Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aurelijaus Rauckio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistajai L. M. ir jos gynėjai advokatei Eglei Grucytei, nuteistajai E. S. ir jos gynėjui Augustinui Vaičiūnui, nuteistosios L. S. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. M. ir jos gynėjos advokatės Eglės Grucytės, nuteistosios E. S. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalyje (dėl kyšininkavimo iš A. T.), ir jai paskirta 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda.

Be to, E. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje (dėl kyšininkavimo iš L. M.) ir jai paskirta 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda.

Be to, E. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje (dėl kyšininkavimo iš L. S.) ir jai paskirti 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda.

Be to, E. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje (dėl kyšininkavimo iš R. Č.) ir jai paskirta 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir E. S. paskirta galutinė subendrinta 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota iš E. S. iš nusikalstamos veikos gauti 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurai).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, baudžiamojo kodekso 68² straipsniu, E. S. atimta teisė 1 (vienerius) metus dirbti valstybės tarnyboje.

Taip pat, šiuo nuosprendžiu L. M. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje ir jai paskirta 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat šiuo nuosprendžiu L. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat, šiuo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 227 straipsnio 4 dalį ir A. T., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdama 1999 m. sausio 4 d. darbo sutarties pagrindu VšĮ (duomenys neskelbtini)pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – (duomenys neskelbtini)PSPC) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) gydytoja odontologe, 2020 m. vasario 17 d., darbo metu, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete Nr. 224, pažeidžiant: Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro vidaus tvarkos taisyklių (2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-28 patvirtintos VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC direktorius) XIII skyriaus 74.1. punkto nuostatą, įpareigojančią VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC darbuotoją laikytis VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC darbo reglamentų ir kitų įstaigos veiklą reglamentuojančių dokumentų reikalavimų; Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus įsakymo dėl VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro tvarkos patvirtinimo (2019 m. rugpjūčio mėn. 19 d. Nr. V-78) II skyriaus 4, 5 ir 6 punktų nuostatas, numatančias VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC darbuotojo veiksmus, susidūrus su galima korupcinio pobūdžio nusikalstama veika; Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)pirminės sveikatos priežiūros centro elgesio kodekso (2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-9, patvirtinto VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorius) 6, 7, 8 ir 9 punktuose įtvirtintus principus, įpareigojančius VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC darbuotoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, įskaitant VŠĮ PSPC vidaus taisykles, einant pareigas veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus, neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems draugams, vykdant darbines pareigas, būti nepaperkamu, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, aiškiai pasakyti ir savo elgesiu parodyti, kad netoleruoja jokių kyšių ar dovanų davimo ir ėmimo; Stomatologijos skyriaus bendrosios praktikos gydytojos stomatologės padalinio darbuotojo pareigų instrukcijoje numatytą pareigą darbe vadovautis vidaus tvarkos taisyklėmis ir skyriaus darbo reglamentu; savo naudai, tiesiogiai priėmė kyšį – pinigus, tiksliai nenustatytą sumą, bet nemažiau nei 10 eurų ir nedaugiau nei 20 eurų iš A. T. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už išimtinę padėtį teikiant paciento burnos ir veido – žandikaulio sistemos organų priežiūros ir profilaktikos paslaugas A. T., naudojant VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC medžiagas ir priemones, kurios pagal nustatytą (duomenys neskelbtini) PSPC tvarką yra mokamos;

1.1. Be to, E. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdama 1999 m. sausio 4 d. darbo sutarties pagrindu VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – (duomenys neskelbtini) PSPC) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) gydytoja odontologe, 2019 m. lapkričio 12 d., darbo metu, (duomenys neskelbtini)patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete Nr. 224, pažeidžiant: Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)pirminės sveikatos priežiūros centro vidaus tvarkos taisyklių (2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-28 patvirtintos VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorius) XIII skyriaus 74.1. punkto nuostatą, įpareigojančią VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC darbuotoją laikytis VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC darbo reglamentų ir kitų įstaigos veiklą reglamentuojančių dokumentų reikalavimų; Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus įsakymo dėl VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro tvarkos patvirtinimo (2019 m. rugpjūčio mėn. 19 d. Nr. V-78) II skyriaus 4, 5 ir 6 punktų nuostatas, numatančias (duomenys neskelbtini) PSPC darbuotojo veiksmus, susidūrus su galima korupcinio pobūdžio nusikalstama veika; Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro elgesio kodekso (2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-9, patvirtinto VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorius) 6, 7, 8 ir 9 punktuose įtvirtintus principus, įpareigojančius VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC darbuotoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, įskaitant VŠĮ PSPC vidaus taisykles, einant pareigas veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus, neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems draugams, vykdant darbines pareigas, būti nepaperkamu, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, aiškiai pasakyti ir savo elgesiu parodyti, kad netoleruoja jokių kyšių ar dovanų davimo ir ėmimo; Stomatologijos skyriaus bendrosios praktikos gydytojos stomatologės padalinio darbuotojo pareigų instrukcijoje numatytą pareigą darbe vadovautis vidaus tvarkos taisyklėmis ir skyriaus darbo reglamentu; savo naudai, tiesiogiai priėmė kyšį – pinigus, tiksliai nenustatytą sumą, nemažiau nei 5 eurus ir nedaugiau nei 1 MGL iš L. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už išimtinę padėtį teikiant paciento burnos ir veido – žandikaulio sistemos organų priežiūros ir profilaktikos paslaugas L. M., naudojant VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC medžiagas ir priemones, kurios pagal nustatytą (duomenys neskelbtini) PSPC tvarką yra mokamos.

