Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-3834-952/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-26
Bylos Nr.: e2-3834-952/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Deimantė Andrulytė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „E.“, uždarajai akcinei bendrovei „E.“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „A.“, uždarajai akcinei bendrovei „A.“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „J.“
Advokatai: Aurelija Vingrienė, Gintaras Skvarčinskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-3834-952/2021

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00385-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.8.10; 2.6.26; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 26 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aleksandrai Jamontei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E.“ atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ įgaliotam atstovui E. B., advokato padėjėjui Gintarui Skvarčinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „E.“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „J.“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė UAB „E.“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „A.“ 20021,46 Eur nuostolius, 1690,00 Eur išlaidas už krovinio pervežimą, 960,00 Eur krovinio sulaikymo išlaidas, 988,00 Eur išlaidas, patirtas siekiant sureguliuoti ginčą ikiteismine tvarka, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovė pateikė ieškovei užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo užsakyta pervežti naudotų senų variklių krovinį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Vokietijoje ieškovo vairuotojas sustojo privalomojo poilsio. Ryte prie ieškovo transporto priemonės buvo pastebėti iš gabenamo krovinio išbėgę tepalai, atvyko policija ir buvo uždrausta ieškovės vairuotojui toliau važiuoti. 2020 m. spalio 3 d. surašytas draudimas vairuoti Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vairuotojo buvo paimti transporto priemonės bei krovinio dokumentai. Vairuotojui buvo nurodyta sutvarkyti krovinį ir paruošti tolimesniam transportavimui. Įmonėje A. G. varikliai buvo supakuoti ir sudėti į metalinius konteinerius ir tuomet leista krovinį gabenti toliau. Perpakavus variklius, jie į vieną transporto priemonę nebetilpo, todėl iš 92 variklių buvo pakrauti 83, o likusieji 9 parvežti į Lietuvą, kaip dalinis krovinys. Atsakovei buvo siunčiamos pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo, o į Lietuvą pargabentas krovinys buvo sulaikytas kaip užstatas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes 2020 m. spalio 3 d. krovinys dėl netinkamo variklių pritvirtinimo ir išbėgusių tepalų buvo sulaikytas Vokietijoje, o ieškovės vairuotojui dėl netinkamo krovinio tvirtinimo išsiliejus tepalams, buvo skirta administracinė bauda. Sužinojus apie sulaikytą krovinį, buvo nedelsiant ieškoma būdų, kaip jį perkrauti ir grąžinti į Lietuvą. Į įvykio vietą buvo nuvykę atsakovės atstovai, nes ieškovė jokių priemonių dėl krovinio pristatymo į Lietuvą laiku nesiėmė. Ieškovė, negavusi užsakovo instrukcijų dėl krovinio, pati sulaikytą krovinį Vokietijoje perkrovė ir jį dalimis parvežė į Lietuvą. Atsakovė ieškovei siuntė pretenzijas dėl krovinio pristatymo ir reikalavo pateikti sąskaitas dėl krovinio pervežimo. Negavus jokių papildomų dokumentų iš ieškovės, atsakovė kreipėsi į Alytaus AVPK dėl neteisėto turto pasisavinimo.

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB „A.“ priešieškiniu ieškovei UAB „E.“, trečiajam asmeniui UAB „J.“, prašė priteisti iš atsakovės 10000,00 Eur užstatą, grąžintą variklių pirkėjui, 6563,61 Eur už sugadintus ir nepristatytus variklius, 5683,20 už nepristatytas prekes sumokėtus delspinigius pirkėjui nutraukus pirkimo – pardavimo sutartį dėl UAB „E.“ kaltės laiku nepristačius prekių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovė savo pateiktą priešieškinį patikslino ir nurodė, kad atsisako reikalavimo dalies dėl 6563,61 Eur priteisimo už nepristatytus variklius ir prašo įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui pas ieškovę esančius atsakovo 92 variklius.

5. Pateiktame priešieškinyje atsakovė nurodė kad 2020 m. rugsėjo 30 d. su UAB „E.“ atsakovė pasirašė užsakymą dėl senų naudotų automobilių variklių pervežimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. 2020 m. spalio 1 d. atsakovė pasirašė naudotų variklių pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „J.“, kuriai įsipareigojo pristatyti naudotus variklius iš Jungtinės Karalystės. Trečiasis asmuo UAB „J.“ pervedė atsakovei UAB „A.“ užstatą variklių pirkimui. 2020 m. spalio 3 d. ieškovės vairuotojas buvo sulaikytas Vokietijoje dėl netinkamai pritvirtinto krovinio, dėl ko pervežant išsiliejo tepalai. 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovė gavo pretenziją iš UAB „J.“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, sutartu laiku nepristačius krovinio. Dėl to, atsakovė sumokėjo delspinigius, grąžino sumokėtą užstatą.

