino kokiu momentu ir nuo ko nukentėjusiajam lūžo šonkauliai. Nosies kaulo lūžis nukentėjusiajam galėjo atsirasti nuo jo smūgio pakaušiu. Kairės akies kraujosruva irgi galėjo atsirasti nuo to paties pakaušio smūgio. Jis nežino nuo ko nukentėjusiajam atsirado nubrozdinimai. Būnant prie J. mašinos, jis matė, kad nukentėjusiojo nosis patinusi ir po nosimi buvo kraujo. Kad nukentėjusysis užsigavo krūtinę, tai faktas. Jis nežino, kaip nukentėjusysis susilaužė šonkaulius. Jis nukentėjusiajam specialiai nesmogė. Nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais. H.ir J. mašinoje jis nesakė, kad sudavė nukentėjusiajam. Jis tik pasakė, kad nukentėjusysis nenorėjo jo išleisti, todėl jie tarpusavyje sustumdė. Po minėto įvykio jis su niekuo kontaktų neieškojo. Su juo sukontaktavo pati J.. Ji pranešė, kad nukentėjusysis parašė pareiškimą dėl sumušimo. Papildo, kad nukentėjusysis (duomenys neskelbtini)22:35 val. su juo išėjo apsirengęs. Pamena, kad policijos pareigūnams jis sakė, kad jį sumušė O. draugai. Dėl girtumo jis neatpažino atvažiavusius H. ir J..
(Dėl nukentėjusiojo M. S. sužalojimo)
Nukentėjusysis M. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo pažįstamas apie 3 metus. Teko su pastarojo pagalba tvarkyti tėvo palikimą. H. M. yra jo senas, geras draugas. (duomenys neskelbtini)yra G. M. gimtadienis. Ta proga jis draugui (duomenys neskelbtini). Sėdint su H. pirtyje, jis į „(duomenys neskelbtini). O. Š. jam parašė žinutę, kad jis turėtų ir apie savo draugus pagalvoti. Prašėsi kitą kartą būti taipogi pakviestas į (duomenys neskelbtini). Jis pasiūlė O. Š. atvažiuoti. O. Š atvažiavo po 20 val. Jis alkoholį vartojo dar iki O. Š. atvažiavimo. Alkoholį vartojo nuo 17 val. Su H. išgėrė po du butelius alaus ir atidarė 0,75 butelį degtinės. Degtinę pradėjo gerti dviese. Jie butelio taip ir neišgėrė iki O. Š. atvažiavimo. Būnant visiems trims, H. susiruošė važiuoti namo, nes pastarajam nepatiko O. Š. draugija ir elgesys. O. Š. pokalbio metu tyčiojosi iš H. netvarkytų dantų. O. Š. akcentavo H. išvaizdą. H. M. į namus išvyko po 21 val. Jis išlydėjo H. M., užrakino vartelius ir grįžo į (duomenys neskelbtini)kartu su O. Š. išgėrė po vieną taurelę degtinės. Nors buvo išgėręs, tikrai nesvirduliavo, nebuvo nukritęs nei (duomenys neskelbtini). P. su O. Š. nesipyko. O. Š., pamatęs jo telefone savo buvusios žmonos nuotrauką, klausė kodėl jis rašinėja pastarojo buvusiai žmona, sveikina su vestuvėmis. Apie 22 val. O. Š. panorėjo išvykti į namus. Jis palydėjo O. Š. iki vartelių. Jis ant kūno buvo užsidėjęs tik rankšluostį ir avėjo šlepetes. Rakinant duris, pajuto smūgius į nosį, į akį. O. tuo metu stovėjo jam iš dešinės. Tai buvo pirmieji smūgiai. Jis paklausė kaltinamojo: „(duomenys neskelbtini)Po to jis nugriuvo ant žemės, ant dešinio šono ir nieko daugiau nebepamena. Pamena, kad juto smūgius į savo kūną. Smūgiai buvo suduoti į rankas, kojas, šonkaulius. Dėl ko jam buvo suduotas smūgis, jis nežino. Pamena, kad atsirado „(duomenys neskelbtini)ir laukė tol, kol atvažiavo policija. Jis nežino kas iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams jis papasakojo, kad jį sumušė O. Š.. Nepamena kaip atsirado ligoninėje. Gydytojai pasakė, kad nemato viena akimi. Iki minėto įvykio jis jokių sužalojimų neturėjo. Ligoninėje jam buvo nustatytas nosies lūžis, galvos sutrenkimas, mėlynės, patinimai akyje. Po įvykio gydėsi ambulatoriškai. Toliau juto skausmus šonuose. Pakartotinai nuvykus į ligoninę, jam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Jis yra bedarbis. Dėl sumušimo gydėsi apie pusantro, du mėnesius. Negalėjo išeiti laukan. Juo rūpinosi draugai. Vartojo vaistus nuo skausmo, kuriuos buvo išrašiusi gydytoja. Baudžiamojoje byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skausmai tęsėsi pusantro, du mėnesius. Įvykio metu jam buvo sulaužyta nosis. Apie pusantro mėnesio vartojo nuskausminamuosius. Šonkauliai sugijo per du mėnesius. (duomenys neskelbtini)buvo išlaužtos durys, išlaužtos lentos, įėjimo durys. Jis nežino kaip tie apgadinimai atsirado. Pamena, kad jo drabužiai buvo sukruvinti. Kad buvo skambinęs J., sužinojau peržiūrėjęs savo telefono