Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovo bankrutuojančios (duomenys neskelbtini, atstovui G. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atnaujintą civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) G. B., A. V. dėl paskolos ir delspinigių priteisimo dokumentinio proceso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. preliminariu sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-232-284-2011 l. 31-33) ieškinys patenkintas visiškai, priteista ieškovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai iš atsakovų (duomenys neskelbtini), G. B. ir A. V. solidariai 64801,24 Lt skolos, 8032,35 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. kovo 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno atsakovo po 364,34 Lt ar 364,33 Lt ieškovui ir 7,14 Lt ar 7,13 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų.

Atnaujinus procesą minimoje byloje G. B. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad sudarydamas laidavimo sutartį ieškovas nevertino jo, kaip laiduotojo, turimo turto, finansinių įsipareigojimų, neatsižvelgė į tai, jog jis buvo finansiškai nepajėgus užtikrinti (duomenys neskelbtini) kreditorines prievoles. Laidavimo sutartis buvo sudaryta nesilaikant Centrinio banko nurodymų ir kredito unijos taisyklių, todėl pats ieškovas yra kaltas dėl atsiradusių nuostolių negrąžinus UAB (duomenys neskelbtini) paskolos. Tenkindamas ieškinį teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos CK 6.88 str. 1 d. numatyto naikinamojo 3 mėnesių termino reikalavimams laiduotojui pareikšti. Be to prieš nukreipiant reikalavimus į laiduotoją ieškovas turėjo galimybę ir privalėjo visų pirma dalį jų patenkinti iš (duomenys neskelbtini) pajaus kredito unijoje. Tik pagrindinio skolininko pajui nepadengus reikalavimų ieškovas turėjo teisę šiuos nukreipti į laiduotoją. Taip pat, atsakovo nuomone, nepagrįstai buvo skaičiuojami net 0,1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktika netesybos negali būti didesnės už 0,02 procentų normą. Aiškiai per dideles, neprotingas netesybas teismas turi teisę sumažinti, todėl netesybos turėjo būti mažinamos iki nurodytos ribos.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.

Bylos nagrinėjimo ribas teisme nustato pačios šalys, suformuluodamos savo reikalavimus pateikiamuose procesiniuose dokumentuose. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, yra saistomas šalių pareikštų reikalavimų ir gali šiuos peržengti tik griežtai proceso įstatymo nustatytais atvejais. Visumoje šie atvejai susiję su būtinumu ginti viešą interesą, valstybei, visuomenei svarbias vertybes, silpnesniuosius civilinių teisinių santykių subjektus, kaip pvz. vartotojus, darbuotojus (Lietuvos Respublikos CPK 5 str., 12 str., 179 str.).

Šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas yra išimtinai privataus pobūdžio. Atsakovas laidavo už vieną iš komercinio sandorio šalių, todėl priešingai nei jis mano, laidavimo sutartis kvalifikuotina ne vartojimo, o komerciniu sandoriu. Šio pobūdžio bylose teismo galios yra ribojamos šalių pareikštais reikalavimais. Atsakovas nebuvo užvedęs bylos, kurioje reikštų reikalavimą pripažinti jo sudarytą laidavimo sutartį negaliojančia. Jis tik nurodo, kad sudarydamas šį sandorį dėl ieškovo ir (duomenys neskelbtini) vadovo kaltės galimai suklydo, jis nurodė pasirašęs laidavimo sutartį dėl to, kad su tuomečiu (duomenys neskelbtini) vadovu buvo seni, artimi draugai. Atsakovo nuomonė, jog jis nėra atsakingas ieškovei dėl turėtų nuostolių, (duomenys neskelbtini) negrąžinus paskolos, yra visiškai nepagrįsta. Atsakovas yra pilnai veiksnus, išsilavinęs asmuo. Įstatymas jį įpareigoja dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai ir protingai, t.y. įvertinti atliekamų juridinių veiksmų sukeliamas teisines pasekmes, galimą žalą tretiesiems asmenims, numatyti ir imtis priemonių šios žalos prevencijai bei žinoma atsakyti šiems asmenims neįvykdžius savo pareigos, įskaitant ir pareigos elgtis atidžiai bei protingai, ar kitu būdu padarius žalą (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.). Taigi, G. B., laiduodamas už kitą civilinių teisinių santykių dalyvį, elgdamasis protingai ir sąžiningai, turėjo numatyti ir įvertinti galimą (duomenys neskelbtini) suteiktos paskolos negrąžinimo riziką, todėl, priešingai nei mano, yra kartu su pagrindiniu skolininku solidariai atsakingas už kreditorinių prievolių ieškovui neįvykdymą. Aplinkybė, jog sąskaitos kreditavimo ir (ar) laidavimo sutartys buvo sudarytos galimai pažeidžiant kredito unijos taisykles, atsakovo atsakomybės nepašalina. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga tik sprendžiant šias sutartis sudariusio kredito unijos atsakingo darbuotojo ar vadovo atsakomybės darbdaviui klausimą, jei tokiais veiksmais būtų padaryta žalos kredito unijai. Taigi, atsakovas turėjo ir privalėjo numatyti galimą paskolos ieškovui negrąžinimo riziką, todėl kaip laidavęs už pagrindinį skolininką asmuo yra solidariai atsakingas už laiku ieškovui negrąžintą paskolą ir to pasekoje padarytus nuostolius.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.76 str. 1 d. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra aksesorinė prievolė, todėl baigiasi tuo pačiu metu, kai baigiasi pagrindinė, t.y. laidavimu užtikrinama, prievolė (Lietuvos Respublikos CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.88 str. terminuotas laidavimas baigiasi kai: 1. buvo laiduojama tik tam tikram laikui arba laiduojama už terminuotos prievolės įvykdymą; 2. terminuotu laidavimu užtikrinama būsima prievolė, t.y. laidavimas su atidedamąja sąlyga. Abiem atvejais terminas Lietuvos Respublikos CK nedraudžia šalių susitarimu šiuos terminus pakeisti – juos pailginti, sutrumpinti, susieti termino pabaigą su tam tikru įvykiu ir pan. Todėl tais atvejais, kai paskolos sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, minėtas 3 mėnesių terminas laiduotojui pareikšti reikalavimas teisme nėra taikomas (LAT 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir atsakovo G. B. 2009 m. spalio 28 d. sudarytos laidavimo sutarties Nr. 09-00323 (civilinės bylos Nr. 2-232-284/2011 l. 7-8) 15 punktas nustato, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių įvykdymo pagal paskolos sutartį su tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais. Taigi, sutartyje akivaizdžiai įtvirtinta, jog laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, todėl ieškovo prašomas Lietuvos Respublikos CK 6.88 str. 1 d. įtvirtintas 3 mėnesių terminas negali būti taikomas. G. B. laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal (duomenys neskelbtini) ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2009 m. spalio 28 d. sąskaitos kreditavimo sutartį (civilinės bylos Nr. 2-232-284/2011 l. 4-6) įvykdymo.

Laidavimas, jei sutartis nenumato ko kita, sukuria solidariąją pareigą (prievolę) kreditoriui (Lietuvos Respublikos CK 6.81 str. 2 d.). Esant šiai prievolei kreditorius turi teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų ir kokia apimtimi reikalauti prievolės įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 5 d.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.80 str. 2 d. esant solidariajai prievolei laiduotojas neturi teisės reikalauti kreditoriaus visų pirma nukreipti reikalavimus į tam tikrą konkretų pagrindinio skolininko turtą. Taigi, laiduotojo solidarios atsakomybės atveju kreditorius turi teisę savo pasirinkimu nukreipti visus reikalavimus ar tik jų dalį tiek į pagrindinį skolininką ir laiduotoją kartu, tiek į kiekvieną iš jų atskirai.

