Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-607-1187/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-06
Bylos Nr.: e2S-607-1187/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-02380-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Atsakovas: E. D.
Ieškovas: A. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-607-1187/2025Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02380-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.6.4; 3.3.2.7. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) A. K. ir atsakovės E. D. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei E. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovės ir jos nepilnametės dukters bendravimo tvarką ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatė, kad:

1) atsakovė su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną šeštadienį nuotoliniu būdu per Messenger programėlę nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Ieškovas privalo sudaryti sąlygas nuotoliniam susitikimui, tai yra turėti reikiamą įrangą, nustatytu laiku įjungti įrenginius, reikalingus nuotoliniam bendravimui, netrukdyti vaiko ir motinos bendravimui, nustatytu laiku neįvykus nuotoliniam susitikimui, atsakovė bendrauja su nepilnamete dukra kitą dieną nuotoliniu būdu per Messenger programėlę nuo 17.00 val. iki 18.00 val.;

2) atsakovė kiekvieno mėnesio porinės savaitės ketvirtadieniais nuo 15 val. iki 17 val. turi teisę bendrauti su dukra Prienų rajono socialinių paslaugų centre (Prienai, Vytenio g. 2) bei jo kieme dalyvaujant tėvui, centro darbuotojams (-ui)/specialistams (-ui), o kiekvieno mėnesio neporinės savaitės ketvirtadieniais, atsakovė su dukra turi teisę bendrauti Jonavos rajono socialinių paslaugų centro (Jonava, Chemikų g. 136) patalpose bei jo kieme dalyvaujant tėvui, centro darbuotojams (- ui)/specialistams (-ui).

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-948-324/2024 Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą. Patikslino Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtintos laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos 2 punktą, jį išdėstant taip: „2) atsakovė kiekvieno mėnesio porinės savaitės ketvirtadieniais nuo 15 val. iki 17 val. bendrauja su dukra Prienų rajono socialinių paslaugų centre (Prienai, Vytenio g. 2) bei jo kieme dalyvaujant centro darbuotojams (- ui)/specialistams (-ui), o kiekvieno mėnesio neporinės savaitės ketvirtadieniais atsakovė su dukra bendrauja Jonavos rajono socialinių paslaugų centro (Jonava, Chemikų g. 136) patalpose bei jo kieme dalyvaujant centro darbuotojams (-ui /specialistams (-ui)“.

Šalies argumentai

3. Ieškovas A. K. (toliau – ieškovas, apeliantas-1) pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinos bendravimo tvarkos nustatymą ir nustatyti naują atsakovės E. D. (toliau – atsakovė, apeliantė-2) bendravimo su nepilnamete dukra V. K. tvarką:

1) bendravimas vyksta kiekvieną sekmadienį nuo 12:00 iki 14:00 val., lyginiais sekmadieniais – atsakovės gyvenamosios vietos adresu, nelyginiais – ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Bendravimas vyksta dalyvaujant ieškovui;

2) panaikinti laikinąją bendravimo nuotoliniu būdu tvarką;

3) jei nėra galimybės panaikinti laikinos nuotolinio bendravimo tvarkos, prašo šį bendravimą perkelti į bendravimą darbo dienomis, trečiadieniais ar ketvirtadieniais, vakarais nuo 19:00 valandos, nustatant bendravimo trukmę 30 minučių.

4. Ieškovas būtinybę byloje pakeisti bendravimo tvarką motyvuoja tuo, kad dėl vaiko amžiaus ir ribotų galimybių, vaikas naudojantis kompiuteriu negali ilgą laiką sukoncentruoti dėmesio nuotoliniame bendravime su motina, negali ilgai palaikyti pokalbio. Vaiko ir atsakovės bendravimas tapo sudėtingas ir neįmanomas, ėmė daugėti konfliktinių situacijų, bendravimo tvarka ėmė kenkti vaiko interesams, sveikatai. Ieškovas patiria neigiamas finansines pasekmes – jam reikia vežti vaiką į Jonavą (60–70 km), į Prienų socialinių paslaugų centrą, tai neleidžia ieškovui dirbti, gauti pajamų. Be to, ieškovas buvo atleistas iš darbo, įspėjime dėl atleidimo nurodyta, kad jis buvo nemokamose atostogose, turi savo asmeninių ir šeimos narių slaugymo problemų, kas trukdo savalaikiai kiekvieną dieną vairuoti transporto priemonę ir vežti krovinius. Esama bendravimo tvarka nesuteikia galimybės ieškovui susirasti kitą darbą, gauti pajamų ir užtikrinti dukters išlaikymą, vaiko vežiojimas į Jonavą didina ieškovo išlaidas.

5. Ieškovas nesutaria su socialinių paslaugų centro darbuotojais, esama bendravimo tvarka prisideda prie konfliktinės aplinkos kūrimo, socialinių paslaugų centras nedirba švenčių dienomis savaitės viduryje (žolinės ketvirtadienį), esama tvarka to neapsprendžia, nėra aiški ir lanksti, bendraujant socialinių paslaugų centre vaikui neužtikrinama tinkama aplinka, vaikas jau du kartus buvo peršalęs.

Atsiliepimas

6. Atsakovė atsiliepime į ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones prašė jo netenkinti bei pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones:

Žemesnės instancijos teismas

1) atsakovė bendrauja su nepilnamete dukra V. K. kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdama dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, tai yra ne vėliau nei 17.00 val., ir grąžindama nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 20.00 val.;

2) atsakovė bendrauja su nepilnamete dukra V. K. kiekvieną trečiadienį nuotoliniu būdu per Meesanger programėlę nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Ieškovas privalo sudaryti sąlygas nuotoliniam susitikimui, tai yra turėti reikiamą įrangą, nustatytu laiku įjungti įrenginius reikalingus nuotoliniam bendravimui;

3) nustatytu laiku neįvykus nuotoliniam susitikimui, atsakovė bendrauja su nepilnamete dukra V. K. sekančią dieną nuotoliniu būdu per Meesanger programėlę nuo 17.00 val. iki 18.00 val.;

4) atsakovė bendrauja su nepilnamete dukra V. K. kiekvieną trečiadienį, pasiimdama dukrą išjos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, tai yra ne vėliau nei 17.00 val., ir grąžindama nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.

Atsiliepimas

7. Atsakovė, prašydama pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės ir dar 2024 metų pavasarį teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka nebeatitinka realios situacijos. Atsakovė po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pakeitė gyvenamąją vietą iš Jonavos į Kauną, todėl nustatyta bendravimo tvarka neatitinka realios faktinės padėties, akivaizdžiai yra sunkiai įgyvendinama. Ieškovas dažnai negeba sudaryti sąlygų nuotoliniam bendravimui, dažnai nėra pajungiama programėlė, kuria atsakovė galėtų bendrauti su dukterimi bei ieškovas neatveža nepilnametės dukters į gyvus susitikimus, tokiu būdu yra nutraukiami atsakovės su dukra susiformavę socialiniai ryšiai. Šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka tarp atsakovės ir nepilnametės dukters neužtikrina saugių ir stabilių gyvenimo sąlygų.

