Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Čėsnienės ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EKOBANA“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EKOBANA“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.5. Viešųjų pirkimų tarnybos 2024 m. gegužės 27 d. išvada byloje neturi privalomos galios. Vien tai, kad apskųstame sprendime, įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus, padarytos išvados nesutampa su Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija, nelemia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (plačiau žr. šios nutarties 50–58 punktus), taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17. ESO 2024 m. sausio 25 d. pateikė ieškovei pranešimą, kuriuo informavo apie priimtą sprendimą po 10 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo ir įtraukti ją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (toliau – pranešimas). Sutartis su ESO dėl esminio pažeidimo nutraukta 2024 m. vasario 4 d., 2024 m. vasario 5 d. ieškovė įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Iš pranešimo turinio nustatyta, kad ieškovei iki 2024 m. sausio 25 d. sprendimo dėl sutarties nutraukimo priėmimo už sutarties pažeidimus buvo taikytos sutartyje su ESO numatytos sankcijos.

Dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu teisėtumo

23. Pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva 2014/24) 57 straipsnio 4 dalies h punkto, kurio esmė perkelta į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nuostatą, perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš pirkimo procedūrų ekonominės veiklos vykdytojus, jeigu jie rimtai iškraipė faktus pateikdami informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti, arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba negali pateikti patvirtinamųjų dokumentų, reikalaujamų pagal 59 straipsnį.

24. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), aiškindamas Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus neprivalomuosius pašalinimo pagrindus ir jų tikslus bei principus, yra pažymėjęs, kad šie pagrindai yra grindžiami svarbiausiu tiekėjo ir perkančiosios organizacijos santykių veiksniu – tiekėjo patikimumu perkančiajai organizacijai (šios pasitikėjimu tiekėju). Todėl išimtinai tik perkančiajai organizacijai suteikta teisė įvertinti tiekėjo sąžiningumą ir patikimumą bei spręsti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo (Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18, 34 punktas).

25. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį.

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 40 punktas). Iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78, 79 punktai ir juose nurodyta Teisingumo Teismo praktika).

27. Sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktas).

28. Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 53 punktas), kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys. Dėl subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento pabrėžtina, kad jis gali pasireikšti įvairiomis formomis (veikimu ar neveikimu (reikšmingos ar tikrosios informacijos nuslėpimu); tyčiniu ar rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu; kt.), tačiau perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus ar neveikimą tam, jog pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 79 punktas).

30. Iš ESO 2024 m. sausio 25 d. pranešimo turinio matyti, kad jame perkančioji organizacija informavo ieškovę apie priimtą sprendimą po 10 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo ir įtraukti ją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Minėtame pranešime ESO nurodė, kad UAB „EKOBANA“ sistemingai tinkamai ir laiku nevykdė viešojo pirkimo sutarties, t. y. vėlavo pristatyti prekes, nesukaupė rezervo, dėl to tiekėjai 2023 m. kovo 7 d., 2023 m. birželio 9 d., 2023 m. rugpjūčio 10 d., 2023 m. spalio 11 d. už nustatytus pažeidimus taikytos sankcijos.

31. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ar Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Pirkimo sąlygų A dalies 11.2.6 punkte numatytas iš esmės analogiškas tiekėjo pašalinimo pagrindas, koks yra nustatytas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte.

32. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. sausio 31 d. ieškovė, pildydama EBVPD, C dalies „su nemokumu, interesų konfliktu ar profesiniais nusižengimais susiję pagrindai“ C14 punkte „sutarties nutraukimas anksčiau laiko, žala ar kitos panašios sankcijos (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktas)“ nurodytą klausimą „ar buvo pareikalauta atlyginti su ankstesne sutartimi susijusią žalą ar skirtos kitos panašios sankcijos?“, atsakė „Ne“.