Bylos šalių sudarytos laidavimo sutarties (civilinės bylos Nr. 2-232-284/2011 l. 7) 5.1 punkto nuostatos, įtvirtinančios laiduotojo įsipareigojimą prievolių pagal sąskaitos kreditavimo sutartį neįvykdymo atveju sumokėti kredito unijai negrąžintą paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius, suponuoja laiduotojo solidariąją prievolę kreditoriui. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti ieškovo visų pirma nukreipti savo reikalavimus į pagrindinio skolininko (duomenys neskelbtini) turtą – turimą pajų kredito unijoje – ir tik po to reikalauti laiduotojo G. B. įvykdyti likusios prievolės dalį, todėl įgyvendindama savo kreditorines teises Pakruojo ūkininkų kredito unija nėra saistoma galimybe gauti reikalavimo ar jo dalies patenkinimą iš pagrindinio skolininko turimo turto.

Lietuvos Respublikos CK 6.71 str. suteikia teisę civilinių teisinių santykių dalyviams iš anksto susitarti dėl netesybų, jų dydžio, kaip kompensacijos prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju. Prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju šios laikomos minimaliaisiais kreditoriaus nuostoliais, todėl iš esmės nereikalaujama įrodinėti patirtų dėl atsakovo neteisėtos veikos nuostolių dydžio. Atsakovas yra teisus, teigdamas kad įstatymas teismui suteikia teisę mažinti prašomų priteisti delspinigių dydį, tačiau tokia teisė teismui yra suteikta tik tokiu atveju, kai netesybos yra aiškiai per didelės, t.y. akivaizdžiai neprotingo dydžio, ar yra įvykdyta dalis prievolės (Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas yra išaiškinęs, jog vertinant netesybų dydį ir jo atitiktį minėtoms civilinio kodekso normoms, turi būti atsižvelgiama į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus – visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius, be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (LAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Netesybų dydis turi būti vertinamas Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. kontekste, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, tarpusavio santykius, sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (LAT 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003). Priešingai nei mano atsakovas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procento tarifu ir kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams yra vertinama konkreti šalis saistanti situacija (LAT CBS 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

Nagrinėjamu atveju bylos šalis sieja komercinis sandoris. Atsakovo laiduotam skolininkui buvo suteikta pakankamai didelė paskola – 60 000 litų (civilinės bylos Nr. 2-232-284/2011 l. 9), prievolė grąžinti paskolą faktiškai buvo visiškai nevykdoma (civilinės bylos Nr. 2-232-284/2011 l. 12). Paskola ieškovui negrąžinama ilgą laiką – nuo 2010 m. spalio 28 d., t.y. beveik 3 metus. Ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra paskaičiuoti neperžengiant Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino. Dėl šių aplinkybių bylos šalių iš anksto sutarto ir sutartyje įtvirtinto 0,1 procento dydžio delspinigiai nuo laiku ieškovui negrąžintos paskolos sumos nelaikytini neprotingo dydžio. Priešingai, tokios netesybos, teismo nuomone, yra sąžiningos ir teisingos, nustatytomis byloje aplinkybėmis būtinos kompensacinei civilinės atsakomybės paskirčiai užtikrinti, todėl G. B. argumentai dėl pernelyg didelių preliminariu sprendimu priteistų delspinigių yra nepagrįsti.

Apibendrinant aprašytą laidotojo atsakomybės kreditoriui teisinį reguliavimą, nustatytas laidavimo sutarties sudarymo, jos vykdymo aplinkybes, atsakovo G. B. prieštaravimai dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-232-284-2011 pripažintini nepagrįstais, todėl minimas Pakruojo rajono apylinkės teismo preliminarus sprendimas paliktinas galioti, nėra pagrindo jį pakeisti.

Procesinis sprendimas priimtas atsakovo G. B. nenaudai, todėl iš jo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai – 2000 Lt (t. 1; l. 182, t. 2; l. 26-27) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti; Lietuvos Respublikos valstybei – 96,75 Lt (t. 1; l. 62) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. ir 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 307 str. 1 d., 370 str. 4 d., 371 str. 1 d. 1 p., 430 str. 6 d. 1 p., 8 d., teismas

nusprendė:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje 2-232-284/2011 palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Pakruojo ūkininkų kredito unijai, įmonės kodas 110067443, 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos a/s (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant: „bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. A2-17-496/2013“, 96,75 Lt (devyniasdešimt šešis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.