1.2. Be to, E. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdama 1999 m. sausio 4 d. darbo sutarties pagrindu VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – (duomenys neskelbtini) PSPC) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) gydytoja odontologe, 2020 m. vasario 18 d., darbo metu, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete Nr. 224, pažeidžiant: Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)pirminės sveikatos priežiūros centro vidaus tvarkos taisyklių (2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-28 patvirtintos VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorius) XIII skyriaus 74.1. punkto nuostatą, įpareigojančią VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC darbuotoją laikytis VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC darbo reglamentų ir kitų įstaigos veiklą reglamentuojančių dokumentų reikalavimų; Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus įsakymo dėl VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro tvarkos patvirtinimo (2019 m. rugpjūčio mėn. 19 d. Nr. V-78) II skyriaus 4, 5 ir 6 punktų nuostatas, numatančias VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC darbuotojo veiksmus, susidūrus su galima korupcinio pobūdžio nusikalstama veika; Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro elgesio kodekso (2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-9, patvirtinto VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorius) 6, 7, 8 ir 9 punktuose įtvirtintus principus, įpareigojančius VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC darbuotoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, įskaitant VŠĮ PSPC vidaus taisykles, einant pareigas veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus, neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems draugams, vykdant darbines pareigas, būti nepaperkamu, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, aiškiai pasakyti ir savo elgesiu parodyti, kad netoleruoja jokių kyšių ar dovanų davimo ir ėmimo; Stomatologijos skyriaus bendrosios praktikos gydytojos stomatologės padalinio darbuotojo pareigų instrukcijoje numatytą pareigą darbe vadovautis vidaus tvarkos taisyklėmis ir skyriaus darbo reglamentu; savo naudai, tiesiogiai priėmė kyšį – pinigus, tiksliai nenustatytą sumą, bet nemažiau nei 10 eurų ir nedaugiau nei 20 eurų iš L. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už išimtinę padėtį teikiant paciento burnos ir veido – žandikaulio sistemos organų priežiūros ir profilaktikos paslaugas L. S., naudojant VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC medžiagas ir priemones, kurios pagal nustatytą (duomenys neskelbtini) PSPC tvarką yra mokamos.

1.3. Be to, E. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdama 1999 m. sausio 4 d. darbo sutarties pagrindu VšĮ (duomenys neskelbtini)pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – (duomenys neskelbtini)PSPC) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) gydytoja odontologe, 2019 m. rugpjūčio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, darbo metu, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete Nr. 224, pažeidžiant: Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro vidaus tvarkos taisyklių (2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-28 patvirtintos VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorius) XIII skyriaus 74.1. punkto nuostatą, įpareigojančią VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC darbuotoją laikytis VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC darbo reglamentų ir kitų įstaigos veiklą reglamentuojančių dokumentų reikalavimų; Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus įsakymo dėl VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro tvarkos patvirtinimo (2019 m. rugpjūčio mėn. 19 d. Nr. V-78) II skyriaus 4, 5 ir 6 punktų nuostatas, numatančias VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC darbuotojo veiksmus, susidūrus su galima korupcinio pobūdžio nusikalstama veika; Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro elgesio kodekso (2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-9, patvirtinto VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorius) 6, 7, 8 ir 9 punktuose įtvirtintus principus, įpareigojančius VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC darbuotoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, įskaitant VŠĮ PSPC vidaus taisykles, einant pareigas veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus, neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems draugams, vykdant darbines pareigas, būti nepaperkamu, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, aiškiai pasakyti ir savo elgesiu parodyti, kad netoleruoja jokių kyšių ar dovanų davimo ir ėmimo; Stomatologijos skyriaus bendrosios praktikos gydytojos stomatologės padalinio darbuotojo pareigų instrukcijoje numatytą pareigą darbe vadovautis vidaus tvarkos taisyklėmis ir skyriaus darbo reglamentu; savo naudai, tiesiogiai priėmė kyšį – pinigus, tiksliai nenustatytą sumą, bet nemažiau nei 20 eurų ir nedaugiau nei 50 eurų iš R. Č. (mirusi (duomenys neskelbtini)), už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už išimtinę padėtį teikiant paciento burnos ir veido – žandikaulio sistemos organų priežiūros ir profilaktikos paslaugas R. Č., naudojant VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC medžiagas ir priemones, kurios pagal nustatytą (duomenys neskelbtini)PSPC tvarką yra mokamos.

2. L. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 227 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2019 m. lapkričio 12 d., gydytojos odontologės E. S. gim. (duomenys neskelbtini) m. darbo metu, VšĮ (duomenys neskelbtini)pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), patalpose, esančiose adresu Žeimių g. 19, (duomenys neskelbtini)mieste, E. S. darbo kabinete Nr. 224, tiesiogiai davė kyšį – pinigus, tiksliai nenustatytą sumą, bet nemažiau nei 5 eurus ir nedaugiau nei 1 MGL, valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC gydytojai odontologei – E. S., gim. 1973 m., už pageidaujamą teisėtą E. S. veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už išimtinę padėtį ir palankumą atliekant paciento burnos ir veido – žandikaulio sistemos organų priežiūros ir profilaktikos paslaugų teikimą, naudojant VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC medžiagas ir priemones, kurios pagal nustatytą (duomenys neskelbtini)PSPC tvarką yra mokamos.

3. L. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 227 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2020 m. vasario 18 d., gydytojos odontologės E. S. gim. (duomenys neskelbtini) m. darbo metu, VšĮ (duomenys neskelbtini)pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, E. S. darbo kabinete Nr. 224, tiesiogiai davė kyšį – pinigus, tiksliai nenustatytą sumą, bet nemažiau nei 10 eurų ir nedaugiau nei 20 eurų, valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC gydytojai odontologei – E. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., už pageidaujamą teisėtą E. S. veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už išimtinę padėtį ir palankumą atliekant paciento burnos ir veido – žandikaulio sistemos organų priežiūros ir profilaktikos paslaugų teikimą, naudojant VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC medžiagas ir priemones, kurios pagal nustatytą (duomenys neskelbtini) PSPC tvarką yra mokamos.

7.5. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su bausmės dydžio nuteistajai L. S. nustatymo motyvų vertinimu. Atkreipiamas dėmesys, jog L. S. teisme kaltės nepripažino, parodymus davė kitokius, negu ikiteisminio tyrimo metu, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinama baudžiamojo nusižengimo padarymu, tačiau nusikalstami veiksmai yra taip pat labai pavojingi visuomenei, valstybei, iškreipiantys visos gydymo sistemos veiklos skaidrumą, vienodą paslaugų prieinamumą ir paslaugų gavimą visuomenės nariams. Prokuroro įsitikinimu, L. S. teismo paskirta beveik minimalia 20 MGL bauda, nebus užtikrinama bausmės paskirtis, kuria, be kita ko, siekiama paveikti nusikaltusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Prokuroro manymu, atsižvelgiant į L. S. turtinę padėtį, byloje nustatytas jos veikimo aplinkybes, bausmės paskirtį, įstatyme numatytus bausmės skyrimo motyvus, baudos dydį nustatytą įstatyme,100 MGL (5000 eurų) paskirta bauda L. S. atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus.

9. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji E. S. ir jos gynėjas advokatas Augustinas Vaičiūnas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji L. M. ir jos gynėja advokatė Eglė Grucytė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir L. M. išteisinti. Nuteistoji nurodė, jog ji kyšio nedavė, o tik atsiskaitė už paslaugą. Prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti. Prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistosios L. S. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti ir skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistosios E. S. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno, nuteistosios L. M. apeliaciniai skundai atmetami. Prokuroro skundas tenkintinas iš dalies.

11. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl nuteistosios E. S. nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje ir nuteistosios gynėjo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinio skundo.

Dėl įrodymų vertinimo

14. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

15. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia E. S. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

15.5. BK 225 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad gaudamas kyšį įsipareigoja atlikti tam tikrus teisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo tokių veiksmų atlikimo, ir siekia taip elgtis. Kyšio priėmimas daro įtaką kaltininko veiksmams, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikrų turtinių gėrybių priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam. ??Taip pat pažymėtina, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t. Taigi neoficialūs simboliniai atsiskaitymai yra priešinga teisei veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).

15.6. Teisėjų kolegija kritiškai vertina tiek pirmosios instancijos teisme E. S. duotus parodymus, tiek ir apeliacinio skundo argumentus, kad ji pinigus iš L. M., L. S., A. T. ir R. Č. priėmė už jų gydymui panaudotas savo asmenines dantų plombavimo medžiagas ir jokios sau asmeninės naudos nesiekė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamoji E. S., būdama prilyginta valstybės tarnautojui asmeniu, dirbdama pagal darbo sutartį VšĮ (duomenys neskelbtini)pirminės sveikatos priežiūros centre – gydytoja odontologe, savo darbo kabinete, savo naudai tiesiogiai priėmė kaip kyšį pinigus už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už išimtinę padėtį teikiant paciento burnos ir veido – žandikaulio sistemos organų priežiūros ir profilaktikos paslaugas, naudojant VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC medžiagas ir priemones, kurios pagal nustatytą (duomenys neskelbtini)PSPC tvarką yra mokamos, t.y.: 2020 m. vasario 17 d. tiksliai nenustatytą sumą, bet ne mažiau nei 10 eurų ir ne daugiau nei 20 eurų iš A. T.; 2019 m. lapkričio 12 d. tiksliai nenustatytą sumą, bet ne mažiau nei 5 eurų ir ne daugiau nei 1 MGL iš L. M.; 2020 m. vasario 18 d. tiksliai nenustatytą sumą, bet ne mažiau nei 10 eurų ir ne daugiau nei 20 eurų iš L. S.; 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytą sumą, bet ne mažiau nei 20 eurų ir ne daugiau nei 50 eurų iš R. Č.. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir pačios nuteistosios E. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nuteistosios A. T., iš dalies ir nuteistųjų L. M. L. S. parodymai, kurie kartu su R. Č., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jai mirus, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų A. Š., A. S., R. N. duotais parodymais, (duomenys neskelbtini)PSPC direktorės A. S. 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. S3-1835 (LRSTT Nr.5-07-233) (t. 2, b. l. 56-57), 2020 m. lapkričio 5 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti 2020 m. spalio 7 d. el. paštu, reg. Nr. 5-07-222, gauti, A. Š. pateikti šeši (6) „MP4 File“ (.mp4) formato vaizdo įrašai (t. 3, b. l. 164-170), 2020 m. lapkričio 17 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas 2020 m. spalio 19 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu A. Š. pateiktas DVD+R (16x) kompaktinis diskas, kuriame įrašyti du (2) „MP4 Video File“ (.mp4) formato vaizdo įrašai (t. 3, b. l. 172-176), 2020 m. lapkričio 25 d. – 2020 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas LRSTT Kauno valdybos ITS 2020 m. spalio 15 d. reikalavimu Nr. 4-07-441 iš VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. S3-1835 gauta, bei papildomai (duomenys neskelbtini)PSPC direktorės A. S. savanoriškai pateikta informacija kartu su ją pagrindžiančiais dokumentais (t. 2, b. l. 173-182), 2020 m. gruodžio 17 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta LRSTT Kauno valdybos ITS 2020 m. lapkričio 30 d. reikalavimu Nr. 4-07-551 iš (duomenys neskelbtini)PSPC 2020 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. S3-2132 gauta informacija kartu su ją pagrindžiančiais dokumentais (t. 3, b. l. 64-67), 2021 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini)PSPC direktorės A. S. atsakymu Nr. S3-114 (2021 m. sausio 22 d. LRSTT Kauno valdybos reg. Nr. 5-07-18) (t. 3, b. l. 78-144), 2021 m. sausio 19 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta LRSTT Kauno valdybos ITS 2021 m. sausio 12 d. reikalavimu Nr. 4-07-41 iš (duomenys neskelbtini)PSPC 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. S3-81 (2021 m. sausio 15 d. LRSTT Kauno valdybos reg. Nr. 5-07-10) gauta informacija kartu su ją pagrindžiančiais dokumentais (t. 3, b. l. 76-77), 2021 m. sausio 25 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti LRSTT Kauno valdybos ITS 2021 m. sausio 18 d. reikalavimu Nr. 4-07-61 iš (duomenys neskelbtini)PSPC 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. S3-114 (2021 m. sausio 22 d. LRSTT Kauno valdybos reg. Nr. 5-07-18) gauti dokumentai (t. 3, b. l. 158-159), tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykių aplinkybes.

15.7. Kaip jau minėta, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pateiktuose savo 2021 m. kovo 4 d. rašytiniuose parodymuose dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių, E. S. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas bei paaiškino, kad L. M., L. S., A. T. ir R. Č. jos pacientės, ji joms teikė odontologines paslaugas. Teikdama odontologines paslaugas ji naudojo savo asmeninę plombinę medžiagą. Kiek ji prisimena, A. T. jai padavė pinigus -10 Eur, L. S. padavė 10 - 20 Eur, L. M. padavė – 20 Eur, R. Č. padavė - 20 Eur, jos supratimu kaip padėkas už suteiktas joms gydymo paslaugas, o ji tokias padėkas priėmė. Negali paaiškinti, dėl ko priėmė pinigus, bet dėl to labai gailisi (t. 4 b. l. 154 – 155, 160-161). Nors apklausta pirmosios instancijos teisme E. S. jau kategoriškai teigė, jog pinigus jos pacientės L. M., L. S., A. T. ir R. Č. jai mokėjo tik už sunaudotą jos asmeninę plombinę medžiagą, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad E. S. neigdama ikiteisminio tyrimo metu ir savo 2021 m. kovo 4 d. rašytiniuose parodymuose nurodytas aplinkybes apie pinigų kaip padėkos priėmimą, siekia sušvelninti savo kaltę bei išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ši jos versija, ištyrus ir įvertinus įrodymus, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesta.