Atsiliepimas

6. Ieškovė pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovės transporto priemonė Vokietijoje buvo sulaikyta, nes buvo netinkamai pritvirtintas krovinys, iš netinkamai pritvirtintų variklių buvo išsipylę variklių tepalai. Pakrovus krovinį, atsakovės atstovas nenurodė pastabų CMR važtaraščiuose dėl netinkamo krovinio pritvirtinimo, todėl būtent atsakovui ir tenka pareiga už tai atsakyti. Pagal CMR 8 straipsnio 1 punkto nuostatas, vežėjo pareigos apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole. Pagal CMR 9 straipsnį, pastabos dėl pakuotės neatitikimo įrašomos į važtaraštį tada, kai yra pažeista pakuotė arba, kai vežėjui pateiktas vežti krovinys yra nesupakuotas, nors pakuotė tokiam kroviniui yra būtina.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „E.“ atstovė advokatė Aurelija Vingrienė ieškinio reikalavimus palaikė ieškinio pareiškime nurodytais argumentais ir motyvais, prašė ieškinį tenkinti visiškai, su priešieškinio reikalavimais nesutiko prašė jo netenkinti. Nurodė, kad faktinės aplinkybės tiek ieškinio, tiek priešieškinio yra tos pačios. Tarp bylos šalių buvo sudaryta krovinių pervežimo sutartis, pagal kurią ieškovė turėjo pargabenti naudotų variklių krovinį. Pakrovus krovinį ir sustojus poilsiu Vokietijoje, ryte buvo rasti po mašina pabėgę tepalai, dėl ko ieškovui buvo uždrausta toliau gabenti krovinį, atvyko policija ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Automobilis kartu su kroviniu buvo sulaikytas, nusiųstas į specializuotą įmonę ir krovinys buvo perpakuotas. Pakrauti varikliai buvo sutvirtinti be jokios pakuotės, o Vokietijoje varikliai buvo supakuoti į specialius konteinerius, nes būtent taip krovinys ir turėjo būti gabenamas. Visa tai užėmė pakankamai laiko, ieškovas turėjo parvežti visą krovinį į Lietuvą ir, pradėjus jį krauti, visas krovinys, t. y. 92 varikliai, supakavus į specialius konteinerius, nebetilpo į vieną transporto priemonę, nes pasikeitė matmenys ir nebetilpo. Su viena transporto priemone buvo pargabenti 83 varikliai, o likusiems 9, kaip daliniam kroviniui, turėjo siųsti papildomas transporto priemones. Tie 9 varikliai buvo pargabenti viena transporto priemone aštuoni, o kita transporto priemone - vienas, nes jis netilpo. Kokios transporto priemonės važiavo tais maršrutais, tai toms ir pakrovė, buvo dalinis krovinys. Dėl viso to atsirado išlaidos ieškovui. Atsakovo atstovas dalyvavo parkraunant krovinius Jungtinėje Karalystėje, vėliau, iškilus problemoms, atsakovo atstovai buvo atvykę į Vokietiją ir bandė spręsti klausimus. Tačiau ieškovas turėjo pargabenti krovinį į Lietuvą. Pagrindinį ieškinio reikalavimą sudaro gabenimo išlaidos, variklių tvarkymas, perpakavimas, transporto priemonės išvalymas, paskaičiuota bauda už žalą aplinkai dėl išsiliejusių tepalų, įvykio vietos tvarkymo išlaidos. Tarp šalių iš karto kilo ginčas, nes ieškovas reikalavo sumokėti patirtas papildomas išlaidas, atsakovas atsisakė tai padaryti. Tada ieškovas pasinaudojo civiliniame kodekse numatyta teise, t. y. sulaikyti gabenamą krovinį, kadangi ten kalbama, kai nemokama su transporto gabenimu susijęs užmokestis ir su tuo susijusios išlaidos. Kadangi atsakovas nesutiko sumokėti tų išlaidų, ieškovas parsigabeno krovinį ir jį sulaikė, kaip užstatą. Krovinys šiai dienai yra ieškovo žinioje, jis yra nesugadintas, neprarastas. Ieškovas patyrė nuostolius, susijusius su krovinio pertvarkymu Vokietijoje, papildomos vežimo išlaidos, nes nebe viena transporto priemone buvo vežama, papildomai pakrovimo ir iškrovimo išlaidos, saugojimo išlaidos. Atsakovo išlaidos yra tai, kad jis mano, jog dėl visų išlaidų yra kaltas ieškovas ir skaičiuoja negautas pajamas, krovinį laiko prarastu, delspinigiai ir pan. Mano, kad dėl jų išlaidų yra atsakingas atsakovas, kadangi ieškovas, kaip vežėjas, gavo užsakymą iš jo ir sudarė sutartį krovinio pervežimui, kas reiškia, CMR konvencijos prasme, kad atsakovas yra siuntėjas ir atsako kaip siuntėjas už visus siuntėjo veiksmus ir padarytą žalą. Krovinį transportavimui paruošti turėjo siuntėjas. Vežėjas įsipareigoja siuntėjo perduotą krovinį nugabenti, o krovinį supakuoti ir perduoti pervežimui priklauso siuntėjui. Pervežimo sutartyje nebuvo sutarta, kad krovinį supakuos ir paruoš pervežimui vežėjas, todėl siuntėjas turi atsakyti už išlaidas dėl netinkamai paruošto krovinio. Ieškovas tik įsipareigojo pristatyti transporto priemonę ir pristatyti krovinį į iškrovimo vietą. Siuntėjas, žinodamas, kad krovinys yra naudoti varikliai, kuriuose galėjo būti tepalų likučiai, jų nepatikrino ir jie buvo pakrauti neparuošti, nesupakuoti, paruošti pervežimui netinkamai. Dėl pakrovimo, tai yra visai ne tokios aplinkybės, ne tokia situacija, nes krovinys buvo nesupakuotas ir kalbama ne apie pakuotės tinkamumą, bet krovinio neparuošimą transportavimui, kas yra siuntėjo pareiga, žinant savo krovinio specifiką. Už netinkamą krovinio paruošimą transportavimui atsako atsakovas. Dėl to kyla jo atsakomybė dėl ieškovo patirtų nuostolių. Visi nuostoliai yra pagrįsti byloje pateiktais finansiniais dokumentais. Ieškovas už krovinio tvarkymą, supakavimą, pakrovimą, tvirtinimą, transporto priemonės Vokietijoje valymą sumokėjo Vokietijos institucijoms 15682,36 Eur, už žalą aplinkai buvo pateiktas reikalavimas atlyginti žalą 1705,70 Eur, ieškovo vairuotojui A. P. buvo paskirta bauda dėl neleistino atliekų tvarkymo ir atliekų tvarkymo pažeidimo 300 Eur, bauda skiriama tam, kas pateikė prekes, o ne vairuotojui, kilmė baudos yra netinkamas krovinio paruošimas transportavimui, o ne vairuotojo kažkoks asmeninis padarytas pažeidimas. Krovinys buvo