33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė, 2024 m. sausio 31 d. pateikdama paraišką ir pildydama EBVPD, neatskleidė perkančiajai organizacijai svarbios informacijos, susijusios su netinkamai vykdyta viešojo pirkimo sutartimi su ESO. Nors tokia informacija buvo reikšminga perkančiajai organizacijai vertinant, ar nėra pašalinimo pagrindo, numatyto VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte, ypač atsižvelgiant į tai, kad tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo turi egzistuoti pasitikėjimu pagrįsti santykiai (plačiau žr. šios nutarties 24 punktą), tačiau ieškovė šios informacijos neatskleidė ir nenurodė, jog už sistemingą netinkamą viešojo pirkimo sutarties su ESO vykdymą jai 2023 m. kovo 7 d., 2023 m. birželio 9 d., 2023 m. rugpjūčio 10 d., 2023 m. spalio 11 d. taikytos sankcijos, taip pat yra priimtas ESO sprendimas nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad šiuo atveju VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatytas ieškovės pašalinimo iš pirkimo pagrindas atsirado tik įsigaliojus viešojo pirkimo sutarties su ESO nutraukimui ir įtraukus tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kadangi, viena vertus, už sistemingą netinkamą viešojo pirkimo sutarties su ESO vykdymą ieškovei ne kartą buvo taikomos sankcijos, kita vertus, netinkamas viešojo pirkimo sutarties vykdymas ir esminis jos pažeidimas buvo konstatuotas ESO 2024 m. sausio 25 d. pranešime, o būtent tokia aplinkybė (t. y. priimtas sprendimas nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo, net ir dar nesant pasibaigusiam įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminui) perkančiajai organizacijai buvo reikšminga siekiant įvertinti ieškovės patikimumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir pasibaigus ESO pranešime nurodytam įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminui ir sutarties nutraukimui įsigaliojus, ieškovė apie šias aplinkybes atsakovei nepranešė.

34. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė turėjo pagrindą kvalifikuoti ieškovės pateiktą informaciją apie atitiktį VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir pirkimo sąlygų A dalies 11.2.6 punkte nustatytam reikalavimui kaip objektyviai melagingą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto taikymo prasme.

35. Vertinant, ar ieškovės pateikta informacija buvo melaginga subjektyviąja prasme, t. y. ar ieškovė turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu elgtųsi pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus, svarbi aplinkybė, kad ieškovei 2024 m. sausio 31 d., t. y. paraiškos ir EBVPD pildymo metu, buvo žinoma tiek apie 2023 metais ne kartą taikytas sankcijas, tiek apie 2024 m. sausio 25 d. ESO pranešimą apie sprendimą nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl ieškovės padaryto esminio pažeidimo. Nors ieškovė nurodo, kad nežiūrint į ESO pranešimą dėl sutarties nutraukimo ji siekė tęsti sutarties su ESO vykdymą, teikė siūlymus, siekdama išsaugoti sutartį, tačiau ji, kaip protinga ir atidi tiekėja, norėdama dalyvauti kitos perkančiosios organizacijos vykdomame pirkime, turėjo suprasti, jog aplinkybės, susijusios su netinkamai vykdyta ankstesne viešojo pirkimo sutartimi, yra svarbios vertinant VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintus tiekėjo pašalinimo pagrindus, ir jos kitai perkančiajai organizacijai privalo būti atskleistos. Tuo atveju, jeigu ieškovė abejojo, ar perkančiajai organizacijai reikia nurodyti apie 2024 m. sausio 25 d. ESO pranešimą dėl sutarties nutraukimo dėl to, kad jame nurodyta sutarties nutraukimo diena yra vėlesnė nei paraiškos ir EBVPD pateikimo diena, ji turėjo teisę dėl šios aplinkybės prašyti perkančiosios organizacijos paaiškinimų. Tačiau ieškovė tokiu būdu nesielgė ir, priešingai, net ir pasibaigus ESO pranešime nurodytam įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminui bei sutarties nutraukimui įsigaliojus, ieškovė apie šias aplinkybes atsakovei nepranešė. Tai nulėmė, kad atsakovė, įvertinusi ieškovės pateiktą paraišką, suabejojo ieškovės patikimumu ir 2024 m. vasario 15 d. raštu turėjo kreiptis į ieškovę dėl informacijos patikslinimo. Ieškovė tik 2024 m. vasario 23 d. raštu, atsakydama į atsakovės prašymą, nurodė, kad EBVPD pasirašymo metu UAB „EKOBANA“ nebuvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą; UAB „EKOBANA“ laikoma įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą tik nuo 2024 m. vasario 5 d., t. y. po EBVPD pasirašymo.

