- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-18
- Bylos Nr.
- 2-618-513/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00405-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- UAB „Indovox“
- Atsakovas
- BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Kategorijos
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Indovox“ atstovui advokatui R. S., atsakovės BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ atstovui advokatui A. J., trečiajam asmeniui R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Indovox“ ieškinį atsakovei BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ dėl buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimo, tretieji asmenys R. G. ir antstolė A. R. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) atkurti buvusią ieškovės UAB „Indovox“ iki teisės pažeidimo padėtį ir įskaityti 2009-07-31 atsakovės UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ 42 432,65 Lt įsiskolinimą ieškovei pagal PVM sąskaitą faktūrą KJK Nr. 90431; 2) įskaityti 2009-08-30 atsakovės UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ 8 072,12 Lt įsiskolinimą ieškovei pagal PVM sąskaitą faktūrą KJK Nr. 90432; 3) įskaityti 2009-09-30 atsakovės UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ 7 168,26 Lt įsiskolinimą ieškovei pagal PVM sąskaitą faktūrą KJK Nr. 90433, t. y. pripažinti, kad 2009-09-30 tarp ieškovės ir atsakovės įvyko 57 673,03 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Ši byla nagrinėjama UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ bankroto byloje Nr. B2-82-513/2014.
Nurodo, kad šios bylos dalykas yra ieškovės buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas, t. y. retrospektyvinis įskaitymas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų CK 1.138 str. 1 d. 2 p., Paslaugų teikimo sutarties 4.1 d. pagrindais. Ieškinį grindžia šiomis aplinkybėmis ir motyvais. UAB „Baltijos ąžuolas“ (dabartinis pavadinimas – BUAB „Prostinvest“), kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė įsigijusi patalpas, nuomos sutartimi atsakovei nuomojo komercinės paskirties patalpas, esančias S. Daukanto g. 10, Palangoje, o atsakovė Paslaugų teikimo sutartimi teikė maitinimo paslaugas ieškovės viešbučio klientams. Paslaugų teikimo sutarties 4.1 dalyje buvo numatyta, kad ieškovė už atsakovės suteiktas paslaugas atsiskaito pagal atsakovės pateiktą sąskaitą faktūrą per 7 kalendorines dienas nuo paslaugų suderinimo akto pasirašymo dienos arba atlieka buhalterinę tarpusavio užskaitą su atsakove. Spręsdamas tarp ieškovės ir atsakovės kilusį ginčą, Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, jog pagal Nuomos sutarties 1.6, 10.4 d. Paslaugų teikimo sutartis yra Nuomos sutarties sudėtinė dalis ir pagal Paslaugų teikimo sutarties 4.1 d. šalys atlikinėjo buhalterines užskaitas atsakovei pateikus PVM sąskaitas faktūras. Paslaugų teikimo sutarties 2.1.8 p. buvo nustatyta, kad atsakovė iki kiekvieno mėnesio 15 d. įsipareigoja pateikti raštu ieškovei svečiams suteiktų paslaugų suderinimo aktą už praėjusį mėnesį, o sąskaitą faktūrą ieškovei už praėjusį mėnesį svečiams suteiktas paslaugas iki mėnesio 20 d. (Paslaugų teikimo sutarties 2.1.9 p.). Tačiau sutartinius įsipareigojimus bei mokestines prievoles – nustatytu laiku išrašyti ir pateikti ieškovei PVM sąskaitas faktūras atsakovė iš esmės pažeidė, t. y. ginčo sąskaitas faktūras pateikė ieškovei tik 2011-01-10, kai atsakovei jau buvo iškelta bankroto byla ir buvo paskirtas bankroto administratorius, dėl ko buvo pažeista iki tol susiklosčiusi tarp šalių atsiskaitymo už maitinimo paslaugas tvarka, t. y. pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai į savalaikį įskaitymą Paslaugų teikimo sutarties 4.1 d. pagrindu, užkirto kelią įgyvendinti Paslaugų teikimo sutarties 4.1 dalyje bei CK 6.130 str. numatytą įskaitymo teisę, t. y., jeigu atsakovė būtų pateikusi ginčo PVM sąskaitas faktūras, kaip numatė Paslaugų teikimo sutarties 2.1.9 p., Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 3, 4 d., Pridėtinės vertės mokesčio 79 str., ieškovė nebūtų atsakovės debitore, o ieškovė jos kreditore.
