- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2-3425-750/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01335-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Advokatai
- Dženeta Terespolskienė, Dženeta Terespolsk
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajono savivaldybėje atstovei V. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė (toliau-UAB) „Swedbank“, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašo:
1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 158) tarp V. P. ir A. P. (ikisantuokinė pavardė – G.), dėl atsakovo V. P. kaltės. Nutraukus santuoką, ieškovei palikti jos santuokinę pavardę - „P.“, o atsakovui - „P.“;
2) nustatyti nepilnamečio sūnaus V. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motina A. P., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;
3) priteisti nuo ieškinio padavimo dienos iš atsakovo V. P. nepilnamečiam vaikui V. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250,00 Eur periodinių išmokų mokant kas mėnesį, ir mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos, iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną A. P.;
4) nustatyti, kad tėvas V. P. su sūnumi V. P., gali netrukdomai matytis ir bendrauti, nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos;
Šalies argumentai
5) po santuokos nutraukimo:
-atsakovui V. P. priteisti asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „RENAULT TWINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V1N kodas (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 200,00 Eur be jokios kompensacijos ieškovei A. P.;
-ieškovei A. P. priteisti asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 200,00 Eur, be jokios kompensacijos atsakovui V. P.;
6) priteisti iš atsakovo V. P. ieškovei A. P. 5 000,00 Eur neturtinę žalą;
7) po santuokos nutraukimo įsipareigojimus kreditoriui AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 16-033082-GV dėl 5100,00 Eur kredito palikti asmeniniais atsakovo V. P. įsipareigojimais.
Šalies argumentai
Ieškinyje bei patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės r. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 158. Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų: K. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu jau yra pilnametis, ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dar yra nepilnametis.
Ieškovė susituokusi su atsakovu pradžioje gyveno darnų gyvenimą, tačiau ilgainiui prasidėjo nesutarimai, konfliktai. Konfliktai kyla iš to, kad atsakovas dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir tampa agresyvus. Pradžioje būdavo tik psichologinis smurtas, vėliau pradėjo smurtauti ir fiziškai. Ieškovė ne kartą bandė visaip padėti atsakovui „išbristi iš alkoholio liūno“, tačiau tai nepadėjo. Atsakovas lankėsi pas psichologą dėl to, bet galiausiai pasakė, jeigu tau reikia, tu ir eik. Ieškovė ilgą laiką kentusi smurtą, neapsikentusi tokios padėties, pradėjo kviesti policiją jį nuraminti. Tačiau maža to, kad smurtas buvo naudotas prieš ją, buvo smurtaujama ir prieš nepilnametį sūnų. Atsakovas nors ir nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau į darbą nuvyksta. Ieškovė nuolat rūpinosi šeimos gerove, vaikais, būstu.
Ieškovė ir atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), 2 kambarių bute. Minėtas būstas buvo socialinis būstas ir pagal sutartį juo naudojosi atsakovo tėvas V. P.. Taigi, ieškovė su atsakovu, vaikais ir atsakovo tėvu gyveno iš pradžių socialiniame būste. Ji pradėjo važinėti uždarbiauti į Norvegiją, kad užsidirbti pinigų ir butą išsipirkti, nes atsakovo tėvas neturėjo pajamų, vartojo alkoholį. Būtent dėl tokių susiklosčiusių aplinkybių, dėl ieškovės pastangų dirbti ir užsidirbti, ieškovė, atsakovas ir jo tėvas priėjo konsensuso, dėl ko buvo sudarytos buto dovanojimo sutartys, uzufrukto teise, prieš tai atsakovo tėvui butą privatizavus. Atsakovo tėvas V. P. išsipirkęs 2 kambarių butą, 2012-10-17 dovanojimo sutartimi Nr. 6273 padovanojo butą sūnui atsakovui V. P., tačiau nustatant uzufruktą V. P. leisti gyventi iki gyvos galvos minėtame bute. Kadangi ieškovė prie būsto įsigijimo prisidėjo savo lėšomis, darbu ir jai matant, kad bendro gyvenimo su atsakovu nebus dėl jo netinkamo elgesio ir kad neliktų be savo būsto dalies, kurią ji kaip ir išsipirko sumokėdama atsakovo tėvui, tai 2018-02-08 buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 886, kuria jai atsakovas padovanojo 1/2 dalį buto ieškovei. Ieškovė gyvena viename kambaryje su sūnum V. P., bei atvykstančiu pilnamečiu sūnumi K. P., o atsakovas, iki kol jam nebuvo nustatytas gyvenimas skyrium, taip pat gyveno viename kambaryje kartu su ieškove. Nors ieškovė ir atsakovas turi po 1/2 dalį buto, tačiau ieškovė su atsakovu nėra nustatę turto naudojimosi tvarkos.
