- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- T-1065-1083/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00112-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
išnagrinėjęs antstolės V. Ž. teikimą dėl bausmės pakeitimo kita bausme
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu E. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta galutinė bausmė – 6 MGL (780 Lt) bauda.2018 m. rugpjūčio 13 d. teikimu antstolė kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo kita bausme. Nurodo, kad nuteistasis E. R. baudos geruoju nesumokėjo, niekur nedirba, išmokų, į kurias būtų galima nukreipti baudos išieškojimą negauna, nekilnojamojo turto nėra, transporto priemonių nerasta. Atsižvelgdama į tai, antstolė prašo nuteistajam E. R. paskirtą baudą – 225,90 Eur – pakeisti į areštą arba viešuosius darbus.Teismo posėdyje prokurorė Dovilė Maldeikienė prašė teikimą tenkinti ir pakeisti nuteistajam paskirtą baudą areštu.Teikimas atmetamas.BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Iš esmės analogiškos nuostatos yra ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnį seka, kad „antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas <...>. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų“. Šie principai taikytini ir tose situacijose, kai išieškotojas yra ne privatus subjektas, o valstybė. Matyti, kad antstolio veikla grindžiama principais, kurie aiškiai išreiškia antstolio pareigą būti aktyviam vykdymo procese, o aiškiai formalus minėtos pareigos atlikimas nedera su antstolio veiklos principais. Pagal suformuotą teismų praktiką seka, kad aplinkybės dėl nuteistojo negalėjimo arba vengimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, t. y. bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar nuteistasis gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai, pagal BVK 24 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015). Atsižvelgiant į tai, antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas. Kitais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo areštu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą. Būtina pažymėti, kad teisės aktai antstoliui suteikia pakankamai plačius įgaliojimus, taip pat ir tikrinti nuteistojo finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis, sprendžiant dėl baudos pakeitimo areštu ar viešaisiais darbais. Tai antstolis gali atlikti įvairiais būdais – pagal Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie nuteistojo turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžiui, jeigu iš jų nustatoma galimybė išieškoti baudą. Kita vertus, šie veiksmai yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, jeigu nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Tačiau net ir tais atvejais, kai kreipiantis į kitas institucijas negaunama duomenų apie galimybę išieškoti baudą, šie minimalūs veiksmai nelaikytini pakankamais tam, kad būtų užtikrintas aktyvus antstolio pareigos nustatyti skolininko turtinę padėtį ir galimybes sumokėti baudą vykdymas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis turi teisę kreiptis ne vien tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie nuteistojo turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Taigi, subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti baudą. Kartu teismas pažymi, kad baudos pakeitimas areštu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl, kaip jau buvo paminėta pirmiau, antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus.Taip pat teismas pažymi, kad priverstinio baudos vykdymo etape svarbu, jog tarp antstolio ir skolininko vyktų efektyvi, o ne formali, apsiribojanti tik pagrindinių dokumentų apsikeitimu, tarpusavio komunikacija. Tai atitinka tiek antstolio pareigas, tiek nuteistojo (skolininko) pareigas, kurių šie subjektai turi laikytis baudos vykdymo proceso metu. Be to, antstolis gali naudotis ir kitų institucijų pagalba tam, kad užtikrintų skolininko atvykimą į jo darbo vietą, pavyzdžiui, įpareigoti policijos pareigūnus nustatyti asmens gyvenamąją vietą ir jį įpareigoti atvykti tiek į teismo posėdį, tiek pas antstolį (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. 1S-1115-116/2013). Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo (skolininko) finansinė padėtis yra dinamiška, ji gali itin greitai pasikeisti ir dėl to antstolio teikimas gali prarasti prasmę (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartis byloje Nr. 1N-17-396/2015). Taigi tiesioginė antstolio komunikacija su nuteistuoju (skolininku) yra svarbi prielaida efektyviam baudos išieškojimui ir ji būtina visose vykdomosiose bylose, taip pat ir tose, kuriose išieškotoju yra valstybė.Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad šiuo konkrečiu nuteistajam E. R. paskirtos bausmės vykdymo atveju antstolė 2014 m. lapkričio 28 d. patikrino duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre, tą pačią dieną surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, suskaičiavo vykdymo išlaidas, surašė raginimą įvykdyti sprendimą ir šiuos dokumentus išsiuntė nuteistajam. Taip pat antstolė 2014 m. lapkričio 28 d. surinko duomenis apie nuteistojo turimas sąskaitas. 2014 m. gruodžio 23 d. antstolė pakartotinai surašė raginimą įvykdyti sprendimą, 2015 m. sausio 8 d. patikrino duomenis Sodros registre, 2015 m. sausio 14 d. suskaičiavo vykdymo išlaidas, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir patvarkymą areštuoti lėšas. 2015 m. gruodžio 8 d. antstolė patikrino duomenis Antstolių informacinėje sistemoje. Po to, 2018 m. balandžio 24 d. antstolė patikrino duomenis Antstolių informacinėje sistemoje, o 2018 m. birželio 14 d. – Sodros registre, Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. 2018 m. rugpjūčio 13 d. antstolė nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas, surašė išieškojimo negalimumo aktą ir teikimą dėl bausmės pakeitimo kita bausme. Apie kitus antstolės atliktus veiksmus vykdomojoje byloje nėra. Be to, nagrinėjamoje vykdomojoje byloje vieninteliai duomenys apie antstolės komunikaciją su nuteistuoju yra jos 2014 m. lapkričio 28 d. surašytų dokumentų (patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų suskaičiavimo ir raginimo įvykdyti sprendimą), o taip pat 2014 m. gruodžio 23 d. surašyto raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimas paštu. Vykdomojoje byloje nėra jokios informacijos apie tai, kada ir kokiu būdu buvo bandoma susisiekti su nuteistuoju, ar tai tikrai buvo daryta, ar buvo tik formaliai siųsti dokumentai, ar mėginta nuvažiuoti į nuteistojo gyvenamąją vietą, apsiklausti jo kaimynus, artimuosius ir pan. Visa tai rodo, kad tarp antstolės ir nuteistojo realios tiesioginės komunikacijos nebuvo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju nuo vykdomojo rašto gavimo (2014 m. lapkričio 28 d.) iki antstolės kreipimosi į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme praėjo pakankamai ilgas laikas – 3 metai 9 mėnesiai, per kurį antstolė neabejotinai galėjo pasinaudoti eile kitų priemonių ir atlikti visus būtinus veiksmus, tiek komunikuojant su nuteistuoju, tiek tam, kad būtų surinkta būtina informacija apie realią nuteistojo turtinę padėtį. Per tokį ilgą laikotarpį galėjo pasikeisti aplinkybės, reikšmingos skolos išieškojimui. Antstolio ir nuteistojo (skolininko) komunikacijos nebuvimas teismų praktikoje ne kartą sąlygojo pačių antstolių poziciją atšaukti ar netenkinti jų teikimų, kai teismo posėdyje paaiškėja, kad nuteistasis (skolininkas) turi turto ir gali sumokėti baudą, tačiau to nedarė, nes antstolis su juo apie tai tinkamai nekomunikavo (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis byloje Nr. T-48-1020/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. T-46-1020/2016 ir kt.). Vietoje to, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. atliktus kokius nors baudos išieškojimo veiksmus. Teismo nuomone, tai liudija apie neefektyvų ir tik formalų nuteistajam paskirtos baudos išieškojimą, kas negali būti toleruojama.Taip pat teismas pastebi, kad antstolio teikime išreikšta konkreti pozicija gali sąlygoti ir procesinę klausimo nagrinėjimo teisme formą, nes antstolio teikimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, esant nuteistojo sutikimui, kuriame aiškiai atsispindi ir informacija apie tai, kad nuteistajam išaiškintos baudos pakeitimo viešaisiais darbais taisyklės, numatytos BK 46 ir 65 straipsniuose, paprastai nereiškia nuteistojo padėties pabloginimo ir, vadovaujantis BPK 362 straipsnio 2 dalimi, gali būti nagrinėjamas nerengiant teismo posėdžio. Tokią išvadą teismas daro vertindamas baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmių sistemą, BK 42, 46, 47, 49 ir 65 straipsniuose įtvirtintas nuostatas ir nuteistojo sutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais.Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju antstolė neatliko visų būtinų veiksmų ir nenustatė pakankamų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar nuteistasis E. R. neišgali, ar tiesiog vengia įvykdyti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, dėl ko bauda turi būti pakeista kita bausme. Todėl antstolės teikimas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Antstolės V. Ž. teikimą dėl nuteistajam E. R. paskirtos bausmės pakeitimo kita bausme atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.