Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovams A. K. ir D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas prašė iš atsakovų A. K. ir D. K. solidariai priteisti 12 120,75 Eur skolos, 9090,96 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 1090,87 delspinigių, 40,20 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 12 120,75 Eur nuo 2019 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas „PlusPlus Capital“ AS ieškinyje ir jo atstovas G. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. kovo 7 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „mogo LT“ ir atsakovo A. K. buvo sudaryta atgalinio lizingo sutartis, pagal kurią Mogo suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išsipirkti transporto priemonę BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę iš Mogo bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas Mogo. Laiduotoja yra D. K., kuri 2016 m. kovo 5 d. su ieškovu pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo besąlygiškai laiduoti už A. K. dėl visų prievolių pagal Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį. 2017 m. rugpjūčio 21 d. atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, ji buvo nutraukta, tačiau transporto priemonė lizingo davėjui grąžinta nebuvo. Apie sutarties nutraukimą atsakovas buvo informuotas raštišku pranešimu. 2017 m. vasario 28 d. kreditorius UAB „mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU. 2018 m. gruodžio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius ,,Risk Management Services“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. 2018 m. gruodžio 18 d. reikalavimo perleidimo dieną skolos suma sudarė 12 868,72 Eur, iš jų 12 120,75 Eur negrąžinto finansavimo suma. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku. Nuo likusios nesumokėto finansavimo sumos (12 120,75 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2017 m. rugpjūčio 21 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 3 d.) buvo skaičiuojamos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurios už minėtą laikotarpį sudaro 9090,96 Eur. Palūkanos turi būti mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, todėl nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo ieškovas prašo priteisti 40,20 procentų mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Taip pat atsakovui prievolės pagal išperkamosios nuomos sutartį neįvykdžius tinkamai buvo paskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų, kurie sudaro 1090,87 Eur.

Ieškovas siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Atsakovai vengia mokėti skolą, nebendradarbiauja su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, jog įsiskolinimas nebuvo sumokėtas, ieškovui nepavyko atgauti skolos taikiais būdais, todėl buvo nuspręsta pažeistas teises ginti teisminiu keliu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad 2016 m. kovo 7 d. atsakovas A. K. sudarė atgalinio lizingo sutartį Nr. L07032016/0072, pagal kurią Mogo suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išsipirkti transporto priemonę BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę iš Mogo bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas Mogo. 2017-08-21 sutartis su atsakovu A. K. buvo nutraukta, o transporto priemonė jam nebuvo grąžinta. Laiduotoja yra D. K., kuri 2016 m. kovo 5 d. su ieškovu pasirašė laidavimo sutartį Nr. GP07032016/0072, pagal kurią įsipareigojo besąlygiškai laiduoti už A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini). UAB „mogo LT“ išsiuntė atsakovams pretenzijas, kuriose nurodė apie kreditoriaus teisių perleidimą bei ragino skolininkus padengti susidariusį įsiskolinimą. 2017-08-21 dėl esminių sutarties pažeidimų transporto priemonės sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukta. 2017-02-28 Kreditorius UAB ,,MOGO LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU. 2018-12-18 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius ,,Risk Management Services“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. 2018-12-18 reikalavimo perleidimo dieną skolos suma sudarė 12 868,72. 2019-01-29 atsakovai pranešimais buvo informuoti apie skolos perleidimą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, pranešime atsakovai buvo raginami sumokėti įsiskolinimą į „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo atsiskaitomąją sąskaitą. Iš atsakovo A. K. atstovės pateikto į bylą ieškovo rašto turinio matyti, kad nuo 2017 m. liepos mėn. neatliko nei vieno mokėjimo pagal sutartį, viso pagal sutartį skolininkas turėjo sumokėti 25 744,40 Eur, tačiau bendrai sumokėjo 9698,00 Eur. Ieškovas rašte nurodo, kad skolininkas negrąžino transporto priemonės ieškovui, nežinoma transporto priemonės buvimo vieta, todėl ieškovas daro išvadą, kad yra pasisavintas ar iššvaistytas svetimas turtas, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. (turto pasiavimas) ir 184 str. 1 d. (turto iššvaistymas) nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymius. Skolininkas, atlikdamas anksčiau nurodytus veiksmus padarė nukentėjusiajam turtinę 12 868,72 Eur žalą. Iš 2016 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymo Nr. 835751, matyti, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 670 Eur. Iš 2016 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymo Nr. 866884, matyti, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 660 Eur. Iš 2016 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymo Nr. 893757, matyti, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 700 Eur. Iš 2016 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymo Nr. 918488, matyti, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 650 Eur. Iš 2017 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymo Nr. 121215, matyti, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 1470 Eur. Iš 2017 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymo Nr. 165853, matyti, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 1000 Eur. Iš 2019 m. kovo 29 d. Kauno apskrities VPK Dainavos PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2019 m. kovo 19 d. buvo gautas „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo klientų aptarnavimo vadovės A. B. pareiškimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. ir 184 str. 1 d. pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta, nes tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami teisme civilinio proceso tvarka. Iš elektroninių laiškų turinio matyti, kad ieškovas 2018 m. liepos 11-12 d., siuntė atsakovui A. K. elektroninius laiškus, primindamas apie skolos apmokėjimą. Iš ieškovo pateiktos į bylą pažymos apie atliktus mokėjimus pagal sutartį Nr. L07032016/0072, matyti, kad laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. liepos 12 d. iš atsakovo buvo gauti mokėjai pagal sutartį, kurių suma sudaro 9699,00 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Taigi, civiliniai santykiai turi būti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 straipsnyje, inter alia subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kt.

Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovui A. K. prievolė grąžinti susidariusį įsiskolinimą ieškovui „Plus Plus Capital AS“ kyla iš 2016 m. kovo 7 d. su UAB „mogo LT“ sudarytos lizingo sutarties Nr. L07032016/0072, 2017 m. vasario 28 d. tarp UAB „mogo LT“ ir Risk Management Services OŪ sudarytos skolų perleidimo sutarties bei tarp Risk Management Services OU ir „Plus Plus Capital AS“ 2018 m. gruodžio 18 d. sudarytos reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 2017/02/28. Atsakovei D. K. prievolė grąžinti susidariusį įsiskolinimą ieškovui „Plus Plus Capital AS“ kyla iš 2016 m. kovo 7 d. pasirašytos laidavimo sutarties Nr. GP07032016/0072, pagal kurią laiduotojas (atsakovė) neatšaukiamai ir besąlygiškai laiduoja už A. K. ir šiam neįvykdžius ar netinkamai vykdant prievolę, laiduotojas ir skolininkas atsako kreditoriui (ieškovui) solidariai. Pažymėtina, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas A. K. netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal minėtą lizingo sutartį, numatytų įmokų pagal mokėjimo grafiką nesumokėjo, todėl pradinis kreditorius 2017 m. rugpjūčio 21 d. sutartį nutraukė.

Dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo atsakovai neginčija. Pažymėtina tai, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po sutarties nutraukimo mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas išliko, o reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, tačiau ir teisę reikalauti mokėti delspinigius ir (arba) palūkanas už vėluojamus mokėjimus ir (arba) palūkanas už naudojimąsi kapitalu.

Ieškovas UAB „mogo LT“ iš atsakovų solidariai prašė priteisti 12 120,75 Eur skolos, 9090,96 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 1090,87 delspinigių, 40,20 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 12 120,75 Eur nuo 2019 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies nurodydami, kad sutinka su prašoma priteisti 12 120,75 Eur skola bei 5 procentų dydžio metinėmis įstatyme numatytomis procesinėmis palūkanomis, tačiau nesutinka su prašomomis priteisti 42 proc. mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis bei prašoma priteisti 1090,87 Eur delspinigių suma. Atsakovai teigia, kad prašomos priteisti palūkanos yra per didelės, be to, palūkanos ir delspinigiai negali būti skaičiuojami kartu. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas mėnesinėmis įmokomis yra sumokėjęs 9698,00 Eur. Šias aplinkybes, kad iš atsakovo yra gavęs viso 9699,00 Eur finansavimo sumą pagal lizingo sutartį, patvirtino ir pats ieškovas į bylą pateikdamas pažymą apie atsakovo atliktus mokėjimus, todėl ginčo, kad atsakovo neišmokėta pagal lizingą finansavimo suma yra 12 120,75 Eur, tarp šalių nėra. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga AC- 37-1).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 7 d. ieškovas UAB „mogo LT“ ir atsakovas A. K. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. L07032016/0072, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 15 000 Eur finansavimą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais vykdyti įsipareigojimus, mokėti įmokas kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte šalys nustatė, kad fiksuotos palūkanos yra 40,20 proc. per metus, 7 punkte susitarė dėl 54,02 proc. metinės palūkanų normos. Sutarties 14.4 bei 14.7 punkte numatytos sutarties sąlygos, numatančios Lizingo gavėjo (atsakovo) vykdytinus reikalavimus. Numatytos sąlygos sutartyje nurodomas aiškiai, nedviprasmiškai, aiškia žodine išraiška. Minėtuose sutarties punktuose numatyta, kad kai sutartis nutraukta dėl lizingo gavėjo (nagrinėjamu atveju - atsakovo) kaltės, lizingo gavėjas privalo sumokėti neišmokėtą lizingo (išperkamosios nuomos) sumą, susikaupusiais lizingo įmokas bei greta kitų tokių atveju taikomų lizingo gavėjo pareigų, įskaitant pareigą mokėti 13.5 punkte įtvirtintas netesybas, lizingo gavėjas taip pat privalo sumokėti (atlyginti) Mogo netesybas viršijančius tokio dydžio nuostolius/kompensaciją, kurias sumokėjus Mogo būtų grąžintas į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Pažymėtina, kad šios lizingo sutarties nuostatos atitinka CK 6.574 straipsnyje numatytas lizingo sutarties nutraukimo pasekmes, tai yra kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu).

