Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant pareiškėjo D. K. atstovui A. V., suinteresuotam asmeniui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. patikslintą prašymą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuotas asmuo R. B., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, jog atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes ir nepilnamečio D. K. interesus, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti pareiškime išdėstytiems prašymams neturi pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti). Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. L.-K., kuri testamentu visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, paliko savo sūnui D. K.. D. K. palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė. R. B. prašymai dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo 2022 m. gruodžio 8 d. ir 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo atmesti. A. V. 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14722-1167/2023 paskirtas nepilnamečio D. K. rūpintoju ir turto administratoriumi. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog yra praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti.

9. Teismas, įvertinęs visas byloje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėjas buvo nepilnametis, R. B. prašymai dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo buvo netenkinti, A. V. tik 2023 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirtas pareiškėjo rūpintoju, sprendžia, kad terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių. Kadangi paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą, teises, teismas pažymi, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, suinteresuotas asmuo palikimo nepriėmė ir šioje byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju praleistas nežymiai dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra įsitikinęs, jog terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 1.5 straipsnis, CPK 576 straipsnis).

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas nepilnamečio vaiko vardu palikimui priimti, yra svarbios, todėl yra pagrindas atnaujinti nepilnamečiam vaikui D. K. praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.50, 5.57, 5.60 straipsniai, CPK 578 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

11. Nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, taigi teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Pažymėtina, jog CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. Akcentuotina, kad pagal CK 3.188 straipsnio 5 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. sausio 1 d., išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Taigi teismas išaiškina A. V. ir jo rūpintojui A. V., kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo turi būti paduotas palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga (išankstinio teismo leidimo, turint omenyje, kad pareiškimas bus paduotas po 2023 m. sausio 1 d., nereikia). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 5.52 numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, todėl siūlo svarstyti dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Pažymėtina, kad jeigu įpėdinis palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, tai turi nurodyti notarui pateikiamame pareiškime dėl palikimo priėmimo (CK 5.52 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečiam vaikui D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą 3 (trijų) mėnesių įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos J. L.-K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti D. K. ir jo rūpintojui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo turi būti paduotas palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertins, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.

Išaiškinti, kad jeigu įpėdinis palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, tai turi nurodyti notarui pateikiamame pareiškime dėl palikimo priėmimo (CK 5.52 straipsnio 2 dalis).

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kita nutarties dalis neskundžiama.