- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- BIK-95/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10028-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Pranas Kuconis, Tomas Šeškauskas
- Nuteistasis
- A. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkės), Prano Kuconio ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties nuteistojo A. S. baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
Kasatorius nesutinka dėl nuteistojo A. S. išteisinimo dėl baudžiamojo nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį ir, pakartodamas prokurorės apeliacinio skundo teiginius, nurodo, kad šiuo atveju nusižengimo piktybiškumo požymis įrodytas A. S. pripažino kaltę dėl vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo automobilį neblaivus, kai už analogišką veiką buvo uždrausta vairuoti transporto priemones dvejus metus, o tai rodo, jog nuteistasis nekritiškas savo poelgiams, neatsakingas ir jo elgesio negalima vertinti atsitiktiniu, elgesys pakankamai pavojingas, todėl jam taikytina baudžiamoji atsakomybė. Tokį vertinimą sustiprina ir tai, kad nuteistasis 2019 m. liepos 17 d. buvo sulaikytas vairuojant automobilį neblaivus ir dėl šios veikos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį (nuosprendis neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka).
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK ) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašydamas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka pagal prokurorės paduotą apeliacinį skundą kasatorius nors ir pateikia atskirus teiginius dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, tačiau teisinių argumentų kodėl šie teiginiai paneigia teismų išvadas dėl nenustatyto vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, neišdėsto. Pirmosios instancijos teismas (nuosprendžio 4-6 lapuose) ir apeliacinės instancijos teismas (nutarties 11-13 punktuose) nurodė argumentus kodėl šiuo atveju netaikomas BK 243 straipsnis, tačiau prokuroro kasacinio skundo teiginiai šių išvadų nepaneigia.
Prokuroro pateikti nauji faktai, apibūdinantys išteisinto asmens veiksmų piktybiškumą – A. S. sulaikymas dar ir 2019 m. liepos 17 d. šiam asmeniui vėl esant neblaiviam vairavus automobilį, kasaciniame teisme negali būti nagrinėjami, nes pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka galima apskųsti sprendimus tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka. Šiuo atveju nėra duomenų, kad nauji vairavimo faktai būtų iškelti apeliaciniame teisme ir šio teismo nagrinėti, juolab, kaip pripažįsta ir pats kasatorius, dėl šios veikos nėra įsiteisėjusio nuosprendžio. Dėl BK 376 straipsnio 1 dalies (bylos patikrinimas s teisės taikymo aspektu) taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.