Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovo V. J. prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ir nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-335-258/2019 pagal ieškovo SIA „Tilts“ ieškinį atsakovui V. J. dėl vadovo padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Atsakovas 2020 m. spalio 26 d. pateikė prašymą išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-335-258/2019 dalį dėl 17 971,72 Eur ir 2 043,36 Eur palūkanų (išskaičius sumokėtas – 1 971,72 Eur priteistos sumos ir 43,36 Eur palūkanų) nustatant: atsakovui sumokėti 18 000 Eur sumą dalimis per 18 mėnesių, mokant po 1 000 Eur per mėnesį iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta netenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, ir nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

16. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio A. N. buhalterinės apskaitos programos išrašo kopiją, kuriame nurodomi duomenys apie ieškovei iš apelianto išieškotas lėšas.

17. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

18. Ieškovė nepateikė prašymo priimti pateiktus procesinius dokumentus ir neįvardijo, kokią reikšmę jie turi apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

19. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. sausio 26 d. gautas apelianto prašymas dėl papildomų rašytinių pridėjimo prie atskirojo skundo, kartu pateikiant 2020 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymo nuorašą, iš kurio matyti, kad į antstolio A. N. banko sąskaitą buvo pervesta 1 000 Eur, mokėjimo paskirtis „pinigų pavedimas pagal bylos Nr. e2-335-258/2019“. Atsakovas nurodo, kad šie duomenys patvirtina, jog atsakovas vykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį dėl ginčo sumos.

20. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktą 2020 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymo nuorašą atsižvelgdamas į tai, kad šis dokumentas jau yra byloje, todėl nėra pagrindo jo priimti į bylą pakartotinai.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

21. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

22. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, konstatuota, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

23. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje prašoma išdėstyti ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo sprendimą. Aktualioje teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu laikomasi nuomonės, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.). Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

24. Apeliantas, tiek prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 18 mėnesių, tiek atskiruoju skundu prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiasi savo sunkia turtine padėtimi, kaip aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti išimtines CPK 284 straipsnio nuostatas, ir nurodo, kad, neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo, vykdymo veiksmai bus nukreipti į apeliantui priklausantį turtą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų praktiką sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimu, taip pat įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei palankią skundžiamą nutartį (jos dalį) priėmė nenustatęs ir, atitinkamai, neįvertinęs visų esminių teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymui reikšmingų sąlygų (aplinkybių).

26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantas, prašydamas teismo išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. įsiteisėjusios sprendimo dalimi priteistą sumą 18 kartų mokant po 1 000 Eur per mėnesį, iš esmės rėmėsi tuo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jis bus finansiškai pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti po 1 000 Eur ieškovei.

27. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apelianto vidutinės pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. buvo 58,40 Eur, duomenų, kad atsakovas gautų kitas pajamas byloje nėra. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis apeliantui ir J. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 653/1398 dalis 0,1398 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtas statyti butas, esantis adresu Vė(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumo procentas: 45 proc. VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenimis atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta adresu V(duomenys neskelbtini). Pagal byloje esančią 2017 m. balandžio 3 d. sutartį nustatyta, kad apeliantas iš kredito davėjos V. B. gavo 100 000 GBP paskolą (110 283,98 Eur) nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad apelianto finansinė padėtis nėra gera ir jis iš karto sumokėti 18 000 Eur sumą nėra finansiškai pajėgus.

28. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina ir tai, jog apeliantas, per kitus fizinius asmenis, pagal finansines galimybes įsiteisėjusio sprendimo dalį vykdo – 2020 m. spalio 23 d. kreditorei sumokėjo 2 015,08 Eur, 2020 m. gruodžio 15 d. – 1 000 Eur. Taip pat, pagal antstolio A. N. 2020 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. S-20-157-26215, vykdymo procese iki 2020 m. lapkričio 5 d. ieškovės naudai nuo apelianto sąskaitų nurašyta iš viso 67,96 Eur suma.

29. Minėta, kad sprendimo dalis, kuria iš apelianto ieškovei priteista 17 971,72 Eur ir 2 043,36 Eur palūkanų suma, įsiteisėjo 2020 m. vasario 13 d. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, ar ieškovės finansinė padėtis yra bloga, į tai, kad apeliantas objektyviai neturi galimybių iš karto sumokėti priteistą sumą, jog pagal savo finansines galimybes atlieka mokėjimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantas, pasinaudodamas CPK 284 straipsnyje įtvirtinta procesine teise, siekia nesąžiningai pasipelnyti iš ieškovės.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

31. Šiuo atveju ieškovė yra juridinis asmuo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas, kai ieškovė jai priteistą sumą atgaus per ilgesnį laikotarpį, nesukels jai neproporcingų neigiamų pasekmių, kai apeliantas visos sumos sumokėti iš karto objektyviai neturi galimybių. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais, apelianto prašymas išdėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymą tenkintinas. Kadangi dalį priteistos sumos apeliantas sumokėjo (3 015,08 Eur), liko nesumokėta 17 000 Eur sumą, kuri pagal apelianto prašymą turėtų būti išdėstyta 18 mėn. laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į ieškovės interesus, yra tikslinga, išlaikant abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėn., pirmus 11 mėnesių mokant po 1 416 Eur per mėnesį, paskutinį 12 mėnesį sumokant 1 424 Eur, pradedant nuo 2021 m. vasario mėnesio iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, paskutinę įmoką sumokant ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 15 d.

32. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama nutartis panaikinama dėl netinkamai taikytų įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos (CPK 185 straipsnis, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis) ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apelianto prašymas dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas iš dalies.

33. Apelianto prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo iš esmės yra tenkintas, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šio prašymo nagrinėjimu, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą išdėstyti teismo nutarties vykdymą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio reikalavimų dalis (17 971,72 Eur ir 2 043,36 Eur palūkanų), vykdymą išdėstyti, įpareigojant atsakovą V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą ir likusią nesumokėtą 17 000 Eur sumą ieškovei SIA „Tilts“, juridinio asmens kodas 50103005351, sumokėti tokia tvarka: pirmus vienuolika mėnesių mokant įmokas po 1 416 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 1 424 Eur, įmokas sumokant iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) kalendorinės dienos, pradedant nuo 2021 m. vasario mėnesio, paskutinę įmoką sumokant ne vėliau kaip 2022 m. sausio 15 d.