36. Taigi, matyti, kad ieškovė savo iniciatyva neteikė atsakovei informacijos apie egzistuojantį pašalinimo iš pirkimo pagrindą, be to, 2024 m. vasario 23 d. rašte ieškovė nenurodė, jog jai taikytos sankcijos dėl sistemingo netinkamo sutarties su ESO vykdymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė elgėsi sąžiningai, priešingai, UAB „EKOBANA“, nuslėpdama jai žinomą informaciją apie taikytas sankcijas ir priimtą sprendimą nutraukti su ja sudarytą sutartį dėl esminio jos pažeidimo, negalėjo nesuvokti, jog pateikta informacija neatitinka tikrovės.

37. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad suklaidinimas dėl buvimo Nepatikimų tiekėjų sąraše apskritai negalimas, nes perkančiosios organizacijos tokią informaciją gauna tiesiogiai iš viešųjų pirkimų informacinių sistemų, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi, kadangi nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė ne ta, kad ieškovė nepateikė informacijos apie jos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, bet ta, jog paraiškos ir EBVPD pateikimo metu ieškovė nepateikė perkančiajai organizacijai svarbios informacijos apie tai, jog jai taikytos sankcijos dėl sistemingo netinkamo sutarties su ESO vykdymo bei ESO yra priėmusi sprendimą nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo.

38. Direktyvos 2014/24 konstatuojamosios dalies 101 punkte nurodyta, kad, taikydamos neprivalomus pašalinimo pagrindus, perkančiosios organizacijos turėtų itin daug dėmesio skirti proporcingumo principui. Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad perkančioji organizacija negali automatiškai padaryti išvados, jog tiekėjo veiksmai sudaro pagrindą taikyti neprivalomąjį pašalinimo pagrindą. Ji turi pati įvertinti tiekėjo elgesį. Šiuo atžvilgiu, remdamasi visomis reikšmingomis aplinkybėmis ir proporcingumo principu, ji turi rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti, ar tiekėjas, jos nuomone, atsakingas už trūkumus, dėl kurių gali nutrūkti pasitikėjimo tuo tiekėju santykiai (Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Delta, C-267/18, 28 ir 29 punktai). Spręsdamos dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo taikymo, perkančiosios organizacijos turi ypač daug dėmesio skirti proporcingumo principui, ypač – atsižvelgti į tiekėjo padarytų pažeidimų mažareikšmiškumą (Teisingumo Teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimas Tim, C-395/18, 48 punktas; 2023 m. sausio 26 d. sprendimas HSC Baltic ir kiti, C-682/21, 38 punktas).

39. VPĮ 46 straipsnio 8 dalis numato, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, koks konkrečiai tiekėjo elgesys pateikiant viešajame pirkime melaginga pripažintą informaciją, susijusią su kvalifikacijos ir (ar) pašalinimo pagrindų vertinimu, laikytinas pakankamai rimtu, nutraukusiu pasitikėjimo tuo tiekėju santykį, nėra detaliau reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Aplinkybė dėl tiekėjo elgesio pateikiant viešajame pirkime melaginga pripažintą informaciją pobūdžio – jis mažareikšmis ar vis dėlto sukėlė realių bei pagrįstų perkančiosios organizacijos abejonių dėl tiekėjo patikimumo – nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant faktinius tame konkrečiame pirkime susiklosčiusios situacijos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 100 punktas). Išimtinai tik perkančiajai organizacijai suteikta teisė (kartu – ir pareiga) įvertinti tiekėjo patikimumą ir spręsti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo. Tai reiškia, kad teismas tik patikrina, kaip perkančioji organizacija, priimdama sprendimą šiuo klausimu, tokio įpareigojimo laikėsi. Tai daroma pagal tai, ar iš perkančiosios organizacijos veiksmų matyti, kad ji aiškinosi su vertinamo tiekėjo elgesiu susijusias aplinkybes, ar jos sprendime dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo taikymo, be argumentų, pagrindžiančių šio pagrindo (taip pat ir dėl tiekėjo pateiktų melagingų duomenų) faktą, motyvuotai nurodyta, kodėl, vertinant tiekėjo patikimumą, jo pašalinimas toje konkrečioje situacijoje proporcingas tiekėjo elgesiui (minėtos kasacinio teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 102 punktas).