sulaikytas ir vairuotojas keletą dienų gyveno viešbutyje Vokietijoje, todėl susidarė 222 Eur išlaidos už vairuotojo apgyvendinimą. Negautas pelnas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d., t. y. 69 dienas, nes transporto priemonė stovėjo Vokietijoje, paskaičiuotas negautas pelnas 2111,40 Eur ir bendroje sumoje ieškovas patyrė 20021,46 Eur nuostolių. Be nuostolių ieškovas patyrė išlaidas dėl krovinio pervežimo, nes krovinys turėjo būti pristatytas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Jis yra pristatytas tik yra sulaikytas kaip užstatas. Pagal sutartį buvo susitarta už vieną transporto priemonės reisą Jungtinė Karalystė – Lietuva 1100 Eur. Vienas reisas buvo, todėl užmokestis priklauso, tačiau visi varikliai netilpo, buvo papildomos transporto išlaidos, ieškovas paskaičiavo, kad likusių 9 variklių pargabenimas kainavo 400 Eur. Už 9 variklių pakrovimą Vokietijoje ieškovui buvo išrašyta sąskaita 190 Eur, sąskaita apmokėta. Bendra suma už krovinio transportavimą 1690 Eur. Krovinys sulaikytas kaip užstatas, nes atsakovas nesutiko apmokėti su pervežimu susijusių išlaidų. Vežėjui, t. y. ieškovui, atsakovas turi apmokėti su krovinio transportavimu susijusias išlaidas ir atlyginti krovinio sulaikymo metu patirtas išlaidas. Ieškovas yra paskaičiavęs, kad krovinio iškrovimas iš transporto priemonės Lietuvoje viso krovinio yra 150 Eur, saugojimo sąnaudos 810 Eur, kurias sudaro krovinio saugojimas, sandėliavimas, todėl atsakovas šias išlaidas turi atlyginti, viso išlaidos dėl krovinio sulaikymo yra 960 Eur. Išlaidos, susijusios su ikiteisminiu reikalavimo išieškojimu, nes ieškovas iki teismo naudojosi Vokietijoje gyvenančio advokato G. V. B. teisinėmis paslaugomis ir jam buvo sumokėta 988 Eur už rašytas pretenzijas. Ieškinio reikalavimą sudaro 23659,46 Eur. Prašo procesinių palūkanų 5 procentų dydžio bei bylinėjimosi išlaidų. Pagal sutartį vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį. Pakraunant krovinį, dalyvavo atsakovo vairuotojas, matė krovinio išorę. Vairuotojai neturi išsilavinimo, kaip vežami konkretūs kroviniai. Vairuotojas turi apžiūrėti pakuotę ir bendrą krovinio būklę, vairuotojas neprivalo žiūrėti, kas yra krovinio viduje. Užsakyme yra nurodyta, kad yra variklių krovinys. Ant krovinio važtaraščio yra nurodytas faktinis krovinio siuntėjas, atsakovas važtaraštyje nėra nurodytas. Pakraunant krovinį dalyvavo ir atsakovo direktorius. Už taršą baudą sumokėjo ieškovo vadovas, bauda buvo išrašyta vairuotojui. Atsakovas atsako pagal CMR konvenciją kaip krovinio siuntėjas, t. y. tas, kuris sudarė krovinio vežimo sutartį. Už pervežimą išvis nebuvo apmokėta. Krovinys yra ieškovo sandėlyje ir yra saugomas. Buvo reikštos pretenzijos, vyko susirašinėjimas, buvo informuota, kad krovinys bus grąžintas, kai bus apmokėtos visos išlaidos. Varikliai nebuvo plauti, buvo išleisti tepalai, paruošti transportavimui, supakuoti, kad nebūtų žalos aplinkai, varikliai nesugadinti. Krovinys yra Lietuvoje, jį galima atiduoti, kai tik bus atsiskaityta. Varikliai yra tinkami realizavimui, jie nesugadinti, bet sulaikyti kaip užstatas. Išlaidos ikiteismine tvarka buvo patirtos dar kroviniui būnant Vokietijoje. Automobilis buvo sulaikytas 69 dienas, vairuotojas visą laiką nebuvo Vokietijoje, grįžo į Lietuvą. Nežino, kodėl taip ilgai buvo sulaikytas. Vairuotojas yra vežimo profesionalas, o atsakovas yra naudotų variklių savininkas, verčiasi šia veikla, todėl jis geriau turėtų žinoti, kaip turi būti paruoštas krovinys. Atsakovas yra siuntėjas, todėl turi atsakyti už visus veiksmus. Vežėjas niekaip nėra įpareigotas gilintis, ar yra išleisti krovinio tepalai. Ieškovas prašė sąskaitos už krovinio pervežimą ir grąžinti krovinį, tačiau visiškai nebuvo kalbama apie tai, kad būtų apmokėtos ieškovui patirtos visos kitos išlaidos. Yra pačios pirmos pretenzijos, kur yra prašoma apmokėti už patirtas išlaidas, tačiau atsakovas tik prašo išrašyti sąskaitą ir pristatyti krovinį. Krovinio sulaikymo priežastis ir yra tai, kad atsakovas nesutiko sumokėti susidariusias išlaidas, todėl ieškovas ir pasinaudojo jam suteikta sulaikymo teise. Dėl grąžintinų variklių pritaria. Atsakovas nurodo, kad būtent ieškovas yra kaltas, kad jam reikėjo sumokėti tokio dydžio delspinigius, tačiau pažymėtina, kad atsakovas pats sudarė sutartį ir visiškai nesiderėjo dėl delspinigių sumos, kas šiai dienai peržengia visas proto ribas, nes šiai dienai pagal įstatymą yra 6 procentai metinių palūkanų, tai 1,5 procento už kiekvieną uždelstą dieną yra tikrai neprotingi ir atsakovas, gavęs sutartį, dėl to nesiderėjo. Krovinys sulaikytas spalio 3 d., o sutarties įvykdymo terminas - spalio 10 d., todėl turėjo imtis priemonių, kad sumažintų delspinigius. Atsakovas visai nesirūpino, kur gauti kitas prekes ir įvykdyti sutartį arba nutraukti sutartį ir nemokėti delspinigių. Mano, kad trečiasis asmuo UAB „J.“ sąskaitą dėl delspinigių išrašė nepagrįstai, nes sutarties tarp atsakovo ir trečiojo asmens 5.1 punkte numatyti delspinigiai už laiku nepristatytas prekes. Šiuo atveju prekės yra visai nepristatytos. Sankcijų dėl už išvis nepristatytą krovinį, nebuvo sutartyje numatyta, todėl atsakovas galėjo nutraukti sutartį, grąžinti avansą ir viskas būtų pasibaigę. Negautos pajamos - tai grynasis pelnas, kuris skaičiuojamas iš negautų pajamų atmetus visas išlaidas ir mokesčius. Šiuo atveju negautos pajamos yra paskaičiuotos netinkamai. Vežėjas neatlygina negautų pajamų ir su tuo susijusių nuostolių. Kai kalbama apie menamą krovinio praradimą, vežėjas neatlygina negautų pajamų. Sutinka grąžinti variklius, atlyginus ieškinio reikalavimus.

