Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Rūtai Sasnauskienei,

atsakovo uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, A. S., J. S., N. T., V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

13. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).

16. Byloje kilo ginčas dėl administratoriaus civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo administruojant daugiabutį namą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už bendrovių suteiktas paslaugas tvarkant sprogusią krosnį ir įrengiant naują dujotiekį bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; ieškovas žalą sieja su tuo, kad, anot ieškovo, atsakovas tinkamai neatliko namo administratoriaus pareigų. Ieškovui pareiškus tokį reikalavimą, šiam kilo pareiga įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus (netinkamai prižiūrėjus daugiabučio bendrojo naudojimo šildymo sistemą bei įrenginius), žalą ir jos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

17. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Būstas), nuosavybės teise priklauso Savivaldybei. Būsto nuomininkė – R. M.. Pastato – Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, administratorius yra UAB „Mano Būstas Vilnius“ (įrašas galiojo nuo 2019 m. vasario 26 d.).

31. Byloje pateiktas 2020 m. spalio 20 d. ieškovo sąskaitos išrašas, kuriame matyti pavedimas bendrovei UAB „Masiulis ir draugai“ 935,68 Eur sumai, nurodant, kad sumokėtą pagal 2020 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KID1589 už atliktus darbus. Tai patvirtina ir byloje esantis UAB „Masiulis ir draugai“ Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 2020.10.09/01.

35. Byloje pateiktas Statinio techninės priežiūros žurnalas, pradėtas 2019 m. sausio 1 d. Matyti, kad statinio (daugiabučio (duomenys neskelbtini), Vilnius) būklės nuolatiniai stebėjimai vyko nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio.

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų

36. Taigi, nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas, kuris yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, administratorius, yra atsakingas už nuostolių atlyginimą ieškovui. Ieškovui reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, turi būti įrodytos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos - skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

37. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

39. Tarp šalių byloje nekilo ginčo dėl to, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, sprogo krosnis, ir kad sprogimo metu atsakovas buvo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius.

40. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, šiuo atveju atsakovas, objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (įsigaliojusi redakcija 2015 m. rugpjūčio 13 d., dokumento Nr. 831) (toliau – Nuostatai). Pagal minėtą dokumentą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Nuolatiniai gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, inžinerinės įrangos priežiūros darbai atliekami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas).

41. Privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Be to, gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 11, 12 punktai). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, jų atnaujinimu (remontu) laiku ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 35 punktas).

42. Šiuo atveju byloje ieškovas teigė, kad ėmėsi visų būtinų priemonių krosnies sprogimui užkardyti, t. y. siuntė atsakovui pranešimus, pakartotinus raštus, samdėsi Rangovą, kai tuo tarpu atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, netinkamai atliko savo kompetencijoje esančius veiksmus, neatliko krosnies, kamino ir dūmtraukio bei jo kanalų apžiūros, neužtikrino jų tinkamo eksploatavimo. Visgi teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, administratorius, t. y. atsakovas, nereagavo į ieškovo ar Būsto nuomininkės pranešimus (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovas teigė, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu pastato objektų valdymu, įskaitant Būsto krosnies priežiūrą, šildymo sistemos techninės būklės nepalaikymu, aplaidumu ir neveikimu krosnies defektus šalinant, tačiau ieškovas nepateikė duomenų ar kitų pagrįstų įrodymų, kad atsakovas būtų atsisakęs atlikti Būsto, gyvenamojo namo, apžiūrą, spręsti iškilusią problemą. Priešingai, ieškovas pats procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad apžiūrint Būsto krosnį dalyvavo ir atsakovo atstovas. 2019 m. vasario 27 d. kreipėsi į administruojamo gyvenamojo namo buto savininką, pagal gautą ieškovo raštą, jog nustatė netinkamai vykdomus kapitalinio remonto darbus, prašė iki 2019 m. balandžio 1 d. pašalinti defektus. Informavo ieškovą ir Būsto nuomininkę 2019 m. gruodžio 18 d. apie atliktą namo apžiūrą ir nurodė, kad trauka krosnyje užblokuota dėl kaimyno esančio greta Būsto, nurodė kreiptis į (duomenys neskelbtini) buto savininką. Kaip matyti, atsakovas 2019 m. birželio 10 d. teikė pranešimą, nurodydamas, kad atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, apžiūrą ir nustatė netinkamai atliekamus kapitalinio remonto darbus. Be kita ko, atsakovas (tuo metu dar UAB „Naujamiesčio būstas“) apie situaciją informavo Savivaldybę, kuri 2019 m. birželio 19 d. raštu įpareigojo Statybos inspekciją pagal kompetenciją ir galimybes patikrinti atliekamų remonto darbų teisėtumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, kaip namo administratorius, buvo aktyvus ir vykdė savo kaip namo administratoriaus funkcijas.

43. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

44. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Šiuo atveju atsakovas nėra daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų savininkas, todėl atsakovas negali vienasmeniškai priimti sprendimų, susijusių su namo defektų šalinimu, tam reikalingas butų ir kitų patalpų savininkų susitarimas bei pritarimas būsimiems darbams atlikti. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas kokiu nors būdu būtų nevykdęs daugiabučio namo, įskaitant ir Būsto, bendrojo naudojimo objektų administravimo Nuostatuose nurodytų pareigų. Ieškovo prielaidas atsakovo kaltei pagrįsti dėl sprogusios krosnies ir netinkamo daugiabučio priežiūros paneigia ir byloje pateiktas Statinio techninės priežiūros žurnalas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio atsakovas vykdė statinio konstrukcijų bei inžinerinės techninės įrangos naujų defektų ir deformacijų stebėseną, elektros instaliacijos priežiūrą ir darbus, vėdinimų kanalo ir kaminų patikrą. Teismo vertinimu, atsakovas užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal Reglamento nuostatas. Atsakovo teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017; Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1457-480/2022). Nagrinėjamu atveju atsakovas pranešė ieškovui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie vyksiančius kapitalinio remonto darbus, kurių teisėtumą pagal kompetenciją paskyrė patikrinti Statybos inspekcijai. Atsakovas, reaguodamas į ieškovo siunčiamus raštus, pranešimus, nurodė kreiptis į daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Vilnius, buto savininką, kuris vykdo remonto darbus. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad atsakovas (tuometinis UAB „Naujamiesčio būstas“) dar 2019 m. vasario 27 d. kreipėsi į remontą vykdantį asmenį. Be kita ko, pastebėtina, kad Būsto nuomininkė dėl turto kokybės ir daugiabučiame name esančių defektų į ieškovą kreipėsi ne vieną kartą, tuo pagrindu ieškovas 2019 m. sausio 25 d. ir 2019 m. vasario 13 d. kreipėsi su pranešimais į atsakovą (tuometinį UAB „Naujamiesčio būstas“). Būsto nuomininkė skundėsi dėl įlūžusių grindų, byrančių buto koridoriaus lubų, pro stogą bėgančiu vandeniu. Net tuo metu, Būsto nuomininkė jau nurodė apie girdimus tvarkomo kamino garsus. Visgi pastebėtina, kad šiuo atveju ieškovas, gavęs Būsto nuomininkės pranešimus dėl turte esančių krosnies ar kitų objektų defektų, iki krosnies sprogimo momento nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išvengiant nelaimingo įvykio, t. y. turėdamas Rangovo, atsakovo duomenis, elgėsi pasyviai, šiuo atveju nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovui. Iki Būste sprogusios krosnies ieškovas, kaip Būsto savininkas, nesikreipė į kitą daugiabučio namo butų ar patalpų savininką dėl eksploatuojamos krosnies defektų, išsiaiškinti defektų ryšio su vykdomais remonto darbais, nesikreipė į Būsto nuomininkę perspėdamas nesinaudoti krosnimi, kol nebus pašalinti nustatyti šildymo sistemos defektai. Jokie ieškovo faktiniai sprendimai dėl krosnies naudojimo išvengiant įvykio nebuvo priimti. Vien faktas, kad daugiabutis namas perduotas prižiūrėti atsakovui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas ir negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų daugiabučiam namui daryti ūkinio ar fizinio poveikio (CK 4.22 straipsnio 1 dalis).

46. CK 6.266 straipsnis, kuriuo savo reikalavimą grindžia ieškovas, reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Nurodytos normos 1 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės (jeigu toks asmuo neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo).

47. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.266 straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikymo, yra išaiškinęs, kad šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatomi neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015). Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, darytina išvada, kad atsakovas negali atsakyti nurodytos normos pagrindu, nes jis nėra ginčo daugiabučio gyvenamojo namo valdytojas, kadangi nurodytas pastatas patikėjimo teise perduotas valdyti ieškovui. Atsakovas yra paskirtas nurodytam namui teikti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Ieškovui neįrodžius pastato valdymo teisės perdavimo atsakovui fakto, reikalavimas nurodytu pagrindu negali būti keliamas (CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai).