Atsakovas ne tik smurtavo prieš ieškovę, tačiau smurtavo ir prieš nepilnametį vaiką. Jo nelojalus elgesys ieškovės atžvilgiu kaip sutuoktinio pasireiškė ne tik fiziniu smurtu, žiauriu elgesiu prieš ją, prieš vaiką, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, tačiau, be to, jis dar ir aukščiau nurodytais savo veiksmais pažeidė sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojaliu, pareigą gerbti vienas kitą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismo prašoma ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.
Teismui pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, ieškovė teismo prašo priteisti jos naudai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą - 5000,00 Eur. Neturtinės žalos dydis ieškovės įvertintas pagal aukščiau nurodytas aplinkybes dėl santuokos nutraukimo aplinkybių, t. y. dėl atsakovo kaltės, taip pat atsižvelgiant į santuokos laikotarpį. Atsakovė teismo prašo, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio sumos, jos įvertinimo ir priteisimo, įvertinti tai, kad santuokos metu atsakovas elgėsi netinkamai ne tik tais veiksmais, kurie nurodyti aukščiau, tačiau ir piktnaudžiavo alkoholiu, bet ir buvo nelojalus sutuoktinei, negerbė jos, triukšmaudavo, konfliktuodavo, naudojo prieš ieškovę smurtą, atsakovo priešingi sutuoktinio pareigoms veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuolatinę įtampą, šeimos gyvenime nesijautė saugiai, stabiliai, atsakovui nekeičiant savo įpročių, gyvenimo būdo, šeimos santykiai iširo. Toks atsakovo elgesys (fizinis ir psichologinis smurtas ir kt.) santuokos metu, lėmęs jos iširimą sukėlė ieškovei įtampą, stresą.
Po santuokos nutraukimo ieškovė pasilieka pavardę - „P.“, o atsakovui - „P.“.
Nutraukus santuoką, išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja ir nesutinka išlaikymą mokėti atsakovui, nes jis yra sveikas ir darbingo amžiaus.
Ieškovė jokių kreditorinių įsipareigojimų nei asmeniškai, nei bendrai su atsakovu neturi. Atsakovas 2016-04-11 su kreditoriumi AB Swedbank sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 16-033082- GV dėl 5100,00 Eur kredito. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 7072,25 Eur. Galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2021-03-12. Kredito sutartį pasirašė V. P. vienasmeniškai. Jis asmeniškai šį įsipareigojimą ir vykdo. AB Swedbank 2019-10-30 raštu Nr. SR-TS-19-380 teismui atsakė, kad būtent V. P. suteikė 5100,00 Eur kreditą, o A. P. įsipareigojimų 2019-10-30 banke neturėjo. Prašo teismo po santuokos nutraukimo įsipareigojimus minėtam kreditoriui palikti asmeniniais atsakovo V. P. įsipareigojimais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nutraukus santuoką, ieškovė prašo nepilnamečio vaiko V. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. P. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Ieškovė daro prielaidą, kad vaiko ir motinos saitai yra tvirtesni labiau, nei kad vaiko ir tėvo.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui V. P. po 250,00 Eur per mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki kol sūnus taps pilnametis. Ieškovės sūnus V. baigė 10 klasių, įgijo pagrindinį išsilavintiną ir planuoja studijuoti (duomenys neskelbtini), siekia įgyti (duomenys neskelbtini) specialybę. V. P. iš esmės yra sveikas, tačiau turi problemų su iškrypusia nosies pertvara, dėl ko yra apsunkintas kvėpavimas, dėl to rekomenduojamas operacinis gydymas. Pažymėtina, kad atsakovas turi tik du vaikus, iš kurių minėta, vienas yra pilnametis, kitas (V.) ne. Nepilnamečiui sūnui yra reikalingos lėšos maistui, aprangai, apavui, būstui, taip pat ir telefono ryšiui, interneto ryšiui, telefono aparatui, kompiuteriui, baldams, susisiekimui j ugdymo įstaigą, laisvalaikiui ir t.t. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas uždirba ženkliai daugiau, nei kad ieškovė, turi tik vieną nepilnametį vaiką, teismo prašoma priteisti iš atsakovo sūnui V. P. po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jo motiną A. P..