Teigia, kad įskaitymas teismo privalo būti atliktas retrospektyviai. Ieškovė privalės ginčo sąskaitas įtraukti į įmonės apskaitą retrospektyviai, sąskaitose nurodytomis datomis ir koreguoti praėjusio laikotarpio finansinę atskaitomybę. Teigia, kad ieškovės reikalavimas neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatai, jog įskaitymas po bankroto bylos iškėlimo negalimas, kadangi įskaitymas yra atliekamas iki bankroto bylos iškėlimo, 2009 metais, o bankroto byla atsakovei iškelta tik 2010-04-20. Nurodo, kad atsakovės bankroto administratorius susidariusius nuostolius dėl sąskaitų nepateikimo laiku, turėtų išsireikalauti iš kaltininkų, bendrovės finansininko arba vadovo, o ne iš ieškovės, kurios kaltės ar aplaidumo šioje situacijoje nėra.
Atsiliepimas
Atsakovė BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovės vadovui 20 000 Lt baudą, kurios dalį, t. y. 10 000 Lt, priteisti atsakovei, o kitą dalį (10 000 Lt) – valstybei. Paaiškina, kad 2010-04-20 įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ iškelta bankroto byla. 2010-08-09 nutartimi BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ bankroto byloje patvirtintas 64 238,48 Lt kreditorės UAB „Indovox“ kreditinis reikalavimas, kuris imperatyvių teisės normų pagrindu yra tenkinamas įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir eiliškumu (Įmonių bankroto įstatymo 35 str.). 2013-07-09 neįsiteisėjusia teismo nutartimi yra patikslintas kreditorės UAB „Indovox“ reikalavimas ir patvirtintas 42 833,27 Lt kreditinis reikalavimas. Kreditorei BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ 2012-02-23 Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu (civilinė byla Nr. 2-654-479/2012) iš skolininkės UAB „Indovox“ priteista 53 123 Lt skola, 1 912 Lt delspinigių, iš viso – 55 035 Lt, bei 6 procentai procesinių palūkanų ir 180 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2013-04-29 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-777/2013 Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-23 sprendimas paliktas nepakeistas. 2013-05-13 UAB „Indovox“ pareiškimu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo įskaitė BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ reikalavimą sumokėti skolą, kylančią iš įsiteisėjusio teismo sprendimo. 2013-05-30 BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ atsakyme į UAB „Indovox“ pareiškimą dėl įskaitymo nurodė, kad pareiškimas dėl įskaitymo yra niekinis ir nesukuriantis jokių teisėtų teisinių pasekmių. Atsakovei neaišku, kodėl ieškovė kreipėsi į teismą su atskiru ieškiniu dėl įskaitymo, kai įskaitymą 2013-05-13 pareiškimu atliko pati ieškovė. Pagal CK 6.131 str. 1 d. įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo. 2013-06-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusia nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-8299-889/2013) jau yra konstatuota, kad UAB „Indovox“ pareiškimas apie vienašalį įskaitymą yra neteisėtas bei nesudarantis jokių teisėtų teisinių pagrindų stabdyti skolos išieškojimo procesą. Skolininkė UAB „Indovox“ siekia visais įmanomais būdais vilkinti skolos išieškojimo procesą.