Nagrinėjamos bylos atveju, lizingo sutartimi atsakovas A. K. įsipareigojo mokėti 40,20 proc. metines palūkanas už lizingo sutartį, kurios skaičiuojamos nuo lizingo gavėjo gautos ir negrąžintos finansavimo sumos, mokamos pagal patvirtintą grafiką ir skaičiuojamos iki visiško finansavimo sumos grąžinimo dienos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad lizingo gavėjo (atsakovo) pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išliko. Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

Be kita ko, teismas pažymi, kad sutartys sudaromos ir vykdomos jų šalims bendradarbiaujant, kiekviena šalis privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Sąžiningumo principas ypač aktualus vartojimo sutartiniuose santykiuose, nes vartotojas dėl patirties, specialių žinios stokos turi palyginti mažesnes galimybes tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą. Nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą ir sąžiningumo kontrolę įtvirtina CK 6.188 straipsnis (CK 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais ex officio turi įvertinti iš vartojimo teisinių santykių kylančios sutarties sąlygas pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v. AB Grigiškės, bylos Nr. 3K-3-211/2008).

Nagrinėjamu atveju, šalių sudaryta lizingo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, ginčo dėl to nėra. Pažymėtina, kad atsakovas nagrinėjamojoje byloje nepareiškė reikalavimo pripažinti lizingo sutartį prieštaraujančia sąžiningumo kriterijams, neginčijo atskirų sutarties sąlygų, tačiau nesutiko su prašomomis priteisti 40,20 proc. mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis ir nurodė, kad prašomos priteisti palūkanos yra labai didelės, todėl nesąžiningos, o pasirašydamas lizingo sutartį jis ne visiškai suprato sutarties sąlygas, todėl prašė sumažinti prašomas priteisti palūkanas. Atsižvelgdamas į tai, kad lizingo sutartis nagrinėjamu atveju kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, teismas ex officio įvertinta sutartyje nustatytas palūkanas sąžiningumo aspektu.

Teismas, vertindamas palūkanų dydį, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-893-560/2016). Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Nagrinėjamu atveju, susikaupusių palūkanų dydį lėmė ne procentais išreikštas palūkanų dydis, o aplinkybė, kad atsakovas A. K. netinkamai vykdė savo prievolę kreditoriui. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas prisiimtas prievoles netinkamai vykdo ilgą laikotarpį, ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, į tai, kad atsakovas neginčijo sutarties sąlygų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių apskaičiuotų palūkanų sumą pripažinti neteisėta ir nepagrįsta. Teismo vertinimu, ieškovo prašomos priteisti iš atsakovų palūkanos nepažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymas neapriboja šalių teisės susitarti dėl palūkanų normos, tiesiog nustato bendrą vartojimo kredito kainos normos ribojimą. Nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito metinė norma yra 54,02 proc., t. y. mažesnė nei maksimali nustatyta įstatymo kredito metinė norma (sutarties sudarymo metu bendra vartojimo kredito metinė norma – 75 proc., Vartojimo kredito įstatymas (XI-1253) redakcija, galiojusi iki 2016-10-31). Nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių ir pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimai priteisti 9 090,96 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų paskaičiuotų nuo 12 0120,75 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. liepos 3 d. (12 120,75 Eur x 40,20 proc. x 681) ir 40,20 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 12 0120,75 Eur sumos nuo 2019 m. liepos 3 d. iki visiško kredito grąžinimo termino dienos, tenkintinas kaip pagrįstas.

Dėl delspinigių priteisimo.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Viena iš netesybų formų yra delspinigiai. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-376-690/2016).

Pažeidus lizingo sutartį, taikytina sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, lizingo sutarties 13.2 punktu atsakovas įsipareigojo už kiekvieną uždelstą dieną lizingo davėjui (ieškovui) mokėti 0,05 proc. delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs ir kurias jis įsiskolino lizingo davėjui pagal sutartį.

Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra įtvirtinto konkretaus dydžio, kuris reikštų, kad netesybos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, ar netesybos mažintinos.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 13.2 punktu prašo priteisti iš atsakovo 1 090,87 Eur netesybų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Teismas įvertinęs, bylos duomenis, nustatytas aplinkybes dėl šalių sutarties neįvykdymo, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl netesybų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Skolininkas pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Atsižvelgiantį tai, kad prievolę įvykdyti terminą pažeidė atsakovas A. K., todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 12 120,75 Eur (dvylika tūkstančių vieną šimtą dvidešimt eurų, 75 ct) skolos, 9090,96 Eur (devynis tūkstančius devyniasdešimt eurų, 96 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 1090,87 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų, 87 ct) delspinigių, 40,20 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 12 120,75 Eur nuo 2019 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, į. k. 11919806, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, į. k. 11919806, naudai 251,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą, 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, į. k. 11919806, atstovaujamo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialui, į. k. 303012217 naudai 251,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą, 00 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.