Ieškovė ir atsakovas turi po ½ dalį buto, kuriame yra 2 kambariai, ir kuriuose po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas planuoja ir toliau gyventi, nes kito būsto neturi. Todėl atsakovas faktiškai galės matytis su sūnumi praktiškai kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neprašo nustatyti teismo kokios tai konkrečios bendravimo tvarkos, juo labiau įvertinant ir tai, kad sūnui 17 metų ir jis pats kaip norės taip ir bendraus su tėvu. Ieškovė netrukdys sūnui bendrauti su atsakovu.
Ieškovė ir atsakovas santuokos metu įgijo tris transporto priemones, kurios visos registruoto atsakovo vardu, tai:
1) „RENAULT TWIGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 200,00 Eur;
2) „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 200,00 Eur;
3) „DAFIER V131-5,ON“ valst. Nr. 80ALT, VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 200,00 Eur.
Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo priteisti atsakovui transporto priemonę „RENAULT TWIGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes ji naudojasi šiuo automobiliu. Motoroleris „DAFIER V131-5,ON“ buvo nupirktas faktiškai šalių sūnui K., tačiau registruotas atsakovo vardu. Teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad šis motoroleris jau yra parduotas, todėl aukščiau minėto reikalavimo dėl jo padalinimo ieškovė nebereiškia.
Ieškovė ir atsakovas santuokos metu neįgijo jokio bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, tačiau kaip minėta aukščiau, jie įgijo po 1/2 dalį buto kiekvienas asmeninės nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini), 13000,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Kadangi šis butas sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, tai šioje santuokos nutraukimo byloje jo naudojimosi tvarka nesvarstytina.
Kilnojamuosius daiktus (buities apyvokos daiktus) ieškovė su atsakovu pasidalijo pradėję gyventi skyrium, todėl šioje byloje minėtas reikalavimas nekeliamas.
Šalies argumentai
Ieškovė A. P. teismo posėdžio metu prašė patenkinti jos patikslintus ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, kadangi jis nesirūpino ja, paskutiniu metu dėl stipraus alkoholio vartojimo, psichologinio smurto. Iki kreipimosi į teismą 3 mėnesius atsakovas alkoholį vartodavo kiekvieną dieną. Fizinis smurtas buvo naudojamas ne vieną kartą. Keletą kartų buvo kviesta policija. Praėjusiais metais policiją iškvietė pilnametis sūnus dėl psichologinio ir fizinio smurto. Yra buvę, kad atsakovas vaikščiojo su peiliu, pjovėsi rankas. Pernai buvo kviesta policija kai atsakovas smurtavo prieš sūnų. Jam atleido, tikėjosi, kad ateityje bus viskas kitaip. Šiemet taip pat buvo smurtauta prieš ieškovę. Ji jokio draugo neturi. Santuokoje gimė 2 vaikai, vienas iš jų yra pilnametis V. P. yra nepilnametis, jo gyvenamą vietą prašo nustatyti su ieškove, sūnaus išlaikymui priteisti 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini). Jam reikalinga daryti nosies pertvaros operaciją, taisyti dantis. Jis serga peršalimo ligomis, turi planų lankyti (duomenys neskelbtini) mokamą su boksu susijusį būrelį. Gyvena nuomojamame bute kartu su broliu. Nuomos mokestis yra 300 Eur per mėnesį, papildomai dar komunaliniai mokesčiai. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas atlyginimas apie 500 Eur. Be to, gauna 50 Eur išmoką už sūnų. Daugiau jokių pajamų negauna. Sutuoktiniui leidžia bendrauti su jų nepilnamečiu sūnumi. Automobilį „RENAULT TWIGO“ prašo priteisti sutuoktiniui, o automobilį „AUDI A4“ jai. Daugiau dalintino turto nėra. Sutinka, kad motoroleris „DAFIER“ yra parduotas, dėl šios transporto priemonės pretenzijų neturi. Prašo priteisti neturtinę žalą 5000 Eur, kurią sudaro patirti išgyvenimai po sutuoktinio panaudoto smurto laikotarpiu nuo 2016 m. kuomet pradėjo nebesutarti iki 2019 m. spalio mėnesio. Fizinis smurtas pernai buvo panaudotas sūnaus atžvilgiu, šiemet ieškovės atžvilgiu. Atsakovas ieškovei yra sudavęs su šepečiu per rankas, su alkūne į žandikaulį. Atsakovas naudojo psichologinį smurtą. Jos akivaizdoje atsakovas pjaustydavosi rankas, bėgiodavo su peiliu rankose. Dėl patirto smurto ji lankėsi pas psichiatrą, pernai pas psichologę. Gyvena dviejų kambarių bute, viename kambaryje gyvena atsakovo tėvas, kitame gyvena ieškovė, atsakovas gyvena virtuvėje. Tarpusavyje nebendrauja, pastoviai jaučia įtampą, stengiasi nesirodyti atsakovui, pastoviai būna savo kambaryje Iš AB „Swedbank“ atsakovas paėmė kreditą pirkti buto krosniai, kuriame jie gyvena. Šią paskolą moka sutuoktinis. Norėtų, kad kreditoriniai įsipareigojimai liktų atsakovui.
Ieškovės A. P. atstovė advokato padėjėja Dženeta Terespolskienė palaikė ieškovės patikslintus ieškinio reikalavimus ir prašė tenkinti visa apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji buvo visą laiką mušama. Prieš vaikus rankos nėra kėlęs, tik žodžiais apšaukdavo. Alkoholį vartodavo saikingai, nes dirba vairuotoju. Pirko išsimokėtinai, kad pagerintų būstą, baldus. Sutinka, kad ieškovė dirbo Norvegijoje. Jis vaikams duodavo pinigų, tačiau čekių neturi.
Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškinio reikalavimais ir paaiškino, kad santuoka iširo ne dėl jo, o dėl sutuoktinės kaltės, nes ji turėjo kitą vyrą. Būdamas namuose išgirdo kaip ieškovė kalbėjo su kitu vyru. Nuo to laiko prasidėjo nesutarimai. Vaikai pasakė, kad ieškovė susitiko su kitu vyru. Kai ieškovė buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) jis turėjo kitą moterį. Kartais būna, kad atsigeria alaus. Prieš ieškovę nėra tyčia naudojęs smurto, yra buvę kai netyčia panaudojo smurtą. Šiais metais ieškovė norėjo atimti šluotą, kadangi buvo šlapios rankos, viena išsprūdo netyčia pataikė sutuoktinei. Psichologinį smurtą kartais naudodavo, kai kartais išgerdavo. Sutinka, kad turi du sūnus iš kurių vienas yra nepilnametis. Neprieštarauja, kad sutuoktinei po santuokos nutraukimo paliktų santuokinė pavardė. Sutinka, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su sutuoktine. Nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nepilnamečiui sūnui V. P.. Jis dirba vairuotoju. Jo gaunamos pajamos yra apie 700 Eur. Jisai vežioja krovinius po Lietuvą. Sveikatos problemų neturi. 2015 m. iš AB „Swedbank“ paėmė 5000 Eur paskolą už kurią nupirko krosnį. Šią paskolą jis moka kiekvieną mėnesį. Turi butą, jam su ieškove priklauso po ½ dalį. Sutinka su ieškinio reikalavimais dėl automobilių padalijimo. Nesutinka dėl neturtinės žalos priteisimo.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajono savivaldybėje atstovė V. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad patikslinto ieškinio reikalavimai susiję su nepilnamečiu vaiku būtų patenkintas. Nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie posėdį pranešta, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga nustatyta, kad V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. (ikisantuokinė pavardė – G.) P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 158, sudarė santuoką. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė K. P., kuris šiuo metu yra pilnametis, o 2002-10-02 gimė šalių nepilnametis sūnus V. P..
Iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad A. P. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2019-09-30 duomenimis V. P. savo vardu yra įregistravęs dvi transporto priemones: automobilį „RENAULT TWINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes, ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio (fizinio, psichologinio smurto). Atsakovas tuo tarpu teigė, kad santuoka iširo dėl ieškovės, nes ši susirado kitą vyrą.
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, kad atsakovas santuokos metu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, santuokos metu buvo užmezgęs santykius su kita moterimi, tačiau neįrodė, kad atsakovas santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nors ir teigė, kad ieškovė santuokos metu buvo susiradusi kitą vyrą, tačiau šios aplinkybės byloje neįrodinėjo.
Ieškovė teigė, kad atsakovas santuokos metu prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovas su ieškovės pozicija nesutiko, kad fizinio smurto nenaudojo, tačiau neneigė, kad šeimoje naudojo psichologinį smurtą.
LITEKO ( Lietuvos teismų informacinės sistemos) duomenimis atsakovas V. P. baudžiamojoje byloje Nr. 1-531-439/2019 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje už tai, kad V. P. mušdamas savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą: 2018-06-23, apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini)., buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sūnumi V. P. metu, tyčia rankomis pastarąjį pastūmė, tuoj po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, išspyręs užrakintas kambario duris, rankomis pastūmė nukentėjusįjį V. P. ir tarpusavio grumtynių metu, griūnant į lovą, nukentėjusysis į durų staktą susitrenkė dešinįjį kelį ir į sieną susitrenkė dešinės rankos alkūnę, kas nukentėjusiajam V. P. sukėlė fizinį skausmą. Be to minėtas asmuo mušdamas savo šeimos nariui sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2019-06-16, apie 01 val., (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su žmona A. P. metu, tyčia alkūne sudavė A. P. vieną smūgį į dešinį skruostą. Toliau tęsdamas savo veiksmus, A. P. bandant paimti iš V. P. šluotą, jis (V. P.) tyčia kumščiais sudavė A. P. ne mažiau kaip keturis kartus per abiejų rankų riešus ir, sugriebęs už kairės rankos žastikaulio, jį spaudė, taip nukentėjusiajai A. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad smurto prieš ieškovę niekada nenaudojo, jam netyčia prasprūdo ranka. Tačiau ši atsakovo versija laikytina gynybine, kadangi už smurto panaudojimą prieš sutuoktinę buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, baudžiamojoje byloje atsakovas V. P. dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai. Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas 2019-11-15 rašte nurodė, kad registruotas A. P. pareiškimas dėl to, kad 2019-10-26 apie 19 val.20 min., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), sutuoktinis V. P. prieš ją naudojo fizinį smurtą, buvo sužalota dešinė plaštaka, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. įteiktas pranešimas apie įtarimą. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovė įrodė, kad santuokos metu V. P. prieš ją panaudojo fizinį smurtą.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė teigė, kad atsakovas prieš ją taip pat naudojo ir psichologinį smurtą. Atsakovas tos aplinkybės neneigė. Teismo posėdžio metu atsakovas V. P. patvirtino, kad psichologinis smurtas būdavo, kai kartais išgerdavo. Byloje yra pateiktas ieškovės skaitmeninėje laikmenoje esantis vaizdo ir garso įrašas patvirtina atsakovo netinkamą elgesį sutuoktinės atžvilgiu ( jos įžeidinėjimą, žeminimą ir pan.) Atsižvelgiant į byloje pateiktą medžiagą, šalių paaiškinimus byloje, atsakovo prisipažinimą teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad ieškovė gyvenant santuokoje patyrė psichologinį smurtą.
Šalys viena kitą kaltino neištikimybe. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad santuokos metu kai ieškovė buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), jis turėjo kitą moterį. Atsakovas taip pat teigė, kad santuoka iširo ne dėl jo kaltės, o dėl kito vyro. Ieškovė su šia aplinkybe nesutiko, atsakovas šios aplinkybės teisme neįrodinėjo. Teismo nuomone šiuo atveju ieškovės ir atsakovo paaiškinimais teismo posėdžio metu yra įrodyta, kad atsakovas santuokos metu buvo neištikimas savo sutuoktinei A. P..
Nagrinėjamoje byloje iš esmės pasitvirtino ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis, atsakovas nors ir teigė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, tačiau šios aplinkybės neįrodinėjo. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių jo fizinio ir psichologinio smurto naudojimą šeimoje, neištikimybės faktą ar įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis).
