Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Daliaus Jocio, teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metus 6 mėnesius.

Iš A. A. valstybės naudai nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą t. y. 1 500 Eur.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. traktorių „JUMZ6AG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti A. A..

A. A. dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus: 2020 m. balandžio 13 d., apie 23.30 val., Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims, vairavo traktorių „JUMZ6AL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,29 promilių neblaivumas).

Be to, A. A. buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, o būtent tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: Tauragės rajono apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. gegužės 8 d., bei esant jam paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialia teise – trejiems metams uždraudžiant vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, 2018 m. gegužės 24 d., būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka ir sąlygomis bei su galimomis teisinėmis pasekmėmis nevykdant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės, jis (A. A.) nevykdė jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 2020 m. balandžio 13 d., apie 23.30 val., Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo traktorių „JUMZ6 AL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

2.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi nuosprendyje nurodyta kasacinio teismo praktika bei apygardos teismų procesiniais sprendimais, nes tų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šiuo atveju nustatytų (transporto priemones vairavo blaivūs asmenys, jie nebuvo supažindinti su baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka, sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis).

2.3. A. A. anksčiau teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos baudos yra nesumokėjęs, todėl jam skirtina arešto bausmė. Tokia bausmė bus adekvati pastarojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, leis pasiekti bausmės tikslus ir neprieštaraus teisingumo bei proporcingumo principams.

3. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, išteisintojo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniu skundu prokurorė ginčija apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria A. A. išteisintas pagal BK 243 straipsnį ir dalį, kuria pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pastarajam skirta laisvės atėmimo bausmė.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio (jo dalių) teisėtumą ir pagrįstumą, pritaria apylinkės teismo motyvams, kad aktualus trumpalaikis, vienkartinio pobūdžio A. A. vairavimas esant neblaiviam, nelaikytinas piktybišku ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. A. veiksmų prigimtis dėl jam inkriminuoto vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę neleidžia jo veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę, todėl daro išvadą, kad A. A. pagal BK 243 straipsnį išteisintas pagrįstai konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

6. BK 243 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vengusiam atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytoms išvadoms, kad vengimas aptariamos teisės normos kontekste, pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, o vienkartiniai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Kiekvieną kartą, kai reikia nuspręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Taigi, nors BK 243 straipsnio dispozicijoje nėra nurodytas sistemiškumo ar piktybiškumo požymis, tačiau vien formalus asmens atliktų veiksmų atitikimas baudžiamajame įstatyme išdėstytai dispozicijai savaime nereiškia, jog asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu A. A. paskirta baudžiamojo poveikio – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Baudžiamasis įsakymas pateiktas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriui vykdyti 2018 m. gegužės 10 d. ir tą dieną A. A. įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą, o 2018 m. gegužės 24 d. probacijos pasirašytinai supažindintas su aktualios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis, vengiant ją atlikti. A. A., kaip teisingai nurodo apeliantė, nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. A. A. 2020 m. balandžio 13 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu pažeidė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi naują nusikalstamą veiką, susijusią su transporto priemonės vairavimu, t. y. su jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu, A. A. padarė praėjus beveik dvejiems metams po minėtos poveikio priemonės jam skyrimo. A. A. asmenybė – jaunas vyras, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, jo padaryto naujo nusikalstamo vairavimo neblaiviu pobūdis – vairavo tėvo traktorių, norėjo padėti suarti žemę tėvo draugui, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad neteisėti jo veiksmai buvo nukreipti ne į BK 243 straipsniu saugomos vertybės (teisingumo) pažeidimą, bet tiesiog neatsakingas poelgis. Tokio elgesio kaimo kelyje pavojingumą A. A. pripažino tyrėjams bei teisme ir kartu nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui.

8. Duomenų, jog A. A. po 2018 m. gegužės 24 d., t. y. kai probacijos tarnyboje buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir pasekmėmis, pažeidė draudimą ir vairavo transporto priemones, išskyrus padarytą vienintelę naują aktualią nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, byloje nėra. Todėl prokurorės nurodoma aplinkybė, jog anksčiau, t. y. 2018 m. kovo 26 d. nutarimu už 2018 m. vasario 23 d. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą A. A. yra nubaustas administracine nuobauda už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl pastarojo (ne)kaltės pagal BK 243 straipsnį. Ankstesnis A. A. nubaudimas administracine tvarka ir naujos vairavimo neblaiviam nusikalstamos veikos padarymas, priešingai nei teigia prokurorė, nesudaro nusikalstamo vengimo požymiui konstatuoti teisiškai reikšmingo sistemingumo požymio. Vairavimo esant neblaiviam aplinkybė jau yra teismo įvertinta skiriant A. A. bausmę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš įstatymo leidėjui iš BK pašalinus nusikalstamų veikų padarymo pakartotinumo požymį, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. Būtent ši aplinkybė nuosprendyje apylinkės teismo tinkamai įvertinta ir į ją atsižvelgta skiriant bausmę A. A. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

9. Pagal formuojamą teismų praktiką dėl BK 243 straipsnio taikymo matyti, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra nurodytas būtent veikos sistemingumas, kuris rodo aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). Prokurorė akcentuoja, kad A. A. veiką pavojingesne daro tai, kad jis ne tik vairavo transporto priemonę neturėdamas ir neįgijęs teisės vairuoti, bet dar ir būdamas neblaivus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokurorės argumentus, pažymi, kad A. A. buvo kaltinamas ir dėl vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, ir skundžiamu nuosprendžiu už šiuos neteisėtus veiksmus yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Todėl A. A. transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam faktas negali būti vertinamas dar ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį kontekste bei laikomas pagrindu konstatuoti didesnį jo veiksmų pavojingumą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo.