skambučių išklotinę. Kad H. su J. buvo atvažiavę, jis sužinojo ryte. J. jam papasakojo, kad O. pasakojo, kad jis tariamai nenorėjo pastarojo išleisti, todėl O. jam porą kartų sudavė. Lauke O. už kaklo nebuvo suėmęs. Kai H. išvažiavo, į (duomenys neskelbtini)niekas daugiau nebuvo nuėjęs. Su O. jis sėdėjo (duomenys neskelbtini)). Kaltinamasis pakaušiu jam nesmogė į vedą. Smūgiai į veidą buvo kumščiais. Jis kaltinamojo nebuvo suėmęs už kaklo. Jis nepamena kaip užsirakino (duomenys neskelbtini)Jo telefonas (duomenys neskelbtini)Šonkaulių lūžiai ir įbrėžimai galėjo atsirasti, kai O. Š. jį spardė. J. skambino 22.30 val., tai faktas. Kur jis tuo metu buvo, neatsimena. Skambino norėdamas pagalbos. Jo ir H. telefonai liko (duomenys neskelbtini). Dar ten buvo likę jo drabužiai. Konfliktas prasidėjo (duomenys neskelbtini)o jis paskambinau J. po konflikto. Iš (duomenys neskelbtini)neapsirengęs. Buvo tik apsisiautęs rankšluosčiu ir dėvėjo šlepetes. Išėjo tik palydėti O., nes turėjo grįžti ir sutvarkyti (duomenys neskelbtini). Konfliktas prasidėjo 22 val., o jis pastarajai paskambino 22.30 val. Tikriausiai jis buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini), nes telefonas buvo likęs viduje. Kas buvo toliau ir kaip išėjo, jis nepamena. Kai atvažiavo H., jis jau buvo aprengtas, bet visi drabužiai buvo aprengti ant nuogo kūno. Jis nežino kas jį aprengė. Po sumušimo jis ant pliko kūno vilkėjo megztinį ir striukę, nors dar turėjo „maikę“ ir golfą. Rūbai nesuplėšyti, tik ant megztinio buvo šiek tiek kraujo.
Liudytoja J. B. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta apie trejus metus. Kaltinamąjį pažįsta apie metus laiko. H. M. yra jos sugyventinis. 2023-03-01 H. M. su M. S. kartu šventė gimtadienį (duomenys neskelbtini). H. M. į namus grįžo apie 21:30 val.. Buvo išgėręs, bet ne girtas. Grįžęs, pastarasis nuėjo miegoti. Klausė H. M., kodėl pastarasis taip anksti grįžo namo. Pastarasis pasakė, kad kažkas nepatiko. Apie 23 val. ja paskambino M. S. ir paprašė jos pagalbos. M. S. nedetalizavo kas atsitiko. Ji apsirengė, pažadino H. M., sėdo į mašiną ir per 10 min. nuvažiavo (duomenys neskelbtini)Lauke jau buvo tamsu. Kai surado (duomenys neskelbtini)pamatė M. S. gulintį ant kairiojo šono, kraujo klane. Galva buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini). Iš kiemo pusės prie vartelių stovėjo girtas O., kuris prašė jį išleisti. Suprato, kad pastarasis girtas, iš stovėsenos, bendravimo. Vartelių lentelės buvo išlaužtos, o (duomenys neskelbtini)buvo užrakinti. H. M. nusprendė perlipti per tvorą. Netoliese stovėjo didelis konteineris. Ji paprašė O. Š., kad pastarasis prie tvoros pristumtų konteinerį, kad H. galėtų nušokti. H. M. perlipo tvorą ir iškarto priėjo prie M. S.. Pakelė M. S., tačiau pastarasis vėl susmuko. Pasišviesdama ji ieškojo raktų nuo vartelių. Raktai buvo šalia M. S.. H. M. paėmė raktus, tačiau jais negalėjo atrakinti vartelius. Vėliau O. išlipo per tvorą laukan. Bandė raktais atrakinti vartelius iš išorės. Vartelių atrakinti nepavyko. Po to O. su H. M. išlaužė vartelius. H. M. pakėlė M. S.. Ketino M. S. nuvežti į ligoninę. Kol ji apsukinėjo automobilį, M. S. kažkur nuėjo. O. įsėdo į jos automobilį. Dar bandė M. S. ieškoti, tačiau jo nerado. Eidami sutiko jauną vyruką, kuris papasakojo, kad matė bėgantį labai sumuštą vyrą. M. S. jie neberado. O. paprašė jį parvežti į namus. Vežant O. į namus, ji pastarojo paklausė kodėl jis šitaip sumušė. O. pasakė, kad sudavė tik vieną kartą. O. nesakė už ką sumušė M. S.. Vėliau susitiko su nukentėjusiuoju. Pastarasis pasakė, kad O. jį sumušė. Kur, kokioje vietoje mušė, nesakė. Pasakojo, kad buvo mušamas kumščiais į veidą, buvo spardomas į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis nepasakojo dėl ko įvyko konfliktas. Vėliau ji per (duomenys neskelbtini)bendravo su kaltinamuoju. Pastarasis prašė neduoti parodymų. Ji kaltinamajam nieko neatsakė. Po įvykio nukentėjusysis gydėsi apie savaitę laiko, emociškai blogai jautėsi, negalėjo net iš lovos atsikelti. Vežė pastarajam į namus maistą. Kiek vėliau nukentėjusysis papildomai papasakojo, kad jis su O. susipyko ir susimušė.
