Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei S. V. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės sūnus. 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai nutraukė šalių santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys be kita ko susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei dėl turto, prievolių pasidalijimo (civilinė byla Nr. e2YT-10488-642/2018). Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad D. V. nepilnamečio vaiko V. V. išlaikymui moka periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 1 500 Eur nenustatant mokėjimo termino pabaigos. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad D. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku V. V. pagal savo galimybes, apie susitikimo laiką pranešdamas pareiškėjai S. V. prieš 1 mėnesį SMS žinute arba elektroniniu laišku.

Dėl tėvų turtinės padėties pasikeitimo

10. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

11. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas suvaržytas hipoteka; taip pat nuo 2002 m. gegužės 16 d. paveldėjimo teisės pagrindu priklauso 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas suvaržytas hipoteka; automobilis „BMW Serie X“, pirmosios registracijos data 2008 m.; garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini) korpuse, esantis Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Pateikti duomenys, kad atsakovės banko sąskaitose 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo sutaupytų lėšų: „Luminor bank“ AS Lietuvos skyriaus 4 052,66 Eur (atsakovė paaiškino, kad tai išlaikymo vaikui gavimo sąskaita, į kurią 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas pervedė 4 400 Eur sumą už gegužės–liepos mėnesius); SEB banke – 6 051,27 Eur (iš jų 2 300 Eur už parduotą garažą). Atsakovė paaiškino, kad, ieškovui pareikalavus, ji nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. pradėjo mokėti kredito įmokas po 180 Eur / mėn. pagal 2009 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. 0450918010241-34. Atsakovė patvirtino, kad būsto paskolą ji dengė iš turimų santaupų, todėl paskolos suma reikšmingai sumažėjo, šiuo metu mėnesio įmoka yra 30–50 Eur per mėnesį. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Atsakovė nuo 2022 m. sausio 10 d. dirba 0,7 etato krūviu (duomenys neskelbtini) bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ administratore, jai mokamas 700 Eur atlyginimas per mėnesį arba vidutiniškai 356,06 Eur atskaičius mokesčius. Taip pat atsakovė 0,8 etato krūviu dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ socialine darbuotoja, jai mokamas 1 040 Eur atlyginimas per mėnesį arba vidutiniškai – 467,11 Eur atskaičius mokesčius.

13. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abiejų šalių turtinė padėtis po 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo priėmimo yra iš esmės pasikeitusi, atsakovės pagerėjusi, o ieškovo pablogėjusi, tačiau taip pat nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis išliko akivaizdžiai geresnė nei atsakovės. Abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Kitų išlaikytinių ieškovas neturi. Ieškovo turtinės padėties pasikeitimą lėmė darbo vietos pakeitimas, kurį nulėmė ieškovo pasirinkimas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad faktiškai jo pajamos per mėnesį šiuo metu vidutiniškai yra apie 3 600 Eur (įskaičius atostoginius bei premijas) į rankas, taip pat gauna po 600 Eur kas mėnesį automobilio nuomos pajamų. Taip pat pateikti duomenys, kad ieškovas šiuo metu gyvena Norvegijoje, kur kas mėnesį patiria po 900 Eur buto nuomos išlaidų, kurios, lyginant su 2018 m. mokėta po 516 Eur buto nuoma, pakilo, taip pat patiria išlaidų elektrai po 60 Eur, maistui ir medikamentams apie 800 Eur, kurui apie 150 Eur, kelių mokesčiams po 130 Eur, po 325 Eur paskolai su draudimu už automobilį dengti ir kt. Duomenų apie ieškovo prievoles (skolas) kitiems asmenims įrodymų nepateikta, todėl šie ieškovo paaiškinimai atmestini kaip nepagrįsti. Nors atsakovė kelia klausimą dėl ieškovo nuomos būsto kainos, tačiau pripažintina, kad, neturėdamas nuosavo būsto, jis priverstas patirti nuomos išlaidų, įrodymų, kad jo nurodyta nuomos kaina yra nepagrįstai didelė, atsakovė nepateikė.

14. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta ir tai, kad santuokos nutraukimo metu šalims bendrosios nuosavybės teise priklausęs dalintinas turtas atiteko atsakovei, kas lėmė, kad atsakovė šiuo metu nuosavybės teise turi du butus, vienas jų priklauso paveldėjimo teisės pagrindu, taip pat jai šiuo metu priklauso garažas, automobilis, ji turi santaupų ir dengia paskolą, kurios likutis sąlyginai nedidelis, moka pakankamai minimalias įmokas už būsto paskolą, todėl jos turtinė padėtis nėra bloga. Tai yra atsakovės turtinė padėtis po sprendimo priėmimo iš esmės pagerėjo.

16. Kaip paaiškino atsakovė, antrąjį, santuokos nutraukimo metu įgytą, garažą ji pardavė 2022 m. birželio 10 d. ir už jį gavo 2 300 Eur. Be to, atsakovės finansinė padėtis jai leidžia didesne dalimi dengti būsto paskolą ir dar sutaupyti. Aplinkybė, jog atsakovė turi pareigą dengti būsto kreditą, nėra pagrindas atsižvelgti nustatant išlaikymo sumą, kadangi nekilnojamąjį turtą įgis atsakovė, o ne šalių nepilnametis vaikas. Atsakovės pajamų padidėjimą lėmė ir tai, kad santuokos nutraukimo metu ji dirbo vienoje darbovietėje, o šiuo metu – dviejose, dėl ko išaugo ir jos pajamos. Atsakovės turimos santaupos nenumatytiems gyvenimo atvejams taip pat vertintinos, sprendžiant dėl jos turtinės padėties ir galimybės prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

17. Papildomai nepilnamečio vaiko poreikiams atsakovė gauna 542,76 Eur išmokų iš valstybės: 300 Eur neįgalumo išmoką; 126 Eur specialios priežiūros išmoką; 116,76 Eur vaiko išmoką ir 1 500 Eur ieškovo teikiamą išlaikymą, iš viso 2 042,76 Eur.

18. Įvertinus pateiktus duomenis, pripažintina, kad abiejų šalių turtinė padėtis po teismo sprendimo yra pasikeitusi.

Dėl vaiko poreikių

19. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

20. Nors ieškovas ginčija neįgalaus nepilnamečio vaiko realiems poreikiams reikalingos sumos pagrįstumą, kelia klausimą dėl įrodymų pateikimo / nepateikimo, tačiau savarankiškai konkrečių skaičiavimų neteikė, savo teiginių nepagrindė nei įrodymais, nei asmenine patirtimi, kadangi su sūnumi bendrauja minimaliai, o su šeima nebegyvena pakankamai seniai. Atsakovė pateikė išsamius paaiškinimus ir turimus įrodymus, kurie patvirtina, kad šalių neįgalaus sūnaus poreikiai yra išskirtinai didesni nei sveiko vaiko, todėl atmestini ieškovo teiginiai, kad atsakovė galimai sutaupo vaikui gaunamo išlaikymo sąskaita. Pažymėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. teismo sprendimu atsakovė yra paskirta sūnaus piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, todėl ieškovui minimaliai bendraujant su vaiku (tik 10 dienų per metus), atsakovė savarankiškai sprendžia, kas reikalinga ir būtina vaikui, ir priima sprendimus, kurie, jos nuomone, geriausiai atitinka sūnaus interesus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, kad atsakovė netinkamai tvarko, neatsakingai ir ne vaiko interesams naudoja savo nepilnamečiui vaikui priklausantį turtą – pinigus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 straipsnio 5 dalis). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė vaiko išlaikymui skirtas lėšas naudoja pagal paskirtį, tinkamai atlieka savo pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku. Svarbu ir tai, kad, nors ieškovas ginčija sūnaus išlaikymui reikalingos sumos pagrįstumą, tačiau nustatyta, kad jis bendraudamas su sūnumi žymių, išskirtinai reikšmingų papildomų išlaidų nepatiria.

