Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo, trečiasis asmuo – A. V., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ir trečiasis asmuo palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodo, kad ieškovo pareikšti reikalavimai atitinka jo interesus. Tarnyba papildomai paaiškino, kad didžiąją gyvenimo dalį, kone 12 metų, vaikas augo šeimoje, kurią jo motina faktiškai sukūrė su trečiuoju asmeniu, ir nors berniukas nuolat bendravo ir palaikė ryšius su savo tėvu A. K., visgi jų santykiai buvo labiau epizodiški nei ieškovo santykiai su motinos sugyventiniu, kuris gyvendamas su vaiku aktyviai dalyvavo vaiko kasdieniame gyvenime, jo priežiūroje, lavinime, ugdyme, prisidėjo prie jo išlaikymo ir kitų vaiko fizinių bei emocinių poreikių tenkinimo, tarp vaiko ir trečiojo asmens faktiškai formavosi itin artimi, abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpesčiu pagrįsti emociniai ir psichologiniai ryšiai, kuriuos pagrįstai galima prilyginti šeimyniniams ryšiams. Vaiko kasdieniai gyvenimo įpročiai ir buitis yra labiau susijusi su trečiuoju asmeniu, nei su atsakovu. Tarnyba išvadoje pažymi, kad paaugliui itin svarbūs asmeniniai socialiniai ryšiai taip pat yra susiję su gyvenimu Vilniuje, taip pat kaip ir jo ugdymas mokykloje, papildomas lavinimas, hobiai bei pomėgiai. Tarnybos nuomone, persikėlimas gyventi su tėvu drastiškai ir iš esmės pakeistų D. K. įprastą gyvenimą, o turimi duomenys sudaro pagrindą rimtai abejoti tuo, kad ieškovui persikėlus pas tėvą, pastarasis būtų pajėgus užtikrinti vaiko kasdienį vežiojimą į Vilnių. Pažymi, kad reikšminga aplinkybė, į kurią būtina atsižvelgti, yra ir tai, jog vaiko motinai mirus, atsakovas nesiėmė savarankiškai rūpintis sūnumi, nereikalavo jo grąžintini iš trečiųjų asmenų, be to, tėvas gerbia D. K. apsisprendimą likti gyventi Vilniuje su trečiuoju asmeniu. Tarnyba taip pat nurodo, kad santykiai tarp atsakovo ir trečiojo asmens yra pagarbūs ir bendradarbiaujantys, todėl nėra pagrindo abejoti, jog teisiškai atskyrus vaiką nuo tėvo ir vaiko rūpintoju paskyrus trečiąjį asmenį, vaiko ir tėvo tarpusavio santykiai ir šeiminiai ryšiai bus ir toliau palaikomi, tėvui bus sudaromos sąlygos dalyvauti vaiko gyvenime. Tarnyba papildomai informavo, kad trečiasis asmuo sėkmingai baigė mokymus pagal GIMK programą, o juos organizavęs globos centras pateikė teigiamą išvadą dėl jo pasirengimo ir tinkamumo būti nepilnamečio D. K. rūpintoju.

7. Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad ieškovo D. K. tėvas yra atsakovas A. K., motina J. L.-K. mirė (duomenys neskelbtini).

9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini). nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3621-432/2008 nutraukta atsakovo A. K. ir J. L.-K. santuoka, patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta, kad ieškovo D. K. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o tėvas A. K. įsipareigoja teikti išlaikymą ieškovui.

10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. gruodžio 9 d. Vaiko laikinojo apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovą D. K. laikinai apgyvendino pas trečiąjį asmenį A. V. Tarnybos 2022 m. gruodžio 14 d. Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas D. K. buvo perduotas tėvui A. K..

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.

12. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

13. Be kita ko, pažymėta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 pastraipa). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas).

14. Iš bylos rašytinės medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas nuo 5 metų amžiaus iki savo motinos mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su motina ir trečiuoju asmeniu Vilniaus mieste. Po motinos mirties ieškovas taip pat faktiškai liko gyventi kartu su trečiuoju asmeniu, su kuriuo, pareikšdamas byloje nagrinėjamą ieškinį, nori gyventi ir toliau. Ieškovas, kuriam šio sprendimo priėmimo dieną yra (duomenys neskelbtini) metų, Vilniaus mieste lanko ugdymo įstaigą, užklasinę veiklą, Vilniuje gyvena jo draugai, nuo šių metų rugsėjo 1 d. pradės lankyti (duomenys neskelbtini) klasę, per beveik 12 metų gyvenimo kartu su trečiuoju asmeniu tarp jų susiformavo stabilūs, pasitikėjimu grįsti ryšiai. Kaip nurodo ieškovas, su trečiuoju asmeniu jaučiasi saugus, mylimas ir aprūpintas; nors pripažįsta, kad ryšys su tėvu nėra nutrūkęs, tačiau savo gyvenamosios vietos nenori keisti. Atsakovas su ieškiniu sutiko.

15. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas kartu su trečiuoju asmeniu gyvena beveik 12 metų, su juo ieškovą sieją stabilūs bei saugūs ryšiai, Vilniaus mieste yra ieškovo pagrindinis socialinių ryšių centras, ieškovas išreiškė norą nekeisti ligšiolinio gyvenimo būdo, atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko, Tarnyba pateikė išvadą, kad ieškovo atskyrimas nuo tėvo byloje nustatytomis aplinkybėmis atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, teismas daro išvadą, kad egzistuoja objektyvios, pirmiau išvardytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atskirti ieškovą nuo atsakovo, todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo tenkinamas (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

16. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys).

17. Sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bylos dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko rūpintojo paskyrimo inicijavimo

18. Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (CK 3.256 straipsnis).

19. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis).

20. Ieškovas prašo nustatyti jo gyvenamąją vietą kartu su trečiuoju asmeniu A. V. Ieškovui gyvenant su trečiuoju asmeniu, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, pagal bylos medžiagą, trečiasis asmuo tinkamai rūpinasi vaiku.

21. Esant tokioms aplinkybėms iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo, D. K. gyvenamoji vieta nustatoma su trečiuoju asmeniu A. V.

22. CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

23. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl rūpybos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

24. Atskyrus vaikus nuo tėvų ir apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis).

25. Kadangi nagrinėjamu atveju išlaikymas ieškovui iš atsakovo priteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjamoje byloje nesprendžiama, paskiriant trečiąjį asmenį ieškovo išlaikymo lėšų administratoriumi (CK 3.275 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 27 d. sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, byloje pateikta pažyma apie ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

28. CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko, jo procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovas turėjo teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir tokiu atveju pagal įstatymą būtų atleistas nuo visų byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, teismas nusprendžia nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės ir nepriteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atskirti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo, D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su trečiuoju asmeniu A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant jį nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų administratoriumi.

Sprendimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir rūpintojo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.