Byloje nustatyta, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, abu turi atskirus gyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis nebuvo lojalus sutuoktinei, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, todėl atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.26, 3.27 straipsniai) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės tenkintinas visiškai.
Dėl santuokinės pavardės
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „P.“.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, atsakovas tokio reikalavimo byloje taip pat nepareiškė, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Iš byloje esančių gimimo liudijimų matyti, kad ieškovė ir atsakovas susilaukė dviejų vaikų: K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių sūnus V. P. yra nepilnametis.
CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Ieškovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad nepilnamečio sūnaus V. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove A. P.. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajono savivaldybėje atstovė V. K. teismo posėdžio metu sutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. P.. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, į išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus poziciją šalių sūnaus V. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį nepilnamečio sūnaus V. P. išlaikymui. Atsakovas su ieškovės prašymu nesutiko. Su aplinkybe, kad vaikui reikia teikti išlaikymą sutiko, tačiau konkrečios sumos, jo nuomone būtinos vaiko išlaikymui, teismo posėdžio nenurodė.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo klausimu suformuotojoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Savo ruožtu tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.).
Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas vertina byloje esančius duomenis. Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Be to, vertintinas ne tik turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas. Tokiam asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2019-09-30 duomenimis atsakovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės ( automobiliai „RENAULT TWINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Iš 2019-05-28 Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 3-29 matyti, kad jos gaunamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio sudarė apie 450,53 Eur per mėnesį. Iš UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro“ 2019-10-07 Medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ieškovė ambulatoriškai gydosi nuo 2015-07-01, pastoviai vartoja vaistus.
Atsakovas V. P. dirba UAB „A.“, (duomenys neskelbtini). Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-08-31 jo gaunamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 743,76 Eur. Atsakovo vardu 2015 m. paimta paskola iš AB "Swedbank". Daugiau kreditorių neturi. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovo darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jis turėtų kokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis negali ar turi mažiau dirbti.
Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus turi sveikatos sutrikimų. VŠĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro 2019-07-17 Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad V. P. nustatyta iškrypusi nosies pertvara, rekomenduotas operacinis gydymas.
Iš Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos 2019-10-08 Pažymos Nr. 159 matyti, kad V. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) nuo 2019-09-01 (duomensy neskelbtini) mokymo programoje. Mokosi dieniniame skyriuje pagal bendrojo ugdymo programą ir profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti. Ieškovė teigė, kad sūnui reikalingas odontologinis gydymas ir pateikė UAB „M.“ išrašą matyti, kad odontologiniam gydymui preliminariai reikalinga 565 Eur suma.
Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir poreikius, taip pat atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas duomenų apie sveikatos sutrikimus į bylą nepateikė, daugiau išlaikytinių neturi, sprendžia, kad iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui yra pagrįstas ir tenkintinas.
Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovo priteistinas po 250 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį sūnui V. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2019-08-01, iki vaiko pilnametystės. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė skirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį atsakovė yra įstatyminė vaiko turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais, tai reiškia, kad vaiko turtas, įskaitant atsakovo teikiamą išlaikymą (CK 3.203 straipsnio 1 dalis), gali būti panaudojamas tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui, išimtinai jo interesais.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos. Atsakovas byloje taip pat nekėlė tokio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi nėra, nustatytina, kad tėvas V. P. su sūnumi V. P. gali netrukdomai matytis ir bendrauti, nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turtas abiems sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl nedalintinas.
Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad A. P. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2019-09-30 duomenimis V. P. savo vardu yra įregistravęs dvi transporto priemones: automobilius „RENAULT TWINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė prašo šias transporto priemones padalinti tokia tvarka: po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui V. P. transporto priemonę „RENAULT TWINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 200,00 Eur be jokios kompensacijos ieškovei A. P., o jai priteisti asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 200,00 Eur, be jokios kompensacijos atsakovui V. P..
Atsakovas V. P. su tokiu automobilių padalijimu sutinka, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir asmeninės nuosavybės teise atsakovui V. P. priteistina transporto priemonė „RENAULT TWINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 200,00 Eur, o ieškovei A. P. asmeninės nuosavybės teise ieškovei A. P. priteistina transporto priemonė „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur.
