Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3425-750/2019 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Nustatyta, kad V. P. ir A. P. (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 158, sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) gimė K. P., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. P.. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso buto, adresas (duomenys neskelbtini), Šilutė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad A. P. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, atsakovo V. P. vardu registruotos dvi transporto priemones – automobilis „RENAULT TWINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisė ieškovei 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, paliko ieškovei jos santuokinę pavardę, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisė nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 250 Eur periodinėmis išmokomis, padalijo automobilius, pripažino, kad ieškovės ir atsakovo prievolė kreditorei AB „Swedbank“ yra solidari. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo ir prievolės kreditorei AB „Swedbank“ pripažinimo solidaria šalių prievole. Atsižvelgus į apeliacinio skundo reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

12. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl pavartoto psichologinio ir fizinio smurto, neištikimybės. Atsakovas šio sprendimo dalies neskundžia (CPK 18 straipsnis). Atsižvelgus į tai laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį.

14. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas turi būti padidintas iki 5 000 Eur, nes iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog atsakovo fizinį ir psichologinį smurtą kentė ilgą laiko tarpą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

15. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, konstatavo, kad asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padarytos žalos padariniai. Jeigu jie susiję su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fiziniu skausmu, lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis).

17. Atsakovo pirmosios instancijos teisme nurodyti argumentai, kad jis prieš ieškovę fizinio smurto nevartojo, paneigti byloje esančiais įrodymais. Byloje nustatyta, jog atsakovas V. P. baudžiamojoje byloje Nr. 1-531-439/2019 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2019 m. birželio 16 d., apie 1.00 val., buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su žmona A. P. metu tyčia alkūne sudavė A. P. vieną smūgį į dešinį skruostą. Toliau tęsdamas savo veiksmus, A. P. bandant paimti iš V. P. šluotą, jis (V. P.) tyčia kumščiais sudavė A. P. ne mažiau kaip keturis kartus per abiejų rankų riešus ir, sugriebęs už kairės rankos žastikaulio, jį spaudė, taip nukentėjusiajai A. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat už tai, jog 2018 m. birželio 23 d., apie 21.30 val., buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sūnumi V. P. metu, tyčia rankomis pastarąjį pastūmė, tuoj po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, išspyręs užrakintas kambario duris, rankomis pastūmė nukentėjusįjį V. P. ir tarpusavio grumtynių metu, griūnant į lovą, nukentėjusysis į durų staktą susitrenkė dešinįjį kelį ir į sieną susitrenkė dešinės rankos alkūnę, tai nukentėjusiajam V. P. sukėlė fizinį skausmą. Baudžiamojoje byloje atsakovas V. P. dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai. Iš byloje esančio Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 15 d. rašto matyti, kad A. P. kreipėsi į policiją dėl to, jog 2019 m. spalio 26 d., apie 19.20 val., namuose, sutuoktinis V. P. prieš ją vartojo fizinį smurtą, buvo sužalota dešinė plaštaka, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45875-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45875-19 baigtas dar nėra ir byla teismui nėra perduota. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes matyti, jog atsakovas prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą dėl ko buvo sutrikdyta ieškovės sveikata.

18. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo V. P. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, ieškovės skaitmeninėje laikmenoje esančiu vaizdo ir garso įrašu, nustatė, kad atsakovas prieš ieškovę vartojo psichologinį smurtą. Atsakovas šių duomenų neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje esančiame UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras“ 2019 m. spalio 7 d. išduotame Medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog ieškovė nuo 2015 m. liepos 1 d. šioje institucijoje gydosi, nuolat vartoja vaistus ir ši liga siejama su problemomis šeimoje. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis pjaustėsi prie ieškovės riešus ir buvo jai neištikimas. Šie duomenys patvirtina atsakovės patirtą psichologinį smurtą dėl atsakovo kaltės.