Liudytoja J. B. 2023-04-25 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur gulėjo sužalotas nukentėjusysis. ( 3 t. 13-17)
Liudytojas A. D. parodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini). Jam skambino nukentėjusysis ir išreiškė norą su draugu švesti gimtadienį. Jis leido. Nukentėjusysis žinojo kur paslėptas (duomenys neskelbtini) Kovo 2 d. apie 7 val. jis atėjo į (duomenys neskelbtini)Varteliai buvo sulaužyti. Prie pastato kampo, šalia vartelių ant žemės matė daug kraujo. (duomenys neskelbtini)buvo užstrigusios. Kad patektų į vidų, teko tas duris laužti. Viduje stalas buvo padengtas šventiškai. Grumtynių pėdsakų nesimatė. Tą pačią dieną atvyko nukentėjusysis. Pastarojo veidas buvo sužalotas. Jis klausė, kaip pastarasis jaučiasi. Nukentėjusysis neatsakė ir paminėjo, kad atvažiavo pasiimti savo daiktų. Po to nukentėjusysis rodė vietą kur gulėjo po sumušimo. Ikiteisminio tyrimo metu gal ir minėjo, kad nukentėjusįjį sumušė advokatas, to dabar nepamena. Jei protokole užrašyta, gal taip ir sakė. (duomenys neskelbtini), laiptų nėra. Yra durys į tualetą, dušo kabina, plytelių danga ir iškloti kilimėliai.
Liudytojas H. M. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta apie 30 metų. Kaltinamąjį matė tik trečią kartą. Anksčiau kaltinamąjį buvo matęs pas M. S. namuose. Įvykio dieną buvo jo gimtadienis. M. S. ta proga (duomenys neskelbtini)nuvažiavo dviese po 17 val. atsinešė 3 „bambalius“ alaus ir 0,75 l. talpos butelį degtinės. P turėjo būti dviese iki ryto. Būdami ten, kepė šašlykus, gėrė alų. Po to išgėrė apie 3 taureles degtinės. M. S. įsidėjo į „(duomenys neskelbtini). Netrukus pastarajam parašė O. Š., kuris pareiškė, kad nereikia draugų pamiršti. M. S. jo klausė, ar gali pakviesti O. Š.. Neblaivus O. Š. atvažiavo apie 20 val. Su savimi turėjo kažkokį medžiaginį maišą. Trise jie buvo apie valandą laiko. Kadangi jam nepatiko bendrauti su O. Š., jis apie 21 val. išvažiavo namo. O. Š. elgėsi iššaukiančiai. Kol buvo, kaltinamasis ir nukentėjusysis tarpusavyje nekonfliktavo. Grįžęs į namus, nuėjo miegoti. Jo sugyventinė paklausė, kodėl jis taip anksti grįžo. Jis atsakė, kad taip reikėjo. Apie 22 val. paskambino M. S., kuris prašė pagalbos. Apie tai jis sužinojo iš sugyventinės. Po skambučio nuvažiavo po 15-20 min. Pro vartelius pamatė prie (duomenys neskelbtini)ant nugaros gulintį kruviną M. S.. Varteliai buvo užrakinti. Tuo metu kaltinamasis bandė išlaužti duris. Jis perlipo per tvorą ir pakėlė nukentėjusįjį. Pastarąjį pastatė prie sienos, tačiau nukentėjusysis susmuko. Nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, kakta buvo nubruzdinta. Išlaužus vartelius, antrą kartą pakėlė nukentėjusįjį ir pastarasis kažkur išėjo. Bandė nukentėjusįjį pasivyti (duomenys neskelbtini)tačiau jo neberado. O. Š. atsisėdo į mašiną, paprašė parvežti į namus. Nuvežė kaltinamąjį į namus. Klausė kaltinamojo, už ką pastarasis sumušė nukentėjusįjį. Kaltinamasis atsakė, kad kaltinamojo nemušė, tik porą kartų sudavė. Po to nuvažiavo į namus pas M. S., tačiau pastarojo namuose nerado. Kai vėliau susitiko nukentėjusįjį sužinojo, kad pastarasis buvo ligoninėje. Pokalbio metu nukentėjusysis minėjo, kad tarp jo ir kaltinamojo buvo kilęs konfliktas, kurio metu kaltinamasis pastarąjį sumušė. Sugyventinė |J. jam vėliau pasakojo, kad iš kaltinamojo sulaukė skambučio, kurio metu pastarasis prašė neduoti parodymų. Iki jam išvykstant iš pirties, M. S. nebuvo sužalotas.