10. Taigi, nors šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės objektyviai nepateisina A. A. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau aptarto pobūdžio vieną kartą (po 2018 m. gegužės 24 d.) jo padarytas aptariamo draudimo pažeidimas nelaikytinas sistemingu arba piktybišku elgesiu, rodančiu aiškų baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Sprendžiant klausimą, ar A. A. veiksmai atitinka piktybiškumo požymį, teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis vairavo esant nustatytam 2,29 promilių neblaivumui. Tai neabejotinai vertintina kaip pavojinga veika, ja kėsinamasi į transporto eismo saugumą, tačiau atsakomybė už tai numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal kurią A. A. ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant kitų, papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė A. A. veika negali būti vertinama nei kaip sistemingas, nei kaip piktybiškas vengimas vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. A. veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Apeliantės įžvalgos dėl idealiosios sutapties buvimo A. A. veiksmuose vertinamos kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstos. A. A. nubaudimas dar ir pagal BK 243 straipsnį būtų perteklinis, nepagrįstai išplėstų baudžiamosios atsakomybės ribas, juolab, atsižvelgiant į tai, jog recidyvus elgesys kelyje, vairuojant neblaiviam, nuosprendyje pripažintas pastarojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

11. Kitas apeliantės argumentas, jog teismas nepagrįstai vadovavosi nuosprendyje nurodyta kasacinio teismo praktika, vertinamas kaip nepagrįstas. Nors faktinės veikų padarymo aplinkybės kasacine tvarka tikrintose bylose nėra identiškos nagrinėjamam atvejui, tačiau matyti, jog apylinkės teismas nuosprendyje nurodytais kasacinio teismo bei apygardos teismų priimtais procesiniais sprendimais rėmėsi tik tiek, kiek siekė atskleisti teorinius BK 243 straipsnio taikymo aspektus, o būtent vengimo požymio turinį. Nors BK 243 straipsnio taikymo praktika nėra gausi, tačiau naujausi kasacinio teismo bei apygardų teismų priimti procesiniai sprendimai analogiškose arba labai panašiose faktinėmis aplinkybėmis baudžiamosiose bylose leidžia įžvelgti nuoseklią poziciją, jog vengimas atlikti aktualią baudžiamojo poveikio priemonę reikalauja nustatyti, jog asmuo sistemingai, t. y. du ir daugiau kartų, pažeidinėja draudimą po to, kai probacijos tarnybos buvo supažindintas su draudimo nevykdymo pasekmėmis arba piktybiškai, t. y. nuolat daro administracinius nusižengimus – vairuoja neturėdamas teisės ir (ar) tai daro dar ir būdamas neblaivus (žr. pvz. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-642-926/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2020 m. kovo 16 d. nutartis Nr. BIK-95/2020; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-398-478/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1A-180-843/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-843/2020 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju nėra aktualaus draudimo nesilaikymo sistemingumo arba piktybiškumo požymių A. A. inkriminuotuose veiksmuose. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte reglamentuotu pagrindu, A. A. išteisintas pagrįstai.

Dėl bausmės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tiek parinkdamas laisvės atėmimo bausmės rūšį, tiek jos dydį A. A. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, tinkamai vadovavosi bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Paskirta ir BK 64¹ straipsnio pagrindu pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga padarytos veikos ir A. A. asmenybės pavojingumui ir neviršija sankcijoje numatytos tokios bausmės vidurkio. A. A. padarė baigtą, nesunkų, tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, vairavo būdamas neblaivus, iškvėptame ore nustatyta 2,29 promilės etilo alkoholio koncentracija, o toks dydis žymiai viršija įstatyme numatytą ribą, nuo kurios yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės). Apylinkės teismas, skirdamas prokurorės kvestionuojamą bausmės rūšį, be kita ko, teisingai įvertino A. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ir sunkinančią – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad švelnesnės bausmės (bauda) įtakos A. A. nepadarė, nes jis vėl padarė analogišką veiką transporto eismo saugumui. Teismas, remdamasis bausmės tikslais ir paskirtimi, tinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir A. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, kartu skirdamas derančius tarpusavyje įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, būdamas laisvėje ir dirbdamas A. A. turės realią galimybę sumokėti anksčiau teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą baudą bei valstybės naudai iš jo išieškotiną 1 500 Eur sumą. Jei A. A. ignoruos valstybės parodytą pasitikėjimą, pažeis skirtus įpareigojimus ar draudimus, tai sudarys pagrindą teismui spręsti klausimą dėl jo pasiuntimo į pataisos namus atlikti visą nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę.

13. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės apeliacinį skundą atmesti.