- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2-1239-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00308-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“
- Atsakovas
- N. R., bendrovei „Kartblansh“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ ieškinį atsakovams N. R. ir bendrovei „Kartblansh“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Globersa“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovų N. R. ir bendrovės „Kartblansh“ (toliau – atsakovai), ieškovės naudai solidariai priteisti 491 861,77 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovams 491 861,77 EUR sumoje priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su BUAB „Finiens“, taip pat mokėti mokesčius valstybei, pavedant turtą surasti, aprašyti ir areštuoti ieškovės pasirinktam antstoliui; advokato J. V. dispozicijoje esančias ir bendrovės „Kartblansh“ priklausančias pinigines lėšas, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, pavedant turtą surasti, aprašyti ir areštuoti ieškovės pasirinktam antstoliui; atsakovams priklausančias pinigines lėšas, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, pavedant turtą surasti, aprašyti ir areštuoti ieškovės pasirinktam antstoliui; E. B. dispozicijoje esančias ir bendrovės „Kartblansh“ priklausančias pinigines lėšas, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, pavedant turtą surasti, aprašyti ir areštuoti ieškovės pasirinktam antstoliui; būsimas gautinas bendrovės „Kartblansh“ lėšas iš UAB „Saugios investicijos“, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, pavedant turtą surasti, aprašyti ir areštuoti ieškovės pasirinktam antstoliui.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė savo argumentus, pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kas patvirtina ieškinio preliminarų pagrįstumą. Ieškovės įsitikinimu, labai tikėtina, kad atsakovai geranoriškai nevykdys galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje. Egzistuoja didelė tikimybė, kad per ilgą laiką, iki tol, kol bus baigta nagrinėti ši byla, atsakovai gali išvaistyti savo turtą ar kitaip jį paslėpti bei imtis priemonių perleisti jį tretiesiems asmenims. Todėl būtina nedelsiant imtis priemonių, kad atsakovų turto sudėtis, forma ir kokybė nepakistų. Vienas atsakovų (bendrovės „Kartblansh“) jau ėmėsi realių veiksmų perleidinėti savo turtą, kad ieškovės ieškinio tenkinimo atveju nebūtų galima išieškoti žalos BUAB „Finiens“ naudai iš atsakovo bendrovės „Kartblansh“ turto. Akcijos perleidžiamos su tikslu paslėpti turtą, kadangi lėšos, gautinos iš akcijų pardavimo, pervedamos susijusiems asmenims – advokatui J. V., N. R., jos dukrai. Kadangi šio ieškinio pagrindu tarp ieškovės ir atsakovų kyla ginčas dėl didelės pinigų sumos (491 861,77 Eur), o atsakovų turtinė padėtis nėra aiški, kyla grėsmė, kad atsakovai neturės galimybių įvykdyti teismo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą, sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
6. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas, pasireiškiantis ketinimu pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), tokiu būdu siekiant ateityje apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
7. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės nesąžiningumą, nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie galimą nesąžiningą atsakovų elgesį. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Teismas pažymėjo, kad kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą.
Šalies argumentai
8. Ieškovė prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti ne tik atsakovams, bet ir tretiesiems, su šia byla tiesiogiai nesusijusiems, asmenims, taip pat prašė areštuoti būsimas gautinas lėšas iš UAB „Saugios investicijos“, tačiau teismas vertino, jog toks prašymo tenkinimas pažeistų minėtų asmenų teises ir nėra suderinamas su ekonomiškumo ir proporcingumo principais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė atskiruoju skundu prašė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
7.1. Teismų praktikoje pažymima, jog konkrečių įrodymų dėl būsimos grėsmės net neprivalo būti pateikta, jei pareiškėjas pateikia argumentus, liudijančius bent grėsmės atsiradimo tikimybę. Tuo tarpu teismas, ieškovės prašymą atmetė būtent dėl to, kad ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų dėl tokios grėsmės atsiradimo;
7.2. Ieškovės vertinimu, ji išsamiai pagrindė ir motyvavo, kodėl šiuo atveju egzistuoja ne tik grėsmės tikimybė, bet ir reali grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, jog jai tapo žinoma, kad atsakovė bendrovė „Kartblansh“ 2022 m. rugsėjo 20 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė turimas BUAB „Finiens“ akcijas pirkėjui UAB „Saugios investicijos“, dalis akcijų pirkimo kainos (150 000,00 Eur) pervesta į bendrovės „Kartblansh“ advokato J. V. depozitinę sąskaitą. UAB „Saugios investicijos“ 2022 m. rugsėjo 20 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pervesta suma, esanti advokato J. V. dispozicijoje, priklauso bendrovei „Kartblansh“, todėl yra būtina areštuoti šias lėšas, esančias J. V. depozitinėje sąskaitoje. Pažymėjo, jog dalį bendrovės „Kartblansh“ lėšų advokatas J. V. iš savo depozitinės sąskaitos yra pervedęs atsakovei N. R. bei jos dukrai E. B. Šios lėšos, esančios N. R. bei jos dukros E. B. dispozicijoje taip pat priklauso bendrovei „Kartblansh“, todėl būtina šias lėšas, esančias pas N. R. ir jos dukrą E. B., areštuoti. Dar 600 000,00 Eur pagal sutartį gaus bendrovė „Kartblansh“ iš UAB „Saugios investicijos“, jei bus įvykdytos visos sutartyje nustatytos sąlygos, todėl taip pat būtina areštuoti ir šias būsimas gautinas bendrovės „Kartblansh“ lėšas iš UAB „Saugios investicijos“;