Policijos pareigūnų pateiktuose vaizdo įrašuose, darytuose BODY kameromis, matyti, kad pareigūnai atvyksta pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Pareigūnai atvykę klausia (duomenys neskelbtini)kur sumuštas asmuo. (duomenys neskelbtini)paaiškina, kad apie įvykį nieko nežino, jo paprašė iškviesti greitąją, mato, kad žmogus labai sumuštas ir iškvietė. Sumuštą žmogų išvežė į ligoninę. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo. Vėliau ligoninėje nukentėjusysis M. S. paaiškino, kad atvažiavo O. draugai ir mane sumušė. Ligoninėje nukentėjusiajam M. S. nustatomas 1.98 promilių neblaivumas. M. S. paaiškino, kad ginčijosi su advokatu. Po to atvažiavo kažkokie „(duomenys neskelbtini)ir jį sumušė. O. buvo pakvietęs (duomenys neskelbtini)Draugeliui (duomenys neskelbtini)Draugelis, kuriam (duomenys neskelbtini)Po to nurodė, kad klaidžiojo, buvo prie (duomenys neskelbtini)Daugiau nieko nepamena. ( 2 t. b.l. 42-44)
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 21-29)
Apžiūrėtas M. S. pateikti rūbai: 1) kelnės treninginės, ties juosmeniu surišamos, juodos spalvos. Kelnių šonuose ir priekyje virš kelių kišenės. Kelnės purvinos. Ant kelnių priekyje po kišene užrašas baltos spalvos "(duomenys neskelbtini)2) bliuzonas megztas, juodos spalvos, iš vidinės pusės baltos spalvos dirbtinis kailis. Bliuzonas su kapišonu, užsegamas užtrauktuku, ties kaklu surišamas, su dvejomis kišenėmis, purvinas (2 t. b.l. 174-187). Apžiūrėtas M. S. pateiktas 2023-03-09 mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini)Apžiūrėjus telefoną adresų knygutėje matosi, kad J. M. S. skambino 22:30 val., J. atgal jam perskambino 22:46 min ir jau jai nebuvo atsiliepta. Taip pat telefone programėlėje (duomenys neskelbtini)tarp J. ir M. S., susirašinėjimai tarp O. Š. ir M. S.. (2 t. b.l. 114-133)
Asmens 2023-03-03 M. S. apžiūros protokole pareigūnė apžiūrėdama nurodė, kad apžiūri asmenį M. S., (duomenys neskelbtini), kuris vilki juodos spalvos striukę, rudos spalvos megztinį džinsines kelnes ir juodos spalvos batus. Apžiūri asmens veido sritį, ant jo ties kaire akimi mato kraujosruva, akies patinimą, kurios ilgis apie 5 cm, o plotis apie 3 cm. , kaktos srityje mato žaizdą, kurios plotis apie 0,5 cm, aukštis apie 2 cm., apžiūri asmens dešinę akį, matome kraujosruva, kurios ilgis apie apie 3 cm, o aukštis apie 2 cm. Nosies srityje mato žaizdą, kurios plotis apie 1 cm., o ilgis 1 cm. Apžiūri asmens kūno sritį, ties krūtinės viduriu mato nubrozdinimą, kurios ilgis apie 5,5 cm., o plotis apie 6 cm.. Kairėje pusėje ties šonkauliu sritimi mato neryškią kraujosruva, kurios ilgis apie 4 cm., o plotis apie 5 cm. Ties kairėje pusėje krūtinės dalyje taip pat mato neryškią kraujosruvą, kurios ilgis apie 3 cm., o plotis apie 2,5 cm. Dešinės rankos galinėje dalyje mato ryškų nubrozdinimą, kurios ilgis į aukštį apie 20 cm., o plotis apie 5 cm. taip pat šioje rankos dalyje mato ir kraujosruva, kurios ilgis apie 5 cm, plotis apie 5 cm. dilbio srityje mato taip pat nubrozdinimą, kurio ilgis apie 3 cm, o plotis 3 cm. Ant kairės rankos taip pat mato nubrozdinimus, kurio ilgis 3 cm,., plotis 4 cm. Taip pat stebi kairės rankos piršta, ant mažojo piršto mato subraižymo žaizdas, bendras jų ilgis yra 2,5 cm, o plotis apie 1, 5 cm. Daugiau ant asmens kūno jokių sužalojimų nestebi. (2 t. b.l.68-71)
Specialisto teismo mediko išvadoje nurodyta, kad 1. M. S. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujavimas iš nosies, kairės akies pojunginė kraujosruva, kaktos ir nosies žaizdos, daugybinės kūno poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai; 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros, netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku; 3., 6. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Kiekvienas sužalojimas atskirai galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus; 4. Sužalojimai padaryti ne mažiau 10 trauminių poveikių; 5. M. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Kiti nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (2 t b.l. 60-61)