19. Iš išdėstytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovo V. P. neteisėti veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą (atsakovas buvo nuteistas pagal baudžiamąjį įstatymą ir pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės sveikatos sutrikdymo), bet ir išgyveno kadangi atsakovo veiksmai sukėlė jai emocinę depresiją (nuo 2015 m. gydosi UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras“ depresiją būtent dėl problemų šeimoje, atsakovas pjaustėsi riešus prie ieškovės, vartojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametį vaiką ieškovės akivaizdoje ir kt.), be to atsakovas pripažino, kad ieškovei buvo neištikimas. Atsižvelgiant į atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, neigiamus psichinės sveikatos padarinius ieškovei, protingumo ir teisingumo principus, pripažintina, kad skundžiamu sprendimu priteista 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra per maža, neatspindi atsakovo neteisėtų veiksmų mąsto ir nekompensuoja patirtų neigiamų, žalingų pasekmių ieškovei, todėl priteista ieškovei 1 500 Eur neturtinės žalos suma iš atsakovo V. P. didintina iki 2 500 Eur (CK 6.250 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kreditinio įsipareigojimo pripažinimo asmenine prievole

20. Pirmosios instancijos teismas kreditinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2016 m. balandžio 11 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 16-033082-GV pripažino solidaria ieškovės A. P. ir atsakovo V. P. prievole. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ši prievolė yra atsakovo asmeninė, nes kreditas paimtas tuo metu, kai buto dalis jai dar nepriklausė. Kreditorė nereikalavo jos sutikimo dėl kredito išdavimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

21. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis).

22. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jos, minėta, dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pvz., pagal iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, būtino išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

23. Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktika įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodytą praktiką).

24. Byloje nustatyta, kad AB „Swedbank“ 2016 m. balandžio 11 d. atsakovui V. P. suteikė 5 100 Eur kreditą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 16-033082-GV. Nurodyta kredito paskirtis – nekilnojamojo turto remontas. Ieškovė sudarant sutartį nedalyvavo, bet, kaip nustatyta pačios ieškovės paaiškinimais, kreditas panaudotas pirkti krosniai, kuri skirta šalių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šilutėje, šildyti (CPK 12, 178 straipsniai). Nors ½ buto dalis ieškovei buvo padovanota 2018 m. vasario 8 d., tačiau pati ieškovė pripažino, kad ji čia gyveno su dviem vaikais ir ieškovu todėl darytina išvada, kad buvo panaudotas šeimos poreikiams patenkinti. Šiuo atveju atsižvelgiant į pateiktą sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles reglamentavimą bei įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu ir iš įrodymų visumos nenukrypdamas nuo įrodymų ir įrodinėjimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą, kad ši atsakovo prievolė yra susijusi su bendra daline nuosavybe ir buvo prisiimta šeimos interesais. Ir vertinti padarytos išvados kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių solidariosios atsakomybės nustatymą, bet tik iš dalies tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos priteisimą ir proceso kodekso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keistina, žalos dydį padidinant nuo 1 500 Eur iki 2 500 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

26. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

27. Padidinus neturtinės žalos dydį laikytina, kad ieškovės ieškinys tenkintas 88 procentais (reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės – 100 proc., reikalavimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo – 100 proc., reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos – 100 proc., reikalavimas dėl bendro turto padalijimo ir kreditorinių įsiskolinimų (reikalavimas dėl automobilių padalijimo patenkintas, reikalavimas pripažinti vartojimo kreditą atsakovo asmenine prievole atmestas) – 50 proc., reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio patenkintas 50 proc.).

28. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio suma didintina nuo 192 Eur iki 214 Eur (75 Eur dėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, 68 Eur dėl išlaikymo priteisimo; 15 Eur dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, 56 Eur dėl neturtinės žalos priteisimo) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 2.3(NTP-2)-19-T-1166-9435 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta 2019 m. lapkričio 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 277,41 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 88 proc., todėl iš atsakovo valstybei priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma didintina nuo 210,83 Eur iki 243,76 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Ieškovė pateikdama apeliacinį skundą turėjo sumokėti 154 Eur žyminio mokesčio (dėl neturtinės žalos priteisimo 79 Eur, dėl reikalavimo pripažinti prievolę asmenine prievole 75 Eur). Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 15 proc., tad proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 23 Eur žyminio mokesčio.

32. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 2.3(NTP-2)-19-T-2546-20222 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 281,33 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 15 proc., todėl iš atsakovo valstybei priteistina 42,20 Eur.

33. Atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti.

Padidinti ieškovei A. P. iš atsakovo V. P. priteistą neturtinės žalos sumą nuo 1 500 Eur iki 2 500 Eur.

Padidinti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. P. priteistą žyminio mokesčio dydį nuo 192 Eur iki 214 Eur.

Padidinti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. P. priteistą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą nuo 210,83 Eur iki 243,76 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. P. į valstybės biudžetą 21 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo V. P. 42,20 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.