7.3. Ieškovės įsitikinimu, akcijos perleidžiamos su tikslu paslėpti turtą, kadangi lėšos, gautinos iš akcijų pardavimo, pervedamos susijusiems asmenims – advokatui J. V., N. R., jos dukrai. Atsakovai aktyviai siekia slėpti savo turtą ir išvengti atsakomybės už padarytą žalą;
7.4. Visos 2022 m. rugsėjo 20 d. sutartimi numatytos pervesti lėšos yra ne advokato J. V., N. R. ir E. B., bet būtent bendrovės „Kartblansh“ nuosavybė, todėl ieškovas visiškai pagrįstai prašė areštuoti ne tik atsakovo bendrovės „Kartblansh“ turtą, bet ir turtą, esantį pas J. V., N. R., E. B. Toks turto areštas, ieškovės vertinimu, niekaip nepažeistų minėtų asmenų teisių ir jų niekaip nesuvaržytų, kadangi prašomos areštuoti lėšos priklauso ne jiems, o bendrovei „Kartblansh“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
5. Atskirasis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
6. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi prima facie (liet. preliminariai) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė galimos grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada ieškovė nesutinka, atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai vertino ieškovės poziciją dėl realios grėsmės egzistavimo ir atsakovės nesąžiningumo.
8. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu.
9. Aktualioje teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog nepriklausomai nuo atsakovei reiškiamos ieškinio sumos dydžio, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti esant grėsmę būsimo teismo sprendimui įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-370-516/2022; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-589-910/2022, 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-910/2022).
10. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Tokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019, 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019, 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-505-516/2020, 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020, 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020 ir kt.). Taigi svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-370-516/2022).
11. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-327-302/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283-302/2020). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020).
12. Nagrinėjamu atveju apeliantė, įrodinėdama atsakovės veiksmų nesąžiningumą, nurodė, jog bendrovė „Kartblansh“ perleido turimas BUAB „Finiens“ akcijas pirkėjui UAB „Saugios investicijos“ bei dalis akcijų pirkimo kainos pervesta į bendrovės „Kartblansh“ advokato J. V. depozitinę sąskaitą, kuris dalį pinigų yra pervedęs atsakovei N. R. bei jos dukrai E. B. Šie bendrovės „Kartblansh“ veiksmai, ieškovės įsitikinimu, įrodo, jog atsakovai siekia nesąžiningai paslėpti turtą ir išvengti atsakomybės už padarytą žalą.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir lėšos pervestos į trečiųjų asmenų sąskaitą, savaime neįrodo atsakovų sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip nesąžiningai išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, juolab kad ieškovės minima akcijų 2022 m. rugsėjo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta iki ieškovui pateikiant ieškinį teismui (ieškinys teismui pateiktas 2022 m. spalio 12 d.), o aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovai tiek iki civilinės bylos iškėlimo, tiek ir po jos iškėlimo, veikė nesąžiningai, ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Ieškovas taip pat neįrodė, jog sudarius 2022 m. rugsėjo 20 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovai, ieškinio tenkinimo atveju, neturės galimybės įvykti teismo sprendimą. Apelianto abstraktūs teiginiai, kad tarp šalių kyla ginčas dėl didelės pinigų sumos (491 861,77 Eur), o atsakovų turtinė padėtis nėra aiški, todėl kyla grėsmė, kad jie neturės galimybių įvykdyti teismo sprendimo, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Kita vertus, ieškinyje nurodyti du atsakovai, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti bent tikėtiną išvadą apie N. R. nesąžiningą elgesį, apie jos siekį paslėpti turtą, jį perleisti ar jį apsunkinti bet kokia kita forma.
14. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, iš esmės suvaržys ne tik bylos šalių, bet ir kitų į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teises ir teisėtus interesus, nors jų atžvilgiu ieškinys nėra pareikštas. Apeliantės samprotavimai, jog pervestos lėšos nepriklauso nei N. R., nei jos dukrai E. B., viena vertus, nepagrįsti objektyviais duomenimis, kita vertus, byloje nėra duomenų, jog pinigai pervesti neteisėtai ir nesąžiningai.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šiuo atveju nepagrindė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankaus ieškovei, įvykdymui. Ieškovė nepateikė objektyvių (bent tikėtinų) duomenų, kad atsakovė turi nesąžiningų ketinimų perleisti, slėpti savo turimą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo vykdymui (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybių, galinčių patvirtinti galimą atsakovų nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
17. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.