Specialisto teismo mediko papildomoje išvadoje nurodyta: 1. M. S. papildomai nustatytas sužalojimas: kairiojo VI šonkaulio lūžis; 2. Šonkaulio lūžis padarytas 3 savaičių laikotarpyje iki apžiūros; 3.,6. Šonkaulio lūžis galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek nugriuvus; 4. Šonkaulio lūžis galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu; 5. M. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulio lūžiojo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. (2 t. b.l. 66-67)
Specialistas teismo medikas L. J. dėl ikiteisminio tyrimo metu pateiktos išvados ir papildomos išvados parodė, kad nukentėjusiajam buvo nustatyta daug sužalojimų. Sužalojimai yra skirtinguose kūno paviršiuose, todėl tai vienai griuviminei traumai nebūdinga. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, ar paviršiumi. Sužalojimai neturėjo individualių savybių, pagal kurias būtų galima identifikuoti tą daiktą, todėl nurodoma grupinė priklausomybė – kietas bukas daiktas arba paviršius. Vertinant kiekvieną iš sužalojimų atskirai, tai jie gali būti patirti ir nugriūvant. Kiekvienas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus, tik akies kraujosruvai būdingas tiesioginis smūgis. Kategoriškos išvados šiuo konkrečiu atveju teikti negalime. Dėl šonkaulio lūžio buvo nurodytas trijų savaičių laikotarpis remiantis radiologo nuoroda, kad šis lūžis yra be konsolidacijos požymių, t. y. nepradėjęs gyti. Radiologiškai maždaug trijų savaičių laikotarpyje pasirodo gijimo požymiai, todėl galima sakyti, jog nuo rentgenogramos atlikimo kovo 5 d. toje pačioje vietoje, kur yra šonkaulio lūžis, pirminėje apžiūroje buvo nustatyta violetinė poodinė kraujosruva, kuri būdinga trijų dienų laikotarpiui. Sužalojimai taip pat galėjo būti patirti nugriuvus. Šonkaulių lūžiai gali būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek netiesioginiu trauminiu poveikiu, t.y. nugriuvus ant kieto buko paviršiaus. Šonkaulių lūžiai taip pat gali būti padaryti tiek daiktu, tiek paviršiumi, kai paviršius lygus arba kai ant paviršiaus yra daiktas, t. y. asmeniui atsitrenkus į aplinkoje esantį daiktą. Jeigu imant visus sužalojimus bendrai, tai jie negali atsirasti nuo vieno ar dviejų nugriuvimų, nes sužalojimai yra skirtingose kūno paviršiuose. Sužalojimams atsirasti reikėjo ne mažiau 10 trauminių poveikių. Iš šių sužalojimų, pvz. rankos nubrozdinimą ir nugaros kraujosruvą galima priskirti prie vieno trauminio poveikio. Galvos sužalojimai galėjo būti padaryti mažiau nei 10 trauminių poveikių, pvz. 8 trauminiais poveikiais. Galima grupuoti rankos nubrozdinimą, nugaros poodinę kraujosruvą ir kairės rankos riešo nubrozdinimą, kai griūvama momentiškai vieną kartą ant nugaros. Kitų sužalojimų nesugrupuotų.
Šalies argumentai
Pareiškime 2023-03-03 nukentėjusysis M. S. nurodė, kad 2023-03-02 apie 22:00 val(duomenys neskelbtini)kilo žodinis konfliktas su jo pažįstamu O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris žodinio konflikto metu trenkė kumščiu į veido sritį, o jam nukritus ant žemės spardė kojomis. Kiek kartų buvo suduota kumščiais bei įspirta tiksliai nurodyti negali, bet iki 15 kartų. Vėliau jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje buvo nustatytas galvos paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas, nosies kaulo lūžimas, po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį O. Š. įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, jį teiks vėliau.