Atsiliepimas

8. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „A.“ atstovas advokato padėjėjas Gintaras Skvarčinskas prašė ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad visi argumentai išdėstyti atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje. Su ieškovo reikalavimais nesutinka, nes krovinių pervežimą atliko profesionali pervežimo kompanija, žinanti, kas ir kaip vežama. Vairuotojai tokių kompanijų yra įgiję 95 kodą ir žino kaip pakrauti krovinį, į ką atkreipti dėmesį. Pagal CMR konvenciją, pamatęs bet kokius trūkumus, vežėjas privalo daryti atžymas CMR dokumentuose, to nebuvo padaryta, todėl mano, kad vežėjas yra už tai atsakingas. Iš dokumentų matyti, kad vairuotojas buvo nubaustas už netinkamą tvirtinimą krovinio, todėl atsakovo kaltės čia nėra. Dėl žalos, kuri atsirado sulaikius krovinį, atsakovas ne kartą prašė pateikti atsakovui sąskaitą faktūrą pateikti dėl krovinio pervežimo. Sulaikius krovinį, atsirado visa grandinė susidariusių nuostolių tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo pusės. Buvo galima šį klausimą išspręsti paprasčiau, t. y. pristačius krovinį ir pateikus sąskaitą, ji būtų buvusi apmokėta. Sąskaita atsakovui už pervežimą nebuvo pateikta, todėl ir nebuvo apmokėta. Mano, kad ieškovas netinkamai pasinaudojo sulaikymo sąlyga, nes pats nepateikė atsakovui sąskaitos apmokėjimui ir taip padidino išlaidas. Su ieškiniu nesutinka visiškai. Priešieškinyje nurodytos išlaidos susidarė dėl negautų pajamų už nutrauktą pirkimo – pardavimo sandorį, įskaitant pirkėjui grąžintą 10000 Eur užstatą už variklius, įskaitant nepristatytus ir sugadintus variklius, už kuriuos sumokėta 6563 Eur. Prašo ieškinio sumą mažinti 6563 Eur sumai ir grąžinti variklius, ne pinigais, o natūra, todėl šį reikalavimą keičia. Prašo sumokėti delspinigius, pirkimo – pardavimo sutartyje numatytus už neparduotą produkciją - 5683,20 Eur, viso žala 25923,20 Eur, prašo priteisti 6 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Užstatą grąžino, nes buvo sutarta parduoti, o neturint produkcijos ir nebuvo parduota. Su trečiuoju asmeniu yra visiškai atsiskaitę. Atsakovas patyrė žalą dėl ieškovo netinkamų veiksmų. Krovinio nelaiko prarastu, prašo jį grąžinti natūra.

9. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „A.“ atstovas E. B. nurodė, kad krovinys turėjo būti pristatytas į (duomenys neskelbtini), bet nebuvo pristatytas. Prašė ne kartą, kad pristatytų, prašė pateikti sąskaitą už transportavimą, bet ieškovas nepateikė. Nebuvo nuvykę pas ieškovą, nebuvo niekas nurodę, kur yra saugomas krovinys. Kad krovinys sulaikytas Vokietijoje, buvo pranešta direktoriui, kuris yra Anglijoje. Jie dirba dviese: jis čia, o kitas - Anglijoje renka variklius. Direktorius parkovimo vietoje Anglijoje buvo, bet jis pats nekrovė, o krovė, kas turėjo vežti. Važtaraštyje nurodyti pardavėjai, iš kurių pirko, jie ir krovė. Buvo pirkta iš trijų vietų. Pristačius krovinį, turėjo atsiųsti sąskaitą faktūrą ir jie būtų apmokėję. Iki šiol krovinys nepristatytas. Kai buvo sulaikytas krovinys Vokietijoje, jis važiavo pats asmeniškai, atvažiavo ir kitas vadovas iš Anglijos. Kai jie atvažiavo, kaip tik tą dieną užplombavo transporto priemonę, jie negalėjo nieko pažiūrėti. Patys buvo apie tris ar keturias dienas ten. Bandė spręsti, ieškojo galimybės kaip išspręsti, susiskambino su pareigūnais. Jiems liepė atvažiuoti, susirado asmenį, kuris padėtų tiek pavertėjautų, tiek padėtų atgauti krovinį. Patys važiavo, vežėsi tiek plėvelę pakavimui, nes buvo kalbėta, kad atiduos krovinį, tik jiems reikės išsileisti tepalus, persikrauti. Kai nuvažiavo, buvo viskas kitaip. Vežėjas niekuo nepadėjo. Pagal sutartį buvo sutarta mokėti tik už pervežimą, kai pristatys. Niekas jų neinformavo, kur yra krovinys. Ir šiai dienai jie nežino, kur yra laikomas krovinys, niekas jiems nepasakė, kelis kartus prašė, bet niekas neinformavo. 10000 Eur buvo sumokėjęs UAB „J.“, jie buvo paėmę užstatą, nes rinko variklius pagal užsakymą. Užstatą grąžino. 6563 Eur yra sumokėta už pirktus variklius Anglijos įmonėse, iš kurių pirko variklius. Šios sumos nebeprašo, prašo grąžinti variklius natūra. Delspinigiai 5683,20 Eur paskaičiuoti iš likusios sumos, kuri yra 10240 Eur x 1,5 procento ir x 37 dienos, nes laukė, kol įvykdys sutartį, tokio dydžio delspinigiai buvo nustatyti jiems sutartyje su UAB „J.“, jie yra sumokėję šiuos delspinigius. Jie patyrė delspinigius, nes laiku negavo variklių ir turėjo sumokėti. Jie superka variklius ir perpardavinėja, jiems taip pat nebuvo tai pirmasis atvejis. Visada pakraunant dalyvauja jų direktorius iš Anglijos. Dalyvauja tam, kad parodytų, kokius krovinius pakrauti. Nebuvo sutarę, kad už pakrovimą būtų atsakingas vežėjas, eilę metų visada darydavo pats vežėjas, jis pats tvirtina, yra atsakingas už krovinį. Jei vairuotojas būtų gerai sutvirtinęs krovinį, nebūtų varikliai pasvirę ir išbėgę tepalai. Jie tokia veikla užsiima 13 metų. Tepalai visada būdavo išleisti, visada tikrindavo pardavėjas. Apie krovinio sulaikymą sužinojo tą pačią dieną, t. y. spalio 3 d. Krovinius UAB „J.“ buvo įsipareigoję pristatyti iki spalio 10 d., tikėjosi, kad iki spalio 10 d. pavyks dar krovinį pristatyti. Kitų prekių neieškojo, nes neturėjo galimybių, lėšos buvo investuotos į krovinį. Delspinigius sumokėjo už vėlavimą pristatyti krovinį, jis yra nepristatytas ir šiai dienai. Sutartį ruošė UAB „J.“, dėl delspinigių tarifo nesiderėjo. Negautos pajamos yra balandžio 20 d. 13676 Eur. Buvo įtraukta bendra sutarties suma 20240 ir išminusavo už variklius sumokėtą kainą. Už variklius mokėjo grynaisiais pinigais.

10. Trečiasis asmuo UAB „J.“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant trečiajam asmeniui, šalims sutinkant, byla išnagrinėta trečiajam asmeniu nedalyvaujant.

11. Parengiamojo teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „J.“ atstovas D. R. parodė, kad pretenzijų niekam neturi, atsakovė UAB „A.“ su trečiuoju asmeniu yra visiškai atsiskaičiusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

12. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovo patirtus nuostolius dėl krovinio pervežimo bei ieškovo pareigos atlyginti atsakovui patirtus nuostolius laiku nepristačius naudotų variklių krovinio.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „A.“ 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė ieškovei UAB „E.“ užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė turėjo parvežti atsakovei naudotus automobilių variklius iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą (1 t., b. l. 10). Ieškovei pagal pateiktą užsakymą buvo pakrauti 92 vnt. naudotų automobilių variklių (1 t., b. l. 11-12). 2020 m. spalio 5 d. Braunšveigo policijos komisariatas A. P. uždraudė vairuoti transporto priemonę Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes buvo netinkamai pritvirtintas krovinys ir dėl kitų priežasčių (1 t., b. l. 13-14, 17-18), bei surašytas sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad sulaikyta transporto priemonė su priekaba bei pagal tarptautinius važtaraščius (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) vežtas krovinys (1 t., b. l. 15-16, 19-20). 2020 m. lapkričio 18 d. G. E. – B. surašė pretenziją atsakovei UAB „A.“, kurioje nurodė, kad iš krovinio, t. y. senų automobilių variklių, išbėgo tepalai, kurie padarė žalos ne tik vežėjo transporto priemonei, bet ir Vokietijos Federacinės Respublikos aplinkosaugai, dėl ko vežėjui buvo uždrausta toliau važiuoti, kol nebus pašalinta padaryta žala ir tinkamai supakuotas krovinys, kad būtų galima toliau tinkamai vykdyti pervežimą. Ieškovė Vokietijos Federacinės Respublikos Peine apskrities aplinkosaugai sumokėjo 1705,70 Eur už išsiliejusio tepalo kelyje pašalinimą bei 13810,00 Eur įmonei H. A. už transporto priemonės stovėjimą, tepalo pašalinimą iš krovinio, transporto priemonės bei vietos, kurioje stovi minėta transporto priemonė, tinkamą krovinio supakavimą bei pakrovimą (1 t., b. l. 24-25). Atsakovė, pateikdama atsakymą ieškovei, prašė išversti papildomus dokumentus į lietuvių kalbą bei pateikti mokėjimo nurodymus patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 26). 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl susidariusios skolos apmokėjimo, pateikė dokumentų vertimus, išrašytas sąskaitas bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 27-55, 58-61, 64-67). Iš atsakovės UAB „A.“ priešieškinio duomenų matyti, kad atsakovė įsigijo 92 vnt. naudotų variklių (1 t., b. l. 187-192). Dėl variklių pardavimo atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „J.“ (1 t., b. l. 128-130). Dėl ieškovės UAB „E.“ laiku nepristatytų prekių UAB „J.“ atsakovei UAB „A.“ pateikė pretenziją dėl priskaičiuotų delspinigių 6583,20 Eur sumoje (1 t., b. l. 137).

Dėl žalos atlyginimo

14. Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 1 straipsnio 1 punktą tarp ginčo šalių susiklostę vežimo teisiniai santykiai reglamentuojami CMR konvencijos, nes ginčo krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį maršrutu Jungtinė Karalystė - Lietuva.

15. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

16. Nustatyta, kad atsakovė UAB „A.“ 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė ieškovei UAB „E.“ užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudotų/senų automobilių variklių pervežimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Krovinio pakrovimo vieta - Jungtinėje Karalystėje, o iškrovimo – Lietuvoje.

17. Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013).

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (pvz., pateikus automobilį kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir panašiai). CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, jog ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi. Skirtingai nuo kitų privatinės teisės norminių aktų, CMR konvencijoje sutarties šalims palikta labai mažai laisvės, nes dauguma CMR konvencijos nuostatų yra imperatyvios. Imperatyvus teisės normų pobūdis reiškia, kad nors civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sandorius (sutartis), tačiau laisvė sudarinėti sandorius nėra absoliuti, sutartinė laisvė yra ribojama visų pirma imperatyviosiomis teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad niekiniais pripažintini visi šalių susitarimai dėl didesnės vežėjo atsakomybės, nei nustatyta konvencijoje. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jutatransa“ v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-177/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Balthana“ v. UAB „Baltcargo“, bylos Nr. 3K-3-213/2009). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal CMR konvencijos nuostatas ir nuosekliai suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šalių sutarties laisvės principas tarptautinio vežimo santykiuose galioja tik tiek, kiek šie santykiai nesureguliuoti konvencijos nuostatomis.

20. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies b punktą, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę (CMR konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis neapima vairuotojo pareigos detaliai patikrinti patį krovinį, o tiesiog išorinę jo būklę. Šios CMR konvencijos nuostatos yra skirtos tam, kad būtų įvertinta gabenamų prekių būklė, jų pakuotė ir sudėtis pakrovimo metu. Jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės (CMR 9 straipsnio 2 dalis). CMR konvencijos 29 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Taigi sąmoningai arba tyčiai prilygintinais vežėjo veiksmais padarytos žalos standartas yra nacionalinių teismų vertinimo diskrecija ir skiriasi susitariančiose šalyse.

21. Užsakovui, kaip sutartiniam krovinio siuntėjui, civilinė atsakomybė nuostolius patyrusio vežėjo atžvilgiu kyla iš sutarties CMR konvencijos 7 str. 1 p. pagrindu. Tokia išvada darytina todėl, kad būtent krovinio siuntėjas yra kroviniu disponuojantis asmuo ir jam geriausiai turėtų būti žinoma, koks ir kam priklausantis krovinys yra perduodamas gabenti vežėjui bei kokiame santykyje jis yra su faktiniu krovinio siuntėju ar krovinio savininku.

22. CMR konvencija nepateikia krovinio siuntėjo sąvokos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.808 straipsnio 1 dalis numato, kad krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Taigi, pagal minėtoje teisės normoje apibrėžtą krovinio siuntėjo pareigų turinį vežimo sutarties šalimi - siuntėju, laikomas asmuo, įsipareigojęs sumokėti šalių sulygtą krovinio pervežimo kainą. Nagrinėjamu atveju, byloje pateiktas užsakymas, šalių susirašinėjimai, kiti byloje esantys duomenys patvirtina, jog krovinio pervežimo paslaugas iš ieškovės užsakė atsakovė UAB „Autovarikliai“. Kitokias aplinkybes liudijančių įrodymų byloje nepateikta. Todėl būtent atsakovas laikytinas pagal pateiktus CMR važtaraščius gabento krovinio siuntėju ir jam tenka prievolė atlyginti ieškovės, kaip vežėjo, patirtus nuostolius.

