Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „Tilts“ ieškinį atsakovui V. J. dėl vadovo padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

4. Byloje keliamas buvusio įmonės filialo vadovo civilinės atsakomybės taikymo klausimas. atsakovui taikytina atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kuri numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

5. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti vadovo kaltės. Pareiga paneigti kaltės prezumpciją tenka bendrovės vadovui. Taikant civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. CK 2.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Visiems valdymo organams taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnis). CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys). Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą.

6. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-24 nutartyje pažymėta, jog turi būti nustatyta, kas buvo materialiai atsakingas už inventorizacijos metu nerastą turtą, kam turtas perduotas, ar trūkstamas turtas galėjo būti nurašytas, taip pat vertintinas atliktos turto inventorizacijos išvadų patikimumas. Vilniaus apygardos teismo 2020-02-24 raštu šalims pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus Lietuvos apeliacinio teismo nurodytoms byloje tirtinoms aplinkybėms pagrįsti. Ieškovas pateikė 2020-03-20 ir 2020-07-14 rašytinius paaiškinimus, kuriuose detaliau paaiškino ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Ieškovas papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog reikalavimą grindžia 2017 m. inventorizacijos metu užfiksuotu filialo turto trūkumu, šį trūkumą patvirtindamas rasto turto skirtumu su 2016 m. inventorizacijos aktu. Ieškovas teigė, jog inventorizacija atlikta pagal 2016 m. ir 2017 m. inventorizacijos apyrašus.

7. Filialo vadovas turi valdymo organui priskiriamą pareigą užtikrinti filialo turto apsaugą. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalys numato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Byloje spręstinas klausimas dėl civilinės atsakomybės atsakovui, kaip įmonės vadovui, taikymo, todėl darbo sutarties nuostatos dėl V. J. pareigų, susijusių su materialinių vertybių apsauga, neanalizuotinos. Toks teisės aiškinimas pateikiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-13 nutarties 60 punkte.

8. Byloje reikalinga išsiaiškinti, kas ieškovo įmonėje buvo už inventorizacijos metu nerastą turtą materialiai atsakingas asmuo. Nustatyta, jog nuo 2016-04-06 V. J. priimtas dirbti UAB „MO-24“ direktoriumi. 2016 m. inventorizacijos dokumentuose nurodoma, jog už inventorizuotas vertybes yra atsakingas G. K.. Taip pat, kiek tai liečia ieškovo 2020-07-14 rašytiniuose paaiškinimuose pateiktoje lentelėje esančias pozicijas, materialiai atsakingu už 26 lentelės poziciją (kampinis šlifuoklis GWS 850, 16 psl. 3 p.) nurodytas M. J.. Pirminiai dokumentai (visiškos materialinės atsakomybės sutartys) dėl G. K. ar M. J. paskyrimo materialiai atsakingu asmeniu teismui nepateikti, nors ieškovui tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, tiek Vilniaus apygardos teismo raštu buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus dėl materialiai atsakingų asmenų įmonėje. Taip pat nėra duomenų, jog V. J., tapdamas įmonės vadovu, būtų perėmęs bendrovės turtą perdavimo-priėmimo aktu, atlikus inventorizaciją.

9. G. K. atleistas 2017-08-24 įsakymu. Ieškovas sutiko su tuo, kad iki atleidimo (2017-08-24) G. K. buvo materialiai atsakingas asmuo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teigė, jog po G. K. atleidimo materialiai atsakingu asmeniu buvo paskirtas J. B., o šį faktą slėpdamas ieškovas neteikia įsakymo dėl G. K. atleidimo. Ieškovas teigė, kad kitas materialiai atsakingas asmuo nebuvo paskirtas, aiškino, jog negali pateikti visų dokumentų, nes atsakovas neperdavė visų dokumentų, grąžino ištrintą kompiuterį. Byloje nėra pateikta tiesioginių (visiškos materialinės atsakomybės sutarčių) ar netiesioginių (pvz., buhalterinių dokumentų, kuriuose po 2017-08-24 būtų nurodytas už materialines vertybes atsakingi asmenys) įrodymų, jog po G. K. atleidimo buvo paskirtas materialiai atsakingas asmuo. Ieškovo atstovo aiškinimas, kad negali teikti dokumentų, nes jam atsakovas neperdavė visų dokumentų, ištrynė kompiuterį, nelaikomas pagrįstu, kadangi G. K. atleistas keli mėnesiai iki atsakovo atleidimo, tuo metu tarp šalių konfliktinės situacijos nebuvo ir personalo dokumentai turėjo būti tvarkomi įprasta tvarka, o ne saugomi atsakovo kompiuteryje. Kadangi atsakovas nuo pareigų nušalintas po jo tėvystės atostogų, o ne konflikto eigoje, tai nėra pagrindo teigti, kad jis dar prieš išeidamas tėvystės atostogų galėjo sunaikinti su personalu susijusius dokumentus. Ieškovo poziciją teismas vertina, kaip nepakankamai patikimą, kadangi ieškovas net ir esant konkretiems išaiškinimams Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-13 nutartyje bei Vilniaus apygardos teismo siūlymui teikti naujus įrodymus, 2020-03-20 ir 2020-07-14 paaiškinimuose neteikė duomenų apie materialiai atsakingų asmenų paskyrimą ir teigė, jog 2017 m. inventorizacija atlikta atsakovui einant pareigas, atsakovo (jo įgalioto asmens) 2017-11-02 įsakymu Nr. MO‑106 dėl metinės inventorizacijos pravedimo ir komisijos sudarymo, nors atsakovas nuo 2017-10-27 faktiškai įmonėje nedirbo.