21. Šalių sūnui šiuo metu yra 16 metų, vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis, diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, dėl ko jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Jis ugdomas VšĮ (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre „(duomenys neskelbtini)“, mėnesinis mokestis už įstaigoje teikiamas paslaugas 231,20 Eur, t. y. apie 2 500–2 770 Eur per metus.

22. Pagal atsakovės pateiktą vaiko poreikių apskaičiavimą higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, vaistams, transportui, maistui, gydymui, laisvalaikiui, ugdymui ir kt., ji vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 2 070 Eur (1 758,20–2 388,20 Eur). Sutiktina su atsakove, kad, atsižvelgiant į neįgalaus vaiko sveikatos būklę, patiriama papildomų išlaidų, kurių iš anksto neįmanoma numatyti.

24. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių nepilnamečiui vaikui reikalinga pinigų suma poreikiams patenkinti yra didesnė nei kito tokio paties amžiaus sveiko asmens vidutiniams poreikiams skirtina suma. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos neįgalaus nepilnamečio vaiko interesų naudai. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaikui augant, auga ir jo poreikiai, be to, nėra jokios galimybės, kad vaikas nors iš dalies galės savimi savarankiškai pasirūpinti.

25. Reikšmingą vaiko išlaidų dalį sudaro šalių nepilnamečiui sūnui nuo 2014 m. taikoma Taikomoji elgesio terapija (ABA) (toliau – terapija). Atsakovė pateikė sutartį bei kitus dokumentus, patvirtinančius ABA terapijos taikymą, ir tvirtina, kad terapija vaikui būtina, nes padarė ženklią naudą jo raidai, vystymuisi, kasdieniam prisitaikymui, todėl išlaidos terapijai buvo ir tebėra pagrįstos. Ieškovas, ginčydamas terapijos taikymo naudą sūnui, pateikė Vilniaus universiteto neuromokslininkės dr. Urtės Neniškytės nuomonę, kad ši terapija nėra pripažinta kaip gydomoji terapija ar gydymo būdas. Pažymi, kad terapija nėra skiriama gydytojų – tai pačių tėvų pasirinkimas.

26. Nors ieškovas teigia, kad dėl terapijos taikymo sūnui vienasmeniškai nusprendė atsakovė, tačiau nustatyta ir tai, kad šalims gyvenant kartu terapija vaikui jau buvo taikoma, vadinasi, dėl to buvo patiriama ir išlaidų, o ieškovas pats šiame procese dalyvavo bei su tuo sutiko. Tai, kad pasikeitė ieškovo nuomonė dėl terapijos taikymo ir naudos vaikui, nepaneigia atsakovės išsamių paaiškinimų apie terapijos teigiamą poveikį vaikui. Pastebėtina, kad pateikta nuomonė šioje situacijoje neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl terapijos naudingumo / nenaudingumo vaikui, kadangi ji neparemta šalių sūnaus raidos pokyčio stebėjimu. Todėl bendro pobūdžio nuomonė galėtų būti priimtina, tačiau vertintina atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nekelia tikslų, kad terapijos taikymas padėtų vaikui visiškai pasveikti.

27. Terapijos veiksmingumas ir naudingumas šalių sūnui vertintinas tuo aspektu, kad jos taikymu siekiama vaiką auklėti, socializuoti, kad jis lengviau prisitaikytų gyventi aplinkoje, gebėtų bendrauti, koreguojamas jo socialinis elgesys, o ne nukreiptas į vaiko gydymą ar kt. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad vaiko savitvarkos įgūdžiai nors ir yra riboti, tačiau tam tikri pasiekimai šioje ir visose kitose vaiko gyvenimo srityse pasiekti tik dėl šios elgesio terapijos, mokykloje taip pat pastebėti teigiami vaiko elgesio vystymosi pokyčiai, su juo galima eiti į parduotuvę, kas anksčiau buvo neįmanoma, jis tapo savarankiškesnis. Ieškovas nepateikė kitų alternatyvių vaiko integravimo į visuomenę būdų ar galimybių, todėl darytina išvada, kad ši ieškovo ginčijama priemonė vaikui yra naudinga, nutraukus terapiją ir nesiimant jokių priemonių, vaikas nustotų tobulėti, o kaip nurodė atsakovė, nelavinamas vaiko elgesys visuomenei būtų absoliučiai nepriimtinas. Svarbu ir tai, kad vaiko raidos pažanga neabejotinai padeda atsakovei kasdienėje vaiko priežiūroje, todėl, nutraukus terapiją, visa kasdienė rūpesčių našta 24 valandas per parą tektų tik jai. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės nurodyta išlaidų suma šiai terapijai, natūralu, kad gydymo kaina lyginant su 2017 m. yra padidėjusi. Kainą lemia ir tai, kad ši metodika valstybės nefinansuojama, šalių sūnui grupiniai užsiėmimai netiko, todėl taikoma individuali programa pagal vaiko poreikius, gebėjimus.

28. Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė stengiasi užtikrinti visas reikalingas pilnavertes gyvenimo sąlygas vaikui, jo gydymą, ugdymo įstaigos lankymą, papildomą lavinimą, kad specialiųjų poreikių vaikas vystytųsi. Ieškovas taip pat neginčijo, kad vaiko raida vėlavo nuo pat gimimo, kas sąlygojo išskirtinių paslaugų poreikį, vaikas nuolat lankė baseiną, jam taikoma kineziterapija namuose ir įstaigoje, su juo nuolat vykstama dėl vizitų pas specialistus į Santariškių klinikas, kasmetinius stacionarus Vaiko raidos centre (Vilniuje, Kaune), vaikų sanatoriją Druskininkuose, išbandyta tradicinė ir netradicinė medicina, delfinų terapija, homeopatija, kitos terapijos ir pan. Didesnių išlaidų reikalauja ir tai, kad vaikas yra pripratęs prie jo poreikius suprantančios kirpėjos, gydytojos, auklės, terapeutės, spec. pedagogės, kuri užsiima su juo mokykloje, todėl sutiktina, kad bet koks pasikeitimas gali padaryti žalą vaikui.

29. Visos atsakovės nurodytos išlaidos, nors ir ne visos pagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės reikalingos neįgaliam vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, higienai, įvairioms lavinimo priemonėms, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms, yra racionalios ir pagrįstos. Neginčytina, kad kiekvienam vaikui patiriamos išlaidos už komunalines paslaugas (vanduo, elektra, šildymas, dujos), maistui, rūbams ir kt. Tai, kad ne visos būtinosios ir specialiosios išlaidos buvo pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokių išlaidų nepatiriama. Todėl pripažintina, kad atsakovė pakankamais įrodymais pagrindė būtinuosius, specialiuosius ir realius vaiko poreikius.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo)

30. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, kadangi kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

31. Teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis nors ir yra pablogėjusi, tačiau išliko gerenė nei atsakovės, su kuria nustatyta jų neįgalaus sūnaus gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad gyvenamuoju būstu sūnų aprūpina atsakovė, todėl būtent jai tenka nuolatinė nepertraukiama kasdienė ir žymiai didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius specialiųjų poreikių turinčio vaiko poreikius, jo aprūpinimą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Be to, ieškovas praktiškai yra nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi, kaip minėta, bendrauja tik 10 dienų per metus, tai reiškia, kad jokiomis priemonėmis ir būdais neprisideda prie sūnaus priežiūros, auklėjimo, specialiųjų poreikių tenkinimo ir auginimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas ateityje būtų nepajėgus uždirbti didesnes lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui.

32. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai nėra sumažėję, tačiau dėl pasikeitusios atsakovės ir ieškovo turtinės padėties yra pagrindas sumažinti ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį. Įvertinus vaiko poreikiams patirtų išlaidų pagrįstumą bei šalių iš esmės pasikeitusias finansines galimybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, laikytina, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų būti skirta ne mažesnė, nei 2 000 Eur suma (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

33. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, ieškovas pažymi ir prašo atsižvelgti, kad dar iki santuokos nutraukimo jo teikiama 1 500 Eur suma buvo skirta vaiko ir atsakovės poreikiams tenkinti, tačiau atsakovė tai neigia, todėl, nesant kitų įrodymų, aplinkybė, kad nurodyta suma buvo skirta ir atsakovės poreikiams tenkinti, neįrodyta, be to, tuo metu atsakovė dirbo ir buvo pajėgi išlaikyti save. Kadangi šalių santuoka nutraukta bendru sutarimu, šalys pasirašė santuokos nutraukimo sutartį, kuria geranoriškai išsprendė visus ginčytinus klausimus, todėl nėra pagrindo kitaip vertinti 1 500 Eur lėšų paskirties.

34. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas).

35. Skirtingas išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant ir į individualias ir išskirtines aplinkybes dėl vaiko sveikatos būklės, į nustatytus neįgalaus pilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalingas lėšas, kad pareiga rūpintis ir auginti vaiką perkelta tik atsakovei, manytina, kad ieškovui turėtų tekti didesnė materialinė našta dėl vaiko išlaikymo. Įvertinus tai, kad atsakovei mokama 542,76 Eur išmokų iš valstybės už vaiką, šia suma mažintinas vaikui iš tėvų reikalingo išlaikymo dydis. Todėl įvertinus šalių turtinės padėties pasikeitimą ir kitas minėtas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį ir ieškovo teikiamo išlaikymo suma po 1 500 Eur mažintina iki 1 000 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nenustatant mokėjimo termino pabaigos, nes vaikas yra neįgalus. Atitinkamai atsakovės dalis, įvertinus iš valstybės gaunamas 542,76 Eur išmokas už vaiką, sudarytų po 457,24 Eur. 1 000 Eur suma iš ieškovo yra visiškai pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsni 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydį indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos

36. Šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl šalių prašymu nustatytina ieškovo ir nepilnamečio vaiko V. V. bendravimo tvarka:

1. Ieškovas su sūnumi V. V. bendrauja ne mažiau nei 10 dienų per metus. 10 dienų terminas skaidomas į dvi dalis po 5 dienas.

2. Ieškovas su sūnumi V. V. bendrauja lyginiais metais (pvz. 2022 m., 2024 m. ir kt.) 5 dienas nepertraukiamai vaiko žiemos atostogų metu nuo antros šv. Kalėdų dienos gruodžio 26 d., o nelyginiais metais (pvz. 2023m., 2025 m. ir kt.) nuo sausio 1 d.

3. Ieškovas su sūnumi V. V. kiekvienais kalendoriniais metais bendrauja vaiko vasaros atostogų metu 5 dienas nepertraukiamai.

4. Ieškovas sūnų V. V. pasiima iš anksto suderintu laiku iš šalių sutartos vietos ir atsižvelgiant į vaiko norą. Vaikui atsisakius vykti su ieškovu, šalys šį klausimą sprendžia tarpusavio sutarimu, atsižvelgdamos į vaiko pageidavimus.

5. Apie konkretų bendravimo laiką vaiko tėvai vienas kitam praneša ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį elektroniniu laišku arba SMS žinute.

6. Tuo atveju, jeigu tėvų pasirinktas atostogų laikas vasaros metu sutampa, teisę pirmas atostogauti turi tas iš tėvų, kuris pirmas praneša apie savo suplanuotas atostogas.

7. Ieškovas turi teisę su sūnumi V. V. bendrauti ir kitu, šiame susitarime nenurodytu laiku, iš anksto suderinęs bendravimo su sūnumi datą ir trukmę su atsakove S. V.

37. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

38. Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys, abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

40. Už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimą ieškovas sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalims klausimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo pavyko suderinti tarpusavio nuolaidų būdu, tačiau taikos sutarties sudarymo šalys neinicijavo, šios bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

41. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 000 Eur advokato atstovavimo išlaidų, 621,76 Eur už dokumentų vertimą, 285,62 Eur kelionės išlaidų, iš viso 1 907,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė duomenis dėl patirtų 440 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą.

42. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

43. Ieškovo prašomos priteisti kelionės išlaidos nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis CPK 88 straipsnio prasme, kadangi jų susidarymą nulėmė iš esmės paties ieškovo elgesys procese, už kurias atsakovė nėra atsakinga. Ieškovas bylą vedė per atstovą, jo dalyvavimas nagrinėjant bylą nebuvo pripažintas būtinu, todėl kelionės išlaidas, dėl apsisprendimo vykti į teismo posėdžius, jis patyrė savo rizika. Atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo principą, įstatyme numatyta galimybė bylos nagrinėjime dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau ieškovas jokių prašymų teismui nereiškė. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovo prašymas dėl kelionės išlaidų atlyginimo atmestinas.

44. Vertimo išlaidas be kita ko sudaro ir mokslinio straipsnio dalies anglų kalba apie ABA terapiją parengimo suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022-08-23 nutartimi teismas ieškovui išaiškino, kad teikiant straipsnį ar kitą dokumentą, kaip įrodymą, turėtų būti teikiamas vientisas dokumentas, bet ne jo fragmentai, kad būtų galima suprasti jame pateikiamą informaciją bei kontekstą. Nepaisant to į bylą buvo pateiktas dalies straipsnio vertimas į lietuvių kalbą, todėl, atsižvelgiant įnurodytas aplinkybes, jis nelaikytinas tinkamu įrodymu, vertimo 27,70 Eur išlaidos nepripažintinos būtinomis (2022 m. rugpjūčio 29 d. MB PROGRESO išrašyta sąskaita faktūra MB Nr. 000002221 už vertimo paslaugas).

45. Šalių nurodytos advokato ir advokato padėjėjo atstovavimo sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

46. Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (55 proc.); proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovui priteistina 876,73 Eur (1 594,06 x 55 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovei priteistina 198 Eur bylinėjimosi išlaidų (45 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

47. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 4,48 Eur, t. y. mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10488-642/2018 dalį dėl V. V. priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui V. V., gim. (duomenys neskebtini), išlaikymą po 1 000 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, nenustatant mokėjimo termino pabaigos. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto nepilnamečiui V. V. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti atsakovę S. V.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2YT-10488-642/2018, dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir nustatyti ieškovo D. V. ir nepilnamečio vaiko V. V. bendravimo tvarką:

1. Ieškovas su sūnumi V. V. bendrauja ne mažiau nei 10 dienų per metus. 10 dienų terminas skaidomas į dvi dalis po 5 dienas.

2. Ieškovas su sūnumi V. V. bendrauja lyginiais metais (pvz. 2022 m., 2024 m. ir kt.) 5 dienas nepertraukiamai vaiko žiemos atostogų metu nuo antros šv. Kalėdų dienos gruodžio 26 d., o nelyginiais metais (pvz. 2023m., 2025 m. ir kt.) nuo sausio 1 d.

3. Ieškovas su sūnumi V. V. kiekvienais kalendoriniais metais bendrauja vaiko vasaros atostogų metu 5 dienas nepertraukiamai.

4. Ieškovas sūnų V. V. pasiima iš anksto suderintu laiku iš šalių sutartos vietos ir atsižvelgiant į vaiko norą. Vaiku atsisakius vykti su ieškovu, šalys šį klausimą sprendžia tarpusavio sutarimu, atsižvelgdamos į vaiko pageidavimus.

5. Apie konkretų bendravimo laiką vaiko tėvai vienas kitam praneša ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį elektroniniu laišku arba SMS žinute.

6. Tuo atveju, jeigu tėvų pasirinktas atostogų laikas vasaros metu dubliuojasi, teisę pirmas atostogauti turi tas iš tėvų, kuris pirmas praneša apie savo suplanuotas atostogas.

7. Ieškovas turi teisę su sūnumi V. V. bendrauti ir kitu, šiame susitarime nenurodytu laiku, iš anksto suderinęs bendravimo su sūnumi datą ir trukmę su atsakove S. V.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš ieškovo D. V. atsakovei S. V. priteisti 198 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės S. V. ieškovui D. V. priteisti 876,73 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.