8. Atsakovė, prašydama netenkinti ieškovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad iš esmės ieškovas laikinos bendravimo tvarkos netinkamumą grindžia jam nepalankiomis aplinkybėmis. Ieškovas ne dėl laikinos bendravimo tvarkos, kuri trunka kelias darbo valandas (kas antrą ketvirtadienį nuo 15.00 val.), o dėl savo asmeninių problemų ima nemokamas atostogas ir tinkamai neatlieka darbo funkcijų. Šiuo atveju ieškovo prašyme nurodyti argumentai dėl nustatytos bendravimo tvarkos yra visiškai savitiksliai, neatliepiantys nei vaiko, nei atsakovės teisių bei teisėtų interesų. Pažymėjo, kad socialinių darbuotojų dalyvavimas konflikto tarp ieškovo ir atsakovės negilina. Socialiniai darbuotojai apsaugo tiek atsakovę, tiek šalių nepilnametę dukrą nuo ieškovo neprognozuojamų įniršio protrūkių. Ieškovas yra konfliktiška asmenybė, konfliktus jis sukuria netgi su socialinio centro darbuotojais, kurie bando tinkamai įvykdyti savo pareigas ir užtikrinti teismo nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Dukra sparčiai auga, jos gebėjimas koncentruoti dėmesį didėja, tačiau pats ieškovas nesudaro tinkamų sąlygų nuotoliniams susitikimams. Ieškovas nuotolinius susitikimus organizuoja būnant svečiuose, kur natūraliai nepilnametė dukra koncentruojasi į naują aplinką, arba iš mašinos ar parko, kur yra apsupta kitų asmenų ir natūraliai dėmesį sutelkia į kitus objektus.

Šalies argumentai

9. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus į atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuose nesutiko su atsakovės prašymu. Nurodė, kad laikina bendravimo tvarka negali būti pakeista į tokią, kokią nurodo atsakovė. Atsakovė prašo sudaryti galimybę jai bendrauti su nepilnamete dukra nedalyvaujant nei jokios institucijos atstovams, nei ieškovui. Teismui kilo abejonės dėl to, kad atsakovė nepilnametę dukrą gali išsivežti į Rusijos Federaciją, todėl atsakovės ankstesnis prašymas leisti jai bendrauti su dukra tam tikrais savaitgaliais atsakovės gyvenamojoje vietoje netenkintas. Atsakovė teikia iš esmės pakartotinį prašymą dėl bendravimo kas antrą savaitgalį ir kiekvieną trečiadienį, nenurodydama ir nepagrįsdama pasikeitusių aplinkybių. Priešingai, per tą laiką buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad atsakovė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir visuomenei dėl savo skleidžiamos neigiamos informacijos ir nesantaikos skatinimo, kas iš esmės gali pakenkti nepilnametės dukros interesams ir tai sudaro pagrindą riboti atsakovės ir nepilnametės dukros kartu praleidžiamą laiką.

10. Atsakovė bendravimo tvarko prašo nustatyti, kad jeigu nepavyktų pabendrauti nuotoliu trečiadienį, tuomet bendravimas perkeliamas į ketvirtadienį, tačiau teismui draudžiama priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Ieškovas iš dalies sutinka, kad reikėtų keisti dieną, kuomet atsakovė bendrauja su nepilnamete dukra nuotoliniu būdu, kadangi šiuo metu paskirtas bendravimas nuotoliniu būdu šeštadienio vakarais, kuomet ieškovas su nepilnamete dukra dažniausiai pramogauja ar lanko giminaičius. Todėl sutinka, kad bendravimą nuotoliniu būdu reikėtų perkelti į darbo dieną, tačiau bendravimas nuotoliniu būdu perkeltinas į darbo dieną taip, kaip nurodyta ieškovo prašyme pakeisti laikiną bendravimo tvarką. Bendravimas nuotoliu nuo 17 valandos yra per ankstyvas, kadangi ieškovui įsidarbinus, jis nespės grįžti namo ir įjungti prietaisą vaizdo skambučiui atlikti. Todėl numatytas laikas turėtų būti 19 val.

11. Ieškovas sutinka, jog bendravimas Jonavos socialinių paslaugų centre yra beprasmiškas ir sukeliantis nepatogumų ne tik šalims, bet ir neatitinkantis nepilnametės dukros interesų. Atsakovė nepagrindė, kad būtų pasikeitusios kitos aplinkybės, suponuojančios pagrindą pakeisti laikiną bendravimo tvarką, leidžiant atsakovei pasiimti nepilnametę dukrą į savo gyvenamąją vietą. Ieškovas prašo gyvą bendravimą perkelti iš darbo dienos į savaitgalį, taip pat prašo nenumatyti Prienų ir Jonavos socialinių paslaugų centro darbuotojų dalyvavimo bendravime. Bendraujant savaitgaliais neiškils problemų, kadangi savaitgalis bet kokiu atveju yra ne darbo diena ir šalys nebus priklausomos nuo savivaldybių institucijų, kurios dirba tik darbo dienomis. Sutiktina su atsakove, kad pakeistoje bendravimo tvarkoje turėtų būti numatyta sąlyga, kad susirgus mergaitei ir ieškovui pateikus pagrindžiančius dokumentus apie dukros ligą, bendravimas nevyksta.

Atsiliepimas

12. Išvadą teikianti institucija pateikė atsiliepimą į šalių prašymus pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog jis neturi galimybės ketvirtadieniais pristatyti dukrą bendravimui su motina, nenurodė, kad jam artimi asmenys negalėtų to padaryti. Ieškovo darbo laiko norma 40 val. per savaitę, 8 val. per dieną, nebūtinai reiškia, jog jis kiekvieną dieną dirba nuo 8 val. iki 17 val. ir jo darbo valandos negali būti pakeistos. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, šiuo metu ieškovas bedarbis, todėl nežinoma, ar naujasis darbdavys nesudarys galimybės nustatytu laiku pristatyti vaiko į susitikimą. Ieškovas vaiko akivaizdoje nepagarbiai atsiliepia apie jo motiną, vartoja necenzūrinius žodžius, ne visada užtikrina galimybę vaikui bendrauti su motina nuotoliniu būdu. Esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, pati atsakovė nenori, kad jos bendravimas su dukra vyktų jos ar ieškovo namuose, dalyvaujant tėvui, nes ji bijo ieškovo. Tačiau teismui kilo abejonių, ar atsakovė, savaitgaliais pasiėmusi dukrą į savo gyvenamąją vietą, turėdama Rusijos pilietybę, nemėgins su vaiku išvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ar kitą valstybę, su kuria Lietuvos Respublikos santykiai įtempti. Šios grėsmės iš esmės nepaneigė ir Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartyje. Tarnybos vertinimu, teismui nustačius, kad šiuo metu vis dar kyla grėsmė dėl vaiko išvežimo iš Lietuvos Respublikos, siekiant vaiko dienotvarkės stabilumo, nėra tikslinga iš esmės keisti šiuo metu galiojančios laikinos bendravimo tvarkos, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė šiuo metu gyvena Kaune, Jonavos rajono socialinių paslaugų centras turėtų būti pakeistas į Vaiko gerovės centrą „Pastogė“, esantį P. P. g. 21, Kaune, kadangi socialinės paslaugos šeimai teikiamos pagal tėvų gyvenamąją vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymai pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo nustatyta laikina atsakovės bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku V. K.:

1) atsakovė su nepilnamete dukra V. K. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuotoliniu būdu per Messenger programėlę nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Ieškovas privalo sudaryti sąlygas nuotoliniam susitikimui, tai yra turėti reikiamą įrangą, nustatytu laiku įjungti įrenginius, reikalingus nuotoliniam bendravimui, netrukdyti vaiko ir motinos bendravimui. Nustatytu laiku neįvykus nuotoliniam susitikimui, atsakovė bendrauja su nepilnamete dukra sekančią dieną nuotoliniu būdu per Messenger programėlę nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Vaikui susirgus ir ieškovui pranešus raštu žinute atsakovei, pateikus atsakovei medicininę pažymą apie dukters ligą ar atsakovei pačiai prisijungus prie E.sveikatos sistemos ir gavus duomenis apie dukters ligą, vaiko ir motinos bendravimas nuotoliniu būdu vyksta sekančią dieną po vaiko pasveikimo nuo 19 val. iki 20 val. nutartyje nustatyta tvarka;

2) atsakovė, kiekvieno mėnesio porinės savaitės ketvirtadieniais nuo 15 val. iki 17 val., turi teisę bendrauti su dukra V. K. Prienų rajono socialinių paslaugų centro patalpose (Prienuose, Vytenio g. 2) bei jo kieme dalyvaujant tėvui, centro darbuotojams (-ui)/specialistams (-ui), o kiekvieno mėnesio neporinės savaitės ketvirtadieniais, atsakovė su dukra turi teisę bendrauti Vaiko gerovės centro „Pastogė“ patalpose (Kaune, P. Plechavičiaus g. 21) bei jo kieme dalyvaujant tėvui, centro darbuotojams(-ui) /specialistams(-ui). Vaikui, ieškovui susirgus ir ieškovui pranešus žinute atsakovei, pateikus atsakovei medicininę pažymą apie dukters ir ieškovo ligą, ar atsakovei pačiai prisijungus prie E.sveikatos sistemos ir susipažinus su duomenimis apie dukters ligą, vaiko ir motinos bendravimas Prienų rajono socialinių paslaugų centre, Vaiko gerovės centro „Pastogė“ Kaune, vyksta sekančią darbo dieną po vaiko ar ieškovo pasveikimo nuo 15 val. iki 17 val. nutartyje nustatyta tvarka;

3) atsakovei susirgus ir jai negalint dalyvauti jos ir dukters susitikime nuo 15 val. iki 17 val. Prienų rajono socialinių paslaugų centro (Prienai, Vytenio g. 2), Vaiko gerovės centro „Pastogė“ (Kaune, Plechavičiaus g. 21) patalpose, ji ieškovui privalo apie tai pranešti žinute per jų įprastas tarpusavio bendravimo priemones ne vėliau kaip iki tos dienos, kurią nustatytas bendravimas, 12 val.;

4) vaiko ir motinos bendravimas socialinių paslaugų centrų patalpose nevyksta išeiginėmis valstybinių švenčių dienomis. Vaiko ir motinos bendravimas, kai ketvirtadieniais centrai nedirba dėl valstybinės šventės, nukeliamas į darbo dieną po valstybinės šventės – pirmadienį nuo 15 val. iki 17 val.

14. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Situacija, dėl kurios šalys ir jų nepilnametė dukra patiria nepatogumų dėl motinos ir vaiko bendravimo tvarkos vykdymo pagal teismų nutartis susiklostė dėl pačių šalių veiksmų ir dėl jų susiklosčiusių aplinkybių.

14.2. Teismo nutartimi nustatytas atsakovės bendravimas su dukra nėra maksimalus. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad šalių dukra auga, darosi sąmoningesnė, todėl gali sutelkti dėmesį į nuotolinį bendravimą su motina, jeigu ieškovas netrukdytų.

14.3. Ieškovo argumentai dėl tvarkos pakeitimo ryšium su tuo, kad jis negali įsidarbinti ir buvo atleistas iš darbo dėl to, kad privalo vykdyti teismo nustatytą vaiko bendravimo su motina tvarką, nėra pakankami, kad šią tvarką pakeisti iš esmės. Darbdavio pažymoje nurodyta, kad ieškovas turi asmeninių ir šeimos asmenų slaugos problemų, kas trukdo jam tinkamai atlikti pareigas. Kokios tai problemos ir kokį šeimos narį slaugo ieškovas, nėra aišku. Taip pat nėra aišku, ar jos išnyks pakeitus bendravimo tvarką.

14.4. Teismų nutartimis išreikštos abejonės dėl galimo vaiko išvežimo į Rusijos Federaciją neišnyko, situacija nepasikeitė, todėl teismas nenustato vaiko ir motinos bendravimo atsakovės namuose kas antrą savaitgalį. Todėl teismas mano, kad nustatyta laikina atsakovės ir vaiko bendravimo tvarka iš esmės nekeičiama, siekiant nesumažinti atsakovės ir vaiko bendravimo trukmės, tik pakeičiamas nuotolinio atsakovės ir vaiko bendravimo laikas iš nuo 17 val. iki 18 val. į nuo 19 val. iki 20 val., kad ieškovas galėtų grįžti iš darbo ir turėtų laiko pasiruošti vaiko ir motinos bendravimui, o nuotolinio bendravimo laikas pakeičiamas iš šeštadienio į trečiadienį, kad ieškovas su vaiku galėtų išeiginę dieną išvykti iš namų (į svečius, pramogauti ir pan.).

14.5. Kadangi socialinės paslaugos šeimai teikiamos pagal tėvų gyvenamąją vietą, atsakovei pakeitus gyvenamąją vietą į Kauną, bendravimas su dukra ketvirtadieniais nustatomas Vaiko gerovės centre „Pastogė“, (Kaunas, P. Plechavičiaus g. 21).

14.6. Byloje nėra duomenų, kad socialinių paslaugų centruose yra netinkamos vaikui sąlygos, kad šalių duktė du kartus susirgo būtent po buvimo socialinių paslaugų centrų patalpose.