48. Tais atvejais, kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

49. Faktinė aplinkybė, kad ieškovas jau po krosnies sprogimo kreipėsi su pretenzija į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo, neįrodo to, jog atsakovas elgėsi neaplaidžiai ir nerūpestingai bei nedėjo visų pastangų žalai nekilti. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas iki įvykio būtų nevykdęs krosnies ir vėdinimo instaliacijų, objektų, apžiūros, neatlikęs profilaktinių darbų, nešalinęs defektų ar kt. Ginčo atveju akivaizdu, kad žala Būstui padaryta ne dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto sugriuvimo ar jo trūkumų. Žala padaryta vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai, t. y. ieškovo butui. Taipogi ieškovas nekonkretizuoja kaip pasireiškė atsakovo neveikimas ar veiksmai, sąlygoję ieškovo kilusius nuostolius dėl sprogusios krosnies. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad būtent (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ar kitų patalpų savininkai galimai galėjo sąlygoti Būstui atsiradusią žalą. Kaip byloje nustatyta, kad 2019 metais name vyko remonto darbai, juos atlikinėjo tiek trečiasis asmuo A. S., tiek buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas I. Z., kuris nurodė, kad remonto metu į savo kaminą dėjo indėklą. Tačiau šios bylos kontekste vertintini ne paminėtų asmenų veiksmai, tačiau būtent atsakovo veiksmai ar neveikimas, kadangi ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia ne kitiems asmenims, o būtent atsakovui, nurodydamas, kad krosnis sprogo ir žala atsirado būtent dėl atsakovo kaltės ir jo pareigų neatlikimo. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškovas byloje vis tik nekonkretizavo kokius teisės aktus pažeidė atsakovas, to nenustatė ir teismas, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, neįrodė, kad atsakovas pažeidė pareigą tinkamai organizuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Atsakovas vykdė administratoriaus pareigas, t. y. pakankamai rūpinosi administruojamo daugiabučio šildymo instaliacija ir įrenginių (krosnies ir kitų įrenginių) priežiūra, o tai nesąlygojo žalos atsiradimo, nagrinėjamu atveju nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir Būste sprogusios krosnies įvykio. Ieškovas įrodymų, kurie galėtų pagrįsti namo administratoriaus (atsakovo) netinkamą pareigų vykdymą ar neteisėtą neveikimą, nepateikė (CK 6.248 straipsnis 3 dalis, CPK 178 straipsnis). Nesant įrodytoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms – neteisėtiems atsakovo veiksmams ir priežastiniam ryšiui - atsakovo civilinė atsakomybė negalima, todėl teismas plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

50. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad ieškovo pateikti įrodymai yra nepakankami ieškinio reikalavimui patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pobūdžio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Taigi, ieškovo ieškinys atmestinas pilna apimtimi.

51. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nagrinėjamu atveju prašė priteisti jo patirtas 2 063,05 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 131,35 Eur (DOK-194897); 465,85 Eur (DOK-68684); 465,85 Eur (DOK-44999)).

53. Trečiasis asmuo A. S. prašė atlyginti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-68707), pridėjo tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina CPK 47 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalis, kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79-100 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011).

54. Sprendžiant dėl atsakovo ir trečiojo asmens A. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vertintina, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcijos aktualios atitinkamo procesinio dokumento parengimo arba atstovavimo teismo posėdyje momentu) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Atsakovas ir trečiasis asmuo A. S. pateikė bylinėjimosi išlaidų detalizacijas, kurias įvertinus, nustatyta, kad šių asmenų šiuo atveju prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, pagrindo patirtas išlaidas sumažinti pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, yra pagrindas priteisti iš ieškovo, kaip pralaimėjusios šalies, atsakovo ir trečiojo asmens A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. atsakovo patirtos 2 063,05 Eur ir trečiojo asmens A. S. patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

55. Kiti tretieji asmenys bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl jų patirtų išlaidų, jeigu tokios ir buvo patirtos, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

56. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 62,24 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų atlyginimas priteistinas iš ieškovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ iš ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 2 063,05 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt tris eurus 05 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui A. S. iš ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ į valstybės biudžetą 62,24 Eur (šešiasdešimt du eurus 24 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.