Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-980-808/2017 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SanVenta“ ieškinį atsakovams J. N. ir M. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje ir ieškinio reikalavimus atsakovui J. N. atmesti. Nurodė, kad:teismas, viešo paskelbimo būdu įteikęs procesinius dokumentus pareiškėjui, pažeidė procesinių dokumentų įteikimo taisykles. Viešo paskelbimo būdu procesinius dokumentus galima įteikti tik tuomet, jeigu nežinoma adresato gyvenamoji ar darbo vieta. Teismas nesiėmė veiksmų pareiškėjo gyvenamajai vietai nustatyti, nors pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą nustatyti buvo nesunku. Prieš trejus metus deklaravo išvykimą į Norvegijos Karalystę, šiuos duomenis galima buvo iš Gyventojų registro;būdamas BUAB „SanVenta“ vadovu pareiškėjas dirbo sąžiningai. Už atlikus darbus pirmajame objekte generalinis rangovas UAB „Psyops Constructions“ įmonei nesumokėjo. Pareiškėjas pardavė BUAB „SanVenta“ akcijas, įmonės dokumentus perdavė naujajai vadovei M. P.. M. P. perėmė įmonės valdymą žinodama, kad įmonės veikla stabili. M. P. vadovavimo laikotarpiu įsiskolinimas buvo daugiau nei 3 kartus sumažintas. Bankroto bylos kelti nebuvo būtina. Priteisti 16 579,86 Eur yra atitinkamas įsiskolinimo dydis kreditoriams. Įmonė turėjo daug skolininkų, jos balansas akcijų pardavimo metu buvo teigiamas. Skolininkams grąžinus įmonei skolas, įmonės pelnas būtų teigiamas. Žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės. Teismas nevertino žalos atsiradimo pagrįstumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Apylinkės teismas:nustatė, kad bylą iš esmės nagrinėjęs teismas, priėmęs ieškinį, procesinius dokumentus (ieškinio su priedais kopijas, pranešimą apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį) pareiškėjui siuntė ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nedirbo. Nepavykus įteikti pareiškėjui procesinių dokumentų, teismas 2016-06-13 ir 2017-01-31 nutartimis procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu;sprendė, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (Civilinio kodekso 2.17 straipsnio 3 dalis). Gyventojų registre nebuvo įrašyta konkreti pareiškėjo gyvenamoji ar buvimo vieta, pareiškėjo kreditoriai šios vietos taip pat nežinojo. Sprendė, kad pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Nurodė, kad:teismas priėmė sprendimą dėl bylos esmės netinkamai informavęs pareiškėją apie bylos nagrinėjimą. Teismas nesiėmė papildomų priemonių pareiškėjo gyvenamajai vietai nustatyti. Teismas apžvelgė savo veiksmus, susijusius su dokumentų įteikimu, nepateikdamas motyvų, kad tos priemonės tinkamai išnaudotos ir daugiau galimybių sužinoti pareiškėjo gyvenamosios vietos adreso nebuvo. Teismo argumentai, jog procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu ir grįžo neįteikti bei tai, kad asmuo nedirba, nesudarė pagrindo procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Procesinių dokumentų teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir / ar darbo vietos nežinomos. Tiek teismas, tiek ieškovas turėjo galimybes pasinaudoti kitais įteikimo būdais, t. y. prašyti įteikti antstolio, seniūnijoje dirbančio policijos pareigūno ir kt. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą tikėtina, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato. Teismas rėmėsi neaktualiu ieškovo nurodytu pareiškėjo adresu;pareiškėjo adresą nustatyti nesunku. Pareiškėjas adreso neslėpė. Pareiškėjo gyvenamąją vietą buvo galima sužinoti suvedus pareiškėjo vardą ir pavardę į viešą Google paieškos sistemą. Pareiškėjas prieš tris metus deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę. Tokius duomenis galima gauti iš Gyventojų registro. Gyvenamosios vietos adresą Norvegijos Karalystėje nurodė deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas prieš 3 metus negalėjo ir neprivalėjo pranešti kreditoriui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, kadangi nežinojo, kad toks kreditorius yra;teismas nevertino, kad apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinojęs apie vykstantį procesą, būtų ėmęsis visų įmanomų priemonių apginti savo teises. Pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad jam bus pareikšti reikalavimai teisme. Pardavęs įmonės akcijas pareiškėjas nesirūpino tolimesne įmonės veikla. Pareiškėjas apie procesą sužinojo antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus. Pareiškėjas neturėjo teisminių procesų, todėl nebuvo pareigos domėtis viešai teismų skelbiamais pranešimais.Ieškovas BUAB „SanVenta“ prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad:įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams. Teisės taikymo klaida įsiteisėjusiame teismo sprendime turi būti esminė;vertinant prašymo pagrįstumą, negali būti iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos užbaigtoje byloje dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nepagrindžia pagrįstų abejonių įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu. Pareiškėjas iš esmės nenurodė naujų įrodymų ir duomenų, kurie šalintų civilinės atsakomybės taikymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