42. Laikytina, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tinkamai įvertino ieškovės, kaip tiekėjos, patikimumą ir, ieškovei nepaneigus atsakovės nurodytų aplinkybių, kurios kėlė abejones dėl jos patikimumo, atsakovės priimtas sprendimas pašalinti ieškovę iš pirkimo procedūrų atitinka proporcingumo reikalavimą. Matyti, kad ieškovė itin formaliai vertino savo pareigas pateikti perkančiajai organizacijai reikšmingą informaciją, iš esmės rėmėsi tik ta aplinkybe, kad pildant paraišką ir EBVPD ESO pranešime numatytas įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas dar nebuvo pasibaigęs ir sutartis dar galiojo, be to, visiškai neatsižvelgė į tai, jog buvo taikytos sankcijos dėl sistemingo netinkamo sutarties su ESO vykdymo.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, pašalindama ieškovę iš pirkimo, tokį sprendimą priėmė konkrečiai bei individualiai įvertinusi susidariusią situaciją, ieškovės pateiktus paaiškinimus, todėl sprendimas pašalinti ieškovę iš pirkimo procedūrų atitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus tokio sprendimo priėmimo reikalavimus.

45. VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.

46. Taigi, VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas tam tikrų korekcinių priemonių mechanizmas, t. y. situacija, kai tiekėjui, padariusiam pažeidimą, suteikiama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei jis įgyvendina tam tikras padėties (savo patikimumo, kuriuo grindžiamas perkančiosios organizacijos pasitikėjimas juo) atkūrimo priemones.

47. Ieškovė 2024 m. vasario 22 d. informaciniu pranešimu atsakovei pateikė informaciją apie pritaikytas „apsivalymo“ priemones, be kita ko, detalizuotą viešųjų pirkimų procesą bendrovėje, vadovų dalyvavimą priimant sprendimus dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo priemones, kurios užtikrins reikiamus resursus sėkmingai vykdyti sudarytas sutartis. Atsakovė 2024 m. kovo 25 d. sprendime nurodė, kad 2024 m. vasario 24 d. informacinio pranešimo nenagrinėja, nes „apsivalymo“ klausimas nebuvo svarstomas.

48. Kasacinis teismas, aiškindamas VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad galimybė pasinaudoti savo patikimumo atkūrimo institutu gali būti taikoma ne tame pačiame viešajame pirkime, kuriame tiekėjas pašalintas iš jo procedūrų, be kita ko, ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, o tik naujame (paskesniame) viešajame pirkime – tiekėjas, teikdamas jame pasiūlymą, kartu gali pateikti ir duomenis, įrodančius, jog ėmėsi efektyvių ir tinkamų priemonių, nurodytų VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkte, taip sudarydamas prielaidas perkančiajai organizacijai įvertinti, ar tų priemonių pakanka tam, kad tiekėjas vėl būtų pripažintas patikimu ir taip išvengtų pašalinimo iš pirkimo. Kitaip tariant, jeigu viešojo pirkimo vykdytojas, vadovaudamasis VPĮ 46 straipsnio 8 dalimi, nusprendžia, kad tiekėjo pašalinimas yra proporcingas, ir priima sprendimą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, toks tiekėjas galėtų bandyti įrodyti savo patikimumo atkūrimą remdamasis VPĮ 46 straipsnio 10 dalimi, tačiau ne tame pačiame, o tik kitame pirkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 110 punktas).