14.7. Vaiko ir motinos bendravimo tvarkoje neįvertinta aplinkybė, kad vaikas, turintis bendrauti su motina nuotoliniu būdu ar gyvai socialinių paslaugų centruose, gali sirgti, ar gali sirgti ieškovas, atsakovė, todėl bendravimo tvarka tikslinama, kad vaikui sergant ir ieškovui pateikus atsakovei gydymo įstaigos pažymą ar atsakovei pačiai prisijungus prie E.sveikatos sistemos ir susipažinus su įrašais apie vaiko sveikatą, vaiko ir motinos bendravimas socialinių paslaugų centruose ketvirtadieniais nevyksta. Tačiau, sergant ieškovui, vaiko nuotolinis bendravimas su motina vykti gali įprasta tvarka. Sergant atsakovei ir jai negalint atvykti į bendravimą su dukra Kaune Vaiko gerovės centre, Prienuose socialinių paslaugų centre, atsakovė apie tai informuoja ieškovą žinute per jų įprastas tarpusavio bendravimo priemones ne vėliau kaip iki tos dienos, kurią nustatytas bendravimas, 12 valandos.

14.8. Vaiko ir motinos bendravimas atsakovės namuose, dalyvaujant ieškovui, ir ieškovo namuose, nenustatomas, siekiant nesudaryti sąlygų dar didesniems šalių konfliktams, atsakovės nesaugumui. Vaiko ir motinos bendravimas socialinių centrų patalpose nevyksta išeiginėmis valstybinių švenčių dienomis, kurios pasitaiko savaitės viduryje. Tuomet vaiko ir motinos bendravimas nukeliamas į darbo dieną po valstybinės šventės – pirmadienį, nes penktadieniais gali būti trumpesnė socialinių paslaugų centrų darbo dieną (ne iki 17 val.).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Apeliantas-1 (ieškovas) A. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį dalyje dėl atsakovės ir nepilnametės dukros V. K. bendravimo gyvų susitikimų metu ir nutartį šioje dalyje išdėstyti taip:

1) atsakovė kiekvienos savaitės ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val. turi teisę bendrauti su dukra V. K. Prienų rajono socialinių paslaugų centro patalpose (Prienuose, Vytenio g. 2) bei jo kieme dalyvaujant tėvui, centro darbuotojams(-ui) /specialistams(-ui). Vaikui, ieškovui susirgus ir ieškovui pranešus žinute atsakovei, pateikus atsakovei medicininę pažymą apie dukters ir ieškovo ligą, ar atsakovei pačiai prisijungus prie E.sveikatos sistemos ir susipažinus su duomenimis apie dukters ligą, vaiko ir motinos bendravimas Prienų rajono socialinių paslaugų centre vyksta sekančią darbo dieną po vaiko ar ieškovo pasveikimo nuo 17 val. iki 19 val. nutartyje nustatyta tvarka;

2) atsakovei susirgus ir jai negalint dalyvauti jos ir dukters susitikime nuo 17 val. iki 19 val. Prienų rajono socialinių paslaugų centro (Prienai, Vytenio g. 2) patalpose, ji ieškovui privalo apie tai pranešti žinute per jų įprastas tarpusavio bendravimo priemones ne vėliau kaip iki tos dienos, kurią nustatytas bendravimas, 12 valandos;

3) vaiko ir motinos bendravimas socialinių paslaugų centrų patalpose nevyksta išeiginėmis valstybinių švenčių dienomis. Vaiko ir motinos bendravimas, kai ketvirtadieniais centras nedirba dėl valstybinės šventės, nukeliamas į darbo dieną po valstybinės šventės – pirmadienį nuo 17 val. iki 19 val.

Šalies argumentai

16. Apeliantas-1 atskirajame skunde taip pat prašo įpareigoti Prienų socialinių paslaugų centrą, Kauno socialinių paslaugų centrą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pateikti informaciją apie tai, ar ši, ar kita institucija (ar kuri nors iš jų) galėtų sudaryti galimybes nepilnametei dukrai V. K. ir atsakovei bendrauti po darbo valandų arba savaitgaliais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertinto ar iš tiesų ieškovas turi galimybę įsidarbinti ir kiekvieną ketvirtadienį prašyti darbdavio jį išleisti iš darbo nuo 14 iki 17 val. (nes apie 1 valandą laiko užtrunka nepilnametę dukrą nuvežti iki kitame mieste esančio socialinių paslaugų centro).

Žemesnės instancijos teismas

16.2. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra aišku, koks yra slaugomas asmuo ir kokios yra asmeninės problemos, tačiau šioje vietoje omenyje buvo turimas ieškovo nuolatinis atsiprašinėjimas iš darbo, kad jis galėtų nuvežti nepilnametę dukrą į susitikimą su atsakove ir vėliau iš jo parvežti.

16.3. Visuotinai žinoma, kad darbuotojas neturi teisės į 3 valandų pertrauką darbo metu. Ieškovas galėtų gauti tokias pertraukas nebent pagal susitarimą su darbdaviu. Vis dėlto, tokio susitarimo tikimybė yra maža, kadangi darbdavys yra pelno siekiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi atitinkamus įsipareigojimus prieš savo klientus. Ieškovas turi sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojo kvalifikaciją, todėl iki šiol pagrinde dirbdavo tokių transporto priemonių vairuotoju. Keisti kvalifikacijos ar ieškoti kito darbo nebūtų jokios prasmės, kadangi toks darbas yra pakankamai gerai apmokamas. Tačiau šio darbo specifika lemia tai, kad ieškovas negali veždamas krovinius staiga nutraukti atliekamų darbo funkcijų ir vykti paimti nepilnametės dukros iš ugdymo įstaigos ir po to ją vežti į susitikimą su ieškove į Prienų ar Kauno socialinių paslaugų centrą.

16.4. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę būti aktyviu šeimos bylose, bendravimo tvarką galėjo pakeisti kitaip nei prašo šalys, kad ji vyktų ne darbo valandomis, o pavyzdžiui, po darbo valandų arba savaitgaliais. Nors socialinių paslaugų centro darbo laikas yra nuo 8 val. iki 17 val. (pirmadieniais – ketvirtadieniais) bei nuo 8 val. iki 15.45 val. (penktadieniais), tačiau pirmosios instancijos teismas net nemėgino aiškintis, ar būtų galimybė atsakovei su nepilnamete dukra bendrauti socialinių paslaugų centro, ar Tarnybos, ar kitos įstaigos (pavyzdžiui, Šeimos krizių centre) patalpose po darbo valandų, t. y. po 17 valandos. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų kreiptis į Prienų socialinių paslaugų centrą, Kauno socialinių paslaugų centrą ir Tarnybą su paklausimu, ar šios ar kitos institucijos (ar kuri nors iš jų) galėtų sudaryti galimybes nepilnametei dukrai ir atsakovei bendrauti po darbo valandų arba savaitgaliais.

16.5. Byloje nustatyta, kad ieškovas su nepilnamete dukra gyvena Prienų rajone. Todėl bendravimo tvarka turėtų vykti toje savivaldybėje, kurioje gyvena šalių nepilnametė dukra. Nepilnametės dukros vežiojimas kas antrą ketvirtadienį į Kauną kenkia nepilnametės dukros interesams, kadangi kas antrą ketvirtadienį mergaitei reikės po 2 valandas praleisti kelyje važiuojant transporto priemone (valanda pirmyn ir valanda atgal).