10. Atsakovas 2017-10-27 įsakymu sau suteikė tėvystės atostogas iki 2017-11-27. SIA „Tilts“ valdybos 2017-11-28 sprendimu V. J. nušalintas nuo pareigų iki 2017-12-15. 2017-11-29 sudarytas perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo atsakovas grąžino automobilį, kompiuterį ir raktus. SIA „Tilts“ valdybos 2017-12-13 sprendimu nušalinimo terminas sutrumpintas iki 2017-12-13 ir atsakovas nuo 2017-12-14 atleistas iš filialo vadovo pareigų. Kadangi atsakovas po atostogų iki pat atleidimo buvo nušalintas nuo pareigų, tai pripažįstama, jog jis vadovo funkcijas atliko iki 2017-10-27.

11. 2017 m. inventorizacijos aktuose materialiai atsakingas asmuo nenurodytas. 2017-10-27 įsakyme atsakovas nurodė, kad jį pavaduos R. K., jokių patvarkymų dėl materialinių vertybių apskaitos ar perdavimo įsakyme nėra. Po G. K. atleidimo atsakovas dirbo 2 mėnesius nuo 2017-08-24 iki 2017-10-27. Po materialiai atsakingo asmens atleidimo inventorizacija nebuvo atlikta, nors tokia inventorizacija buvo reikalinga. Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 9 punkte nurodoma, jog subjektai inventorizuoja turtą ir įsipareigojimus, kai keičiasi materialiai atsakingi ir atsakingi asmenys, – inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo arba atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam arba atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę).

12. Įvertinus ištirtus įrodymus bei šalių paaiškinimus daroma išvada, jog negalima patvirtinti, kad po G. K. atleidimo filiale buvo paskirtas kitas materialiai atsakingas asmuo, nebuvo atlikta inventorizacija, sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys su kitais asmenimis, taip pat nebuvo atliktas materialinių vertybių priėmimas-perdavimas. Tai, kad teismui nebuvo pateikti dokumentai dėl materialiai atsakingų asmenų, taip pat ir G. K., paskyrimo rodo, jog materialinių vertybių apskaita ir apsauga bendrovėje vykdyta netinkamai.

13. Byloje tirtinas 2017 m. inventorizacijos atlikimo tinkamumas. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 8 dalis nurodo, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės reglamentuoja ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų inventorizaciją (1 punktas). Inventorizacijos taisyklių 5.2 punktas nustato, kad inventorizacija yra turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis, o 5.3 punktas nustato, kad inventorizavimo aprašas yra taisyklėse nurodytus rekvizitus turintis inventorizacijos patvirtinimo ir įforminimo dokumentas.

14. Įrodinėdamas turto trūkumą ieškovas rėmėsi 2016 m. inventorizacijos duomenimis. 2016 m. inventorizacija atlikta pagal 2016-10-24 direktoriaus V. J. įsakymą Nr. MO-69a 2016-11-30 būklei. Inventorizacijos atlikimui sudaryta komisija iš statybos ir gamybos sektoriaus specialisto V. K., darbų vykdytojo-sąmatininko G. K., buhalterės S. V., gamybos direktoriaus R. K.. Atsakovo atstovė teigė, jog 2016 m. inventorizacija atlikta nepilnai, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikta, todėl faktas nenustatytas. 2016 m. inventorizacijos duomenų vertinimas nėra reikšmingas, kadangi inventorizacija turi būti atliekama ne pagal ankstesnės inventorizacijos duomenis, o pagal buhalterinės apskaitos duomenis (Inventorizacijos taisyklių 5.2 punktas). Ieškovės įmonė yra veikianti įmonė, todėl per metus keičiasi turto sudėtis, dalis turto sunaudojama veikloje, didėja ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kai kurie daiktai gali būti nurašomi.