15.9. Kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, tas aplinkybes, kad su E. S. pacientai atsiskaitydavo pinigus jai sumokant asmeniškai, o gydytoja E. S. tuos pinigus iš pacientų paimdavo, patvirtino ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja A. Š.. Minėta liudytoja nurodė, jog dirbdama E. S. padėjėja matė, kaip gydytoja ėmė iš pacientų pinigus. Pacientų duodamos sumos buvo nuo 10 iki 100 eurų, kvitai tokiems pacientams nebuvo išrašomi, pinigų paėmimo faktus ji fiksavo filmuodama telefonu. Liudytoja nurodė, jog gydytoja, suteikdama paslaugas, naudojo poliklinikos įrangą ir poliklinikos plombines medžiagas, plombinių medžiagų poliklinikoje netrūkdavo. Gydytoja duodamus pinigus pasiimdavo sau asmeniškai, pasidėdavo juos į rankinę, į spintą ar į kišenę. Be to, gydytoja išrašinėdavo visai kitas paslaugas nei buvo suteiktos. Liudytoja yra fiksavusi pinigų paėmimo faktus filmuodama telefonu. Apie tai ji informavo savo vyr. odontologo padėjėją, kuri buvo sukvietusi komisiją, kalbėjosi žodžiu, kad E. S. liautųsi, tačiau ji tą patį darė ir toliau (t. 1 b. l. 20 – 23, 25-28, t. 5, b.l. 87 – 88). Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta A. S., patvirtino, jog į ją, kaip į įstaigos vadovę kreipėsi su gydytoja dirbanti odontologijos padėjėja A. Š. su informaciją, kad pacientai atsiskaito su gydytoja E. S. kabinete ir galimai vykdoma kažkokia korupcinė veikla. A. Š. ją informavo dėl tam tikrų įvykių, vykstančių gydytojos kabinete, t.y. apie pacientų atėjimą be registracijos, po paslaugų suteikimo atsiskaitymą tiesiogiai su gydytoja kabinete. Po ko sekė pokalbis su gydytoja E. S.. Paklausus dėl pacientų priėmimo gydytoja neigė, kad vykdo tokią veiką, sakydama, kad ją nori kažkas apšmeižti. Gydytoja buvo įspėta apie įstaigos tvarką, kaip teikiamos mokamos paslaugos, kaip turi būti atsiskaitoma, priminta atsakomybė, kas laukia, jei tai būtų korupcinio pobūdžio veiksmas. Praėjus keletui mėnesių, pranešimas iš darbuotojos pasikartojo, ji informavo apie tai, kad eina pacientai be registracijos ir su gydytoja atsiskaito už suteiktas paslaugas kabinete. Darbuotoja pasakė, kad turi filmuotą medžiagą ir ją persiuntė. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą pasirodė, kad tai galimai korupcinio pobūdžio nusikaltimas, kurį tirti ne vadovo kompetencija, tuomet ji užpildė pranešimą specialių tyrimų tarnybai (t. 5 b. l. 89 – 90).

15.10. Tai, kad E. S. asmeniškai ėmė pinigus iš savo pacienčių A. T., L. M. ir L. S. taip pat patvirtina ir liudytojos A. Š. MP4 Filuose pateiktame vaizdo įraše, kurio pavadinimas 20200217_093703, užfiksuotas 2020 m. vasario 17 d. A. T. vizitas (duomenys neskelbtini)PSPC pas gydytoją odontologę E. S., taip pat vaizdo įraše, kurio pavadinimas “20200218_115955”, užfiksuotas L. S. vizitas (duomenys neskelbtini)PSPC pas gydytoją odontologę E. S., taip pat ir vaizdo įraše, kurio pavadinimas “20191112_130812”, užfiksuotas 2019 m. lapkričio 12 d. L. M. vizitas (duomenys neskelbtini)PSPC pas gydytoją odontologę E. S. (t. 3, b. l. 164-170).

15.11. Bylos nagrinėjimo teisme metu, nepasitvirtino nuteistosios E. S. nurodoma versija, kad suteikdama L. M., L. S., A. T. ir R. Č. odontologines paslaugas ji naudojo savo asmeninę plombinę medžiagą. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra duomenų, kad su gydytoja E. S. būtų buvusi sudaryta sutartis, leidžianti E. S. privačiai teikti gydytojo – odontologo paslaugas VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC ir tuo pačiu naudoti savo asmenines plombines medžiagas. Be to, byloje nėra jokių duomenų (išskyrus pačios E. S. parodymus), patvirtinančių, kad E. S. teikdama odontologines paslaugas naudojo savo asmenines plombines medžiagas. Tiek pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. S., tiek ir liudytoja R. N. nurodė, jog jų įstaigoje yra pakankamai medžiagų, dėl plombinių medžiagų trūkumo ir jų kokybės nėra girdėję, gydytojai – odontologai su pretenzijomis dėl nekokybiškų medžiagų nesikreipė. Liudytoja A. Š. taip pat patvirtino, jog E. S. naudojo poliklinikos įrangą ir poliklinikos odontologines medžiagas, kurios buvo naudojamos tiek valdiškiems, tiek privatiems pacientams. Nors liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas (duomenys neskelbtini)PSPC gydytoju odontologu dirbantis N. P. nurodė, jog E. S. buvo kreipusis pas jį kartu su kita gydytoja, pranešdama apie sisteminius trūkumus konkrečių gydymo medžiagų, apie plombinės medžiagos, trupėjimą, tačiau šio liudytojo parodymų pirmosios instancijos teismas nevertino, kadangi jo parodymai neinformatyvūs. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog N. P. negalėjo nurodyti nei laikotarpio, kada gydytojai reiškė pretenzijas dėl nekokybiškų odontologinių medžiagų, dėl jų trūkumų, taip pat negalėjo nurodyti ir nekokybiškų odontologinių medžiagų pavadinimo, be to, šio liudytojo parodymus paneigia liudytojų A. S. ir R. N. išsamūs parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad liudytojas N. P. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir siektų palengvinti E. S. teisinę padėtį bei dėl to duotų tikrovės neatitinkančius parodymus, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ir nenurodė, jog minėtas liudytojas N. P. būtų suinteresuotas bylos baigtimi bei siektų palengvinti E. S. teisinę padėtį, teismas jo parodymais nesirėmė tiesiog dėl jų neinformatyvumo, be to, jie neatitiko byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taip pat jie buvo paneigti ir kitais byloje ištirtais įrodymais. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynyba pateikė teismui fotonuotraukas (fotolenteles), kuriose užfiksuotas (duomenys neskelbtini)PSPC bylai aktualiu laiku naudotos dantų plombavimo medžiagos, kurios kaip nurodė E. S. yra nekokybiškos, trupančios ir dėl to netinkamos dantų defektams atstatyti, taip pat užfiksuotas švirkštas su bylai aktualiu laiku E. S. turėta kaltinime nurodytoms pacientėms teikiant odontologijos paslaugas naudota dantų plombavimo medžiaga „Grandio“, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistosios gynėjo pateiktos nuotraukos, su neva tai E. S. naudota asmenine dantų plombavimo medžiaga „Grandio“, nepatvirtina nei jos įsigijimo fakto, nei laiko kada jos buvo įgytos, taip pat nepatvirtina, kad minėtą medžiagą kaltinime nurodytu metu E. S. naudojo suteikdama L. M., L. S., A. T. ir R. Č. odontologines paslaugas. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog plombavimo medžiagų nuotraukos teismui buvo pateiktos praėjus beveik dviem metams po E. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