Teisme 2018-03-27 gautas ieškovo prašymas prijungti naujus įrodymus iš civilinės bylos Nr. eB2-5298-794/2016: pažymą apie procesinių dokumentų įteikimą, prašymą dėl BAUB „SanVenta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, Juridinių asmenų registro 2016-02-20 išrašą bei 2014-04-03 BAUB „SanVenta“ vienintelio akcininko sprendimą (b. l. 85–97). Nurodė, kad bankroto administratorius gavo duomenis apie tai, jog civilinėje byloje Nr. eB2-5298-794/2016 procesiniai dokumentai buvo įteikti pareiškėjo broliui. Pareiškėjas nebuvo praradęs ryšio su jam nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kurios numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, nutarties 35–36 punktai).Pateikti dokumentai galėjo būti prijungti dar pirmosios instancijos teisme. Bankroto administratorius inicijavo procesą dėl ieškovo BUAB „SanVenta“ pripažinimo tyčiniu. Iš įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2016-08-27 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-5298-794/2016 matyti, jog bankrutavusiai įmonei atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas (duomenys neskelbtini). Visus norimus duomenis bankroto administratorius iš kitų išnagrinėtų civilinių bylų galėjo pateikti dar pirmosios instancijos teisme, taip pat galėjo pareikšti prašymus išsireikalauti atitinkamus duomenis. Byloje nėra objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad ieškovui buvo apribotos teisės teikti įrodymus ar reikšti prašymus dėl duomenų išsireikalavimo. Pastebėtina ir tai, jog Juridinių asmenų registro 2016-02-20 išrašas yra išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-980-808/2017 medžiagoje, todėl jis laikytinas pertekliniu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnio nurodyta išimti.

Dėl terminų skaičiavimo, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo

Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-980-808/2017 sprendimas buvo priimtas 2017-04-25 (civilinės bylos Nr. 2-980-808/2017 b. l. 73–75), kuris, iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), įsiteisėjo 2017-05-26. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkerių metų terminas nepraleistas.CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-980-808/2017 paduotas 2017-11-08 (b. l. 1). Pareiškėjas nurodė, jog vos tik sužinojęs apie piniginėms lėšoms pritaikytą areštą kreipėsi į advokatą ir 2017-08-08 sudarė atstovavimo sutartį (b. l. 9). Pareiškimas teismui paduotas paskutinę termino, numatyto CPK 368 straipsnio 1 dalyje, dieną (2017-11-08), terminą skaičiuojant nuo atstovavimo sutarties sudarymo momento. Byloje nėra duomenų apie tai, kada tiksliai pareiškėjui buvo įteikti antstolio D. Š. 2017-06-22 bei 2017-07-24 patvarkymai ir turto arešto aktas (b. l. 14–19; 21–30), iš kurių pareiškėjas sužinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-980-808/2017. Šalys dėl šių aplinkybių ginčo nekėlė, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 368 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu

Pareiškėjas prašė panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida – teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai informavo pareiškėją apie vykstantį teisminį procesą. Esminis apelianto teiginys tas, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą buvo galima nesudėtingai nustatyti iš viešai prieinamų duomenų, todėl teismas nepagrįstai procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 24 punktas). Pareiškėjui teigiant, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį teisminį procesą civilinėje byloje Nr. 2-980-808/2017, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama nutartimi teisingai įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo.Procesinių dokumentų ir teismo pranešimų bei šaukimų į posėdį įteikimo tvarka reguliuojama CPK XI skyriaus antrojo skirsnio (CPK 117–132 straipsniai) normomis. CPK 130 straipsnio 1 dalis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinis ir CPK numato dvi būtinas CPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas: pirma, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir, antra, kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016, nutarties 26 punktas). Bankroto administratorius ieškinio reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pareiškė 2016-05-12, ieškinys teisme teisėjos rezoliucija priimtas 2016-05-16 (civilinės bylos Nr. 2-980-808/2017 b. l. 1). Ieškinyje bankroto administratorius nurodė pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį (CPK 2015-12-23 redakcija, galiojusi nuo 2016-03-01 iki 2016-07-15), procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį (CPK 2015-12-23 redakcija), jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Apylinkės teismas, priėmęs ieškinį, ieškinio su priedais kopiją pareiškėjui išsiuntė ieškovo nurodytu pareiškėjo buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-980-808/2017 b. l. 42). Dokumentai nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims, išvardintiems CPK 123 straipsnio 3 dalyje (CPK 2015-12-23 redakcija), buvo neįteikti ir grąžinti teismui 2016-05-30 (civilinės bylos Nr. 2-980-808/2017 b. l. 48). Nepavykus įteikti procesinių dokumentų pareiškėjui apylinkės teismas, įgyvendindamas CPK 123 straipsnio 3 dalį, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie pareiškėjo darbovietes nuo 2015-06-01 iki 2016-06-30 (civilinės bylos Nr. 2-980-808/2017 b. l. 42) nustatė, jog pareiškėjas nedirbo. Apylinkės teismas 2016-06-13 nutartimi nutarė įteikti procesinius dokumentus pareiškėjui viešo paskelbimo būdu ir tą pačią 2016-06-13 paskelbė viešo turinio pranešimą interneto puslapyje http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/ (civilinės bylos Nr. 2-980-808/2017 b. l. 52–53). Parengiamasis teismo posėdis apylinkės teisme buvo numatytas 2017-01-19 10.30 val. Apylinkės teismas pranešimą apie parengiamąjį teismo posėdį išsiuntė 2016-10-26 (civilinės bylos Nr. 2-980-808/2017 b. l. 60). Pranešimas pareiškėjui įteiktas nebuvo. Iš informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ esančios civilinės bylos Nr. 2-980-808/2017 kortelės matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apylinkės teismas 2016-11-21 atlikęs užklausą Gyventojų registre dėl pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos nustatė, kad pareiškėjas nuo 2014-07-14 deklaravo išvykimą į Norvegijos Karalystę. Konkretus pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas Norvegijos Karalystėje Gyventojų registre nenurodytas. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs aukščiau nurodytą informaciją, sprendžia, jog prieš priimant 2017-04-25 sprendimą pareiškėjo gyvenamoji ir darbo vietos buvo nežinomos. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog neįteikus procesinių dokumentų asmeniui teismas turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016, nutarties 28 punktas). Apylinkės teismas buvo pakankamai aktyvus bandydamas įteikti procesinius dokumentus pareiškėjui: tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Gyventojų registro duomenis, procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), siuntė ne vieną kartą. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie galimą kitą pareiškėjo adresą, kuriuo siunčiant procesinius dokumentus pareiškėją būtų buvę galima informuoti apie teisminį procesą. Priešingai, byloje esantys duomenis patirtina, kad pareiškėjas savo gyvenamosios vietos adresą nurodydavo (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-980-808/2017 b. l. 27–29). Informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ taip pat nebuvo jokių kitų duomenų apie tai, kad pareiškėjui procesinius dokumentus galima būtų buvę įteikti kitu, nei ieškovo nurodytu adresu. Darytina išvada, jog apylinkės teismas buvo aktyvus ir išnaudojo visus protingus būdus informuoti pareiškėją apie teisminį procesą.Pasisakant dėl antrosios CPK 130 straipsnio 2 dalies sąlygos pastebėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog apylinkės teismas aiškinosi galimybę paskirti kuratorių byloje. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, jei teismas, išaiškinęs suinteresuotai šaliai galimybę paskirti kuratorių, nustato, kad tokios galimybės byloje nėra, tačiau dėl šios taisyklės nesilaikymo reikšmės sprendimo teisėtumui sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016, nutarties 29 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apylinkės teismas nesiaiškino galimybės skirti kuratoriaus, tačiau tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo teigti, kad buvo padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-5298-794/2016 Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2016-08-27 nutartimi pripažino BAUB „SanVenta“ bankrotą tyčiniu. Įsiteisėjusioje nutartyje nurodyta, kad dar 2013 m., t. y. įmonei vadovaujant pareiškėjui, įmonės įsiskolinimas viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pripažinus bankrotą tyčiniu žalą sudaro kiekvieno kreditoriaus bankroto procese nepatenkintų reikalavimų dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, nutarties 42 punktas). Pareiškėjas teismui nepateikė įtikinamų argumentų ir jokių įrodymų apie tai, jog atnaujinus procesą byloje būtų pasiektas kitoks rezultatas. Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Dėl kitų pareiškėjo nurodytų argumentų