23. Nagrinėjamoje byloje užsakymu ieškovė, kaip vežėja, įsipareigojo krovinį atgabenti iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Krovinio pervežėjui nuvykus į krovinio pakrovimo vietą, atvyko ir ten buvęs atsakovės atstovas, kuris taip pat stebėjo naudotų variklių pakrovimą ir tvirtinimą. Iš prie bylos pridėtų CMR važtaraščių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nei vežėjas, nepastebėjo jokių pakraunamo krovinio išorinių trūkumų, nei užsakymą pateikęs atsakovas, nenurodė, kad varikliai gali būti su neišleistais tepalais. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad naudotų variklių pardavimo verslu užsiima virš dešimt metų, vadinasi yra profesionalai savo srityje, ne kartą yra pirkę, gabenę ir pardavinėję naudotus variklius, todėl tikrai turėjo numanyti, kad naudotuose varikliuose gali būti likę tepalai, kuriuos užsakovas privalėjo pašalinti, prieš pakraudamas krovinį vežėjui. Nors 2020 m. spalio 3 d. Braumšveigo policijos departamento draudime vairuoti nurodyta, kad yra netinkamas krovinio tvirtinimas, tačiau iš toliau sekusių veiksmų matyti, kad krovinys nebuvo papildomai tvirtinamas, tačiau buvo išvis iškrautas, išvalyti tepalai iš senų variklių, krovinys tinkamai supakuotas ir vėl pakrautas vežėjui.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tokiais veiksmais CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme, laikytini sąmoningi ir pakankamai tikslingi vežėjo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Sprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Movidus transportas“, bylos Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „TFA Logistic“ v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-350/2014). Siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rhenus Svoris“ v. U. T. A/S ir kt., bylos Nr. 3K-3-127-378/2015).

25. Iš prie bylos pridėtų dokumentų matyti, kad vežėjas elgėsi tinkamai, t. y. nustatytu laiku nuvyko į pakrovimo vietą, pakrovė krovinį, jį sutvirtino. Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad būtent dėl ieškovės vairuotojo netinkamo variklių sutvirtinimo jie pasislinko ir dėl to išbėgo tepalai. Teismo manymu transportuojant yra tikėtina, kad dėl natūralios vibracijos vežami naudoti varikliai galėjo kažkiek pasvirti, tačiau jei gabenami varikliai būtų tinkamai paruošti pervežimui (supakuoti, išleisti tepalai), nebūtų susidariusios papildomos išlaidos dėl variklių perpakavimo ir tinkamo paruošimo pervežimui, tepalų valymo, baudų mokėjimo, atsakovas nebūtų praradęs užsakymo. Byloje nebuvo nustatyta, kad tepalai iš naudotų variklių išsiliejo dėl ieškovės vairuotojo netinkamo vairavimo.

26. CMR konvencijos 10 straipsnyje nustatyta, kad siuntėjas atsako vežėjui už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už išlaidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės, išskyrus atvejus, kai priimant krovinį, pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ir akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė jokių pastabų. Teismas mano, kad šiuo atveju, vežėjui nenustačius akivaizdžiai matomų krovinio pakuotės trūkumų, vežėjas neturėjo pareigos patikrinti, ar naudotuose varikliuose nebuvo likę tepalų likučių. CMR konvencijos 10 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos ir aiškinamos kartu su CMR konvencijos 8 ir 9 straipsnyje nustatytais įpareigojimais vežėjui. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatas, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti pakuotės būklę. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatas, vežėjo pareigos apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Darvydas“ v. J. K. IĮ ,,Banga“, J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2012). Taigi krovinio ir pakuotės būklės patikrinimas apima visus aspektus, kurie gali būti nustatyti atidžiai apžiūrėjus krovinį ir pakuotę ar juos palietus, tačiau tokia apžiūra jokiais atvejais neapima specialių prietaisų naudojimo. Šios nuostatos tikslas supakuoto krovinio atveju yra įsitikinti, ar pakuotė nėra pažeista ir ar tai neturės įtakos tinkamam krovinio transportavimui, todėl iš esmės ši nuostata siejama su atvejais, kai yra priimamas vežti supakuotas krovinys. Atitinkamai, pagal CMR konvencijos 9 straipsnį, pastabos apie pakuotės neatitikimus į važtaraštį įrašomos tada, kai yra pakuotės pažeidimų arba kai vežėjui pateikiamas vežti krovinys yra nesupakuotas, nors pakuotė tokiam kroviniui vežti yra būtina. Šiuo atveju ieškovės vairuotojas neprivalėjo žinoti, kaip turi būti paruoštas pervežimui naudotų variklių krovinys, nes už produkcijos paruošimą pervežimui atsako užsakovas, o ne pervežimo paslaugas teikiantis vairuotojas.

27. Teismas sutinka su ieškovės išsakytais argumentais, kad dėl netinkamo krovinio – naudotų automobilių variklių paruošimo ieškovė patyrė papildomas išlaidas. Iš prie bylos pateiktų sąskaitų matyti, kad ieškovė už stovėjimo vietą, transporto priemonės iškrovimą ir pakrovimą, sunkvežimio su puspriekabe bei stovėjimo vietos plovimą, senų tepalų šalinimą, krovinio tvirtinimo diržus sumokėjo 15682,36 Eur T. A. mokėjimo pavedimais: 2020 m. lapkričio 19 d. mokėjimo pavedimas Nr. 5392 – 13810,00 Eur sumai, 2020 m. gruodžio 9 d. mokėjimo pavedimas Nr. 5415 – 1872,36 Eur sumai (1 t., b. l. 32-33, 41-42), todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 15682,36 Eur padaryti nuostoliai.

28. Už žalą aplinkai L. P. apskrities viršininkas Aplinkosaugos tarnyba ieškovei 2020 m. spalio 21 d. pateikė išlaidų kompensaciją už žalos aplinkai kontrolę 1705,70 Eur sumai, kurią ieškovė sumokėjo 2020 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 120 (1 t., b. l. 40, 43-45), todėl 1705,70 Eur ieškovės Vokietijos Aplinkosaugai sumokėta suma priteistina iš atsakovės.

29. Ieškovės vairuotojui A. P. pagal Vokietijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 236 straipsnį dėl neleistino Atliekų tvarkymo ir Atliekų tvarkymo įstatymo 18 a straipsnį paskirta piniginė bauda ir proceso išlaidų atlyginimas - 300,00 Eur, kuris užfiksuotas 2020 m. spalio 5 d. Užstato davimo protokole (1 t., b. l. 37-38), todėl 300,00 Eur užstatas, sumokėtas Vokietijos Federacinei Respublikai, priteistinas iš atsakovės.

30. Ieškovės vairuotojas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2020 m. spalio 7 d., kai jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemonę ir vežti netinkamai supakuotą krovinį, gyveno viešbutyje. Dėl to, ieškovė apmokėjo už vairuotojo apgyvendinimą: pagal 2020 m. spalio 5 d. sąskaita – faktūra Nr. 105945 - 82,00 Eur sumą, pagal 2020 m. spalio 6 d. sąskaitą Nr. 23.009 – 69,00 Eur sumą, pagal 2020 m. spalio 7 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 106024 - 71,00 Eur sumą. Viso ieškovė už vairuotojo apgyvendinimą apmokėjo 222,00 Eur (1 t., b. l. 47-54), todėl ši suma taip pat priteistina iš atsakovės.

31. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 2111,40 Eur laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. negauto grynojo pelno. Nurodo, kad ieškovės transporto priemonė Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. (69 dienas) stovėjo Vokietijoje, dėl to, ieškovė patyrė transporto priemonės prastovas ir negavo pajamų, kurias gaudavo dirbant minėtai transporto priemonei.

32. Asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovės patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga.

33. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių negauto pelno grindė apskaičiavimo lentele (1 t., b. l. 56), kurioje nurodyta, kad ieškovė iš trijų mėnesių pajamų ir išlaidų paskaičiavo, jog vidutinis transporto priemonės pelnas per dieną yra 36,00 Eur. Iš teismui pateiktos pelno paskaičiavimo pažymos matyti, kad gaunamos pajamos per mėnesį labai skiriasi (vieną mėnesį pajamos yra 3500,00 Eur, kitą mėnesį - 6000,00 Eur). Teismo vertinimu, ieškovės paskaičiavimas, negali būti laikomas pakankamu įrodymu reikalavimo dėl nuostolių negautų pajamų forma tenkinimui. Teismui nėra pateikta įrodymų, jog buvo sudarytos atitinkamos sutartys dėl pervežimų laikotarpiu, kuomet ieškovės vairuotojas dėl prastovos vėlavo grįžti iš Vokietijos, kad užsakymai buvo atšaukti ar buvo atsisakyta sudaryti naujas sutartis, ir kad tai įvyko būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. kad galimybės vykdyti sutartis pasitelkus kitus įmonės vairuotojus, kitas transporto priemones, nebuvo. Ieškovės pateikti paskaičiavimai yra hipotetinio pobūdžio. Todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė negauto pelno realumo ir dydžio, todėl šis jos reikalavimas atmetamas.

Dėl užmokesčio už pervežimą ir kitų su pervežimu susijusių išlaidų

34. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti su krovinio pervežimu susijusias išlaidas, kurias sudaro 1100,00 Eur pagal Užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10), bei 400,00 Eur už dalinio 9 variklių krovinio parvežimą į Lietuvą bei 190,00 Eur už papildomą 9 variklių krovinio pakrovimą ir sutvirtinimą (1 t., b. l. 57-61).

35. Nurodo, kad krovinys iš Jungtinės Karalystės iki Vokietijos buvo gabentas pagal CMR važtaraščius Nr. (duomenys neskelbtini) (49 varikliai) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (43 varikliai). Variklius iškrovus, perpakavus, pasikeitė jų išmatavimai ir nebetilpo į vieną vilkiką, todėl 83 variklių krovinys į Lietuvą atgabentas su tais pačiais važtaraščiais, o likę 8 varikliai atgabenti į Lietuvą su CMR važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), 1 variklis su CMR važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini). Likę 9 varikliai į Lietuvą buvo vežami kaip dalinis krovinys.

36. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakove buvo sudariusi Užsakymą dėl naudotų/senų automobilių variklių pervežimo, pagal kurį atsakovė įsipareigojo sumokėti 1100,00 Eur. Ieškovė dėl netinkamai supakuoto krovinio buvo priversta naudotus variklius iškrauti, išvalyti, perpakuoti, dėl ko visas krovinys nebetilpo į vieną transporto priemonę. Sutiktina su ieškovės pateiktais paskaičiavimais dėl dalinio krovinio pervežimo bei papildomo variklių pakrovimo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1690,00 Eur už naudotų variklių transportavimą.

Dėl krovinio sulaikymo išlaidų

37. Vadovaujantis CK 6.69 straipsniu daikto sulaikymo teisė atsiranda, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką ir teisėtai valdo skolininko daiktą. Tai reiškia, kad kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą neatskiriama nuo skolininko prievolės kreditoriui, nes daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui, yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas ir kreditorius nėra atsisakęs šios teisės. Be to, daikto sulaikymo teisė – tai savigynos priemonė, kuri turi būti įgyvendinta laikantis CK 1.139 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, t. y. savigynai esant neteisėtai (įstatymo nenustatytais atvejais ar peržengus savigynos ribas) padaryta skolininkui žala turi būti atlyginta. Vežėjo krovinio sulaikymo teisė apibrėžiama CK 6.813 straipsnio 4 dalyje, kur nurodyta, kad vežėjas turi teisę sulaikyti jam perduotus krovinius ir bagažą, kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis ir kitos sumos, jeigu įstatymas ar vežimo sutartis nenustato ko kita.

38. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija (1 t., b. l. 24-25), 2020 m. gruodžio 17 d. su pakartotine pretenzija (1 t., b. l. 27-29) dėl su krovinio pervežimu susijusių papildomų išlaidų apmokėjimo bei krovinio sulaikymo. Atsakovei neapmokant ieškovės patirtų papildomų išlaidų, ieškovė sulaikė atsakovės naudotų variklių krovinį, kurį sandėliuoja ieškovės patalpose. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad krovinys yra nesugadintas, varikliai yra tinkami parduoti, jie sandėliuojami ieškovės patalpose. Dėl krovinio sandėliavimo 90 dienų, ieškovė patyrė 810,00 Eur naudotų variklių sandėliavimo išlaidas bei 150,00 Eur iškrovimo išlaidas, todėl 960,00 Eur krovinio sulaikymo išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Dėl išlaidų, susijusių su ikiteisminiu ginčo sprendimu

39. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 988,00 Eur išlaidas, skirtas advokato G. E. – Bieliausko teisinėms paslaugoms apmokėti.

40. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

41. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, siekdama išspręsti nuostolių susidarymo klausimą ne teismo tvarka, kreipėsi į advokatą G. E. – Bieliauską dėl pretenzijos bei patikslintos pretenzijos atsakovei surašymo. Už advokato suteiktas paslaugas ieškovė 2021 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 148 sumokėjo 988,00 Eur (1 t., b. l. 64-67), todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

Dėl sulaikytų daiktų grąžinimo bei atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo

42. Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės 10000 Eur užstatą, sumokėtą trečiajam asmeniui, 6563,61 Eur už nepristatytus variklius, 5683,20 Eur už nepristatytas prekes sumokėtus delspinigius pirkėjui nutraukus pirkimo – pardavimo sutartį dėl ieškovės UAB „E.“ kaltės, viso prašo priteisti 25923,20 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė savo reikalavimą dalyje dėl 6563,61 Eur priteisimo už nepristatytus variklius pakeitė reikalavimu grąžinti atsakovei variklius.