15.12. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog nėra nustatyta būtinojo kyšininkavimo požymio - kyšio davėjo pageidaujamo kyšio priėmėjo veikimo, kadangi byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad A. T., L. M., L. S. ar R. Č. būtų pageidavusios, kad E. S. jų gydymui panaudotų kokybiškesnes medžiagas, nei kad turimos (duomenys neskelbtini)PSPC. Nors kaltinime nurodytos pacientės ir nenurodė, kad E. S. joms būtų siūliusi panaudoti savo asmenines kokybiškesnes plombavimo medžiagas (nors jokių duomenų patvirtinančių, kad E. S. teikdama odontologines paslaugas naudojo savo asmenines plombines medžiagas ir nėra), nei buvo (duomenys neskelbtini)PSPC, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog A. T., L. M., L. S. ir R. Č., puikiai žinodamos atsiskaitymo už suteiktas gydymo paslaugas tvarką, davė pinigus asmeniškai E. S. kaip padėką už jos palankumą joms, už skubų priėmimą, geranorišką ir malonų bendravimą, rūpestį, už tai, kad taip pigiau atsiskaityti. Atsižvelgtina ir į tai, jog visos keturios nagrinėjamos nusikalstamos veikos pasižymėjo bendrais bruožais – pacientės žinodamos (duomenys neskelbtini)PSPC atsiskaitymo tvarką, po joms suteiktų gydymo paslaugų, iškarto asmeniškai atsiskaitydavo su gydytoja, E. S. klausimų dėl tokių pacienčių veiksmų nekildavo, duodamų pinigų atsisakyti nebandydavo, visais keturiais atvejais buvo duodama panaši pinigų suma – 10 - 20 Eur, be to, kaip matyti iš visų pacienčių asmens ambulatorinio gydymo statistinių kortelių kopijų, jose yra įrašai, kad A. T., L. M., L. S. ir R. Č., kaltinime nurodytu laiku, lankėsi (duomenys neskelbtini)PSPC pas gydytoją E. S., tačiau apie sumokėjimą už paslaugą (finansavimo šaltini) jokių įrašų nėra, į ambulatorines korteles nėra įklijuotas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apskaitos lapas (t. 3 b. l. 64-67).

15.13. Pažymėtina, kad BK prasme nėra svarbu, kaip konkretų kyšį įvardija papirkėjas ir kyšio priėmėjas – kaip dovaną, padėką, paskolą, skolos grąžinimą, paskatą, paslaugą, auką ar kt. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atskirai įvertintos konkretaus turto ar kito kyšio dalyko davimo (priėmimo) aplinkybės. Neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t. Taigi neoficialūs simboliniai atsiskaitymai yra priešinga teisei veika. Todėl tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu (BK 227 straipsnis) gali būti įrankis savo tikslams pasiekti – atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Nepaisant to, kaltininkų (papirkėjo ir kyšio priėmėjo) veika dėl to netampa nepavojinga. Taigi teismų praktikoje yra laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad papirkėjo dėkingumas už kyšio priėmėjo vaidmenį (realų ar įsivaizduojamą), kuris yra išimtinai susijęs būtent su pastarojo pareiginių funkcijų vykdymu, yra pakankamas pagrindas, kartu su kitais nustatytais požymiais leidžiantis konstatuoti BK 225 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju pacientės E. S. teikė „padėkas“, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad pinigai buvo duodami kaip kyšis už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (suteikiant odontologines gydymo paslaugas). Byloje yra pakankamai duomenų padaryti išvadai, kad tiek A. T., tiek L. M., tiek L. S. ir R. Č., davė atitinkamas pinigų sumas E. S. asmeniškai, už suteiktas paslaugas, reikšdamos dėkingumą, siekdamos ateityje išlaikyti draugiškus santykius, užsitikrinti jos palankumą ateityje, o E. S. atitinkamas pinigų sumas paėmė už teisėtai suteiktas paslaugas, naudodamasi darbine galimybe naudotis VšĮ (duomenys neskelbtini)PSPC įranga ir medžiagomis, tyčia neišduodama dokumentų, patvirtinančių sunaudotų medžiagų kainas, neįnešdama į kasą gautųjų pinigų, o juos pasisavindama. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nuteistosios E. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, kvalifikuotos teisingai bei įrodytos anksčiau aptartais ir ištirtais įrodymais.

16. Apeliacinio skundo argumentai, jog E. S. naudodama savo asmenines gydymo medžiagas nesiekė turtinės naudos sau, be to, jokia žala, pavojingi padariniai nebuvo sukelti, kas rodo mažesnį E. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nepagrįsti.

16.1. Pažymėtina, jog nors žala ar pavojingi padariniai nėra būtinas kyšininkavimo sudėties požymis, tačiau akivaizdu, kad kyšininkavimas yra pavojinga, viešajam interesui žalą daranti nusikalstama veika. Kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinamosios E. S. veiksmai pažeidė viešąjį interesą. Odontologinių paslaugų teikimo kaltinamosioms A. T., L. M., L. S. ir R. Č. metu buvo neteisėtai imami iš minėtų asmenų pinigai, buvo naudojamos VšĮ (duomenys neskelbtini)PSPC gydymo ir medicininės priemonės, įstaigos patalpos, darbo laikas. Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektoriaus darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Viešasis interesas, jo apsauga ir užtikrinimas nėra tik dviejų žmonių (dviejų šalių) tarpusavio santykis, o yra svarbus visai visuomenei.

