- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-30
- Bylos Nr.
- e2-5944-892/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01462-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė (pirm.)
- Ieškovas
- B. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „GF bankas“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Arūnas Merkys
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei B. B.
išvadą teikiančios institucijos atstovui Dmitrijui Charitonovui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „GF bankas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Patikslinusi reikalavimus ieškovė prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1246) dėl atsakovo kaltės; 2) pavardes palikti nepakeistas; 3) nustatyti, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė, turtinės prievolės ir turto teisinis režimas pasibaigė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.; 4) nepilnamečių K. B. ir A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 5) priteisti išlaikymą iš atsakovo po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki vaikai sulauks pilnametystės; 6) pripažinti atsakovo prievoles VMI ir UAB „GF bankas“ asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad santuoka tarp šalių nutrūko dėl atsakovo kaltės, kuris nebuvo lojalus, atsisakė kartu tvarkyti buitį, rūpintis šeima, vedė atskirą gyvenimą, piktnaudžiavo alkoholiu. Ieškovė teigė, kad šalys nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. gyvena atskirai. Ieškovė gyvena su vaikais, jais rūpinasi. Šalys santuokos metu registruotino turto neįgijo. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Iš atsakovo vykdomas išieškojimas keturiose vykdomose bylose. Visos atsakovo skolos yra asmeninės atsakovo prievolės, nes įsiskolinimai kilo šalims negyvenant kartu ir su bendru poreikių tenkinimu nesusiję.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam buvo įteikti asmeniškai, todėl laikytina, kad apie bylą yra žinoma ir byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
4. Byloje nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1246). Santuokoje šalys susilaukė K. B. ir A. B., kurios yra nepilnametės.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
5. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (žr. pvz., Lietuvos A. T. 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
6. Remiantis ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas gyvenant su ieškove santuokoje piktnaudžiavo alkoholiu, negerbė sutuoktinės, šeima nesirūpino. Šalys nuo 2019 m. pradžios kartu negyvena. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis).
7. Po santuokos nutraukimo šalių pavardės paliekamos nepakeistos (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas šalims yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo., išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
8. Byloje nekilo ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė tinkamai prižiūri dukras, 2022 m. liepos 5 d. A. išreiškė norą gyventi su mama, nepilnametė K. nebuvo išklausyta, nes buvo išvykusi, tačiau 2019 m. lapkričio 20 d. pokalbio su Valstybės vaiko teisių specialiste metu išreiškė norą gyventi su mama, atsakovas minėtų aplinkybių neginčijo ir ieškovės reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos neprieštaravo. Todėl konstatuotina, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, nesant ginčo tarp šalių, darytina išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).
9. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. LAT 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr. LAT 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė K. B. yra gimusi (duomenys neskelbtini), A. B. – (duomenys neskelbtini), taigi yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikų poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikams augant jų poreikiai tik didėja. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudaro apie 770 Eur per mėnesį, taigi, nėra didelės, be to, ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūros našta, didesnė pareigų vaikams dalis. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, išlaikymo dydžiui neprieštaravo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, ribojančius jo darbingumą, ar kitus išlaikytinius byloje nėra.
11. Atsižvelgdamas į vaikų amžių, jų galimus poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, į tai, kad prašomas priteisti išlaikymas neviršija pusę minimalios algos, kuri laikytina orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (žr., pvz., LAT nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-276/2013 ir Nr. 3K-3-195-915/2015), nesant duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 200 Eur kas mėnesį (CK 3.3 str., 3.192 str., 3.194 str.).
12. Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2022 m. gegužės 25 d., iki vaikų pilnametystės.
13. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, jog jis nuo 2019 metų gegužės mėnesio neteikia reguliaraus bei pakankamo išlaikymo vaikams, tokių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos išvadą, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo po 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnamečiams vaikams už tris metus., tai yra už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. ((36 mėn. *200)-(CPK 178 str., 185 str., CK 3.200 str.).