Atsiliepimas

17. Atsakovė-2 E. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

17.1. Ieškovas žino kada socialiniai centrai dirba, o kada ne, tačiau vis tiek prašo nustatyti susitikimus su nepilnamete dukra socialinių centrų nedarbo metu, tai yra nuo 17 val. iki 19 val., kuomet socialinių paslaugų centrai nedirba.

17.2. Ieškovas prie prašymo pakeisti laikiną bendravimo tvarką pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad jis yra atleistas iš užimamų pareigų. Taigi šiai dienai ieškovas nėra dirbantis asmuo ir turintis tam tikrą laiką užimtumą, o ieškovui įsidarbinus pas kitą darbdavį, jo darbo grafikas gali būti visiškai kitoks, nei buvo iki šiol, ir pirmos instancijos teismo nustatytos bendravimo valandos ieškovui bus suderinamos su jo darbo grafiku.

17.3. Ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl nustatytos bendravimo tvarkos yra visiškai savitiksliai, neatliepiantys nei vaiko, nei atsakovės teisių bei teisėtų interesų. Šiame kontekste pažymėtina, kad šis ieškovo atskirasis skundas su jame nurodytais argumentais apie ieškovo apsunkintą gyvenimą, jo teisės į darbą sudėtingą įgyvendinimą, finansinių galimybių sumažėjimą, sveikatos problemas, akivaizdžiai patvirtina faktus, kad ieškovas sunkiai gali įgyvendinti savo, kaip nepilnametės dukters tėvo, pareigas, tai yra beveik vienerius metus nepilnametei dukrai gyvenant kartu su ieškovu, ieškovui tapo beveik nebeįmanoma suderinti savo kaip tėvo pareigų su kitomis socialinėmis pareigomis darbdaviui ir kt.

17.4. Nepilnametės dukters vežimas į Kauną, pagal nustatytą bendravimo tvarką, nepažeidžia jos interesų. Pirma, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas su nepilnamete dukra yra labai mobilūs ir nuolat vienais ar kitais reikalais keliauja, tai yra nepilnametės dukters gydymo įstaiga yra Jonavoje, tad ieškovas su nepilnamete dukra dėl jos sveikatos sutrikimų turi važiuoti iš Prienų į Jonavą ir atgal, kas yra dar ilgesnė kelionė. Antra, ieškovas su nepilnamete dukra dažnai svečiuojasi pas gimines Kaune, tad akivaizdu, kad nepilnametės dukters nevargina kelionės, be to būtent Kaunas yra ieškovo ir nepilnametės dukters pramogų vieta. Trečia, ieškovo nuosavybė yra būtent Jonavos rajone, kurioje jis lankosi su nepilnamete dukra, o Prienuose yra nuomojamas gyvenamasis būstas.

17.5. Apeliantas nori visus sutikimus perkelti tik į Prienus. Tačiau su tokia pozicija nesutiktina, nes pirmiausia, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tad šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad ne tik atsakovė turi važiuoti į susitikimus, bet ir pats apeliantas turi imtis veiksmų dėl nepilnametės dukters gerovės.

18. Apeliantė-2 (atsakovė) E. D. atskirajame skunde prašo panaikinti dalį Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir nustatyti tokią tvarką:

1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje pakeisti vaiko ir motinos bendravimo tvarką ir nustatyti, kad atsakovė su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną trečiadienį nuotoliniu būdu per Messenger programėlę nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Ieškovas privalo sudaryti sąlygas nuotoliniam susitikimui, tai yra turėti reikiamą įrangą, nustatytu laiku įjungti įrenginius, reikalingus nuotoliniam bendravimui, netrukdyti vaiko ir motinos bendravimui. Nustatytu laiku neįvykus nuotoliniam susitikimui, atsakovė bendrauja su nepilnamete dukra sekančią dieną nuotoliniu būdu per Messenger programėlę nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Vaikui susirgus ir ieškovui pranešus raštu žinute atsakovei, pateikus atsakovei medicininę pažymą apie dukters ligą, vaiko ir motinos bendravimas nuotoliniu būdu vyksta sekančią dieną po vaiko pasveikimo nuo 19 val. iki 20 val. nutartyje nustatyta tvarka;

2) atsakovė kiekvieno mėnesio porinės savaitės ketvirtadieniais nuo 15 val. iki 17 val., turi teisę bendrauti su dukra V. K. Prienų rajono socialinių paslaugų centro patalpose (Prienuose, Vytenio g. 2) bei jo kieme dalyvaujant centro darbuotojams(-ui) /specialistams (- ui), o kiekvieno mėnesio neporinės savaitės ketvirtadieniais, atsakovė su dukra turi teisę bendrauti Vaiko gerovės centro „Pastogė“ patalpose (Kaune, P. Plechavičiaus g. 21) bei jo kieme dalyvaujant centro darbuotojams(-ui)/specialistams (-ui). Vaikui, ieškovui susirgus ir ieškovui pranešus žinute atsakovei, pateikus atsakovei medicininę pažymą apie dukters ir ieškovo ligą, vaiko ir motinos bendravimas Prienų rajono socialinių paslaugų centre, Vaiko gerovės centro „Pastogė“ Kaune, vyksta sekančią darbo dieną po vaiko ar ieškovo pasveikimo nuo 15 val. iki 17 val. nutartyje nustatyta tvarka;

19. Apeliantės-2 atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1. Pirmos instancijos teismas nustatė minimalią bendravimo tvarką tarp atsakovės ir nepilnametės dukters (atsakovei su nepilnamete dukra suteikta teisė bendrauti 2 valandas per savaitę gyvai bei 1 valandą nuotoliniu būdu), tačiau nepaisant tokio bendravimo, atsakovė su nepilnamete dukra turi bendrauti dalyvaujant ieškovui, kas akivaizdžiai neatitinka nei atsakovės, nei nepilnametės dukters interesų, kadangi santykiai su ieškovu yra konfliktiški; ieškovas su socialinių paslaugų centro darbuotojais ir lankytojais bendraudavo nekultūringai, šaukdavo, impulsyviai gestikuliuodavo rankomis, trikdydavo kasdienę darbuotojų ir lankytojų dienotvarkę. Be to, nepilnametė dukra bijo ieškovo ir jam dalyvaujant susitikimų metu ji negali pilnai atsiskleisti, atsiverti, taigi akivaizdu, kad ieškovo dalyvavimas susitikimų metu akivaizdžiai pažeis nepilnametės dukters teisėtus interesus.

19.2. Dėl šiuo metu vykstančių teisminių procesų, atsakovė neturiu galimybės prisijungti prie bet kokių portalų, tame tarpe ir e.sveikatos, todėl negali pati patikrinti duomenų apie nepilnametės dukters ligas.