16.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad valstybės tarnyba, be kita ko, yra grindžiama nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir nešališkumo, teisingumo, viešumo ir skaidrumo principais. Kyšininkavimo pavojingumas pasireiškia tuo, kad tokiomis veikomis žala padaroma normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui, institucijų veiklai bei jų prestižui. Pažymėtina, kad kyšininkavimo nusikalstamos veikos, net jei jomis yra pažadama ar susitariama priimti (priimamas) mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį, esmingai paveikia asmenų požiūrį į valstybės tarnautojus, įstaigos ar institucijos prestižą, o šiuo atveju sveikatos apsaugos srityje sukuria privalomo asmeninio atlygio regimybę, skatinančią pacientus, bijančius dėl jiems suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos kokybės, duoti kyšį ir taip siekti užsitikrinti gaunamų paslaugų kokybę. Tai neišvengiamai menkina kitų teisėtai veikiančių valstybės tarnautojams prilyginamų gydytojų autoritetą, nediferencijuojančių savo pacientų pagal šių siekį už atliktą darbą atsilyginti finansiškai. Taigi nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas mažesnis pavojingumas E. S. kyšininkaujant dėl teisėto veikimo.

Dėl nuteistosios L. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje ir nuteistosios L. M. ir jos gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinio skundo.

18. Nuteistosios L. M. ir jos gynėjos apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Skunde nurodoma, jog neteisėta L. M. veika nebuvo tinkamai kvalifikuota, baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų pagrindžiančių jos kaltę, kas akivaizdžiai suteikia pagrindą panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl L. M. padarytos nusikalstamos veikos ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. M. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu L. M. veika pagal BK 227 straipsnio 4 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius.

20. Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta, kad L. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje davė kyšį – pinigus, tiksliai nenustatytą sumą, bet nemažiau nei 5 eurus ir nedaugiau nei 1 MGL, valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, odontologei – E. S., už pageidaujamą teisėtą E. S. veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už išimtinę padėtį ir palankumą atliekant paciento burnos ir veido – žandikaulio sistemos organų priežiūros ir profilaktikos paslaugų teikimą, naudojant VŠĮ (duomenys neskelbtini)PSPC medžiagas ir priemones, kurios pagal nustatytą (duomenys neskelbtini)PSPC tvarką yra mokamos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nuteistoji L. M. kaltės nepripažino. Nurodė, jog ilgai gydėsi dantis pas gydytoją odontologę E. S.. Ji visada, po gydytojos atlikto darbo, paklausdavo kiek skolinga. Jai išrašydavo kvitus ir ji eidavo į kasą sumokėti. Paskutiniais kartais kvitų neišrašė, pinigus ji padavė gydytojai. Įvyko nesusipratimas, nepagalvojo, kad kažkas negerai. Jai yra žinoma, kad už gydymo medžiagas reikia mokėti, atsiskaitymo tvarka jai taip pat buvo žinoma. Supažindinta nebuvo, tačiau žinojo, kad reikia mokėti į kasą trečiame aukšte. Manė, kad kas nors pasikeitė. Ji pasiteiravo, kiek skolinga, gydytoja jai pasakė ir ji padavė pinigus. Nesigilino į kainas, kiek gydytoja pasakė tiek ir sumokėjo. Mokėdama pinigus negalvojo, kad moka nelegaliai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu L. M. taip pat kaltės nepripažino bei parodė, jog asmeniškai su E. S. atsiskaitė dėl to, kad taip atsiskaityti jai buvo pigiau. Jai paklausus, kiek ji turi mokėti, gydytoja E. S. atsakė į jos klausimą, dėl to tą kartą gavosi tarsi abipusis susitarimas, kad ji atsiskaito už jai suteiktą gydymo paslaugą paduodant pinigus asmeniškai gydytojai E. S.. E. S. nenukreipė jos į (duomenys neskelbtini)PSPC kasą, neišrašė apmokėjimo lapo, ji suprato, kad E. S. padavė (paduodavo) pinigus už jai suteiktą gydymo paslaugą ir naudotas med. priemones (4 t. b. l. 120-124). Tačiau tokią apeliantės poziciją aukštesnės instancijos teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir šį versija pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmesta kaip nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas vertindamas L. M. parodymus dėl apmokėjimo tvarkos nežinojimo, pagrįstai pažymėjo, jog nuteistoji lankėsi pas šią gydytoją ne vieną kartą, ji buvo ilgametė E. S. pacientė ir visada atsiskaitydavo kasoje. Ką pripažino ir pati L. M. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors supažindinta nebuvo, tačiau atsiskaitymo tvarka jai buvo žinoma. Tai leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad L. M. suprato, jog davė kyšį E. S. už jos teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus. Nuteistosios L. M. kaltę taip pat patvirtina ir liudytojos A. Š. MP4 Filuose pateiktame vaizdo įraše, kurio pavadinimas “20191112_130812”, užfiksuotas 2019 m. lapkričio 12 d. L. M. vizitas (duomenys neskelbtini)PSPC pas gydytoją odontologę E. S.. Užfiksuotas tarp L. M. ir gydytojos odontologės E. S. pokalbis, girdima, kaip L. M. uždavė klausimą E. S. „kiek sakėt už plombą“, įraše nėra girdimas E. S. atsakymas, L. M. padėkojo gydytojai. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, peržiūrėjusi vaizdo įrašą L. M. atpažino save. Tai, kad L. M. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku atsilygino gydytojai asmeniškai, nes toks atsilyginimo būdas buvo pigesnis, nei mokėti oficialiai į kasą, patvirtina ir asmens ambulatorinio gydymo statistinių kortelių (forma Nr. 025/a-LK) kopijos, kad L. M. pas (duomenys neskelbtini)PSPC gydytoją E. S. lankėsi 2019 m. lapkričio 12 d., apie sumokėjimą už paslaugą (finansavimo šaltinis) – įrašų nėra, į ambulatorinę kortelę nėra įklijuotas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apskaitos lapas (t. 3. b. l. 64-67). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra surinkta įrodymų dėl L. M. kaltės kyšininkavus, t.y. padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako L. M. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

21. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio nuteistosios L. M. supažindinimą su VšĮ (duomenys neskelbtini)esančia apmokėjimo tvarka, dėl ko yra nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad jai buvo žinoma atsiskaitymo tvarka, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog kaip jau buvo minėta, pati L. M. pripažino, jog jai atsiskaitymo tvarka buvo žinoma, nors raštiškai ir nebuvo supažindinta žinojo, kad reikia mokėti į kasą trečiame aukšte. Be to, nuteistoji apklausta ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog asmeniškai su E. S. atsiskaitė dėl to, kad taip atsiskaityti jai buvo pigiau. Jai paklausus, kiek ji turi mokėti, gydytoja E. S. atsakė į jos klausimą, dėl to tai gavosi tarsi abipusis susitarimas, kad ji atsiskaito už jai suteiktą gydymo paslaugą paduodant pinigus asmeniškai gydytojai E. S.. Tai, kad informacija apie atsiskaitymo tvarką visiems pacientams buvo prieinama nurodė ir odontologė E. S.. Apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, jog prie odontologų kabineto yra stendas ir visi pacientai žino kaip reikia atsiskaityti pirminės sveikatos priežiūros centre. Stende yra surašytos plombų kainos ir, kad atsiskaitymas yra kasoje. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti A. S. ir N. P. kurie parodė, jog odontologijos skyriaus stende yra nurodyta paslaugų teikimo tvarka. Nors L. M. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde teigė nebuvusi supažindinta su esančia apmokėjimo tvarka dėl ko neva tai manė, kad kas nors yra pasikeitę, tačiau ši apeliantės versija, pirmosios instancijos teismo neįtikino. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien tos aplinkybės, jog apeliantė nebuvo raštiškai supažindinta su atsiskaitymo tvarka, nepaneigia L. M. žinojimo apie atsiskaitymo už gydymo paslaugas fakto.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

22.1. BK 37 straipsnyje yra įtvirtinta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taigi BK 37 straipsnis gali būti taikomas tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, L. M. padarė BK 227 straipsnio 4 dalyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, o įstatymas nenustato galimybės baudžiamąjį nusižengimą pripažinti mažareikšmiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad jei BK specialiosios dalies straipsnis, be nusikaltimo sudėties, nustato ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) negalima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2011). Taigi, įstatymų leidėjas nenustatė formalių pagrindų ir sąlygų, kurioms esant baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo galėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažesnio tokios veikos pavojingumo ar mažareikšmiškumo.

22.2. Kasacinės instancijos teismo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus ir tam, kad padaryta veika būtų laikoma nusikalstama, ji turi ne tik formaliai atitikti BK straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Taigi turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2014, 2K-16-648/2020). Šios teismų praktikoje suformuotos nuostatos reiškia, kad baudžiamojo įstatymo taikymas negali būti savitikslis, nes valstybė, priimdama ir taikydama baudžiamuosius įstatymus, turi siekti tam tikrų individui, visuomenei ir valstybei naudingų tikslų. Baudžiamojo įstatymo taikymas turi būti pagrįstas vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro prielaidos teigti, kad nuteistosios L. M. padaryta veika nėra pavojinga ir tik formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (BK 227 straipsnio 4 dalis).

22.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. M. veiksmų pavojingumo nešalina ir tai, kad duota pinigų suma nesiekė 1 MGL dydžio. Tai, kad baudžiamojo nusižengimo atveju, palyginti su nusikaltimu, veikos pavojingumas yra mažesnis, nulemia baudžiamojo nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Šiuo atveju įstatymų leidėjas papirkimo nusikaltimą nuo baudžiamojo nusižengimo atskyrė būtent pagal kyšio dalyko vertę – veikos dėl mažesnės nei 1 MGL vertės kyšio davimo už teisėtą ar neteisėtą veikimą (neveikimą) kvalifikuojamos pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta sankcija yra žymiai švelnesnė. Taigi paties įstatymo leidėjo valia papirkimas esant nedidelei kyšio vertei dėl mažesnio pavojingumo priskirtas baudžiamajam nusižengimui. Kartu tai parodo ir tai, jog papirkimo veika, kurios kyšio vertė nesiekia 1 MGL, nėra savaime nepavojinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. M. nusikalstama veika duodant kyšį E. S. kvalifikuota tinkamai pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, ji atitinka BK 12 straipsnyje įtvirtintus baudžiamojo nusižengimo požymius – yra pavojinga ir aiškiai priešinga baudžiamajam įstatymui, taigi nuteistosios nusikalstamos veikos mažesnis pavojingumas pirmosios instancijos teismo neliko neįvertintas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo ir nuteistosioms E. S., L. M. ir L. S. paskirtų bausmių

23. Apeliaciniame prokuroro skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistosioms E. S., L. M. ir L. S. paskirtų bausmių – piniginių baudų, kurios apelianto teigimu yra per mažos, prašoma jas didinti. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai pripažino nuteistosios E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad ji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi, kadangi nuteistoji duodama parodymus teisme iš esmės savo kaltės nepripažino, todėl prašoma šią aplinkybę iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu E. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė teisės atėmimas dirbti valstybės tarnyboje, nėra konkretizuotas, todėl turėtų būti tikslintina šios poveikio priemonės taikymo specifika ir suformuluotina, kaip teisės E. S. užsiimti gydytojo veikla (praktika) atėmimas 1 metams.

25. Apeliaciniame nuteistosios L. M. ir jos atstovės skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu L. M. paskirta bausme - 20 MGL dydžio bauda. Skunde pažymima, jog nuteistoji L. M. yra neteista ir nebausta administracine tvarka, jos veika yra vienkartinio pobūdžio, be to, teismas visiškai neįvertino apeliantės realios turtinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Individualizuojant bausmę taip pat ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

27. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas E. S. bausmes už atskirus nusikaltimus, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jų motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino kalta padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apylinkės teismas įvertino E. S. asmenybę, kad ji teisiama pirmą kartą, 2019 m. gegužės 9 d. bausta 30 Eur bauda už nešiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą (vairavo nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę), bauda sumokėta, dirbanti, nustatyta jos atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų, kurie charakterizuotų E. S. neigiamai, todėl parinko jai švelniausią sankcijoje numatytą bausmių rūšį – baudą jos dydį nustatant mažesnį už BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą baudų dydžio vidurkį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai bausmės rūšį ir dydį už jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, tačiau pritartina prokuroro nuomonei, jog teismas nepagrįstai nustatė E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad ji prisipažino kalta padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

28. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

29. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje E. S. iš esmės neprisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, ji nurodė, kad visais atvejais pinigus iš pacienčių paėmė ne kaip kyšį savo naudai, o kaip kompensacijas už panaudotas dantų gydymui savo asmenines medicinines medžiagas. Kaip pagrįstai nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, nors nuteistoji pripažino pinigų paėmimo faktus, tačiau tokios aplinkybės yra užfiksuotos vaizdo ir garso įrašuose, taip pat nustatytos liudytojų, kitų nuteistųjų parodymais. Tokie teisiamosios posėdžio metu duoti E. S. parodymai visiškai neatskleidžia nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, toks neva tai jos prisipažinimas, negali būti vertinamas kaip savanoriškas ir teismo pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina nuteistosios E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

30. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nors panaikinus nuteistosios prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daugiau jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, šiuo konkrečiu atveju, esmingai įtakojančia bausmės skyrimo nuteistajai E. S. klausimą. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajai E. S. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu E. S. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl švelninti/griežtinti šią bausmę nėra pagrindo.

31. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai E. S. taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė 1 metus dirbti valstybės tarnyboje. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo tikslinti šios poveikio priemonės taikymo specifiką ir suformuluoti, kaip teisės E. S. užsiimti gydytojo veikla (praktika) atėmimą 1 metams. Nuteistosios E. S. atstovas prašo neskirti jai BK 68² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo.

31.1. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

31.2. BK 68² straipsnio 1 dalyje nurodyta viena privaloma teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo taikymo sąlyga – asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą.

31.3. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. baudžiamojo poveikio priemonę, pagrįstai nustatė, kad nusikalstamos veikos padarytos atliekant savo darbines funkcijas, būnant valstybės tarnautoja. E. S. nusikalstamų veikų padarymo metu ėjo VšĮ (duomenys neskelbtini)PSPC gydytojo odontologo pareigas. Teismų praktikoje valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris teikia viešąsias paslaugas yra pripažįstamas ligoninėje dirbantis gydytojas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355/2011). Pažymėtina, kad visos E. S. padarytos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su odontologinių paslaugų teikimu A. T., L. M., L. S. R. Č. ir tų paslaugų teikimo metu buvo neteisėtai imami iš minėtų asmenų pinigai, buvo naudojamos VšĮ (duomenys neskelbtini)PSPC gydymo ir medicininės priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę bei individualizuodamas jos taikymą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistosios veiksmai pažeidė viešąjį interesą, kad ji padarė net keturias nusikalstamas veikas atlikdama savo kaip valstybės tarnautojos pareigas, ir taip pagrindė aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės reikalingumą bei jos trukmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad E. S. padarytos nusikalstamos veikos – tai ne atsitiktinis, o dėsningas sistemingo teisei priešingo veikimo rezultatas, todėl teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (šiuo atveju dirbti valstybės tarnyboje) atėmimas vienerių metų terminui yra adekvati baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant tikslų, nustatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje ir BK 41 straipsnio 1 bei 3 punktuose. Nors prokuroras apeliaciniame skunde prašo E. S. atimti teisę užsiimti gydytojo veikla (praktika) 1 metams, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, nuteistosios asmenybės pavojingumą bei įvertinus tai, jog E. S. nusikalstamas veikas padarė teikdama viešąsias paslaugas, būdama prilyginta valstybės tarnautojai, uždraudimas užsiimti gydytojo veikla būtų neproporcinga bei perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgtina į tai, kad E. S. profesinė veikla, susijusi su odontologinių gydymo paslaugų teikimu yra vienintelė jos profesija, kuri be kita ko, yra ir pragyvenimo šaltinis. Todėl teisėjų kolegijos manymu, atėmus nuteistajai, padariusiai nusikalstamą veiką, kuri pasireiškė su viešųjų, prilyginamų valstybės tarnybai, paslaugų teikimu, teisę į profesinį darbą, būtų neproporcingai suvaržytos jos teisės į galimybę įgyvendinti teisę į darbą bei lėšų pragyvenimui gavimą.

31.4. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistosios asmenybę, ir spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

32. Apeliaciniame nuteistosios L. M. ir jos atstovės skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu L. M. paskirta bausme - 20 MGL dydžio bauda, prašoma ją mažinti. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo L. M. už nusikalstamos veikos padarymą skirti 100 MGL dydžio baudą.

32.1. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, L. M. paskirta švelniausia straipsnio sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t.y. 20 MGL, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kad padaryta nusikalstama veika, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), į jos padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinus nuteistosios asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu nedirbanti ir esanti vaiko auginimo atostogose, išlaikanti tris nepilnamečius vaikus), nėra nei per didelė, nei per maža. Paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir nuteistosios asmenybei.

32.2. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajai L. M. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

33. Taip pat nesutiktina ir su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl pernelyg švelnios bausmės paskyrimo nuteistajai L. S.. Nors prokuroro įsitikinimu nuteistajai teismo paskirta beveik minimalia 20 MGL bauda, nebus užtikrinama bausmės paskirtis, kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, L. S. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir nuteistosios asmenybei. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos motyvus ir tikslus, į tai, kad padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), taip pat į nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apylinkės teismas įvertino L. S. asmenybę, kad nusikalto ir teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose neįrašyta, dirbanti, byloje nėra duomenų, kurie charakterizuotų nuteistąją neigiamai, todėl skyrė bausmės rūšį – baudą. Nustatydamas baudos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog padaryta viena, atsitiktinio pobūdžio veika, tai, jog nuteistoji registruotino nekilnojamojo turto neturi, nors ir dirbanti, tačiau jos gaunamos pajamos nėra didelės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, parinkdamas nuteistajai bausmės rūšį ir dydį už jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistosios asmenybę. Kaip jau buvo minėta, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajai L. S. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąją L. S., sudaro 185,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistosios valstybei.

35. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

36. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro, nuteistosios E. S. atstovo ir nuteistosios L. M. bei jos atstovo apeliacinius skundus, nuteistoji L. S. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Atsižvelgiant į prokuroro apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad prokuroro skundas L. S. atžvilgiu, šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios L. S., netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistosios L. M. ir jos gynėjos advokatės Eglės Grucytės, nuteistosios E. S. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistosios E. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.