Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. N. gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė,

1. S. N. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi, kuria pakeisti Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiai, kartu su kitais asmenimis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį (sukūrė nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais, ir dalyvavo jo veikloje darydami sunkius nusikaltimus), 1961 m. Baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (tyčinis R. K. nužudymas), BK 146 straipsnio 1 dalį (neteisėtas E. G. laisvės atėmimas bendrininkaujant nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma), BK 129 straipsnio 1 dalį (tyčinis E. G. nužudymas), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus (dviejų žmonių – R. P. ir V. Č. nužudymas bei pasikėsinimas nužudyti J. V. turint tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą), BK 178 straipsnio l dalį (R. K., E. G., V. Č., R. P. turto vagystės). Vadovaujantis BK 63 straipsniu, už minėtus nusikaltimus skirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir S. N. paskirta galutinė – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Bausmės pradžia – 2000 m. birželio 14 d. Bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Nuteistojo S. N. gynėja advokatė I. Lukoševičė prašo panaikinti 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Nuteistasis S. N. atitinka visus BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, kad jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 24 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, jam nustatyta vidutinė mažėjanti pakartotino elgesio rizika, jis laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, visiškai atlygino padarytą žalą, todėl teismas nepagrįstai netenkino teikimo. Pasak gynėjos, paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

3.2. Nuteistojo gynėjos įsitikinimu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo paskutinio vertinimo metu fiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Teikime dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę aiškiai nurodyta, kad nuteistajam 2024 m. liepos 12 d. atlikto vertinimo metu nustatyta vidutinė, mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos ilgalaikės teigiamos nuostatos į priežiūrą bei nustatytą įstaigoje tvarką – nuo 2014 m. įkalinimo metu elgiasi tinkamai, nepažeisdamas įstaigoje numatytos tvarkos. Be kita ko, nuo 2016 m. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo ir paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje stebima nuteistojo motyvacija gyvenimo tikslų siekti visuotinai priimtinais būdais ir priemonėmis, įkalinimo metu asmuo geba neįsivelti į neigiamas pasekmes galinčias turėti situacijas, nuteistojo emocinis fonas ramus, pozityvaus užimtumo lankomi renginiai dažniausiai yra skirti savęs pažinimo temomis. Pasak nuteistojo gynėjos, būtent nurodytų aplinkybių kontekste matyti žymus S. N. elgesio pokytis, didėjantis jį teigiamai charakterizuojančių savybių kiekis. Todėl nuteistojo elgesio pokyčių tendencija yra pagrindas nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

3.3. Pažymima, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo ir iki šiol dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2014 m. nė karto nebuvo baustas drausmine tvarka, laikosi nustatytos tvarkos, nori keisti savo elgesį, jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas yra kritiškas, supranta kokias skaudžias pasekmes jo nusikalstamos veikos sukėlė ir dėl to labai gailisi. Nuteistasis ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų, tai padarė ir teismo posėdžio metu, kas tik įrodo faktą, jog jis supranta savo elgesio neigiamas pasekmes, dėl jų labai gailisi. Be to, nuteistasis pilnai yra padengęs civilinius ieškinius ir jokių vykdomųjų bylų neturi.

3.4. Atkreipiamas dėmesys, jog S. N. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, o paskutinį kartą vidaus tvarkos taisykles pažeidė dar 2014 m., t. y. jis daugiau kaip dešimt metų nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, kas tik įrodo, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs. Nuteistojo gynėjos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino nuteistojo S. N. gautas drausmines nuobaudas, taip nukrypdamas nuo teismų suformuotos praktikos, nurodo Lietuvos apeliacinio teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. N. gynėjos advokatės I. Lukoševičės skundas netenkinamas.