15. 2017 m. inventorizacija atlikta pagal 2017-11-02 įsakymą Nr. MO-106, kurį pasirašė atsakovą pavaduojantis l. e. p. direktorius R. K.. 2017-11-02 įsakymu Nr. MO-106 nuspręsta atlikti įmonės ilgalaikio materialiojo turto, ilgalaikio nematerialiojo turto, prekių, kuro, nebaigtos statybos, nebaigtų remonto darbų, sąnaudų, gautinų skolų ir įsipareigojimų inventorizaciją 2017-10-31 būklei nustatyti, trukmė nuo 2017-11-02 iki 2017-11-25. Sudaryta inventorizacijos komisija, kurios pirmininkas l. e. p. direktorius R. K., nariai vykdantysis direktorius A. K., vyr. finansininkė E. Č. P., vyr. buhalterė E. D., mechanikas J. B.. Komisijai pavesta sutikrinti metinių inventorizacijų aprašus su buhalteriniais duomenimis.

16. Inventorizacijai atlikti subjekto vadovo sprendimu sudaroma inventorizacijos komisija (Inventorizacijos taisyklių 13 punktas). Komisija sudaroma iš reikiamos kompetencijos subjekto darbuotojų arba dalyvių (15.1 punktas), komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip du asmenys (15.2 punktas). Inventorizacijos komisijos pirmininkas supažindina inventorizacijos komisijos narius su taisyklėmis, inventorizavimo reikalavimais ir (arba) tvarka, jeigu subjektas juos yra nustatęs vadovaudamasis taisyklių 2 ir 4 punktais (16 punktas). Inventorizacijos komisija, inventorizuodama ilgalaikį materialųjį turtą, apžiūri kiekvieną turto vienetą ir jo dalis, įvertina, ar yra požymių, kad turtas gali būti nuvertėjęs (21 punktas). Tai, kad inventorizacija atliekama sudarant komisiją, komisija įpareigota apžiūrėti inventorizuojamą turtą, reiškia, jog komisijos veikloje turi būti užtikrinta, kad turtą skaičiuotų ne vienas asmuo, o turto patikrinimas būtų akivaizdus.

17. Bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad 2017 m. inventorizacija atlikta ne pagal anksčiau išdėstytas Inventorizacijos taisyklių nuostatas. Liudytoju apklaustas inventorizacinės komisijos pirmininkas R. K. paaiškino, kad dalyvavo 2017 m. inventorizacijoje. Inventorizacija buvo paskirstyta atskiroms grupėms, jis pats inventorizavo vieną dalį, tikrino smulkmenas, instrumentus ar baldus administracijos pastate. Neprisimena, kad buvo nerastas koks nors turtas, niekada nepasigedo statybinio vagonėlio. Neprisimena, kad būtų pasirašęs dėl tokių turto trūkumų, laiko, kad tokie faktai būtų įstrigę. Savo parašo neneigė, tačiau kėlė abejones, ar aktai nebuvo surašyti vėliau. Liudytojas aiškino, kad atsakingas asmuo buvo matomas buhalterijos programoje. Už vagonėlius buvo atsakingas bazės vadovas, o pastarojo nesant galėjo būti atsakingas direktorius. Sandėlininko nebuvo, G. K. tvarkydavo instrumentų išdavimo, važtaraščius, buhalterijai užpajamavus, suteikdavo numerį. Liudytoja apklausta E. D. paaiškino, kad ji dirbo buhaltere ir darė 2017 m. inventorizaciją. Ji atspausdino duomenis apie turto likučius ir padalino inventorizaciją vykdžiusiems asmenims. Šie asmenys jai pasakydavo, kokį turtą rado, kokio nerado. Ji pati po objektus nevaikščiojo, tik žymėjo nurodomus trūkumus.