Įskaitymas, atsakovės manymu, turi būti atliktas laikantis CK, Įmonių bankroto įstatyme numatytos tvarkos ir sąlygų. Argumentuoja Konstitucinio Teismo 2013-07-05 nutarimo, Įmonių bankroto įstatymo 3 str. 1 d., 10 str. 7 d. 3 p., 21 str. 2 d. 5 p., remiasi nurodytomis aplinkybėmis ir teigia, kad 2013-05-13 UAB „Indovox“ pareiškimas dėl įskaitymo yra niekinis ir nesukuria jokių teisinių pasekmių kreditorei BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“. Pažymi, kad ieškovės nuorodos į nuomos bei paslaugų teikimo sutartis neturi jokios teisinės reikšmės, nes atsakovei iškėlus bankroto bylą, nėra tęsiamas minėtų sutarčių vykdymas, priešingai, kaip matyti iš įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, santykiai iš šių sutarčių yra pasibaigę teismui priėmus sprendimą byloje. Nors ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte tiesiogiai nenurodytas įskaitymo draudimas, teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Edisa" v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/2008; 2008 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekmecha" v. UAB „Juvasta", bylos Nr. 3K-3-226/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šakių rajono Grinaičių ŽUB, kt. v. BUAB „Asotros veterinarija bylos Nr. 3K-3-591/2009; kt.) išaiškinta, kad, leidžiant įskaitymą įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, būtų pažeidžiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir proporcingumas, kartu pasireikštų vieno kreditorių interesų nepagrįstas iškėlimas ir patenkinimas kitų kreditorių reikalavimų sąskaita. Atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1867 (įsigaliojo nuo 2012 m. kovo 1 d.) ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą pakeitė, papildydamas išimtimi, pagal kurią draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, netaikomas priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams įskaityti, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Tačiau, bet kuriuo atveju, įstatyme įskaitymo draudimas siejamas tik su nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu. Mano, kad ginčo atveju yra pagrindas ieškovei taikyti CPK 95 str. numatytas sankcijas, nes: UAB „Indovox“ jau buvo iškėlusi ginčą dėl pačios atlikto įskaitymo teisėtumo, tačiau jai nepalankios 2013-06-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties neskundė, o pasirinko kitą kelią – pateikė naują ieškinį, siekdama tų pačių tikslų t. y. laikinųjų apsaugos priemonių dėl vykdymo proceso stabdymo. Dėl nepagrįstai teikiamų reikalavimų yra nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skolos išieškojimo pagal kreditorės BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ reikalavimą. UAB „Indovox“ siekia galimai išvengti įsipareigojimų įvykdymo kreditorei, nes dar 2011-10-14 prašyme teismui dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pareiškė, kad UAB „Indovox“ veikla yra sezoninė ir bendrovė užbaigia vasaros sezoną rugpjūčio mėnesio pabaigoje, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma (1 578 Lt) jai yra didelė.
Teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovės atstovai palaikė atstovaujamųjų pozicijas išdėstytas šalių procesiniuose dokumentuose. Trečiasis asmuo R. G. iš esmės palaikė atsakovės poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Faktinės aplinkybės
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-04-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ iškelta bankroto byla (b. l. 120–122). 2013-07-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas kreditorės UAB „Indovox“ 42 833,27 Lt kreditinis reikalavimas, UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ bankroto byloje (b. l. 136). Atsakovei iškėlus bankroto bylą ieškovė reikalavimų įskaityti nereiškė, šis ieškinys pateiktas 2013-07-02 (b. l. 2–12), t. y. iš esmės po to, kai 2013-04-29 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-777/2013 buvo paliktas nepakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-23 sprendimas, kuriuo BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ iš UAB „Indovox“ priteista 53 123 Lt skola, 1 912 Lt delspinigiai, 6 procentų procesinės palūkanos ir 180 Lt bylinėjimosi išlaidos (LITEKO duomenys). Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje inter alia konstatuota, kad: ieškovė ir atsakovė patvirtino, kad jokių įskaitymų tarp jų nebuvo; šią aplinkybę patvirtina atsakovės kreditorinio reikalavimo, kildinamo iš ieškovės nesumokėto nuomos mokesčio, patvirtinimas ieškovės bankroto byloje. UAB „Indovox“ 2013-05-13 pareiškimu kreipėsi į BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ nurodydama, jog 64 238,48 Lt kreditinį reikalavimą dalinai įskaito į priešpriešinį BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ reikalavimą sumokėti 56 866 Lt sumą už suteiktas paslaugas ir tokiu būdu UAB „Indovox“ prievolė sumokėti 56 866 Lt sumą už suteiktas paslaugas pasibaigia įskaitymu (b. l. 124). BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ 2013-05-30 raštu UAB „Indovox“ atsakė, jog toks pareiškimą dėl įskaitymo yra niekinis ir paragino iki 2013-06-30 sumokėti priteistą skolą (b. l. 125). Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8299-889/2013 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-06469-2013-2) pagal pareiškėjos UAB „Indovox“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. R. Ž., BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ dėl antstolio veiksmų, nutarė: atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų; atmesti suinteresuoto asmens BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą UAB „Indovox“; panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/13/00382 sustabdymą; grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0075/13/00382 antstolei A. R. – Ž. (nutartis įsiteisėjo 2013-07-16, LITEKO duomenys). Šioje nutartyje teismas inter alia nustatė, kad: antstolės A. R. Ž. žinioje yra vykdomoji byla, pradėta vykdyti pagal išieškotojos BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ 2013-05-14 pateiktą vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-530-479/2012 dėl 55 215 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Indovox“ (ši skola priteista minėtu Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-23 sprendimu); antstolė 2013-05-14 patvarkymu Nr. S-5470 priimdama vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-530-479/2012 nustatė, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam raštui priimti, pagrįstai priėmė išieškotojos pateiktą vykdomąjį raštą; 2013-05-13 UAB „Indovox“ pareiškimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, kuriuo ji įskaitė BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ reikalavimą sumokėti skolą vertino iš esmės niekiniu ir negaliojančiu, nes atliktu jau po bankroto bylos iškėlimo.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl įskaitymo instituto taikymo retrospektyviai, t. y. ieškovė siekia, jog būtų įskaityti atsakovės įsiskolinimai ieškovei buvę iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovė su tuo nesutinka ir teigia, kad ieškovės reikalavimas pareikštas po bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo jį tenkinti.