Pareiškėjas teigė, jog gyvenamosios vietos adresą Norvegijos Karalystėje buvo nurodęs Gyventojų registre. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo deklaravęs tik išvykimo į Norvegijos Karalystę faktą, tačiau tikslaus buvimo Norvegijos Karalystėje adreso nenurodė. Jokių kitų tokią aplinkybę paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pareiškėjas teigė, kad jo kontaktus buvo galima surasti pasinaudojus vieša paieškos sistema Google, tačiau nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato teismui pareigos proceso šalių adresus tikrinti viešoje Google paieškos sistemoje. Papildomai pastebėtina ir tai, kad iš pareiškėjo pateikto Google paieškos sistemos išrašo (b. l. 11) negalima identifikuoti pareiškėjo gyvenamosios vietos adresų, o dalis išrašo duomenų neaktualūs, kadangi juose pateikti įrašai yra ankstesni (2011-01-05 ir 2013-07-16), nei pareiškėjas deklaravo išvykimą į Norvegijos Karalystę. Kitas pareiškėjo pateiktas teismui kompiuterinio lango išrašas (b. l. 31) neinformatyvus, nes neįmanoma nustatyti, kokia paieškos sistema buvo atlikta pareiškėjo gyvenamosios vietos adreso paieška. Pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas, nurodytas prašyme dėl proceso atnaujinimo (b. l. 2) bei su advokatu sudarytoje 2017-08-08 atstovavimo sutartyje (b. l. 9), taip pat nesutampa su pareiškėjo nurodomais adresais iš viešai prieinamų duomenų. Pareiškėjas nurodė, jog neturėjo pagrindo tikėtis, kad jam bus pareikšti reikalavimai teisme, kadangi anksčiau nebuvo turėjęs teisminių procesų ir todėl neturėjo pareigos domėtis viešai teismų skelbiamais pranešimais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais nesutinka. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-5298-794/2016 BAUB „SanVenta“ bankroto administratorius buvo pareiškęs prašymą dėl UAB „SanVenta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodytoje byloje suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas ir pareiškėjas. Vilniaus apygardos teismo 2016-09-27 nutartimi UAB „SanVenta“ bankrotą pripažino tyčiniu, nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas apie nutartį informuotas tinkamai, informaciją apie tyčinį bankrotą teismas perdavė prokuratūrai. Iš Vilniaus apygardos teisme inicijuoto proceso dėl tyčinio bankroto pareiškėjas galėjo tikėtis apie galimus teisminius procesus ateityje. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos proceso atnaujinimo institutą. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas,

nutaria:

pareiškėjo J. N. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.