18. Liudytojų parodymai rodo, jog komisijos nariai, veikdami kaip komisija, neapžiūrėjo turto vienetų ir jų neįvertino, kuo buvo pažeistas Inventorizacijos taisyklių 21 punktas. Nei E. D., nei R. K. realiai turto neinventorizavo, o tik pasirašė inventorizacijos apyrašuose (R. K. galėjo daryti inventorizaciją tik administracijos pastate). Inventorizacijos taisyklių 14 punktas nurodo, kad patikrinti, suskaičiuoti visą subjekte esantį turtą subjekto vadovo sprendimu ir nustatyta tvarka inventorizacijos komisijai gali padėti į komisiją neįtraukti subjekto darbuotojai ir (arba) inventorizavimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai. Teismui nepateikta duomenų, jog kiti asmenys, nei nurodyti įsakyme dėl inventorizacijos, būtų atlikę inventorizavimo veiksmus. Vadinasi, inventorizavimo veiksmus turėjo atlikti komisijos nariai. R. K. aiškiai nurodė, jog 2017 m. inventorizacijos metu nebuvo nustatyti dideli trūkumai. Liudytojas buvo apklausiamas 2018-11-23 teismo posėdyje, todėl negali būti, jog jis neprisimintų prieš metus buvusių įvykių.

19. Pastebėtina tai, kad komisijos narių parašai yra prieš duomenis apie nustatytus trūkumus. Inventorizaciniai apyrašai užpildyti, nurodant, kad rastas materialinių vertybių kiekis atitinka buhalterinės apskaitos duomenis. Inventorizacijos apyrašų grafose „buhalterinės apskaitos duomenimis“ ir „faktiškai rasta“ yra nurodyti tie patys atspausdinti skaičiai, o turto trūkumas skaičiuotas ne grafoje „trūkumas“, o sudarant atskirus lapus. Iš inventorizacinio apyrašo struktūros matyti, jog grafoje „faktiškai rasta“ turi būti skaičiuojamas turtas, įvertinant grafas „trūkumas“ ir „perteklius“. Visos trys grafos „faktiškai rasta“, „trūkumas“, „perteklius“ yra apjungtos grafa „inventorizavimo rezultatai, (vertė Eur)“. Komisijos nariai yra pasirašę inventorizacijos apyrašuose prieš atskiruose lapuose nurodytus trūkumus. Trūkumų grafoje E. D. ranka yra surašiusi trūkstamą turtą, nurodydama turto vienetus, tačiau šie trūkumai nėra įtraukti į grafą „faktiškai rasta“. Trūkumai įrašyti vienetais, nors grafa „trūkumai“ yra grafoje „inventorizavimo rezultatai, (vertė Eur)“ ir turi būti nurodoma verte eurais, o ne vienetais. Ant atskirų trūkumų lapų nėra komisijos narių parašų. Pavyzdžiui 43 priedo 1 inventoracijos apyraše “Sandėlis 09” nurodyta, jog rasta turto už 119 349,07, pagal buhalterinės apskaitos duomenis 119 349,07, o po komisijos narių parašų pridėtame lape nurodytas trūkumas 13 417,66. Toks dokumentų pildymas kelia pagrįstų abejonių tinkamu inventorizacijos atlikimu. Komisijos pirmininkas R. K. pažymėjo, kad inventorizacijos metu didesnio turto trūkumo nebuvo. Neatmestina, jog R. K. nebuvo supažindintas su atskirais lapais dėl trūkumų. Jeigu E. D. ranka trūkstamo turto įrašus būtų padariusi iki komisijos nariams pasirašant inventorizacijos apyrašus, netinkamas apyrašų pildymas, grafoje „faktiškai rasta“ gali iš esmės suklaidinti komisijos narius. Taip pat pastebėtina, jog inventorizuojamo ilgalaikio turto vertė nėra pasikeitusi nuo 2016 m. Tiek 2016 m. inventorizacijos apyraše, tiek 2017 m. inventorizacijos apyraše nurodytos tos pačios turto vertės, nors ilgalaikis turtas per metus nuvertėja.

20. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas atsakovui pranešė apie daromą inventorizaciją. 2017 m. inventorizacijos apyrašuose nėra atsakovo parašų, jis inventorizacijos atlikimo metu įmonėje faktiškai nedirbo. Negalima sutikti su ieškovo pozicija, jog atsakovas nesirodė darbe dėl to, kad jis stengėsi išvengti atsakomybės ar ėmėsi gynybinės pozicijos. Atsakovas buvo nušalintas nuo pareigų paties ieškovo sprendimu. Sutiktina su atsakovo atstove, jog konfliktinėje situacijoje atsakovas turėjo būti informuotas ir privalėjo dalyvauti inventorizacijoje.