Atsiliepimas

20. Ieškovas atsiliepime į apeliantės-2 atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1. Bendraujant socialinių paslaugų centre, nepilnametei dukrai nėra užtikrinama tinkama aplinka, kas kelia rimtą pavojų vaiko sveikatai. Nepilnametė dukra jau du kartus buvo peršalusi bei patyrė kvėpavimo takų uždegimą, netgi buvo hospitalizuota.

20.2. Ieškovo aktyvus dalyvavimas bendravimo procese leis užtikrinti, kad mergaitė būtų tinkamai aprengta, ja būtų tinkamai pasirūpinta, tokiu būdu užkertant kelią bet kokiam galimam pavojui jos sveikatai ir užtikrinant mergaitės gerovę bei interesus.

20.3. Esant nustatytai bendravimo tvarkai, būtina, kad atsakovės bendravime su nepilnamete dukra, vietoje konfliktus skatinančių socialinių paslaugų centro darbuotojų, dalyvautų ieškovas. Tai pirmiausia reikalinga tam, kad būtų užtikrinta vaiko sveikata ir gerovė, nes tėvo dalyvavimas padėtų garantuoti, jog vaikas bus tinkamai prižiūrimas ir jo interesai nebus pažeisti. Antra, kadangi atsakovė yra Rusijos pilietė, kyla rizika, jog ji gali neteisėtai išvežti vaiką į Rusiją. Atsižvelgiant į nutrūkusį diplomatinį ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, tokia situacija gali sukelti papildomų sunkumų dėl vaiko susigrąžinimo ar teisėsaugos institucijų pagalbos. Todėl ieškovo dalyvavimas bendravime yra ne tik pageidautinas, bet ir būtinas, kad būtų užtikrinta, jog bendravimo procesas būtų stebimas ir prireikus būtų operatyviai imtasi veiksmų užkirsti kelią galimam neteisėtam vaiko pervežimui į Rusiją. Toks ieškovo dalyvavimas nepilnametės dukros ir atsakovės bendravime padės užtikrinti, kad vaiko sveikata ir interesai būtų deramai apsaugoti bei padės išvengti galimų grėsmių, susijusių su vaiko teisinės apsaugos ir saugumo užtikrinimu.

20.4. Atsakovė nurodo, kad dėl tariamo ieškovo netinkamo elgesio, trukdant atsakovei bendrauti su nepilnamete dukra, jo atžvilgiu yra pradėta administracinio nusižengimo teisena. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo teisena ieškovo atžvilgiu buvo vykdoma dėl tariamo atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkos pažeidimo, tačiau Tarnybos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nenustačius ieškovo veiksmuose tyčios. Todėl Atsakovės teiginiai šioje vietoje yra nepagrįsti

20.5. Atsakovės pasvarstymai dėl to, kad ji negali prisijungti prie e.sveikata.lt sistemos, nėra susiję su nagrinėjamu klausimu ir nėra nagrinėjamo klausimo dalyku, kadangi jokių su tuo susijusių reikalavimų atsakovė nereiškia. Dėl šios priežasties šie atsakovės argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir dėl jų plačiau nepasisakome.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

22. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – pakeista laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo

24. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

25. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

26. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo teikiamas naujas įrodymas yra susijęs su sprendžiamu ginču ir nagrinėjamos bylos dalyku, be to, Tarnybos nutartis priimta po skundžiamos nutarties priėmimo, dėl to ieškovui nebuvo objektyvios galimybės pateikti šį įrodymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl to, siekiant teisingai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, o teikiamo naujo įrodymo vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jis priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

28. Bylos ir teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1972-217/2022, be kita ko, nutraukė šalių santuoką bendru sutarimu, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, šalys, be kita ko, susitarė, kad šalių nepilnametė dukra lieka gyventi su mama (šioje byloje atsakove); nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatoma pagal motinos gyvenamąją vietą (sutarties 2.1 punktas); pareiškėjas (šioje byloje ieškovas) įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 150 Eur nepilnametei dukrai išlaikyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės (sutarties 3.1 punktas); atsakovė įsipareigojo netrukdyti ieškovui matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra (sutarties 4.1 punktas).

29. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-22670- 722/2023 patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas, nustatė šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo byloje priėmimo, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą; nustatė, kad atsakovė bendrauja su vaiku kiekvieną lyginę savaitės dieną nuo 17.40 val. iki 19.40 val. pasirinktomis ryšio priemonėmis nuotoliniu būdu. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.

30. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovės ir jos nepilnametės dukters bendravimo tvarką ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatė, kad:

31. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-948-324/2024 Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą. Patikslino Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtintos laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos 2 punktą, jį išdėstant taip: „2) atsakovė kiekvieno mėnesio porinės savaitės ketvirtadieniais nuo 15 val. iki 17 val. bendrauja su dukra Prienų rajono socialinių paslaugų centre (Prienai, Vytenio g. 2) bei jo kieme dalyvaujant centro darbuotojams (- ui)/specialistams (-ui), o kiekvieno mėnesio neporinės savaitės ketvirtadieniais atsakovė su dukra bendrauja Jonavos rajono socialinių paslaugų centro (Jonava, Chemikų g. 136) patalpose bei jo kieme dalyvaujant centro darbuotojams (- ui)/specialistams (-ui)“.

32. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi nustatė tokią laikiną atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku:

1) atsakovė su nepilnamete dukra V. K. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuotoliniu būdu per Messenger programėlę nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Ieškovas privalo sudaryti sąlygas nuotoliniam susitikimui, tai yra turėti reikiamą įrangą, nustatytu laiku įjungti įrenginius, reikalingus nuotoliniam bendravimui, netrukdyti vaiko ir motinos bendravimui. Nustatytu laiku neįvykus nuotoliniam susitikimui, atsakovė E. D. bendrauja su nepilnamete dukra V. K. sekančią dieną nuotoliniu būdu per Messenger programėlę nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Vaikui susirgus ir ieškovui pranešus raštu žinute atsakovei, pateikus atsakovei medicininę pažymą apie dukters ligą ar atsakovei pačiai prisijungus prie E.sveikatos sistemos ir gavus duomenis apie dukters ligą, vaiko ir motinos bendravimas nuotoliniu būdu vyksta sekančią dieną po vaiko pasveikimo nuo 19 val. iki 20 val. nutartyje nustatyta tvarka;

2) atsakovė, kiekvieno mėnesio porinės savaitės ketvirtadieniais nuo 15 val. iki 17 val., turi teisę bendrauti su dukra V. K. Prienų rajono socialinių paslaugų centro patalpose (Prienuose, Vytenio g. 2) bei jo kieme dalyvaujant tėvui, centro darbuotojams (-ui)/specialistams (-ui), o kiekvieno mėnesio neporinės savaitės ketvirtadieniais, atsakovė su dukra turi teisę bendrauti Vaiko gerovės centro „Pastogė“ patalpose (Kaune, P. Plechavičiaus g. 21) bei jo kieme dalyvaujant tėvui, centro darbuotojams (-ui)/specialistams (-ui). Vaikui, ieškovui susirgus ir ieškovui pranešus žinute atsakovei, pateikus atsakovei medicininę pažymą apie dukters ir ieškovo ligą, ar atsakovei pačiai prisijungus prie E.sveikatos sistemos ir susipažinus su duomenimis apie dukters ligą, vaiko ir motinos bendravimas Prienų rajono socialinių paslaugų centre, Vaiko gerovės centro „Pastogė“ Kaune vyksta sekančią darbo dieną po vaiko ar ieškovo pasveikimo nuo 15 val. iki 17 val. nutartyje nustatyta tvarka.