43. CK 6.69 straipsnis įtvirtina daikto sulaikymo teisę, tokį kreditoriaus teisių gynybos būdą, kuriuo jis turi teisę naudotis tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę kreditoriui. CK 6.69 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad sulaikymo teisės realizavimo tvarką nustato daiktinę teisę reglamentuojančios teisės normos (CK 4.229–4.235 straipsniai). Sulaikymo teisė gali būti vertinama kaip daiktinis teisinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Daikto sulaikymo teisė yra laikino pobūdžio teisė, t. y. kreditorius turi teisę sulaikyti daiktą tik tol, kol skolininkas patenkina kreditoriaus reikalavimą arba pateikia adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, arba kreditorius praranda valdymo teisę į daiktą. Remiantis CK 4.229 straipsnio 1 dalimi daikto sulaikymo teisė atsiranda tais atvejais, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką ir valdo skolininko daiktą. Kiti įstatymai gali nustatyti kitokias daikto sulaikymo taisykles (CK 4.229 straipsnio 3 dalis). CK 4.229 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad daikto sulaikymo teisę turi kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas. Sulaikymo teisės objektu gali būti visi daiktinės teisės objektai, neišimti iš apyvartos, įskaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt. Kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą neatskiriama nuo skolininko prievolės kreditoriui, nes daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Svarbiausia aplinkybė yra reikalavimo teisės vykdytinumas bei skolininko prievolės nevykdymas arba netinkamas įvykdymas.

44. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl neapmokėtų ieškovės patirtų papildomų išlaidų, susijusių su naudotų variklių krovinio pervežimu iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad naudotų variklių krovinys šiai dienai yra nesugadintas, neprarastas, yra tinkamas parduoti, tinkamai sandėliuojamas ieškovės patalpose, todėl gali būti grąžintas atsakovei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, tenkintinas atsakovės reikalavimas dėl sulaikyto 92 vnt. naudotų variklių krovinio grąžinimo atsakovei UAB „A.“, tačiau šis reikalavimas gali būti įvykdytas tik atsakovei apmokėjus ieškovės visas patirtas papildomas krovinio pristatymo išlaidas.

45. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 10000,00 Eur sumokėtą avansą bei 5683,20 Eur sumokėtus delspinigius. Iš atsakovės UAB „A.“ 2020 m. spalio 1 d. pasirašytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1 su UAB „J.“ 4.2.1. punkto matyti, kad atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. spalio 10 d. pirkėjui pristatyti prekes. 4.2.2 punkte numatyta, kad pirkėjui nepristačius prekių iki 2020 m. spalio 10 d., grąžinti užstatą ir sumokėti jam priskaičiuotus delspinigius. CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6. 205 straipsnis).

46. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė negalėjo daryti įtakos atsakovei sudarant naudotų variklių pirkimo – pardavimo sutartį su pirkėju. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės kaltės dėl laiku nepristatytų naudotų variklių krovinio nebuvo. Priešingai, ieškovė ėmėsi visų priemonių, kad krovinys būtų supakuotas tinkamai ir parvežtas į Lietuvą. Sutiktina su ieškovės įgaliotos atstovės teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad ieškovė negalėjo įtakoti atsakovės sudaromos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, o atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad nebūtų priskaityti neproporcingai dideli delspinigiai. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sudarant sutartį nesiderėjo dėl sutartyje numatytų delspinigių dydžio, nebuvo tartasi su užsakovu dėl vėluosiančio krovinio, o buvo apmokėti delspinigiai. Pažymėtina, kad atsakovė yra pelno siekianti bendrovė ir pati turi imtis visų privalomų priemonių, kad nebūtų sudaromos verslo sutartys neadekvačiai bloginančios vienos šalies pozicijos kitos šalies atžvilgiu. Pažymėtina, kad atsakovė, sudariusi tokią sutartį, pati prisiima riziką, susijusią su sutarties neįvykdymu. Teismo manymu, nesant ieškovės kaltės dėl laiku nepristatytos naudotų variklių siuntos, negali būti iš ieškovės atsakovei priteisiamos ir atsakovės negautos pajamos, grąžintas trečiajam asmeniui užstatas bei delspinigiai.

47. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

49. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 91 procentu, o atsakovės priešieškinis tenkintas 25 procentais, į bylą šalys pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas išlaidas, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos tenkinto ieškinio dalyje, o iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos tenkinto priešieškinio dalyje.

50. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2420 Eur rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant ieškovės interesus teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), šios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkintus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2202,20 Eur (2420 Eur x 91 proc.) ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Taip pat iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos vertimo bei valstybei sumokėto žyminio mokesčio išlaidos patenkintų reikalavimų daliai (532 Eur (žyminis mokestis) x 91 proc. + 125 Eur (vertimo paslaugos) x 91 proc.) 597,87 Eur ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Viso ieškovei iš atsakovės priteistinos 2800,07 Eur bylinėjimosi išlaidos.

51. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1000,00 Eur rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant atsakovės interesus teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), šios atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai. Priešieškinį patenkintus iš dalies atsakovei iš ieškovės priteistinos 250 Eur (1000 Eur x 25 proc.) atsakovės patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Taip pat iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos vertimo bei valstybei sumokėto žyminio mokesčio išlaidos patenkintų reikalavimų daliai (778 Eur (žyminis mokestis) x 25 proc. + 111,32 Eur (vertimo paslaugos) x 25 proc.) 222,33 Eur atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Viso atsakovei iš ieškovės priteistino 472,33 Eur bylinėjimosi išlaidos.

52. Valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu priteistinos iš ieškovės ir atsakovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Iš ieškovės valstybei priteistina 1,05 Eur (11,70 Eur x 9 proc.) pašto išlaidos, iš atsakovės valstybei priteistina 10,65 Eur (11,70 Eur x 91 proc.) pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 17910,06 Eur (septyniolikos tūkstančių devynių šimtų dešimties eurų 06 ct) nuostolius, 1690,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt eurų) išlaidas už krovinio pervežimą, 960,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) krovinio sulaikymo išlaidas, 988,00 Eur (devynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) išlaidas už ikiteisminį ginčo reguliavimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (21548,06 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2800,07 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų 07 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Įpareigoti ieškovę UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „A.“ visiškai atsiskaičius su ieškove UAB „E.“, grąžinti atsakovei UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sulaikytas prekes - 92 naudotus variklius, pargabentus iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 472,33 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 33 ct) atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1,05 Eur (vieną eurą 05 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 10,65 Eur (dešimt eurų 65 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

Teisėja Deimantė Andrulytė