Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

a) A. J. privalo prieš dvi savaites iki grįžimo į Lietuvą informuoti A. M. el. paštu (duomenys neskelbtini) apie numatomą grįžimą ir suderinti susitikimo su vaikais A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), laiką, kuris vyks A. J. grįžus į Lietuvą vaikų gyvenamojoje vietoje du savaitgalius, t. y. šeštadienį ir sekmadienį nuo 9.00 iki 13.00 val. be nakvynės bei dvi darbo dienas po dvi valandas nuo 17.00 iki 19.00 val.;

b) A. J. būnant užsienyje jis turi teisę bendrauti su vaikais A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), elektroninėmis ryšio priemonėmis ar telefonu darbo dienomis nuo 18.00 iki 19.00 val., savaitgaliais nuo 11.00 iki 12.00 val. A. ir A. J. pradėjus savarankiškai naudotis elektroninio ryšio priemonėmis ir/ar telefonu A. J. bendravimo laikas neribojamas;

c) A. J. turi teisę būti su nepilnamečiais vaikais A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), jų gyvenamojoje vietoje, nelyginiais metais per vaikų gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu gruodžio 24 ir 25 dienomis nuo 9.00 iki 13.00 val. be nakvynės; lyginiais metais gruodžio 31 d. ir nelyginių metų sausio 1 d. nuo 9.00 iki 13.00 val. be nakvynės; lyginiais metais pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 9.00 iki 13.00 val. be nakvynės; A. J. su vaikais praleidžia tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį ir tėvo gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini); A. M. su vaikais praleidžia motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, ir motinos gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini). Jei nurodytų švenčių metu vaikas lanko ugdymo įstaigą, tuomet vaiko ir tėvo bendravimas vyksta po užsiėmimų. A. J. privalo ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki nurodytų švenčių informuoti A. M. ar pasinaudos jam numatyta teise, o to nepadarius, šioje dalyje nurodytos šventės praleidžiamos su motina A. M.;

d) Vasaros atostogų metu A. J. turi teisę praleisti su vaikais A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), dvi savaites, prieš tai atostogų laiką suderinus su nepilnamečio vaiko motina A. M. Atostogų laiko derinimas turėtų vykti ne vėliau kaip iki vasaros sezono pradžios, t. y. iki birželio 1 dienos. Nelyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką turi vaikų tėvas A. J., o lyginiais – vaiko mama A. M. A. J. nederinant atostogų laiko iki birželio 1 dienos, pirmumą pasirinkti atostogų laiką turi A. M. Tėvo ir vaikų bendravimas atostogų metu vyksta be nakvynės;

e) Nurodytas ribotas bendravimas vyks iki tol, kol vaikams sueis 7 metai. Vaikų tėvas A. J. privalo palaikyti su vaikais ryšį, bendrauti nustatyta tvarka, o to nedarant ribotas bendravimas tęsis iki vaikų pilnametystės;

f) Pasikeitus bet kurio iš tėvų ir/ar vaiko telefono numeriui, gyvenamajai vietai, privaloma nedelsiant informuoti kitam iš tėvų.

3) Priteisti iš atsakovo A. J. vaikams A. J. ir A. J. išlaikymą kiekvienam po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo eismui dienos iki tol, kol vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

4) Priteisti iš atsakovo A. J. vaikams A. J. ir A. J. 1891,14 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidaro už laikotarpį nuo 2025-10-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. iki 2025-12-22;

5) Nustatyti, kad vaikams skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys jų motina A. M.;

6) Priteisti iš atsakovo A. J. valstybei visas dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Byloje nustatyta, kad šalys A. M. ir A. J. yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikai šiuo metu gyvena kartu su motina (duomenys neskelbtini) savarankiško gyvenimo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose yra saugi gyvenamoji aplinka bei visos galimybės pasirūpinti kasdieniais vaikų poreikiais, ugdymu ar sveikata. Tėvas su vaikais šiuo metu visiškai nebendrauja, nuo 2025 m. spalio mėnesio neteikia vaikams išlaikymo.

8. CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

9. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas jau gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

10. Nagrinėjamos bylos duomenimis, nepilnamečiai vaikai A. J. ir A. J. gyvena kartu su ieškove, vaiko motina. Ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, kadangi šiuo metu vaikai gyvena kartu su ja, kaip nurodė teismo posėdyje, su atsakovu vaikams būtų nesaugu, atsakovas, grįžęs į Lietuvą, girtuokliauja, neturi pakankamų įgūdžių pastoviam vaikų prižiūrėjimui. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jokių prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė. Institucijos teikiančios išvadą atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes toks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 str.).

11. Ieškovė prašo iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 350 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

12. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 str. 3 d.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė šiuo metu nedirba. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, turi žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės mėnesio pajamas sudaro 238 Eur socialinė pašalpa, 627 Eur nedarbo išmoka, 403 Eur vaiko pinigai, iš viso apie 1200 Eur. Nors atsakovo turtinės padėties nėra galimybės tiksliai įvertinti nesant į bylą pateiktų duomenų apie jo gaunamas pajamas, ieškovės paaiškinimais atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi. Duomenų apie atsakovo sveikatos problemas ar kitas nuo jo valios nepriklausančias priežastis, kurios ribotų jo galimybes dirbti ir gauti pajamų, byloje nėra. Iš 2025-11-07 Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad atsakovas be A. ir A., turi dar tris vaikus, tačiau jie jau yra pilnamečiai, informacijos dėl kitų atsakovo išlaikytinių, teismas neturi.

17. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui bent minimalių poreikių tenkinimui reikia apie 600 Eur per mėnesį. Maždaug prieš du metus, ieškovės žiniomis, atsakovas, dirbdamas Norvegijoje, uždirbo apie 5000 Eur, tačiau jokių oficialių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas teismas neturi. Atsakovas visą teisminį procesą išliko pasyvus, neišreiškė jokios savo pozicijos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teiginiai apie atsakovo gaunamas pajamas nėra pagrįsti objektyviais ir patikimais įrodymais, vien jais remtis sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties nėra pagrindo. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi. Be to, akcentuotina, kad dalį vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų padengia valstybė, mokėdama išmoką vienam vaikui 129,50 Eur. Įvertinus vaikų amžių, jų poreikius ir galimas tėvų turtines bei finansines galimybes, valstybės teikiamą paramą vaikams, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistina po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2025-12-22) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.194, 3.196, 3.208 str.).

18. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 1891,14 Eur už laikotarpį nuo 2025-10-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. iki 2025-12-22, skaičiuojant vaiko išlaikymui po 350 Eur per mėnesį.

21. Ieškovė skirtina vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.).

22. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalis tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

23. Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti bendravimo tvarką, nes ji atsakovu nepasitiki, atsakovas, grįžęs į Lietuvą girtuokliauja, neturi pakankamai įgūdžių rūpintis vaikais visą parą. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad iki išvados pateikimo teismui dienos, Skyriuje nebuvo gauta informacijos, jog tarp šalių būtų kilę konfliktinių situacijų dėl bendravimo su vaiku. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, atsakovas savo nuomonės į bylą neteikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo tenkintinas.