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ne)buvimo

51. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šis reikalavimas yra susijęs su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 39 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 40 punktas).

53. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje iš esmės atliktas teisinis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas, laikytina kaip paprastas rašytinis įrodymas, neturintis didesnės įrodomosios galios, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvada, atlikta pagal VPĮ suteiktus įgaliojimus vertinti perkančiųjų organizacijų veiksmus įgyvendinant VPĮ reikalavimus viešuosiuose pirkimuose, nelaikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu; nors ši išvada yra dokumentas, priimtas valstybės institucijos pareigūnų, neperžengiant savo kompetencijos ribų, ir formaliai atitinka kitus CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardintus požymius, tačiau joje yra pateiktas institucijos nustatytų faktų teisinis vertinimas, tuo tarpu teisinį vertinimą atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014; 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-545-236/2018).

54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog teismas jos neįvertino. Kaip matyti iš apskųsto teismo sprendimo motyvų, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, konstatavo reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą, taikė aktualias teisės normas, pateikė teisinį aplinkybių įvertinimą, padarė pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas pateikė byloje susiklosčiusios situacijos teisinio įvertinimo argumentus, be kita ko, ir dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytų pirkimo procedūros vykdymo aspektų ir perkančiosios organizacijos veiksmų (sprendimo) teisėtumo. Pateiktų argumentų pakako padaryti teisiškai pagrįstas išvadas, todėl nesutiktina su ieškove, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Vien aplinkybė, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nereiškia, jog teismas turėjo atskirai aptarti šios institucijos nustatytus faktus bei padarytas išvadas. Teismo nurodyti išsamūs motyvai bei kitokios išvados dėl perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimo patvirtina, jog teismas nesutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta byloje išvada, kuri, kaip minėta, teismui nėra privaloma. Prerogatyva vertinti byloje pateiktus įrodymus, šių įrodymų pagrindu nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, atlikti dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytų argumentų teisinį įvertinimą bei nuspręsti dėl to, kokiais teisės šaltiniais remtis, yra suteikta tik teismui.

56. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisų ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas, kitoks nusprendimas, turintis įtakos neįtraukto dalyvauti asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

57. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Taigi, asmuo gali būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, jei laikomasi proceso stadijos ribojimo (iki baigiamųjų kalbų pradžios) taisyklės bei nustatoma, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos to asmens teisėms ar pareigoms.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, neįtraukimas į bylą sukėlė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas teisines pasekmes. Pažymėtina, kad į nagrinėjamą viešųjų pirkimų bylą trečiaisiais asmenimis nėra traukiami visi ginčo pirkime dalyvaujantys tiekėjai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1181-553/2019). Apeliantės abstraktaus pobūdžio samprotavimai apie tai, kad teismo sprendimas gali turėti tiesioginę įtaką trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, interesams, savaime neįrodo, jog nagrinėjamoje byloje teismas priimtu sprendimu neįtrauktiems į bylą asmenims būtų nustatęs ar panaikinęs teises ir (ar) pareigas, arba kitaip pakeitęs jų teisinę padėtį.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

59. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai, atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką, pritaikė teisės normas, reglamentuojančias tiekėjų pašalinimo pagrindus, bei pagrįstai konstatavo, jog perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės paraišką pirkime ir įtraukti ieškovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, yra teisėtas. Ieškovės apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, absoliučių jo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl jo panaikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės UAB ,,EKOBANA“ apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

61. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

62. Atsakovės prašoma priteisti 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų didžiausių rekomenduojamų priteisti dydžių, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteisiama iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei, juridinio asmens kodas 255450080, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EKOBANA“, juridinio asmens kodas 121193272, 2 662 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.