Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-02-02 · Civilinė byla Nr. e2A-57-739/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-02
Bylos Nr.
e2A-57-739/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
J. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-57-739/2022 Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00586-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3796-786/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. L. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. L. 339,83 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 305,84 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir kitas išlaidas. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

2. Paaiškino, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ (toliau – ir Pradinė kreditorė) ir atsakovės J. L. 2020 m. sausio 14 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK‑020560 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – šaldytuvas Beko-šaldytuvas RCSA330K20PT-191443411101 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 19,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pradinei kreditorei iš atsakovės nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo daikto, todėl 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-11/01, kuria Pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į 289 Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus Reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal aukščiau minėtą išperkamosios nuomos sutartį. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovė atsakovei Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, tačiau atsakovė prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė.

3. Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. L. 339,83 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 30,58 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 370,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 77,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą dalį ieškinio atmetė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, todėl atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, ieškovės reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo laikė pagrįstu, todėl jį tenkino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 339,83 Eur nesumokėtas nuomos įmokas.

6. Dėl prašomų priteisti 305,84 Eur delspinigių teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes sudarydama sutartį tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą (339,83 Eur / 305,84 Eur), taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais.

7. Teismas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į kriterijų, taikydamas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas delspinigių dydžio klausimo vertinimui, konstatavo, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine – komercine veikla interesus, todėl reikalavimą dėl 305,84 Eur delspinigių priteisimo tenkino tik iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 30,58 (339,83 Eur * 0,05 proc. / 100 proc. * 180 d.) dydžio delspinigius, kurie, teismo vertinimu, yra protingo, sąžiningo, teisingo dydžio, užtikrinantys šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteikiantys nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovės 305,84 Eur delspinigių, 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų be 17,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

8.1. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Apeliantė sutinka, jog tarp Pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normos.

8.2. Pasak apeliantės, teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

8.3. Teigia, kad teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Pažymi ir tai, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

8.4. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas analogiškoje byloje 2021 m. rugsėjo 28 d. pasisakė, jog pirmosios instancijos teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 413,79 Eur iki 41,38 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑1455‑259/2021).

8.5. Mano, kad pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sulygtai valiai, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

8.6. Teigia, kad nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino tik iš dalies. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas neteisingai taikė ginčą reglamentuojančius įstatymus ir neturėjo pagrindo sumažinti ieškovei priteistinų delspinigių dydžio.

11. Byloje nustatyta, kad tarp Pradinės kreditorės ir atsakovės J. L. 2020 m. sausio 14 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-020560, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – šaldytuvas 24 mėnesių terminui, atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 19,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė įsipareigojimų nevykdė, negrąžino nei nuomos mokesčio, nei išsinuomoto daikto. Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-11/01, kuria Pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovės įsiskolinimą pagal aukščiau minėtą išperkamosios nuomos sutartį. 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovė atsakovei Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo teisiniai santykiai kyla iš išperkamosios nuomos santykių, apeliantė su tokiu ginčo teisinių santykių vertinimu sutinka, taip pat nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, pažeidė sutarties sąlygas, todėl jai kyla pareiga sumokėti ne tik skolą, bet ir Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius). Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl juos sumažino, už 180 dienų taikydamas 0,05 procentų normą ir iš viso priteisdamas ieškovei iš atsakovės 30,58 Eur sumą, vietoje prašytų 305,84 Eur.

13. Nors ieškovė apeliaciniame skunde sutinka, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, teigia, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Kadangi ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoja bei silpnesniąja sutarties šalimi.

14. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su apeliante, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas netesybų skaičiavimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, nepagrįstai juos sumažino atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas.

16. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių turinio, teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamoje byloje egzistuojančias aplinkybes, t. y., į tai, kad atsakovė yra vartotoja ir sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis. Iš skundžiamo teismo sprendimo už akių motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas tiesiogiai netaikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų dėl netesybų skaičiavimo dydžio, trukmės ar mažinimo, bet, pagrįstai nurodęs, kad šiuo atveju atsakovė, kaip vartotoja, laikytina silpnesniąją sutarties šalimi, rėmėsi minėtame įstatyme nurodytu netesybų dydžiu tik kaip orientaciniu kriterijumi, šį argumentą aiškiai nurodydamas savo motyvuose.

17. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu. Apeliantės nuomone, ieškovės prašomų priteisti delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygoms, tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ypač atsižvelgus į pačios atsakovės veiksmus (neveikimą) ir ieškovės aktyvius veiksmus siekiant susigrąžinti skolą.

18. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

20. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą sprendžiant klausimus dėl delspinigių dydžio, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, ir vertino, kad delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažino iki 30,58 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė, paskaičiuodamas už 180 dienų, apeliantė jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė. Be to, teismas visiškai pagrįstai įvertino, kad ieškovės prašomi delspinigiai yra neproporcingi, kadangi yra beveik tokio paties dydžio kaip ir likusios nuomos įmokų skolos (339,83 Eur) suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis, atsižvelgus į esminius civilinės teisės principus – teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, negali būti laikomas proporcingu, priešingai, tai būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieškovės realiems nuostoliams.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindamas bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomų priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis šiuo atveju yra aiškiai per didelis ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Pripažintina, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 30,58 Eur dydžio delspinigiai, paliktina nepakeista.

22. Nors apeliantė skunde remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑1455‑259/2021, kurioje nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismas sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, įvertinus esamą susiformavusią apygardos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3026-661/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-704-425/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑720‑372/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑2111-924/2021; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-99-254/2022 ir kt.), nėra pagrindo remtis apeliantės nurodoma nutartimi ir laikyti ją formuojančia vieningą teismų praktiką.

23. Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstytinos.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Pranckienė