Vienas įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų(žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vėjo tiltas“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-347/2013).
Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB Mažoji prekybos agentūra, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Accuratus“ v. SIA „Aquabaltia Group Latvia“, bylos Nr. 3K-3-142/2014).
Įskaitymo teisė ribojama 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais, šis įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus – pagal CK 6.134 straipsnio 7 dalį draudžiama įskaityti įstatymų numatytus kitokius reikalavimus. Reikalavimų įskaitymo draudimai gali būti susiję su įmonės bankroto būkle. Vienas prioritetinių įmonės bankroto instituto tikslų – įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų; bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta tokia bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuri užtikrina teisingą jų interesų derinimą ir lygiateisiškumą – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis).
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Akcentuotina, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-05 nutarime padarė išvadą, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) išlyga „išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas“ neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat išaiškino, kad: toks įskaitymas yra būdas įvykdyti mokesčių mokėtojo mokestinę prievolę ir taip yra užtikrinamas mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą; tokiu įskaitymu nepaneigiama bankrutuojančios įmonės kreditorių teisė reikalauti patenkinti jų reikalavimus, nėra pažeidžiamos kitų įmonės kreditorių nuosavybės teisės, kylančios iš Konstitucijos 23 straipsnio (žr. 2013 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. „Dėl Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2013, Nr. 73-3679). Ginčo atveju įskaitymas nėra grindžiamas minėta įstatymo nuostata, jog toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LAB „Argovegas“ v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-484/2004; kt.).
Įvertinus nustatytų faktinių bylos aplinkybių visetą, išdėstytą teisinį įskaitymo instituto taikymui aktualų reguliavimą, konstatuotina, kad retrospektyvus įskaitymo instituto taikymas ginče iš esmės yra negalimas, nes akivaizdžiai pažeistų bankrutuojančios įmonės (atsakovės) kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Remiantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 443 str. 7 d.).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Atsakovė atsiliepimu prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovės vadovui 20 000 Lt baudą. CPK 95 straipsnis numato, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius; motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; teismas, nustatęs nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Šiuo atveju ieškinio reikalavimų sutapatinti su minėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-8299-889/2013, kurioje UAB „Indovox“ skundė antstolės veiksmus, nėra jokio pagrindo. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos nustatyta įstatymu (CPK 5 str. 1 d.) ir šią teisę, teismo manymu, ieškovė šiuo atveju realizavo tinkamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pareiškiant ieškinį pasekmių.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
2014-07-17 nutartimi teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-530-479/2012 antstolės A. R. Ž. išieškotas sumas apskaityti atskirai nuo kitų pajamų ir uždraudė juos paskirstyti bankroto procese, kol bus išnagrinėtas ieškovės ieškinys šioje byloje (b. l. 149–150). Pažymėtina, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismo 2014-07-17 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šalys prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis aukščiau išdėstytu, vadovaudamasis 290–291 straipsniais, 443 straipsnio 7 dalimi, teismas
nutaria:
ieškovės UAB „Indovox“ ieškinį atmesti.
Šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-618-513/2014 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis iki 2014-08-25 įskaitytinai atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.