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą asmens bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo gynėjos skundo ir nukentėjusiojo K. K. atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išsamiai ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

6. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad nuteistasis S. N. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų (bausmės pradžia 2000 m. birželio 16 d.), bausmę vykdančiai institucijai yra pateikęs prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota. Tačiau sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vien minėto kriterijaus nepakanka. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, reikšmingas teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, kad būtų užtikrinta ir visuomenės apsauga nuo vis dar pavojingo asmens. Pažymėtina, kad atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausmės atlikimas pats savaime nepatvirtina, jog konkrečiu atveju nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas, nebėra tiek pavojingas visuomenei, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

7. Žemesnysis teismas tinkamai įvertino teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius – S. N. reguliariai, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą pozityviose veiklose 21 kartą paskatintas, paskutinį kartą 2024 m. liepos 18 d. (asmens byla Nr. 5, 2 d., b. l. 68; skundo medžiaga Nr. T-139-348/2024, b. l. 29). Nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose. 2023 m. gegužės 5 d. nuteistajam buvo atnaujintas individualaus resocializacijos planas. Nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (asmens byla Nr. 5, 2 d., b. l. 71–73). Pastebima nuteistojo motyvacija gyvenimo tikslų siekti visuotinai priimtinais būdais ir priemonėmis, įkalinimo metu ilgą laiką asmuo geba neįsivelti į neigiamas pasekmes galinčias turėti situacijas, pozityvaus užimtumo lankomi renginiai dažniausiai yra skirti savęs pažinimo temoms (skundo medžiaga Nr. T-139-348/2024, b. l. 3–6). Teismui buvo pateikti papildomi duomenys, kurie patvirtina, kad S. N. 2023 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. lankė kognityvinę – bihevioristinę korekcinę programą, skirtą elgesio prevencijai, užsiėmimų metu pasižymėjo motyvacija. Nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. nuteistasis S. N. baigė 6 grupinių užsiėmimų ciklą – tema „Bendravimo įgūdžių principai“, dalyvavo pozityvios tėvystės paskaitose (skundo medžiaga Nr. T-139-348/2024, b. l. 30, 33, 34). Taigi, šios aplinkybės rodo, kad S. N. stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme.

8. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir kitus nuteistąjį S. N. teigiamai charakterizuojančius duomenis. S. N. bendrauja su artimaisiais – dukromis, seserimi, yra lankomas pasimatymuose, bendrauja telefonu. Nors nukentėjusysis K. K. atsiliepime į skundą nurodo, kad jam priteista žala nėra atlyginta, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2024 m. birželio mėnesio rašto duomenimis, nuteistojo S. N. vardu vykdomieji dokumentai negauti (asmens byla, t. 5, 2 d., b. l. 69). Nuteistasis nedirba, yra pensininkas, gauna pensiją, kurios, kaip tvirtina nuteistasis, užtenka pragyvenimui. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu nėra pakankama paskirtos bausmės sušvelninimui. Šios išvados nepaneigia skunde akcentuojamas nuteistojo S. N. amžius ir sveikatos problemos, kurios nėra detalizuotos.

9. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra viena iš tokių aplinkybių, kuri reikšminga sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Ši rizika vertinama atsižvelgiant ir į konkretaus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą. Teismui buvo pateikta nuteistojo S. N. 2024 m. liepos 12 d. socialinio tyrimo išvada Nr. RV-23-6054 (toliau – 2024 m. liepos 12 d. socialinio tyrimo išvada) (asmens byla, t. 5, 2 d., b. l. 61–67). Joje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors mažėjanti, tačiau vis dar priskirta vidutinei. Matyti, kad pirminio 2020 m. birželio 25 d. atlikto nuteistojo rizikos vertinimo taikant OASys metodiką metu buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. gruodžio 30 d. atlikto pakartotinio rizikos vertinimo metu nuteistojo rizika buvo nustatyta vidutinė, tačiau rizika pakilo ne dėl nuteistojo elgesio įkalinimo metu, o dėl ankstesniojo vertinimo metu neteisingai įvertintų psichologinių metodikos dalių. Rizikos vertinimo, atlikto 2023 m. gegužės 5 d. Pravieniškių 2-jame kalėjime metu, S. N. nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta vidutinė mažėjanti. Paskutinis vertinimas 2024 m. liepos 12 d. atliktas atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje (norą keisti savo nusikalstamą elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją). Atlikus vertinimą nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas fiksuotas šiose srityse: gyvenimo sąlygų, lėšų tvarkymo ir pajamų srityje, emocinės gerovės. Paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nustatyti šie pakartotinio nusikalstamo S. N. elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: statiniai – smurtinio elgesio istorija; dinaminiai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų, stoka tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Nors statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis savo pastangomis sumažinti negali, tačiau iš aptarto matyti, kad nemažą dalį rizikos sudaro būtent dinaminiai, t. y. kintantys kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio pokyčių ir dedamų pastangų juos koreguoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tokių duomenų kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

10. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina atsižvelgti ne vien į nuteistojo elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais. Turi būti įvertinamas nuteistojo elgesys, jo požiūris į padarytus nusikaltimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad S. N. bausmės atlikimo metu ne visada paisė laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, bausmės atlikimo laikotarpiu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Bausmės atlikimo metu S. N. nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų laikėsi ne visada – 4 kartus pažeidė nustatytą tvarką: 2002 m. gruodžio 17 d., 2008 m. sausio 18 d., 2009 m. kovo 6 d. gamino, įsigijo arba laikė draudžiamus daiktus (2 kartus pas jį rasta elektrinė kaitinimo spiralė ir kartą – mobiliojo ryšio telefonas), 2014 m. balandžio 27 d. jis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Už pažeidimus skirtos 3 nuobaudos, paskutinė nuobauda gauta 2014 m., ji nebegalioja. Paminėti duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys nebuvo pavyzdingas. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino nuteistojo S. N. gautas drausmines nuobaudas. Aukštesniojo teismo vertinimu užfiksuoti pažeidimai, tarp jų du kartus užfiksuotas draudžiamų daiktų – elektrinės kaitinimo spiralės laikymas, nėra menkaverčiai ar formalūs vidaus tvarkos pažeidimai. Aptariamo daikto turėjimas, tai vertinant padarytų itin pavojingų smurtinių nusikaltimų kontekste, neturėtų būti sumenkinamas, tuo labiau, kad toks S. N. elgesys kartojosi. Taigi, nors nuteistasis deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vis tik elgesio keitimas yra sudėtingas ir ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, kuris šiuo metu nėra pakankamas sprendimo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę priėmimui.

11. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką bei spręsdama dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Nuteistasis S. N. anksčiau neteistas. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės jam buvo skirtos už nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sukūrimą ir dalyvavimą jo veikloje darant sunkius nusikaltimus, taip pat už dviejų žmonių – R. P. ir V. Č. nužudymą bei pasikėsinimą nužudyti J. V. turint tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą. Jis taip pat nuteistas ir už dar dviejų žmonių (R. K. ir E. G.) nužudymus. Tai rodo itin didelį S. N. pavojingumą visuomenei. Nuteistojo padarytų nusikaltimų kiekis ir pobūdis, taip pat tai, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas jau brandaus amžiaus, leidžia spęsti apie susiformavusias neigiamas jo asmenybės vertybes, kurių korekcijai reikia daugiau laiko ir pastangų. Nuteistojo elgesio korekcijos kontekste atsižvelgiama ir į tai, kad pagal minėtą 2024 m. liepos 12 d. socialinio tyrimo išvadą, N. N. kalbant apie savo nusikaltimus, dėl kurių kaltę pripažįsta, jo kaltės jausmas negilus, apie įvykius kalba kaip apie nusikaltimą (vartoja vienaskaitą), pokalbio metu stebimos asmens nuostatos, palaikančios bei pateisinančios tokį jo elgesį – jei asmuo negrąžino jam skolos, tai jis mėgino ją kitaip išgauti. Dabar sako ieškotų kitokių, visuomenei priimtinų būdų skolai susigrąžinti. Nors teisės pažeidėjas suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau laisvėje negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į juos (įstatymus). Be to, dėl S. N. buvimo vienu iš organizatorių nusikalstamoje grupuotėje pripažinimo, nusikalstamu susivienijimu vykdytos nusikalstamos veikos ir pasikartojančių nužudymų, finansinio motyvo vykdytų svetimo turto pasisavinimų, 2024 m. liepos 12 d. S. N. nustatyta aukšta didelės žalos rizika visuomenei, asmeniui būnant laisvėje. Neformalios subkultūros tradicijos S. N. svarbios buvo tiek laisvėje, tiek įkalinimo metu (asmens byla, t. 5, 2 d., b. l. 61–67).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, kad asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei. Pažymėtina, kad EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, kad suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę (Žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-139-1020/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-56-851/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-851/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-348-487/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. N. gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.