Telšių apylinkės teismo nutarimas

Bylos Nr.A2.6.-41-672/2015m.Teisminio proceso Nr.4-12-3-00032-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.3.; 52.3.

2015 m. sausio 29 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. P., jo atstovui advokatui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-24141517-15 dėl to, kad S. P. 2015 m. sausio 10 d., 17.16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,70 (±5%) promilių neblaivumas, todėl baustinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

Teismo posėdyje S. P. pripažino administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes, dėl savo elgesio labai gailisi. Paaiškino, kad nesijautė girtas, sėdo už vairo, nes ketino automobilį nuvaryti į garažą. Supranta neleistinai pasielgęs, tai pirmas kartas, kai sėdo už vairo išgėręs, vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1985 metų. Dirba (duomenys neskelbtini), jam reikalinga dažnai važinėti treniruoti į rajono centrą, be to, centro mikroautobusu veža jaunuolius į kituose miestuose vykstančias varžybas, todėl jam vairuotojo pažymėjimas yra labai reikalingas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas išklausė S. P. paaiškinimą, ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-24141517-15 bei jame pateiktą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimą, kuriuo nurodė, kad gailisi dėl pažeidimo; Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno G. S. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes; pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, kurie patvirtina, kad 2015 m. sausio 10 d., 17.20 val., atlikus asmens blaivumo patikrinimą Nr. 45, S. P. nustatytas 1,70 promilių girtumas; pažymas apie asmens duomenis ir baustumą; VĮ Regitra duomenų bazės informaciją. Teismo posėdžio metu S. P. papildomai pateikė pažymą apie šeimos sudėtį, darbdavio charakteristiką, Lietuvos vaikų futbolo čempionato tvarkaraščius. S. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo padaryta veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota teisingai ir nurodyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta.

Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. P. nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parinktina toji, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kadangi ATPK 29 straipsnyje numatyta, kad areštas skiriamas tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjant šią bylą jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti S. P. taikant švelnesniąją ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinę baudą.

Nors S. P. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga savo darbinių teisių įgyvendinimui, vežant vaikus į sporto varžybas į kitus miestus, teismas negali netaikyti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – atsižvelgiant į padaryto pažeidimo didelį pavojingumą: S. P. transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo, ką patvirtina alkotesteriu užfiksuotas 1,70 promilių girtumas. Be to, pažeidimas padarytas gyvenvietėje, vairuotojui ketinant važiuoti pagrindine gyvenvietės gatve – krašto keliu (duomenys neskelbtini), kur eismas tikrai gana intensyvus. Tai, kad pažeidimas padarytas vairuojant transporto priemonę vidutinio girtumo būklėje, parodo asmens labai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas sąmoningai, nes 1,70 promilių girtumo būsenoje asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti. Būdamas tokios būklės, S. P. kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, rizikavo ne vien savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata bei gyvybe, savo ir kitų eismo dalyvių šeimų gerove. Teismo vertinimu, dėl pasekmių, kurias galėjo sukelti padarytas pažeidimas, jo pavojingumo nesumažina nei ta aplinkybė, kad teisė vairuoti būtina darbinėms pareigoms atlikti, nei tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai įtakos paties S. P. ir jo artimųjų interesus. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą reiškia objektyvizuotą galimybę savo nuožiūra, t.y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį, tačiau tai nereiškia, jog konkrečiam darbui dirbti negali būti nustatomi specialūs reikalavimai, kurie laikomi natūraliais, pavyzdžiui, tam tikro išsilavinimo turėjimas, specialios teisės įgijimas vairuotojams ir pan. (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d., 1996 m. liepos 10 d. nutarimai). Vadinasi, tai, jog asmuo netekęs teisės vairuoti negalės dirbti atitinkamo darbo (verstis atitinkama veikla, verslu), jokiu būdu nereiškia minėtos konstitucinės nuostatos pažeidimo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs ir nuosekliai laikosi pozicijos, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Analogiškos pozicijos dėl vairavusių vidutinio ir sunkaus girtumo būklėje asmenų baudimo laikosi administracinių teisės pažeidimų bylas apeliacine tvarka nuo 2011-01-01 nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismas (žiūrėti, pvz., nutartis, priimtas administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-48-152/2012, ATP-89-282/2012, ATP-97-332/2012, ATP-108-300/2012, ATP-169-332/2012).

Taigi, dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės – negalėjimas tinkamai atlikti savo darbines pareigas, materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė vykti į darbą kitoje vietovėje ir pan. – nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Vadinasi, įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne įvykdžiusio teisės pažeidimą asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Šioje byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, todėl jos nėra pakankamas pagrindas neskirti ar skirti trumpesnės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos minimume.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tai, kad transporto priemonę S. P. vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, pažeidėjo asmenybę – neteistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, galiojančių jo atžvilgiu administracinių nuobaudų nėra, vadovaujantis ATPK 24 straipsnio 3 dalimi, 30 bei 30² straipsniais, jam skirtina minimalaus dydžio bauda ir minimalios trukmės teisės vairuoti atėmimo terminas, numatyti ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 579 € (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem metams.

Išaiškinti S. P., kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą paskelbimo dienos ir pateikti Akmenės rajono policijos komisariatui tai įrodantį mokėjimo nurodymą, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių šis asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos rašytiniu prašymu gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, kad šis paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimo nuorašą įteikti S. P. ir išsiųsti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.