Iš kaltinamojo teismui pateiktų telefoninių žinučių matyti, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini)atvyko 2023-03-02 20:11 val.. 22:36 val. iš kaltinamojo telefono buvo kviestas taksi automobilis, tačiau kelionė buvo atšaukta. (t. 4 b.l. 90)
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. 2023-05-01, apie 17 val., nukentėjusysis, kartu su H. M. atvyko į (duomenys neskelbtini). Su savimi atsivežė 3 butelius po 1 l. talpos alaus ir 0,7 l. degtinės. Iki 20 val. išgėrė alų ir pradėjo gerti turimą degtinę. Vartojant alkoholinius gėrimus, nukentėjusysis (duomenys neskelbtini)po ko sulaukė kaltinamojo skambučio. Pokalbio metu nukentėjusysis pasiūlė kaltinamajam atvykti (duomenys neskelbtini)Po pokalbio, kaltinamasis atvyko minėtu adresu. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo H. M., kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys. Apie 21 val. liudytojas H. M. taksi išvažiavo namo. Kaltinamasis nurodė, kad iki išvykimo H. M. konfliktavo su nukentėjusiuoju ir būtent dėl to kilusio konflikto liudytojas išvyko namo. Šiuos parodymus paneigia nukentėjusiojo ir liudytojo H. M. parodymai. Pastarieji nurodė, kad tarp jų konflikto nebuvo ir kad liudytojas H. M. išvyko namo dėl kaltinamojo iššaukiančio elgesio. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis tyčiojosi iš liudytojo išvaizdos, dantų. Teismui netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais nėra pagrindo. Po liudytojo išvykimo į namus, kaltinamasis ir nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) buvo iki 22 val. Tuo laiku kaltinamasis susiruošė važiuoti namo bei kartu su nukentėjusiuoju išėjo laukan prie vartelių. Rakinant vartelius, kaltinamasis, stovėdamas nukentėjusiajam iš dešinės, smogė nukentėjusiajam kumščiu į nosį ir į akį. Nukentėjusysis pamena tik tiek, kad nuo smūgių nukrito ir toliau buvo mušamas, spardomas į kūną. Iš duomenų apie telefono skambučius ir liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusysis 22:30 val. skambino liudytojai J. B., kurios prašė pagalbos. Nesakė kas atsitiko. Kaltinamasis pateikė duomenis, kad kvietė taksi 22:36 val., tačiau taksi jo nesulaukė ir išvažiavo, nes jis negalėjo išeiti dėl užrakintų vartelių. Abu liudytojai nurodė, kad į (duomenys neskelbtini)praėjus 10-15 min. po nukentėjusiojo skambučio ir matė nukentėjusįjį gulintį ant žemės kruvinu veidu. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamąjį palydėjo apsijuosęs rankšluosčiu ir dėvėdamas šlepetes ir jis nepamena kas įvyko po suduotų smūgių. Nepamena kaip skambino liudytojai ir prašė pagalbos, tačiau neneigia tai daręs, nes skambutis užfiksuotas. Tuo tarpu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis išėjo kartu su juo apsirengęs ir nematė kaip nukentėjusysis skambino liudytojai. Nukentėjusysis nurodė įvykio versiją, kad po sumušimo buvo aprengtas, o ne pats apsirengė, nes viršutiniai rūbai buvo apvilti ant jo nuogo kūno, o apatiniai rūbai (duomenys neskelbtini). Teismui nepavyko tiksliai nustatyti ką tiksliai vilkėjo nukentėjusysis, t.y. ar buvo apsijuosęs rankšluosčiu, ar buvo apsirengęs, kai kartu su kaltinamuoju nuėjo prie vartelių. Iš apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusiojo viršutiniai rūbai buvo ištepti krauju. Taipogi nepavyko nustatyti, kaip nukentėjusiojo telefonas po skambučio liudytojai (duomenys neskelbtini)kurios durys buvo užtrenktos ir kurias sekančią dieną teko laužti. Faktą, kad nukentėjusiajam buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, patvirtina liudytojai, kurie atvyko į įvykio vietą bei matė sužalotą nukentėjusįjį, specialisto teismo mediko išvados. Be kaltinamojo niekas kitas negalėjo sužaloti nukentėjusįjį, nes (duomenys neskelbtini)varteliai buvo užrakinti ir teritorijoje buvo tik du asmenys, t.y. nukentėjusysis ir kaltinamasis. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė matęs ant nukentėjusiojo kūno kraują, teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad kraują matė. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis po H. M. išvykimo kartu su juo (duomenys neskelbtini)ir vienu tarpu nukentėjusysis krito (duomenys neskelbtini). Jis pakėlė nukentėjusįjį nuo grindų, nes pastarajam buvo sunku. Nukentėjusysis galėjo susižaloti. Tuo tarpu nukentėjusysis nurodė, kad po H. M. išvykimo jis su kaltinamuoju į (duomenys neskelbtini), o visą laiką (duomenys neskelbtini)Tai gerai atsimena. Teismui netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Kaltinamasis nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini)nukentėjusysis jį puolė iš nugaros smaugdamas bei patraukė link savęs. Abiem nugriuvus, t.y. nukentėjusiajam ant nugaros, o kaltinamajam ant pastarojo nugara, kaltinamasis išsilaisvydamas nuo sugriebimo pakaušiu du kartus smogė nukentėjusiajam į veidą. Išsilaisvinęs, liepė nukentėjusiajam liautis, tuo grumtynės ir baigėsi. Tuo tarpu nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamojo nesmaugė iš nugaros, o kaltinamasis pastarajam smogė tiesiogiai kumščiu į veidą. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis veikė galimai esant būtinajai ginčiai. Atmesdamas kaltinamojo parodymus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ne mažiau 10 trauminių poveikių pasėkoje, kas prieštarauja kaltinamojo parodymams, kad gindamasis smogė pakaušiu du kartus. Sužalojimai negalėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, nes skirtinga jų lokalizacija. Atmesdamas kaltinamojo versiją dėl tariamos savigynos, teismas atkreipė dėmesį į kaltinamojo elgesį po įvykio: kad kaltinamasis, matydamas sužalotą nukentėjusįjį, nesiėmė jokių priemonių apie tariamą užpuolimą ir savigyną pranešti į bendro pagalbos centrą, iškviesti medikus, nors telefoną turėjo. Atvykusiems į įvykio vietą liudytojams, pastariesiems teiraujantis dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, nieko nepasakojo apie tariamą jo užpuolimą iš nukentėjusiojo pusės. Priešingai, jis nurodė, kad apie porą kartų sudavė nukentėjusiajam. Be to, vėliau telefonu prašė liudytojos neduoti parodymų. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis įvykio metu buvo sužalotas. Kūno sužalojimai buvo nustatyti tik nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kūno sužalojimo mastą, nustatytų didelį trauminių poveikių kiekį, specialisto paaiškinimą, kaltinamojo elgesį po įvykio, teismas mano, kad kaltinamasis tyčia sumušė bei sužalojo nukentėjusįjį, o ne gindamasis.
Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
(Dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio)
Liudytoja N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Renault Megane“, v.n. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu ir priklauso jai. Kaltinamajam 2022-09-25 automobilį paskolino. Leido naudotis jai priklausančiu automobiliu, nes pastarasis jos paprašė. Ji pati padavė automobilio raktelį ir automobilio registracijos liudijimą. Jai sūnus nesakė, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Ji nežino, kad jos sūnui yra atimta teisė vairuoti automobilį. Apie tai, kad sūnus buvo sulaikytas girtas už vairo ji nieko nežino. Jai tiesiog paskambino policijos pareigūnė, kuri informavo, kad jos automobilis yra nuvežtas į saugojimo aikštelę. Sūnus gyvena ne su ja ir ką jis veikia ji nežino. Daugiau neturi ką pasakyti (1t.b.l. 51-54).
2022-09-26 tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus automobilio vairuotojo (duomenys neskelbtini), kuriuo pranešama, kad 2022-09-25 dirbant (duomenys neskelbtini), kartu su tyRėja Ž. M. ekipaže - "(duomenys neskelbtini)Apie 23:40 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini)., buvo pastebėtas priešais atvažiuojantis automobilis "Renault Megane", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas savo vairavimu sukėlė įtarimą. Apie 23:45 val. sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, jog jį vairavo O. Š., gim. (duomenys neskelbtini)Bendraujant su asmeniu nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmens buvo nekoordinuoti judesiai, todėl asmens buvo paprašyta išlipti iš automobilio ir atlikti neblaivumo nustatymo testus. Atliekant testus asmeniui nepavyko eiti tiesia linija. Paklausus O. Š. kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus šis iš pradžių teigė, jog išvis alkoholio nevartoja, vėliau teigė, jog prieš 30 minučių. 23:47 val. patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu "Drager alkotest 6810", Nr. ARBL_0737, patikros Nr. 1692369, paklaida virš 1 prom. - 1.7 proc., patikra galioja iki 2022-12-14, buvo nustatytas 2.58 prom. girtumas. Pakartotinai patikrinus 2022-09-26 00:08 val. buvo nustatytas 2.63 prom. girtumas. O. Š. teigė, jog su alkoholio kiekio matuoklio parodymais nesutinka. Patikrinus asmenį per "Polis II" naršyklę nustatyta, jog šis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi nėra įvykdęs sąlygų susigrąžinti šios teisės, todėl buvo surašytas AN protokolas (ANR ROIK: 22183003445). Kadangi O. Š. nesutiko su tikrinimo rezultatais, ankščiau yra vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, bei neturėdamas teisės vairuoti, asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas. Faktinis sulaikymo laikas - 00:08 val. Automobilis "Renault" buvo nutemptas vilkiko į transporto priemonių saugojimo aikštelę, adresu Pramonės g. 2C, Šiauliai, automobilis užplombuotas. Automobilio savininkė N. Š. telefonu buvo informuota, dėl automobilio nutempimo. Įvykio vietoje filmuota kūno kameromis (11) (duomenys neskelbtini) (1t.b.l. 22-23).
2022-09-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos yra adresu (duomenys neskelbtini). (1t.b.l. 24-37)
UAB EMPREKIS duomenimis - vidutinė transporto priemonės „Renault Megane“, v.n. (duomenys neskelbtini)kaina Lietuvoje 4520 EUR (1t. b.l. 43).
2022-09-25 neblaivumo nustatymo akte fiksuota, kad pirmu tikrinimu 2022-09-25 23:47 val. O. Š.buvo nustatytas 2.58 prom. girtumas. Antru tikrinimu 2022-09-26 00:08 val. O. Š.buvo nustatytas 2.63 prom. girtumas (1t. b.l. 44).