4) Vaiko ir motinos bendravimas socialinių paslaugų centrų patalpose nevyksta išeiginėmis valstybinių švenčių dienomis. Vaiko ir motinos bendravimas, kai ketvirtadieniais centrai nedirba dėl valstybinės šventės, nukeliamas į darbo dieną po valstybinės šventės – pirmadienį nuo 15 val. iki 17 val.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

33. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Be to, CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje, taip pat ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos; paduodamas šį prašymą, pareiškėjas be kita ko turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Teismas taip pat gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

34. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, taip pat į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

35. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015).

36. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos preambulė). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

37. Abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė (pakeitė) laikiną bendravimo tvarką, kurioje apibrėžė tiek nepilnamečio vaiko bendravimą su atsakove nuotoliniu būdu, tiek kontaktiniu būdu. Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių neginčija nustatytos bendravimo tvarkos nuotoliniu būdu, tačiau šalys nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka kontaktiniu būdu.

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė kiekvieno mėnesio porinės savaitės ketvirtadieniais nuo 15 val. iki 17 val. turi teisę bendrauti su dukra Prienų rajono socialinių paslaugų centro patalpose (Prienuose, Vytenio g. 2) bei jo kieme dalyvaujant tėvui, centro darbuotojams (-ui)/specialistams (-ui), o kiekvieno mėnesio neporinės savaitės ketvirtadieniais atsakovė su dukra turi teisę bendrauti Vaiko gerovės centro „Pastogė“ patalpose (Kaune, P. Plechavičiaus g. 21) bei jo kieme dalyvaujant tėvui, centro darbuotojams(-ui)/specialistams (-ui). Vaikui, ieškovui susirgus ir ieškovui pranešus žinute atsakovei, pateikus atsakovei medicininę pažymą apie dukters ir ieškovo ligą, ar atsakovei pačiai prisijungus prie E.sveikatos sistemos ir susipažinus su duomenimis apie dukters ligą, vaiko ir motinos bendravimas Prienų rajono socialinių paslaugų centre, Vaiko gerovės centro „Pastogė“ Kaune vyksta sekančią darbo dieną po vaiko ar ieškovo pasveikimo nuo 15 val. iki 17 val. nutartyje nustatyta tvarka.

40. Ieškovas atskirajame skunde tvirtina, jog atsakovės bendravimo tvarka su vaiku turėtų būti nustatyta darbo dienomis po 17 val. arba savaitgaliais, kuomet ieškovas nedirba, taip pat, bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta tik Prienuose – pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Tuo tarpu atsakovė atskirajame skunde tvirtina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė bendravimo tvarką, kuomet atsakovės su nepilnamečiu vaiku bendravimo laiku kartu dalyvauja ir ieškovas, taipogi, atsakovė neturi galimybės prisijungti prie E.sveikatos sistemos. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nesutinka su priešingos šalies atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

41. Pirma, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad bendravimo tvarka nustatyta darbo metu, nesiaiškino, ar institucijos galėtų sudaryti galimybes nepilnametei dukrai ir atsakovei bendrauti po darbo valandų arba savaitgaliais, taip pat, pasisakant dėl jo atleidimo iš darbo priežasčių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi ieškovas negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti.

42. Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad iš 2024 m. liepos 9 d. darbdavio pažymos nėra aišku kas trukdo ieškovui tinkamai atlikti darbo pareigas ir kokį šeimos narį slaugo ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas galėjo pateikti informaciją iš darbovietės, kuriais laikotarpiais jis nebuvo darbe, kas sudarytų pagrindą įvertinti, ar ieškovas darbe nebuvo tuomet, kai turėjo nepilnametį vaiką nuvežti į susitikimus su atsakove. Tuo tarpu, jei ieškovo galimybės teikti įrodymus buvo apsunkintos, ieškovas galėjo teismo prašyti išreikalauti įrodymus (CPK 199 straipsnis), tačiau ieškovas tokio prašymo nereiškė.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat nebuvo pagrindo kreiptis į Tarnybą ar kitas institucijas (įstaigas) dėl paklausimo, ar yra galimybė sudaryti sąlygas bendrauti atsakovei su nepilnamečiu vaiku pasibaigus įstaigų darbo laikui, kadangi ieškovas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinės instancijos teisme metu yra bedarbis (ieškovas bedarbis yra nuo 2024 m. liepos 12 d.). Taigi šiuo atveju nėra aišku koks ieškovo darbo grafikas bus jam įsidarbinus ir ar jis neturės galimybių nustatytu metu pristatyti vaiko bendravimui su atsakove. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsižvelgiant į ieškovo turimą sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojo kvalifikaciją ir, kad jis kitokio pobūdžio darbo ieškoti neplanuoja, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog ieškovo darbo grafikas bus išimtinai tik darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val.

44. Kadangi ieškovas su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, jog yra įsidarbinęs ar greitu metu pradės dirbti, todėl nėra pagrindo ir šiuo metu kreiptis į įstaigas su tikslu nustatyti, ar įstaigos galėtų sudaryti galimybes nepilnametei dukrai ir atsakovei bendrauti po darbo valandų arba savaitgaliais. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo procesinį prašymą įpareigoti Prienų socialinių paslaugų centrą, Kauno socialinių paslaugų centrą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pateikti informaciją apie tai, ar šios ar kitos institucijos (ar kuri nors iš jų) galėtų sudaryti galimybes nepilnametei dukrai ir atsakovei bendrauti po darbo valandų arba savaitgaliais.

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui įsidarbinus, jis gali kreiptis į teismą su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ir pateikus teismui darbo grafiką, teismas turėtų vertinti būtinybę užsiklausti Tarnybą ar kitas institucijas (įstaigas) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku galimybės ne įstaigų nustatytų įprastu darbo laiku.

46. Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad atsakovės bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku turėtų būti nustatoma pagal vaiko gyvenamąją vietą.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

48. Taipogi teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė pakeitė savo gyvenamąją vietą (persikėlė gyventi į kitą miestą – Kauną), savaime nesudaro pagrindo perkelti ieškovui pareigos pristatyti nepilnametį vaiką į Vaiko gerovės centrą „Pastogė“, esantį Kaune, nes atsakovė išvyko savo iniciatyva. Atsakovė, planuodama vykti gyventi į kitą miestą, žinojo savo pajamas ir išlaidas, taip pat turėjo suvokti, kad vaikui gyvenant kitame mieste su ieškovu, ši turės atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus ir vykti į vaiko gyvenamąją vietą, dėl ko atsakovė prisiėmė riziką dėl to patirti papildomas išlaidas bei nepatogumus keliaujant. Šiuo atveju, dėl atsakovės sprendimo vykti gyventi į kitą miestą, ieškovas patirtų papildomas išlaidas (kelionės išlaidos), o tai neatitiktų proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Tuo tarpu atsakovė nenurodė, jog ji neturi galimybių vykti kiekvieną ketvirtadienį į Prienus. Be to, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą aptariamą bendravimo tvarką, prioritetas būtų suteiktas ne vaiko, o pačios atsakovės interesams, o tai būtų nesuderinama su CK įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Todėl, šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad skundžiama nutartimi nustatyta atsakovės bendravimo tvarka su vaiku neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Šalių dukra yra 4 metų amžiaus, todėl natūralu, kad tokio amžiaus vaikas turi laikytis atitinkamo režimo, todėl šalių vaiko interesus labiau atitiktų tokia kontaktinio bendravimo tvarka, kuomet nereikėtų vežti vaiko į kitą miestą.

50. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl bendravimo vietos, nustatant, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku bendrauja tik Prienų rajono socialinių paslaugų centro patalpose (Prienai, Vytenio g. 2). Akcentuotina ir tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nustatoma tik laikina skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, o nuolatinė bendravimo tarka bus nustatyta pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus.

51. Trečia, atsakovė prašo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką dalyje dėl bendravimo kontaktiniu būdu, kurioje numatyta, kad atsakovei bendraujant su nepilnamečiu vaiku, be socialinių darbuotojų, dalyvauja ir ieškovas. Atsakovės tvirtinimu, tokia tvarka neatitinka nei atsakovės, nei nepilnametės dukters interesų, kadangi santykiai su ieškovu yra konfliktiški. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės tvirtina, kad tik jis, dalyvaujant susitikimuose, gali užtikrinti vaiko interesus ir, kad atsakovė neišsivežtų vaiko į Rusijos Federaciją.

52. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos išleistas geros praktikos gido III dalis numato, kad galima imtis įvairių prevencinių priemonių, kad pagrobimas būtų sunkiau įvykdomas (3.2.2) ir siekiant šio tikslo gali būti įtrauktos įvairios institucijos ir agentūros (3.2.3 punktas).

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta, jog atsakovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyktų dalyvaujant ir ieškovui, yra perteklinė ir skatinanti šalių konfliktą. Šiuo atveju nustačius, kad susitikimuose su vaiku dalyvauja socialinės darbuotojos, laikytina pakankamu garantu, kad bendravimas vyktų sklandžiai, nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai ir atsakovė vaiko neišsivežtų iš Lietuvos. Ieškovo išdėstyti argumentai dėl socialinių darbuotojų negebėjimo užtikrinti vaiko interesų yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais.

54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant konfliktiniams santykiams tarp tėvų, bendravimo tvarka turi būti nustatoma taip, kad bylos šalys turėtų kiek galima mažesnį kontaktą ir neįtrauktų į savo negebėjimą spręsti konfliktinių situacijų nepilnamečių vaikų. Labai tikėtina, jog dabartiniai įtempti šalių tarpusavio santykiai, sąlygoti ir prasidėjusio teismo proceso, gali daryti neigiamą įtaką vaikui. Atsakovės bendravimas su dukterimi dalyvaujant ir ieškovui, tikėtina, gali išprovokuoti tėvų tarpusavio nesutarimus, susierzinimą, o tas itin nepageidautina vaikų akivaizdoje, nestiprina tėvų ir vaikų santykių. Atsakovės bendravimas su vaiku atskirai, kaip tik gali padėti šiems nesusipratimams nekilti, prioritetą teikiant vaiko poreikiams ir interesams.

55. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dalyje, kurioje numatyta, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku bendrauja dalyvaujant ieškovui.

56. Ketvirta, atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad neturi galimybės prisijungti prie E.sveikatos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, panaikinus nutarties dalį, kad atsakovė prisijungus prie E.sveikatos gali gauti duomenis apie dukters ligą, tai neturės jokios neigiamos įtakos ieškovo teisėms ir interesams, todėl nėra pagrindo netenkinti prašymo šioje dalyje. Atitinkamai, aptariama nutarties dalis naikintina.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalis turi teisę teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat teikti prašymą jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-330/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-370/2019).

58. Nurodytų motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymą, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką šios kategorijos bylose, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina dalyse dėl nustatytos atsakovės su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos kontaktiniu būdu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tenkinti iš dalies ieškovo A. K. atskirąjį skundą.

Tenkinti atsakovės E. D. atskirąjį skundą.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo A. K. ir atsakovės E. D. prašymus pakeisti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies.

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje pakeisti vaiko ir motinos bendravimo tvarką ir nustatyti, kad:

1) atsakovė E. D. su nepilnamete dukra V. K. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuotoliniu būdu per Messenger programėlę nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Ieškovas A. K. privalo sudaryti sąlygas nuotoliniam susitikimui, tai yra turėti reikiamą įrangą, nustatytu laiku įjungti įrenginius, reikalingus nuotoliniam bendravimui, netrukdyti vaiko ir motinos bendravimui. Nustatytu laiku neįvykus nuotoliniam susitikimui, atsakovė E. D. bendrauja su nepilnamete dukra V. K. sekančią dieną nuotoliniu būdu per Messenger programėlę nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Vaikui susirgus ir ieškovui pranešus raštu žinute atsakovei, pateikus atsakovei medicininę pažymą apie dukters ligą, vaiko ir motinos bendravimas nuotoliniu būdu vyksta sekančią dieną po vaiko pasveikimo nuo 19 val. iki 20 val. nutartyje nustatyta tvarka;

2) atsakovė E. D. kiekvieną ketvirtadienį nuo 15 val. iki 17 val. turi teisę bendrauti su dukra V. K. Prienų rajono socialinių paslaugų centro patalpose (Prienuose, Vytenio g. 2) bei jo kieme dalyvaujant centro darbuotojams (-ui)/specialistams (-ui). Vaikui ar ieškovui susirgus ir ieškovui pranešus žinute atsakovei, pateikus atsakovei medicininę pažymą apie dukters ir ieškovo ligą, vaiko ir motinos bendravimas Prienų rajono socialinių paslaugų centre vyksta sekančią darbo dieną po vaiko ar ieškovo pasveikimo nuo 15 val. iki 17 val. nutartyje nustatyta tvarka;

3) atsakovei E. D. susirgus ir jai negalint dalyvauti jos ir dukters susitikime nuo 15 val. iki 17 val. Prienų rajono socialinių paslaugų centro (Prienai, Vytenio g. 2) patalpose, ji ieškovui A. K. privalo apie tai pranešti žinute per jų įprastas tarpusavio bendravimo priemones ne vėliau kaip iki tos dienos, kurią nustatytas bendravimas, 12 valandos;

Kitose dalyse prašymus atmesti.“Teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė