- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-06
- Bylos Nr.
- eA-2509-520/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01374-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno kolegija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimo pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno kolegija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 25S65053 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, kad, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjas būtų priverstas išvykti iš Lietuvos, netektų darbo ir pajamų, būtų priverstas iš naujo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi jau iš (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, susijusios su didelėmis išlaidomis ir nuostoliais dėl negautų pajamų, be to, pareiškėjas netektų teisės kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi ir turėtų laukti 5 metus. Pareiškėjui laimėjus nagrinėjamą ginčą, jis įgytų teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą, tačiau žalos dydis būtų didelis, o neigiamos pasekmės – sunkiai įvertinamos.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėjas nurodo, jog nesustabdžius Sprendimo galiojimo, jis patirs didelę žalą.
Nors pareiškėjas nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils nesustabdžius Sprendimo galiojimo, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog asmuo gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas yra realiai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, ar, atsižvelgiant į ginčijamą Sprendimą, būtų priimtas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo (įpareigojimo savanoriškai išvykti) iš šalies. Šiuo aspektu pareiškėjo nurodyti argumentai vertintini kaip susiję su tikėtinais atsakovo veiksmais, todėl nesudaro pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje.
Byloje ginčijamu Sprendimu nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę arba pareiškėjo išsiuntimo, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis bus priverstas grįžti į (duomenys neskelbtini) nagrinėjamos bylos kontekste, nėra susiję su Sprendimu. Aptariami pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos, nesant duomenų, jog atsakovas pradėjo pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę procedūrą, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad iš esmės panašios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-552/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-626-815/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-709-525/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-323-442/2025; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-443-415/2025; kt.).
Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.
Nutartis neskundžiama.