21. Daroma išvada, jog ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų, pagal kuriuos būtų galima patvirtinti įmonės turto trūkumą. Nors ir galima sutikti su ieškovu, kad po G. K. atleidimo turėjo būti atlikta inventorizacija, kuri nebuvo atlikta, dėl ko spręstina, jog atsakovas vadovo pareigą užtikrinti bendrovės turto apsaugą vykdė netinkamai, tačiau filialo turto trūkumas negali būti nustatomas pagal netinkamai atliktos 2017 m. inventorizacijos duomenis. Teismui nusprendus, jog 2017 m. inventorizacijos apyrašai sudaryti, grubiai pažeidžiant Inventorizacijos taisykles, dėl ko galėjo būti gautas neteisingas inventorizacijos rezultatas, kitų duomenų dėl filialo turto neišsaugojimo nėra. Nenustačius žalos padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieškinio reikalavimas dėl filialo turto neišsaugojimo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-13 nutartimi panaikintas ankstesniu teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos šiuo sprendimu.

23. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nurodo patyręs išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 2018-11-22 prašymu prašė 58 858,14 Eur, 2020-07-13 prašymu (679,54 Eur, 315,08 Eur, 969,94 Eur, viso 1 964,56 Eur). Taip pat ieškovas yra sumokėjęs 4 445 Eur žyminio mokesčio. Ieškinio tenkinimo procentas sudaro 3,75 proc. (iš 479 893,89 Eur ieškinio patenkinta 17 971,72 Eur). Apeliaciniame procese ieškovas sumokėjo 4 096 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir patyrė 1 724,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą ir atsiliepimą.

24. Ieškovo patirtos išlaidos vertintinos kaip akivaizdžiai per didelės, todėl mažintinos atsižvelgiant į rekomenduojamas. 2018-11-22 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra nurodyta, už kokias konkrečiai teisines paslaugas prašoma atlyginti. Teisinių paslaugų ataskaitoje yra užtamsintos eilutės, už kokias paslaugas buvo apmokėta. 2020-07-13 prašyme nurodytos kainos yra pernelyg didelės, pvz. 240 Eur už prašymą išduoti vykdomąjį raštą, po 20,40 Eur už 7 skambučius į teismus, įtrauktos išlaidos kasaciniam skundui parengti, nors kasacinis skundas nebuvo priimtas. Prie PVM sąskaitų faktūrų nurodyta, jog jos teikiamos už advokatų R. J., M. D., G. D. ir E. Ž. paslaugas, nors ieškovą atstovavo advokatai R. J. ir A. G.. Kyla abejonių, ar ieškovo prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų nurodomos suteiktos paslaugos yra susijusios su šia nagrinėjama byla, ar paslaugos suteiktos dėl kitų ieškovo reikalų.

25. Byla išnagrinėta teismo posėdžiuose: 2020-07-13 (54 min.), 2020-07-20 (34 min.), 2018-04-09 (22 min.), 2018-06-19 (29 min.), 2018-09-18 (2 val. 51 min.), 2018-11-22 (4 val. 15 min.), 2019-01-28 (2 val. 2 min.), viso 11 val. 31 min., skaičiuojama 12 val. Byla vertinama kaip sudėtinga, todėl ieškovo išlaidos sudaro 2,5 už ieškinį ir 0,4 už atskirąjį skundą bei 0,1 už teismo posėdžio valandą Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), skaičiuojant pagal 2018-11-22 prašymo datą, t. y. už 2018 m. II ketvirtį (2018 m. II ketvirtis – bruto 926,7 Eur). Kiti ieškovo teikti prašymai yra susiję su nepakankamu įrodymų teikimu bei nurodymu ieškinyje, todėl atskirai neatlyginama. Kompensuotina suma sudaro 3 799,47 Eur, kartu su žyminiu mokesčiu – 8 244,47 Eur, o 3,75 proc. – 309,19 Eur.

26. Ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas visiškai, o atsakovo tenkintas iš dalies, palikta atsakovo ginčyta 17 971,72 Eur suma. Nagrinėjant iš naujo reikalavimas dėl filialo turto neišsaugojimo buvo atmestas. Apeliaciniame procese ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovui atlygintina proporcingai. Atsakovas ginčijo 62 797,89 Eur, tenkinta 44 826,17 Eur, t. y. 72 proc.

27. V. J. už atskirąjį skundą sumokėjo 38 Eur, kompensuotina 36,58 Eur (96,25 proc.), o už apeliacinį skundą sumokėjo 1 167 Eur žyminio mokesčio, kompensuotina 840,24 Eur (72 proc.).

28. Teismas turėjo 7,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi iš esmės ieškinys yra atmestas, tai šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo į valstybės pajamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

SIA „Tilts“ naudai iš V. J. priteisti 309,19 Eur (tris šimtus devynis eurus 19 centų) bylinėjimosi išlaidų.

V. J. iš SIA „Tilts“ priteisti 876,82 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 82 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš SIA „Tilts“ 7,11 Eur (septynis eurus 11 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.