Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei advokatei Dianai Latotinai-Micevičei, išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B., nedalyvaujant atsakovui E. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui E. M. dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas yra susilaukę vieno vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Santuoka su atsakovu sudaryta nebuvo, tačiau ieškovė su atsakovu kartu gyveno iki 2021 metų sausio mėnesio, kuomet atsakovė su vaiku dėl kylančių šeimoje problemų persikėlė gyventi į Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą „duomenys neskelbtini“, kuriame su vaiku gyveno 6 mėnesius bei vėliau nusprendė pas atsakovą nebegrįžti. Atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. gruodžio mėnesio vaiko poreikių tenkinimui neskyrė jokio išlaikymo, o nuo 2021 m. gruodžio mėnesio pradėjo duoti po kelis eurus, t. y. 2021 m. gruodžio mėnesį vaiko poreikiams skyrė 40 Eur, 2022 m. sausio mėnesį skyrė 10 Eur, 2022 m. vasario mėnesį skyrė 50 Eur bei parduotuvėje vieną kartą nupirko maisto prekių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikia savo vaikui reikiamo ir reguliaraus išlaikymo, todėl teikiamas ieškinys. Mano, kad vaiko poreikių patenkinimui iš atsakovo vaikui priteistina 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis šiuo metu bus pakankamas išlaikymas siekiant patenkinti vaiko būtinus vystymosi poreikius maistui, aprangai, medikamentams, higienos, ugdymo priemonėms, žaislams, gyvenamajai patalpai išlaikyti bei kitoms reikmėms. Dalis vaiko poreikių yra dengiamos iš valstybės skiriamos išmokos, t. y. 111,20 Eur, o likusią turi dalintis abu tėvai. Išlaikymą prašo priteisti periodinėmis išmokomis, mano, kad toks išlaikymo būdas šiuo metu geriausiai atitiks vaiko poreikius bei interesus. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuos tinkamą vaiko išlaikymą. Ieškovės šeimos mėnesinės pajamos vidutiniškai sudaro 383,43 Eur, t. y. valstybės skiriama išmoka vaikui 111,20 Eur, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija 72 Eur, šalpos neįgalumo pensija 171,60 Eur ir 28,63 Eur vienišo asmens išmoka. Iš šių pajamų ieškovė turi išlaikyti vaiką bei išsilaikyti pati. Atsakovas vaiko neaugina, todėl turi dėti pastangas gauti pajamas ir prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismui priteisus iš atsakovo išlaikymą vaikui, ieškovė prašo teismo nustatyti jai uzufrukto teisę tvarkyti priteistą išlaikymą. Ieškovė mano, kad esant atsakovo norui bendrauti su vaiku šį klausimą bus galima išspręsti be konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, todėl nėra būtinybės nustatinėti konkrečią, detalizuotą bendravimo tvarką. Ieškovė prašo nustatyti, kad vaiko ir tėvo bendravimas bus neribojamas. Nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą prašo teismo nustatyti su ieškove, kadangi tik ji gali vaikui užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai jį auklėti, skirti jam pakankamai laiko, prižiūrėti bei mokyti ir tik tokiu būdu bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos šalių nepilnamečiui vaikui. Mano, kad atsakovas šias pareigas vykdytų netinkamai, nes turi sveikatos problemų dėl kurių beveik kas mėnesį tenka gydytis ligoninėje, atsakovas nesupranta realių vaiko poreikių, kuriems neskiria reikiamo dydžio ir reguliaraus išlaikymo, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam žinoma, procesiniai dokumentai įteikti, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

5. Išvadą duodančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šeima skyriuje žinoma, nes buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, taikoma atvejo vadyba šeimai, teikiamos socialinės paslaugos. Specialistai lankosi ieškovės namuose, juose tvarkinga, švaru, vaikas šypsosi, vaiko interesai užtikrinami. Butas dviejų kambarių, tvarkingas. Motinai trūksta socialinių įgūdžių, teikiama socialinio darbuotojo pagalba. Vaikas nuo gimimo gyvena su motina, todėl tikslinga tenkinti ieškinį. Sutinka su išlaikymo dydžiu. Dėl bendravimo tvarkos sutinka, ginčo nėra. Detalesnės tvarkos nustatyti nereikia. Abu tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Byloje reiškiami ieškovės reikalavimai atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo, atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Teismas, spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaikų interesais ir atsižvelgti į jų norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaikų interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

8. Teismas, spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaikų santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaikų auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą juos išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jiems tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaikų interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaikų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų bei intelektualių asmenybių, raida, jų poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jie galėtų būti, užsiimti jiems reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotiems nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2022-06-08 išvadoje (b. l. 39-40) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog vaikas gyvena su motina, kuri šiuo metu sudariusi vaikui saugias gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko poreikius ir interesus, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius vaiko interesus. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės gyvenamosios vietos aplinka netinkama nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, vaikui būtų daromas neigiamas poveikis, nebūtų užtikrintas vaiko fizinis ir socialinis saugumas. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl galima daryti išvadą, kad jis neprieštarauja ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, išvadą duodančios institucijos nuomonę, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko A. M. interesus, todėl nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

10. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

11. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad, jos paskaičiavimu, vaiko vidutinių poreikių patenkinimui reikėtų 404,83 Eur sumos ir pateikė išsamų išlaidų sąrašą: maistas – 100 Eur; sauskelnės – 40 Eur; lavinimo priemonės, žaislai – 30 Eur; vaistai, vitaminai – 20 Eur; pramogos ir šventės (vaiko ir draugų gimtadieniai, kitos šventės) – 20 Eur; rūbai (striukės, paltai, megztukai, palaidinės, kelnės, kepurės, pirštinės, apatiniai rūbai, kojinės ir kt.) – 40 Eur; avalynė (žieminė, rudeninė/pavasarinė, vasarinė, sportinė) – 30 Eur; patalynė (antklodės, pagalvė ir užvalkalai) – 5 Eur; higieninės prekės ir paslaugos (kūno, plaukų priežiūra ir kt.) – 10 Eur; buitinės priemonės namų švarai palaikyti – 5 Eur; namų ūkio apyvokos reikmenys, vaiko baldai – 20 Eur; komunaliniai patarnavimai ir kiti gyvenamosios patalpos mokesčiai – viso preliminariai 299,33 Eur, ši suma dalijama iš keturių gyventojų, tad vienam asmeniui tenka vidutiniškai 74,83 Eur (nuoma 220 Eur, vanduo 10 Eur, elektra 20 Eur, dujos 5 Eur, būsto šildymas metams 280 Eur, o vienam mėnesiui 23,33 Eur; būsto administravimo išlaidos – 21 Eur); kitos nenumatytos, tačiau būtinos išlaidos – 10 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, kad artimiausiu metu vaikas pradės lankyti darželį. Ieškovė mano, kad iš atsakovo tikslinga priteisti po 150 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Į bylą ieškovė pateikė turimus duomenis apie patiriamas vaiko išlaikymo išlaidas (b. l. 19-24), taip pat pateikė duomenis apie gaunamas pajamas (b. l. 12-16), pateiktas nepilnamečio vaiko neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad vaikui nustatytas lengvas neįgalumo lygis (b. l. 26).

13. Išvadą duodančios institucijos išvadoje nurodyta, kad asmuo, nuolat gyvenantis su vaiku bei jį auginantis, kiekvieną dieną tenkinantis kasdienius vaiko poreikius, geriausiai žino, koks išlaikymo dydis yra reikalingas, todėl skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties ir pateikto vaiko poreikiams tenkinti skirtų išlaidų sąrašo pagrįstumu.

14. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietes ir gaunamas pajamas matyti, kad atsakovas niekur nedirba. Nei atsakovas, nei ieškovė neturi jų vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto, teismas neturi duomenų apie atsakovo sveikatos būklę. Tačiau įvertinus vaiko poreikius bei tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sprendžia, jog atsakovas gali dirbti ir užsidirbti, prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 150 Eur išlaikymo sumą iš esmės atitinka realius vaiko poreikius, protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka papildoma, iš esmės didesnė vaiko išlaikymo našta tenkinant vaiko poreikius, atsakovui nepateikus atsiliepimo dėl nurodyto ieškinio reikalavimo, ieškovės prašoma išlaikymo vaikui suma priteistina iš atsakovo mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2022-03-25, iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko motina A. K. (CK 3.202 str. 2 d.).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

15. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

16. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tėvams geranoriškai nesusitarus, teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją ir labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė pateikė savo siūlomą bendravimo tvarką, t. y. prašo nustatyti neribotą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Ieškovė nurodo, jog esant atsakovo norui bendrauti su vaiku, bendravimo klausimą galima išspręsti ir be konkrečios, detalizuotos bendravimo tvarkos nustatymo ir mano, kad nėra būtinybės nustatyti konkrečią, detalizuotą bendravimo tvarką. Atsakovas atsiliepimo dėl tokio ieškovės reikalavimo nepateikė, todėl laikytina, kad ieškovės pasiūlytai atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkai atsakovas iš esmės neprieštarauja. Išvadą duodančios institucijos atstovė nurodė, kad neprieštarauja ieškovės siūlomai neribotai atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai ir neprašė nustatyti detalesnės bendravimo tvarkos. Teismui neturint duomenų, kad tarp bylos šalių būtų kilę nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su vaiku, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nustatytina neribota atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus (b. l. 6-7), kad nagrinėjamoje byloje jai buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei nagrinėjamoje byloje mokėjimo. 2022 m. liepos 1 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad dėl ieškovei teikiamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 380,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 33). Už neturtinį ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą byloje mokėtinas 94 Eur žyminis mokestis, už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas 94 Eur žyminis mokestis, kadangi byloje iš atsakovo priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis, byloje mokėtinas 41 Eur dydžio žyminis mokestis (150 Eur*12 mėn. * 3 proc.*75 proc.). Už procesinių dokumentų įteikimą teismas patyrė 17,92 Eur išlaidas.

19. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 229 Eur žyminis mokestis, 380,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei 17 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str. 1 d., 99 str.).

20. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti A. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), mokamą kas mėnesį nuo 2022 m. kovo 25 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir pervedant į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB.

Paskirti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) neribotą bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.

Priteisti valstybei iš E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 229 Eur (dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir 17 Eur (septyniolikos eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 380,58 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų 58 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.