Dėl skolinių įsipareigojimų pobūdžio ir reikalavimo taikyti sutuoktinių turtui teisinį režimą iki šalys nustojo gyventi kartu
Žemesnės instancijos teismas
15. Tuo tarpu, nors ieškinyje ieškovė nurodė, kad skola atsakovo visi įsiskolinimai kilo šalims negyvenant kartu ir su bendrų šeimos poreikių tenkinimu nesusiję, iš Liteko duomenų matyti, kad 2021 m. vasario 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu už akių buvo priteista skola UAB „GF bankas“ pagal vartojimo kredito sutartį, sudarytą 2015 m. sausio 28 d. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad minėta paskola paimta šalims gyvenant kartu, lėšos panaudotos šeimos poreikiams, dalį termino ji grąžino minėtą skolą, likusią dalį turi grąžinti atsakovas.
16. Iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012, 2019 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019). Nors tretysis asmuo neprieštaravo ieškovės ieškinyje nurodytiems argumentams ir reikalavimus dėl skolos pobūdžio, tačiau teismo posėdyje ieškovei patvirtinus priešingas aplinkybes nei nurodyta ieškinyje, tai yra pripažinus, kad kreditas buvo imtas šalims gyvenant kartu ir panaudotas šeimos poreikiams netenkintinas ieškovės reikalavimas dėl prievolių UAB „GF bankui“ pagal antstolės vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0056/21/00334 pripažinimo asmenine atsakovo prievole (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys).
17. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (LAT 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-398/2013). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio kartu su atsakovu negyvena, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2019 m. pradžios šalys pradėjo gyventi atskirai, kada tai atsitiko tikslių datų nepamena. Iš Liteko duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 6 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų civilinėje byloje Nr. e2VP-6802-617/2021 pagal UAB „GF bankas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo konstatuota, kad D. B. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine B. B. priklauso ½ B. B. darbo užmokesčio. Minėtoje byloje ieškovei buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą, jai asmeniškai buvo įteikta nutartis, tačiau ji jos neskundė.
18. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. LAT 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas (LAT 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).
19. Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Šioje normoje nustatyti padariniai taikomi priklausomai nuo teismo nustatytų aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal CK 3.67 straipsnio 1 ar 2 dalį (LAT Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Byloje nustačius, kad teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi buvo konstatuota, kad šalių turimas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą nustatyti, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė, turtinės prievolės ir turto teisinis režimas pasibaigė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., juolab, kad teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad šalys kartu nustojo gyventi tik 2019 m. pradžioje, tikslaus laiko negalėdama įvardinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
21. Ieškovė pateikdama ieškinį 2022 m. birželio 31 d. sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus reikalavimą dėl santuokos nutraukimo jis priteistinas iš atsakovo.
22. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 144 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 324 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurių ieškovė buvo atleista, tai yra viso 468 Eur žyminio mokesčio.
23. Nuo 2022 m. birželio 22 d. ieškovei buvo teikiama nemokama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2022 m. gruodžio 19 d. pažymoje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei pagal tarnybos sprendimą, advokato ir kitos teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudarė 383,33 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (iš 7 reikalavimų patenkinta 5, tai yra 71 procentai reikalavimų), iš atsakovo valstybės naudai priteistina 272,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
24. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudarė 8,6 Eur, todėl iš atsakovo priteisina 6,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 93, 96, 185, 263-270, 385 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1246) dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę B., atsakovui pavardę – B..
Nustatyti K. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove B. B.
Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2022 m. gegužės 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2022 m. gegužės 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei K. B., gim. (duomenys neskelbtini), 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę B. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovo D. B. prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal antstolės S. K. vykdomus išieškojimus vykdomosiose bylose Nr. 056/20/00583, Nr. 0056/21/00334, Nr. 0056/21/00544 yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai.
Priteisti ieškovei B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 94 Eur žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 272,16 Eur antrinės pagalbos išlaidų bei 6,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 468 Eur žyminio mokesčio. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.