Kito dalintino turto, kuris priklausytų sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta.
Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo įsipareigojimus kreditoriui AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5100,00 Eur kredito palikti asmeniniais atsakovo V. P. įsipareigojimais.
Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad „Swedbank“, AB 2016-04-11 atsakovui V. P. suteikė 5100 Eur kreditą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta kredito paskirtis – nekilnojamojo turto remontas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, apklausti teismo posėdžio metu paaiškino, kad kreditą paėmė atsakovas V. P. ir jis kreditas buvo panaudotas pirkti krosniai, kuri skirta šalių butui esančiam (duomenys neskelbtini), šildyti.
Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės: pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai tokio sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Esant nurodytam įstatyminiam reglamentavimui, atsižvelgiant į tai, kad V. P. vardu paimtas vartojimo kreditas buvo panaudotas bendriems šeimos interesams, t.y. krosnies, skirtos šildyti abiems sutuoktiniams bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį butą, pirkimui, teismas sprendžia, kad prievolė pagal „Swedbank“, AB 2016-04-11 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovės A. P. ir atsakovo V. P. (CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė ( CK 6.245-6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Klausimai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat spręstini pagal bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Taigi neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė).
Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.
Nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Atsakovė patirtą neturtinę žalą vertina 5000,00 Eur. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė dėl netinkamo atsakovo elgesio, fizinio bei psichologinio smurto patyrė neigiamų padarinių, kurie ieškovės teigimu įtakojo tai, kad ji nuo 2015-07-01 gydosi UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre“ bei pastoviai vartoja vaistus, bei šią ligą sieja su problemomis šeimoje (tai nurodyta 2019-10-07 UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro išduotame Medicinos dokumentų išraše). Taip pat teismas įvertina santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei priteistina 1500,00 Eur neturtinė žala iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovės reikalavimai tenkinti 76 procentais (reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės – 100 proc., reikalavimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo – 100 proc., reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos - 100 proc., reikalavimas dėl bendro turto padalijimo ir kreditorinių įsiskolinimų (reikalavimas dėl automobilių padalijimo patenkintas, reikalavimas pripažinti vartojimo kreditą atsakovo asmenine prievole atmestas) – 50 proc., reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio patenkintas 30 proc.).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, nors ieškovė ir buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 192 Eur žyminio mokesčio (75 Eur dėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, 68 Eur dėl išlaikymo priteisimo; 15 Eur dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, 34 Eur dėl neturtinės žalos priteisimo) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-06-06 sprendimu Nr. 2.3(NTP-2)-19-T-1166-9435 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta 2019-11-04 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 277,41 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 76 proc., todėl iš atsakovo valstybei priteistina 210,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas byloje patyrė 11,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurias priteisia iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-15 nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.65 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad bendroji taisyklė yra ta, kad teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, kurioje sprendžiami šeimos teisės klausimai, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos naikintinos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-15 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad pagal šią teismo nutartį išieškotas iš atsakovo išlaikymas įskaitytinas į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 158), tarp V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P. (ikisantuokinė pavardė – G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo V. P. kaltės.
Nutraukus santuoką, ieškovei A. P. palikti jos santuokinę pavardę - „P.“.
Nustatyti nepilnamečio sūnaus V. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motina A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. P. nepilnamečiam sūnui V. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250,00 Eur periodinių išmokų mokant kas mėnesį, ir mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos, nuo ieškinio padavimo dienos (2019-08-01) iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio V. P. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną A. P..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti, kad tėvas V. P. su sūnumi V. P., gali netrukdomai matytis ir bendrauti, nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos.
Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą turtą padalinti taip:
1) priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „RENAULT TWINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V1N kodas (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 200,00 Eur.
2) priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 200,00 Eur.
Po santuokos nutraukimo įsipareigojimai kreditoriui AB Swedbank pagal 2016-04-11 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5100,00 Eur kredito yra solidari prievolė ieškovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. P. 1500 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui ieškovei A. P..
Priteisti iš atsakovo V. P., 192 Eur ( vieną šimtą devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 11,76 Eur ( vienuolika eurų 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš atsakovo V. P., 210,83 Eur ( du šimtus dešimt eurų 83 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Luminor bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.