2022-10-21 - 2022-10-22 vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2022-09-25 23:46 val. policijos pareigūnai sustabdo automobilį, kurį vairuoja O. Š.. O. Š. išlipo iš automobilio ir atlieka testą dėl girtumo. Alkoholio kiekio tikrintuvu pastarajam nustatomas neblaivumas 2.58 promilių. Antru putimu nustatomas 2.63 promilių neblaivumas (1 t. b.l. 67-70).
2022-10-22 O. Š. negaliojantis LR vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas į VĮ "Regitrą" (1t.b.l. 73).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be Kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ištirta bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad O. Š. 2022-09-25, apie 23:45 val., (duomenys neskelbtini)., vairavo lengvąjį automobilį „Renault Megane“, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra jam buvo nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Padarytos nusikalstamos veikos objektas – eismo saugumas. Objektyvioji pusė pasireiškė transporto priemonės vairavimu, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas didesnis, nei 1.51 promilių neblaivumas. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo O. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl vairavimo apsvaigus yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Dėl kūno sužalojimo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl kūno sužalojimo nepripažįstama baudžiamąją atsakomybe sunkinančia aplinkybe – girtumas, nes jis nėra patvirtintas objektyviais duomenimis ir kaltinamasis nurodė, kad konflikto metu nebuvo apsvaigęs. Kaltinamasis O. Š. anksčiau teistas vieną kartą, nusikalstamas veikas padarė nebūdamas teistas, anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, padarė du nesunkius nusikaltimus, dirba pagal verslo liudijimą. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę.
Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę sunkiančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio paskyrus bausmę, kuri yra mažesnę už- sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, už kūno sužalojimą paskyrus bausmę, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 str. 1 d., 4 d. skiriamos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str., 72 str. konfiskuotina automobilio „Renault Megane“, v.n. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertė. Ji sudaro 4520 EUR. Šiai dienai neišieškota suma sudaro – 2 135.54 Eur. Kita dalis automobilio vertės - 2 384,46 Eur jau išieškota pagal vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2022-09-26.
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. taikymo
„Esminė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
O. Š. padarė du nesunkius nusikaltimus, vieną iš jų prisipažino padaręs anksčiau teistas, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas buvo išnykęs, dirba pagal verslo liudijimą, todėl teismas mano, kad kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. O. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas. Siekiant pataisyti kaltinamąjį, kad jis daugiau nebenusižengtų, jam skirtini įpareigojimai bei pareigos.
Dėl kardomosios priemonės taikymo
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.
CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
Nukentėjusysis M. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu ir teisme grindė patirtais kaltinime išvardintais kūno sužalojimais, du mėnesius jaučiamais skausmais, dėl ko teko vartoti nuskausminamuosius vaistus. Sulaužyti šonkauliai sugijo per 2 mėnesius. Pirmą savaitę nukentėjusiajam sunku buvo atsikelti, vaikščioti. Pastarąjį maistu aprūpindavo draugai.
Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.
Atsižvelgiant į padaryto kūno sužalojimo mąstą, sukeltus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, gydymosi trukmę, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose, kai nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 146,62 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo O. Š. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.
Dėl vaizdo įrašų
Kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais paliktinos prie baudžiamosios bylos.
Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo
2023-08-02 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (turto arešto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)į kaltinamojo O. Š., (duomenys neskelbtini) turtą pinigines lėšas - 5146,62 eurus, esančias - banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) baigėsi 2024-05-02 teisiamojo nuosprendžio rašymo metu, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtinas iš naujo.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusiajam M. S. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu pagal atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)advokato A. A. advokato padėjėjas V. M.. Už suteiktą antrinę teisinę pagalbą M. S. sumokėjo 1 000 eurų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Spręsdamas klausimą dėl proceso išlaidų iš kaltinamojo priteisimo nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo.
Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo parengtų procesinių dokumentų kiekį, dalyvavimą proceso metu laiką, pateiktas prašymas tenkintinas.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
Rezoliucinė dalis
nusprendė
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d. bei skirti bausmę 40 (keturiasdešimt ) parų arešto;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. bei skirti bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę bei skirti galutinę bausmę – 70 (septyniasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams. Paskirti intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą pagal faktinę gyvenamąją vietą, buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.
- toliau dirbti, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
- nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str., 72 str. konfiskuoti automobilio „Renault Megane“, v.n. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę – 2 135.54 (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 54 eurocentus) (dalis automobilio vertės - 2 384,46 Eur jau išieškota pagal vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022-09-26.
Nukentėjusiojo O. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš O. Š. priteisti nukentėjusiajam 5 000 (penkis tūkstančius eurų) eurų turtinės žalos atlyginimo.
Iš O. Š. priteisti nukentėjusiajam M. S. 1 000 eurų turėtų proceso išlaidų, susijusių su advokato teikiama teisine pagalba.
Iš O. Š. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 146.62 Eur turtinės žalos atlyginimo, pinigus pervedant į (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 str. 152 str. paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamojo O. Š. pinigines lėšas – 5 146,62 eurų, esančias - banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), iki priteistų civilinių ieškinių visiško atlyginimo. Neišieškoma pinigų suma 730.00 eurų.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais paliktinos prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.